Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (keturiolika nusikalstamų veikų) ir 145 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

2) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2019 m. vasario 26 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, kurių paskutiniai skaitmenys „8460003“, „105004“, kaltinamasis D. P. parodė, kad tuo metu buvo neblaivus ir nelabai atsimena, kaip viskas atsitiko. Dabar mato, kad tai – ne jo pinigai. Kaltinamojo teigimu, jis pats turėjo savo pinigų, turėjo po 50 Eur ir nenorėjo jų keisti, todėl draugas davė pinigų monetomis. Labai atsiprašo nukentėjusiojo.

Vaizdo įrašo „Event20211205133346003“ 00.23 s vyras 3 atsiskaito už pirkinius ir išeina į už kasos zoną, eina link išėjimo. 00.42 s prie vyro 2, kuris stovi prie kasos, prieina parduotuvės darbuotojas ir parodo pinigus, gulinčius ant žemės šalia jo. Vyras 2 iškart pasiima gulinčius pinigus, viską mato ir pirmasis vyras. 00.49 s vyras 2 įsideda pinigus į kišenę, 01.50 s vyras ir vyras 2 su pirkiniais ir pinigais išeina iš parduotuvės.

Vaizdo įraše „Event20211205133105004“ matomi tie patys asmenys. Vyrai stovi prie kasos ir laukia, kol atsiskaitys pirkėja. 00.12 s vyras 2 paima sumuštinį nuo prekių lentynos ir nueina į parduotuvės gilumą už vaizdo kameros stebėjimo sektoriaus, vyras lieka prie kasos. 01.05 s pirmasis vyras apsiperka, atsiskaito už prekes ir išeina iš vaizdo kameros matymo sektoriaus. Prie tos pačios kasos prieina vyras 3 ir laukia eilėje. 01.27 s vyras 3 iš savo kairės pusės galinės kelnių kišenės ištraukia juodos spalvos piniginę, tuo pat metu iš tos pačios kišenės iškrenta grynieji pinigai, popieriniame pavidale. Vyras 3 nepastebi iškritusių pinigų. 02.09 s vyrui 3 atsiskaitinėjant už prekes, prie tos pačios kasos grįžta vyras 2, kuris nepastebi, kad ant žemės guli pinigai. 02.35 s nuo kasos nueina vyras 3 ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo sektoriaus. 02.40 s vyras 2 atsiskaitinėja už savo sumuštinį, 02.54 s prie vyras 2 prieina parduotuvės darbuotojas ir parodo ant žemės gulinčius vyro 3 pamestus pinigus. Vyras 2 pasilenkia prie pinigų ir juos paima bei įsideda į savo kišenę. 03.52 s baigia atsiskaitinėti už prekes ir kartu su pirmuoju vyru išeina iš parduotuvės.

Vaizdo įraše „Event20211205133535002“ figūruoja tie patys asmenys. 00.12 s matomas link išėjimo einantis vyras iš paskos jo eina vyras 2, pakeliui link išėjimo vyras 2 sustoja ir pasikalba su apsaugos darbuotoju, stovėjusiu prie išėjimo. 00.27 s vyras su vyru 2 išeina iš parduotuvės.

Vaizdo įraše „Event20211205133427001“ filmuojama parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė ir išėjimas iš jos. 01.23 s iš parduotuvės išeina tie patys vyrai, tai yra vyras ir vyras 2, 01.47 s apsikabina ir nueina link (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 30–36). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina, atitinka vagystės požymius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012, 2K-351/2012).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje pagrobė D. P. priklausantį 200 Eur vertės turtą.

Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad D. P. bylai reikšmingu laiku paėmė parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), ant žemės gulėjusius 200 Eur. To neneigė ir pats kaltinamasis, apklausiamas bylą nagrinėjant teisme. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, minėti pinigai priklausė nukentėjusiajam D. P..

Kita vertus, D. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad jis su savimi galinėje kelnių kišenėje turėjo apie 500 Eur, juos uždirbo darydamas remontą, už darbą buvo sumokėta 50 Eur kupiūromis. Pasak D. P., tuo metu buvo be piniginės, o, norėdamas sumokėti už prekę, traukė pinigus iš kišenės. Apsaugos darbuotojas paklausė jo, ar ne jo pinigai iškrito ant žemės. Kaltinamasis, manydamas, kad ant žemės gulėję pinigai priklausė jam, pasiėmė juos ir įsidėjo į kišenę. Taigi D. P. neigė kaltę (tyčia) paėmęs kitam asmeniui priklausančius pinigus.

Teismų praktikoje nagrinėjant skirtingo pobūdžio bylas išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje turėjo neva apie 500 Eur kupiūromis po 50 Eur. Pirma, kaltinamasis bylai reikšmingu laiku oficialiai nedirbo (b. l. 87 – 88). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus rašto matyti, kad kaltinamajam 2021 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. buvo mokama tik po 107,52 Eur per mėnesį socialinės pašalpos (b. l. 132–133). Byloje nenustatyta, kad D. P. būtent nagrinėjamo įvykio dieną gavo 500 Eur už neva padarytą remontą. D. P. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti asmens, kuris galimai jam sumokėjo minėtą pinigų sumą (b. l. 116–119, 123–126). Tokio asmens nenurodė kaltinamasis ir bylą nagrinėjant teisme. Liudytojo V. V. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie D. P. darbą bylai reikšmingu laikotarpiu yra abstraktaus pobūdžio ir neinformatyvūs, todėl jie nepatvirtina tokią aplinkybę. Pastebėtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kiek jis turėjo pinigų su savimi parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini) (pirminėje apklausoje nurodė, kad turėjo 500 Eur (b. l. 116–119), o papildomoje apklausoje jau teigė, kad turėjo 400 Eur (b. l. 123–126)). D. P. taip pat papildomoje apklausoje iškėlė versiją, kad jis su V. V., prieš apsilankydami minėtoje parduotuvėje, dar buvo kitoje parduotuvėje, kur pirko alkoholį ir kaltinamasis atsiskaitinėjo už savo pinigus (b. l. 123–126). Kita vertus, kaltinamasis nenurodė tokios versijos nei pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 116–119), nei bylą nagrinėjant teisme. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 55–58) ir bylą nagrinėjant teisme taip pat neminėjo apie jo ir D. P. apsilankymą prieš tai kitoje parduotuvėje. Priešingai, liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis netikėtai susitiko su D. P. būtent prie parduotuvės „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini). Visos anksčiau aptartos aplinkybės paneigia D. P. versiją, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje su savimi turėjo gana nemažą pinigų sumą.

Antra, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes svarbūs objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „Event20211205133105004“ užfiksuota, kad D. P. prie kasos stovi su sumuštiniu rankoje (kita ranka tuščia) (nuo 2.09 min), per visą laiką iki tol, kol parduotuvės darbuotojas atkreipė D. P. dėmesį į ant žemėje gulinčius pinigus (iki 2.54 min), kaltinamasis nė karto nebuvo įkišęs rankos į kelnių kišenę ar atlikęs kitokio pobūdžio veiksmus ieškodamas drabužiuose pinigų. Priešingai, D. P. davė pinigus liudytojas (pažįstamas) V. V., kad kaltinamasis susimokėtų už prekę. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir kitame byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „Event20211205133346003“. Šie vaizdo įrašai vienareikšmiškai paneigia D. P. keltą versiją, kad jis, norėdamas sumokėti už prekę, traukė pinigus iš kišenės, todėl manė, kad ant žemės gulintys pinigai priklauso jam. Akivaizdu, kad, asmeniui nebandant traukti pinigų iš drabužių, jam priklausantys tokie daiktai objektyviai negali atsirasti ant žemės. Byloje nenustatyta, kad D. P. drabužiai buvo nekokybiški (prakiurę), kad pinigai galėjo savaime iškristi ant žemės. Be to, D. P., iš tiesų turėdamas pinigų, galėjo atsiskaityti už prekę savo pinigais, tačiau nedarė to. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jis, galimai su savimi turėdamas pinigų, neatsiskaitė jais už prekę, o paėmė pinigus iš V. V.. Liudytojo V. V. bylą nagrinėjant teisme duoti parodymai, kad D. P. savo pinigais susimokėjo už prekę, paneigti objektyviais įrodymais, todėl teismas nesivadovauja jais nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, juolab šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė priešingai (b. l. 55–57). Sprendžiant dėl D. P. kaltės reikšmingas ir vaizdo įrašuose užfiksuotas jo elgesys, kai parduotuvės darbuotojas atkreipė D. P. dėmesį į ant žemėje gulinčius pinigus. Kaltinamasis po parduotuvės darbuotojo pastabos iš karto (staigiai) paėmė ant žemės gulinčius pinigus (2.57–3.01 min), D. P. nebandė įsitikinti, ar tokie pinigai priklauso jam, taip pat tikrinti, kiek jis galimai turi pinigų drabužiuose. Toks D. P. elgesys taip pat patvirtina, kad jis nebandė elgtis kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, t. y. aiškintis pinigų priklausomybę (kam jie priklauso), o tiesiog norėjo paimti pinigus.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės vienareikšmiškai paneigia D. P. versiją, kad jis manė, jog ant žemės gulintys pinigai priklausė jam. Priešingai pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad jis paima kitam asmeniui priklausančius pinigus, kad tokiais veiksmais kitas asmuo neteks pinigų juos pasisavinus, ir norėjo taip veikti. Vien D. P. nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės savaime nereiškia, kad jis nepadarė baudžiamojo nusižengimo. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad jis dėl savo neblaivumo galėjo nesuprasti, kad ant žemės gulintys pinigai priklauso kitam asmeniui. Teismas pažymi, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio <...>, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad D. P. neblaivumas visiškai sutrukdė jam teisingai suvokti, kad pinigai nepriklauso jam. Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti tokios išvados, juolab nenustatytas konkretus kaltinamojo neblaivumo laipsnis.

Kvalifikuojant asmens nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršyti 5 MGL (250 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. P. pagrobė 200 Eur. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad D. P. pagrobė didesnės negu 3 MGL, bet mažesnės negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad D. P. 2021 m. gruodžio 5 d. apie 13.31 val. parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp atsiskaitymo kasų nuo grindų pakėlęs pagrobė nukentėjusiojo D. P. iš galinės kelnių kišenės iškritusius 200 Eur, t. y. keturias kupiūras po 50 Eur, kuriuos įsidėjęs į savo kelnių galinę kišenę, pasišalino iš parduotuvės, taip pagrobė svetimą D. P. priklausantį 200 Eur vertės turtą.

Taigi darytina išvada, kad D. P. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės svetimo turto vagystės sudėties požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Tai, kad, pasak kaltinamojo, jis neištraukė pinigų iš nukentėjusiojo drabužių, neturi reikšmės jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal baudžiamąjį įstatymą, juolab jei būtų nustatyta tokia aplinkybė, D. P. veiksmai galėtų būti vertinami pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. P. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). D. P. pagrobto turto vertė – 200 Eur (4 MGL).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu D. P. buvo teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 189–193). Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos paskirtos nuobaudos sumokėtos (b. l. 181–188). Pagal byloje esančius duomenis D. P. oficialiai nedirba (b. l. 87), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88). Duomenų apie D. P. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. P. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamajam nėra tikslinga skirti baudą, nes jis net nėra sumokėjęs visų nedidelių baudų, paskirtų už padarytus administracinius nusižengimus, juolab D. P. oficialiai nedirba. Kita vertus, D. P. paskyrus arešto bausmę, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino padarytą turtinę žalą, taip pat įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, būtų per griežta valstybės reakcija į jo nusikalstamą elgesį. Pastebėtina, kad prokurorė, palaikiusi valstybinį kaltinimą byloje, taip pat prašė kaltinamajam paskirti laisvės apribojimo bausmę.

Teismo vertinimu, D. P. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės paskyrimas (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Tai, kad D. P. nesutinka su paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, savaime nereiškia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nors kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis ruošiasi važiuoti dirbti į užsienį, tačiau nepateikė jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių apie įsidarbinimą oficialiai kokioje nors valstybėje. Kitos jo nurodytos aplinkybės, susijusios su siekiu užsidirbti, šeimine padėtimi, taip pat nelaikytinos tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas skirti kitokio pobūdžio bausmę. D. P. atliekant minėto pobūdžio bausmę, neužkertama galimybė ieškotis darbo ir užsidirbti Lietuvoje, taip pat palaikyti santykius su šeimos nariais ir jais rūpintis.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 50), kurį D. P. atlygino. Nukentėjusysis nurodė, kad gavo 200 Eur, atsisako civilinio ieškinio ir neturi pretenzijų kaltinamajam (b. l. 180). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusiojo D. P. civilinio ieškinio nutrauktinas.

D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120–121). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais (b. l. 29) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo D. P. (D. P.) civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.