Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 95-355 taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 28 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 28 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 95-355 taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 11 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. birželio 6 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, elgesys kreipiamas teigiama linkme, asmuo aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, socialinius ryšius palaiko, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymu ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog visos nuteistąjį E. D. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. E. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą keisdamas savo elgesį, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia E. D. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, iš kurių statinių veiksnių nenustatyta, dinaminiai veiksniai. Specialistų nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria nustatytų kriminogeninių veiksnių, todėl pagrįstai kelia abejonių pokyčių stabilumu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą, turint tikslą jas platinti, ši nusikalstama veika įvykdyta dėl finansinio motyvo. Specialistų nuomone, pažymėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja tęstinės intervencijos. Todėl negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama. Taip pat neatlikta bausmės dalis, t.y. 11 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Todėl darytina išvada, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra nagrinėjamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismas, įvertinęs ar Komisijos 2022 m. balandžio birželio 10 d. nutarime Nr. 95-355 išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti paminėtą nutarimą arba jo nepatvirtinti. Kadangi dėl lygtinio nuteistojo E. D. paleidimo iš pataisos įstaigos (2022 m. birželio 10 d. komisijos nutarimo Nr. 95-355), buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundas, lygtinio paleidimo klausimą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai išnagrinės ir išspręs kartu su prokuroro skundu rašytinio proceso tvarka.

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis E. D. ankščiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną nusikalstamą veiką – padarytas sunkus nusikaltimas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti. Kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino, nusikalstamą veiką įvykdė norėdamas padėti draugui.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam E. D. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų pataisos namuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, menką oficialios darbinės patirties stažą, nusikalstama veika yra susijusi su turtinės naudos gavimu. Laisvėje teigia išgyvenęs iš turimų pajamų (dirbdamas kurjeriu uždirbdavo apie 900,00 Eur per mėnesį), tačiau vertinant tai, kad, nuteistasis įvykdė finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, manytina, kad jis laisvėje susidūrė su lėšų tvarkymo kompetencijos stoka ir jo finansinė padėtis nebuvo stabili. Dabartinė nusikalstama veika nėra įvykdyta kartu su kitais asmenimis, tačiau paminėtina tai, kad vertinimo metu nuteistasis nevengia kalbėti apie savo draugų ratą, kaip dabartinės nusikalstamos veikos (disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti) priežastį įvardina tuo metu buvusį norą padėti draugui. Taip pat nuteistasis neneigia, kad būdamas laisvėje dažnai laiką leisdavo su draugų kompanija, jie varijuoja ir skirtingose nuteistojo gyvenimo aplinkybėse. Iš to galima spręsti apie nuteistojo glaudų ryšį su, tikėtina, asocialų gyvenimo būdą vedančiais asmenimis. Nuteistasis save vertina ypač gerai, negeba įvardinti savo blogų asmens savybių, kaip teigiamas išskiria darbštumą, draugiškumą. Nuteistasis savęs vertinimo formoje žymi, kad jam yra problema veikimas pagautam įkvėpimo/impulsyvūs veiksmai. Taip pat nuteistasis situaciją linkęs vertinti paviršutiniškai, savo indėlį įvykdytoje nusikalstamoje veikoje linkęs menkinti, tačiau kaltę pripažįsta. Tačiau teismas nelinkęs daryti išvados, kad per tokį trumpą laiką buvo suformuotas tinkamas nuteistojo mąstymas ir elgesys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas vieną kartą. Nors nuteistasis E. D. dėl nusikalstamos veikos pilnai prisipažino dėl padaryto pažeidimo, tačiau jo pasiteisinimas, kad norėjo padėti draugui, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas pažymi, jog nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismo vertinimu, likusi bausmės dalis, ją skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 9 d. (nuo Komisijos posėdžio protokolo priėmimo iki visiško bausmės atlikimo – 2023 m. gegužės 28 d.) yra didelė – 11 mėnesių 19 dienų. Atlikta laisvės atėmimo bausmė – 4 mėnesiai 11 dienų.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį E. D. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ir Komisija nebuvo vieninga sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. D., 1 Komisijos narys balsavo „prieš“ ir 4 nariai „už“.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su šeima ir artimaisiais) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. birželio 10 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 4 dalimis, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 95-355 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.