Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI-5081-342/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-11
Bylos Nr.: eI-5081-342/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00007-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas: savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų
Atsakovas: UAB "Energesman"
Advokatai: Vilma Sabaliauskienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-5081-342/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00007-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Vilmai Sabaliauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovei UAB „Energesman“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėja, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės 34679,97 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2021-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir bylinėjimosi išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, esančio Jočionių g. 13, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., naudotoja, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, kad atsakovė valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurio bendras plotas 21011,40 kv. m. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymą bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus atsakovei taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Rinkliavos sumą sudaro 32903,20 Eur (priskaitymai atlikti iki 2021-12-31) ir 1776,77 Eur delspinigių suma, todėl bendra neapmokėta rinkliavos suma yra 34679,97 Eur.

Paaiškino, kad atsakovė buvo informuota apie pareigą mokėti mokestinę prievolę, jam neatlikus šios pareigos, atsakovei buvo išsiųsti priminimai apie įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimai nebuvo padengti.

Vadovaujasi Rinkliavos nuostatų 64 ir 65 p.p., kuriuose numatyta, kad mokėjimo pranešimai siunčiami rinkliavos mokėtojams pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą apmokestinimo nekilnojamojo turto adresą. Jeigu rinkliavos mokėtojas valdo ne gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, mokėjimo pranešimas siunčiamas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo. Tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą.

Nurodė, kad 2013 m. liepos 8 d. atsakovei laimėjus viešąjį Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo paslaugų pirkimą atviro konkurso būdu vykdomame „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ projekte, projekto Nr. VP-3-3.2-AM-01-V-010, 2013 m. rugsėjo 10 d. UAB „VAATC“ ir atsakovė sudaro atliekų mechaninio biologinio apdorojimo eksploatavimo sutartį Nr. 47, pagal kurią VAATC pavedė atsakovei 20 metų valdyti įrenginius. Akcentuoja, kad 20 metų terminas atsiliepimo pateikimo metu nėra suėjęs, sutartis su VAATC yra galiojanti, nenutraukta.

Nurodė, kad į atsakovės valdomus įrenginius apdorojimui yra vežamos mišrios komunalinės atliekos iš visų aštuonių Vilniaus regiono (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Trakų rajono, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono ir Ukmergės rajono savivaldybių. Paaiškino, kad atsakovė būtent yra VAATC projekto dalyvis, kuri yra atsakinga už jam iš aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių pristatomų mišrių komunalinių atliekų apdorojimą – atsakovė atlieka atliekų tvarkymo funkciją.

Paaiškino, kad susirašinėjimai tarp pareiškėjo ir atsakovės vyksta nuo 2018 m. rudens, teigia, kad pareiškėjas kiekvienais metais reikalauja sumokėti atsakovei be teisinio pagrindo priskaičiuotą rinkliavą, tačiau atsakovei pateikus motyvuotą atsisakymą reikalavimo nebekelia.

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl nesumokėtos rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-12-31, buvo pradėta administracinė byla, tačiau atsakovei pateikus prieštaravimus toje byloje teismo įsakymas buvo panaikintas ir naujo proceso pareiškėjas neinicijavo.

Mano, kad pareiškimas dėl vietinės rinkliavos yra nepagrįstas ir neteisėtas bei prašo netenkinti pareiškėjo reikalavimų.

Posėdžio metu atsakovės atstovė teigė, kad atsakovė savarankiškai dvidešimt metų tvarko savo mišrias atliekas, todėl jokie rinkliavų kaštai ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai nesusidarė ir negalėjo susidaryti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjos savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymo priteisti iš atsakovės UAB „Energesman“ 34679,97 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, pagrįstumas.

2013 m. liepos 8 d įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo paslaugų pirkimą atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 125347) vykdomame „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ projekte, projekto Nr. VP-3-3.2.-AM-01-V-010, 2013 m. rugsėjo 10 d. UAB „VAATC“ ir Energesman sudarė Atliekų Mechaninio biologinio apdorojimo eksploatavimo sutartį Nr. 47, pagal kurią VAATC pavedė Energesman 20 metų valdyti (operuoti) MBA įrenginius.

Iš pateiktų į bylą duomenų buvo nustatyta, kad pareiškėjai 2015-11-26 išduotas TIPK leidimas Nr. T-V.7_13/2015 ir pareiškėja nuo 2016-05-02 pradėjo Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimą.

2016 m. gegužės 2 d. UAB „Energesman“ ir VAATC pasirašė Eksploatavimo pradžios aktą, pagal kurį UAB „Energesman“ pradėjo MBA įrenginių eksploataciją. Nuo akto pasirašymo dienos į MBA įrenginius apdorojimui yra vežamos mišrios komunalinės atliekos iš visų aštuonių Vilniaus regiono (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Trakų rajono, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono ir Ukmergės rajono) savivaldybių.

Iš byloje pateikto Aplinkos apsaugos agentūros Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimo Nr. T-V.7-13/2015 nustatyta, kad Vilniaus komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai yra Vilniaus miesto pakraštyje (Panerių sen.), apie 9 km nuo Vilniaus miesto centro, Jočionių g. 13, šiaurės-vakarinėje UAB „Vilniaus energija“ termofikacinės elektrinės (VE-3) teritorijos dalyje, į pietus nuo UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valyklos. Vilniaus miesto biologinių vandens valymo įrenginių. Pagrindinis susisiekimas iki planuojamo sklypo yra Gariūnų – Titnago – Jočionių gatve. Įrenginių savininkas: UAB „VAATC“. Veiklos vykdytojas (įrenginių operatorius) yra UAB „Energesman“, eksploatuojantis įrenginius pagal įrenginių eksploatavimo sutartį su UAB „VAATC“. Vilniaus MBA įrenginių užimamas plotas sudaro 4,1105 ha. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. 0101/0067:21) Jočionių g. 13, Vilnius priklauso Lietuvos Respublikai. Dėl minėto sklypo dalies (4,1105 ha) sudaryta valstybinė žemės nuomos sutartis (2014-06-04) su UAB „VAATC“. Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Vilniaus MBA įrenginiai yra pramoninėje Vilniaus miesto dalyje. Aplink teritoriją vyrauja pramonės ir komunalinių įmonių teritorijos, arti nėra gyvenamųjų teritorijų. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nuostatomis, nei teritorijoje, nei jos artimose apylinkėse, nėra vandens telkinių, kuriems turėtų būti nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių juostos, į kurias patektų Vilniaus MBA sklypas. Įrenginių teritorija nepatenka į saugomas teritorijas ir su jomis nesiriboja. Vilniaus MBA įrenginiai taipogi nepatenka į „Natura 2000“ teritorijas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) metu nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ribos sutampa su Vilniaus MBA sklypo ribomis.

Vilniaus MBA įrenginiuose vykdomi šie atliekų apdorojimo procesai: atliekų priėmimas, svėrimas ir tikrinimas; maišų su atliekomis atidarymas; atliekų mechaninis apdorojimas t. y. mechaninis ir rankinis rūšiavimas atskiriant: a) perdirbimui tinkamas antrines žaliavas ir pakuotės atliekas (stiklo, metalų, įvairių rūšių plastiko, popieriaus ir kartono), b) antrines žaliavas netinkamas perdirbimui, bet turinčias energetinę vertę (t. y. degias atliekas) ir iš jų gaminti kietąjį atgautąjį kurą, c) biologiškai skaidžias atliekas (BSA); biologinis apdorojimas - BSA biodžiovinimas biotuneliuose, kompostavimas; išrūšiuotų atliekų, kurias galima perdirbti ir degių atliekų presavimas, pakavimas; išrūšiuotų atliekų laikymas iki perdavimo atliekas naudojančioms įmonėms; rūšiavimo liekanų netinkamų tolesniam panaudojimui perdavimas šalinimui Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne.

Dėl vietinės rinkliavos priteisimo

Bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas), Taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės), Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų bei patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-225 redakcija, (toliau – Nuostatos).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Teismų praktikoje pažymėta, kad vietinių rinkliavų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu, dvinarės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) mokėtojų registro sudarymą, Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, Vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 , kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-226 redakcija Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurie, be kita ko, nustatė: Rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą (Nuostatų 6.5 p.). Nuostatai nustatė, kad Rinkliava turi padengti visas būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Nurodyta, kad būtinąsias sąnaudas sudaro: mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, sąnaudos; mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjimus sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo; į mišrias komunalines atliekas patekusių antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų ir kitos tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai; didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai; į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių (buityje susidarančių) atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai; biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos; kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos; kitų komunalinių atliekų (maisto atliekų, tekstilės atliekų ir kitų) rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos; netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos; komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo sąnaudos; visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, išskyrus tas visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudas, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka; komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

Pareiškėja teigia, kad ginčo skola susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d. Pareiškėjos manymu skolos susidarymo faktą patvirtina aplinkybė, kad atsakovė valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje adresu – Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Jočionių g. 13, tačiau remiantis atsakovės paaiškinimais byloje buvo nustatyta, kad šiuo adresu atsakovė vykdė atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo veiklą Vilniaus regione. Veiklos vykdymo metu susidariusios atliekos buvo surenkamos, sandėliuojamos, rūšiuojamos ir tvarkomos pačios atsakovės kaip tai apibrėžia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, išduotas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.

Nors pareiškėja tvirtino, jog skola buvo paskaičiuota pagal atsakovės valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus rinkliavos nuostatose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus, pagal pateiktus šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus buvo nustatyta, kad komunalinių atliekų vežėjas pas atsakovę ginčo periodu nebuvo atvykęs surinkti atliekų. Atsakovė pateikė argumentus, kad atliekos nėra surenkamos į priskirtus konteinerius, vežėjas neatlieka atliekų svėrimo ir transportavimo funkcijų, atsakovės gamybinėje veikloje susidariusių komunalinių atliekų, nes nėra jokio tikslo, tokiu atveju atsakovė pati turėtų sverti ir transportuoti atliekas, jos būtų surinktos ir pristatytos pačiai atsakovei, visas šias funkcijas ginčo laikotarpiu vykdė pati atsakovė. Teismo proceso metu pareiškėjas nepateikė faktų ir aplinkybių, kurie paneigtų atsakovės teiginius, pats faktas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja rinktų atliekas iš priskirtų konteinerių ir jas pašalintų iš atsakovės veiklos teritorijos nebuvo nuginčytas. Konstatuotina, kad pareiškėja formaliai paskaičiavo skolos dydį, neatsižvelgdama į faktines aplinkybes, taipogi, siųsdama pareiškėjai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus bei 2020 m. sausio 31 d. skolos tarpusavio suderinimo aktą. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovės atžvilgiu teisinis reguliavimas pagal principą „teršėjas moka“ praranda esmę.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą (AAĮ 19 str. 1 2 ir 2 dalys) Viena iš tokių leidimų rūšių yra taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau - ir TIPK leidimas). Pagal AAĮ 19¹ straipsnį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. Išsamiau tai reglamentuoja aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (toliau, ir –TIPK taisyklės).

Nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovei 2015-11-26 išduoto TIPK leidimo Nr. T-V.7_13/2015.

Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-225 patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatoma, kad savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktuose apibrėžta kompetencija, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus. Savivaldybės pavedimu pareiškėjas registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taip pat nurodoma, kad taisyklės numato ir reguliuoja išimtis, tais atvejais kai savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos atliekos. Viena iš šių išimčių nurodyta 10 punkto 12 dalyje 2 papunktyje numatyta, kad atliekos, kurių turėtojams yra išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ arba taršos leidimai priklauso prie savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos atliekų grupės, nes įmonėms, turinčioms TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ir pareiškėja nepateikė duomenų ir įrodymų, kad teikė skundą pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles, panaikinus anksčiau minėtą teismo įsakymą dėl pateiktų atsakovės prieštaravimų, remiantis pagal ABTĮ nustatytas taisykles, tuo labiau, kad ginčo suma siekia 34679,97 Eur.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu atsakovė nesinaudojo pareiškėjos atliekų tvarkymo sistema – pati tvarkė susidariusias atliekas. Tokiu atveju, laikytina, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl prašymo pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša

Atsakovė į bylą su atskiru lydraščiu pateikė 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. 47, nurodydama, kad šiuose dokumentuose yra įmonės komercinę paslaptį sudaranti informacija. Nurodė, kad medžiaga teikiama tik teismui. Prašo proceso dalyvių pateiktų dokumentų neviešinti, neteikti jų kopijavimui.

Atsakovės prašymas tenkintinas.

Teismas konstatuoja, kad pateikta medžiaga yra nevieša ir tretiesiems asmenims ši informacija neskelbtina, t.y. nesuteikiama teisė su ja susipažinti ir kopijuoti (ABTĮ 14 straipsnis, ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis, 52 straipsnio 2 dalis)

Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio

Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už skundo teismui parengimą ir atstovavimą teisme, iš viso 2398,83 Eur. Atsakovė kartu su dokumentais pateikė PVM sąskaitą –faktūrą, serija APB Nr. 2846, kurioje paskaičiuotas atlygis už teisines paslaugas pagal pridedamą ataskaitą, kurioje nurodytas atlygis už 2,25 valandas yra 353,93 Eur. Atsakovė, be kita ko, su pateikė 2023 m. balandžio 17 d. Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą Nr. 2853, kurios bendra suma siekia 1690,00. Ataskaitoje detaliai nurodyta, kad atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos rinkliavos surašymą kaina yra 1040,00 Eur, papildomų duomenų vertinimas ir atsiliepimo teismui pateikimas 65,00 Eur, Pasirengimas teismo posėdžiui 260 Eur, Atstovavimas teismo posėdyje 260 Eur, lydraščio dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimas ir pateikimas teismui, pagal 2023-03-31 tesinių paslaugų ataskaitą Nr. 28467 prašymas dėl prieigos prie el. bylos kortelės parengimas ir pateikimas 32,50 Eur, duomenų peržiūra ir atsiliepimo byloje rengimas 260 Eur. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaitos - faktūros, mokėjimo nurodymai.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Atsižvelgiant į tai, kad teismo galutinis procesinis sprendimas priimamas atsakovės naudai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Teisinės paslaugos – skundo parengimo (procesinis dokumentas teismui pateiktas 2023 m. balandžio 4 d.) kaina 1 040 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį, už skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, priteistina maksimali suma – 4750,75 Eur (1.900,3 Eur x 2,5 koef.). Teismas, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad šis pareiškėjo skundas yra netenkintinas, atsiliepime išsamiai kritikuojamos pareiškėjo išvados, nurodomi detalūs faktai ir pateikiama teisės aktų analizė, bei neviršija maksimalios priteistinos sumos, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo UAB „Energesman“ patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina prašoma suma, t. y. 1040 Eur. UAB „Energesman“ už lydraščio dėl papildomų dokumentų pateikimo ir medžiagos pripažinimo nevieša teismo prašo priteisti 65 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistina maksimali suma – 760,12 Eur (1.900,3 Eur x 0,4 koef.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtus dokumentą sudaro prašymai dėl medžiagos neviešinimo, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo pareiškėjo patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina 65,00 Eur.

UAB „Energesman“ dėl papildomų dokumentų vertinimo ir jų pateikimo teismo prašo priteisti 65 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 17 d. buvo pateikta advokato asmens pažymėjimo kopija, 2023 m. balandžio 18 d. prašymas atstovavimo išlaidoms apmokėti, Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistina maksimali suma – 760,12 Eur (1.900,3 Eur x 0,4 koef.), tačiau atsižvelgus į tai, kad dokumentų vertinimas yra advokato pasiruošimas bylos nagrinėjimui, advokato pažymėjimo pateikimas, tai jo pareiga įrodyti savo pareigybę, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra sudėtinė atsiliepimo dalis, todėl teismas šių išlaidų nepriteisia.

Atsakovė prašymu prašo priteisti 260 Eur išlaidų, patirtų už atstovavimą teisme.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2023-04-19 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokatė Vilma Sabaliauskienė, posėdžio pradžia – 13:03 val., pabaiga – 13:43 val., trukmė – 40 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2023 II ketvirtį, tai imamas 2022 IV ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris buvo tuo metu buvo 1.900,3 Eur. Maksimali priteistina suma už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 190,03 Eur (1.900,3*0,1*1). Prašoma priteisti 260 Eur suma viršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio reikalavimus, taipogi atsižvelgiant į tai, kad byla yra nedidelės apimties ir sudėtingumo, pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas byloje nedalyvavo todėl atsižvelgiant į protingumo teisingumo sąžiningumo principus ši suma mažintina ir priteistina 130 Eur.

Už pasirengimą teismo posėdžiui paskaičiuota 260 Eur, atsakovė nurodė, kad buvo ruoštasi 2 valandas. Taikant Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali priteistina suma už 2 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 380,06 Eur (1.900,3*0,1*2). Atsižvelgus į bylos apimtį ir į tai, jog pasiruošimas posėdžiui įeina į atstovavimo išlaidas, todėl ši suma nepriteistina.

Prašymo dėl prieigos prie el. bylos kortelės parengimas ir pateikimas įvertintas 32,50 Eur. Nurodyta kad šiam veiksmui atlikti buvo užtrukta 15 min. Atsižvelgus į rekomendacijų nuostatas ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus ši suma nepriteistina.

Atsakovė prašo priteisti už duomenų peržiūrą ir atsiliepimo byloje rengimą 260 Eur, pažymi, kad veiksmui atlikti buvo skirtos 2 valandos. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė prašė priteisti už atsiliepimą 1040,00 Eur bei atstovavimą teisme, šis prašymas yra laikytinas kaip perteklinis ir nepagrįstas, todėl ši suma nepriteistina atsakovei.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas atsakovės UAB „Energesman“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje tenkina iš dalies ir atsakovei UAB „Energesman“ iš pareiškėjos SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ priteisia 1235 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei UAB „Energesman“ dėl vietinės rinkliavos atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės UAB „Energesman“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies. Priteisti iš pareiškėjos Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 1235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Energesman“.

Nustatyti, kad dalis bylos medžiagos – sutartis Nr.47, pateikta 2023-04-18, yra nevieša.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė