Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Panevėžio gatvės“ atstovui advokatui Virgilijui Vaitekūnui,

viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. G. ir UAB „Panevėžio gatvės“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas laiku ir tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo suteikusi draudimo apsaugą lengvajam automobiliui MERSEDES-BENZ , valst Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. (b.l. 7-8.). Iš 2013-12-15 Nutarimo Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo ( b.l. 10) matyti, kad 2013-02-08 18.50 val. buvo gautas pranešimas, kad automobilio MERSEDES-BENZ , valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G., grįžęs namo, pastebėjo, kad yra apgadintos abi automobilio dešinės pusės padangos ir tai galėjo būti ties (duomenys neskelbtini) namu, kai jis įvažiavo į duobę: apžiūrėjus važiuojamąją dalį darytina išvada, kad tai galėjo atsirasti vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis, o šis KET reikalavimų nepažeidė. 2013-02-11 ieškovei buvo pateiktas prašymas ( b.l.11) dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir Transporto priemonės techninės apžiūros aktas su užfiksuotais sugadinimais ( b.l. 12). Iš minėtų rašytinių įrodymų ir taip pat Panevėžio APS VPK KPB 2013-02-08 pažymos ( b.l. 16) matyti, kad ginčo automobiliui buvo sugadintos dešinės pusės abi padangos. Tai patvirtina ir pridedamos fotonuotraukos ( b.l.19-30). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1705,64 Lt , t.y. 493,98 Eur ( b.l. 31-36)

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2010 m. gruodžio 28 d. sudarė Panevėžio miesto infrastruktūros (gatvių, takų, aikščių, šaligatvių, tiltų, fontanų, mažosios architektūros, želdinių, užtvankų, apšvietimo tinklų, lietaus nuotekų tinklų) priežiūros (eksploatacijos) ir remonto sutartį ( b.l. 100-112 ) 2011-12-22 šalių sutarimu sutartis pratęsta iki 2012-12-28), 2012-12-20 sutarimu – iki 2013-12-31 ( b.l. 113-114), kuria UAB „Panevėžio gatvės“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Panevėžio miesto gatvių priežiūros (eksploatacijos) ir remonto darbus Panevėžio mieste (sutarties 1.1., 1.2. p.) . Pagal šią sutartį UAB „Panevėžio gatvės“ įsipareigojo atlikti darbus pagal Panevėžio miesto savivaldybės pateiktus užsakymus (sutarties 6.1.1 p.), o užsakovas - Panevėžio miesto savivaldybė, įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka, paskirti asmenis, kurie vykdys techninę ir autorinę priežiūrą, bendradarbiauti atliekant sutartyje numatytus darbus (sutarties 7.1.2, 7.1.4, 7.1.5 p.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Šioje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė, atlikdama ieškovės nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 str., kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 13 p. reglamentuota, kad vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys be kita ko privalo atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija galiojusi eismo įvykio metu) 11 str. 7 d. 2 p. kelio savininkas (valdytojas) privalo organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taigi, nors atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė ir tretysis asmuo UAB „Panevėžio gatvės“ susitarė, kad gatvių remonto darbus atliks UAB „Panevėžio gatvės“, tačiau tai neatleido atsakovės, kaip vietinės reikšmės gatvių savininkės, nuo pareigos stebėti gatvių būklę, vertinti jų tinkamumą eksploatacijai, o esant reikalui užsakyti konkrečius gatvių remonto darbus UAB „Panevėžio gatvės“. Atsakovė savo funkcijų neatliko, nekontroliavo ir neprižiūrėjo gatvių būklės Panevėžio mieste, todėl dėl jos neteisėtų veiksmų-neveikimo- atsirado turtinė žala.

Atsakovė ir tretysis asmuo nesutinka su ieškiniu ir laiko, kad ieškinys yra neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas. Atsakovė nurodė, kad automobilio sugadinimai galėjo atsirasti ir kitoje vietoje, nei nurodė ieškovė, o būtent- Panevėžio rajono teritorijoje, tačiau jokių įrodymų teismui šiuo klausimu nepateikė ir šis teiginys taip ir liko deklaratyviu, niekuo neparemtu teiginiu. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo automobilis negalėjo užvažiuoti ant duobės esant schemoje nurodytam duobės išsidėstymui kelio važiuojamoje dalyje. Įrodymų taip pat nepateikta , paskaičiavimų , atstumų ir panašių įrodymų bent iš dalies pagrindžiančių šį teiginį taip pat į bylą nepateikta. Iš Kelių policijos medžiagos, ginčo automobilio vairuotojo paaiškinimų matyti, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Abejonių dėl šių rašytinių įrodymų nėra. Kaip matyti, Kelių policijos pareigūnai buvo išvykę į įvykio vietą, pabraižė kelio schema, duobės išsidėstymą kelio važiuojamoje dalyje ir jiems jokių abejonių dėl įvykio aplinkybių nekilo. Negalima pamiršti, kad kelių policijos pareigūnai turi tam tikrų specialių žinių ir patirties tiriant eismo įvykių aplinkybes, jie yra nešališki, todėl jų tvirtinimai yra laikytini patikimesniais ir svaresniais įrodymais .

Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK įrodinėti nereikia (178 str.). CPK 65 str. reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Šiuo aspektu įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus visumoje, juose išdėstytos informacijos patikimumą, informatyvumą ir logiškumą, darytina išvada, kad byloje laikytina visiškai įrodyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), taigi atsakovės nuosavybės teise valdomų gatvių teritorijoje.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, konstatuotina, jog Panevėžio miesto savivaldybė neužtikrino (duomenys neskelbtini) gatvės tinkamos priežiūros. Taigi, dėl atsakovės neteisėto neveikimo buvo sugadinta trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė, žalos dydis ir priežastinis ryšys byloje įrodytas, todėl atsakovei kyla atsakomybė už neteisėtu neveikimu padarytą žalą (CK 6.279 str.). Konstatavus, kad yra visos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, ieškinys turėtų būti patenkintas.

Atkreiptinas dėmesys, kad patikslintu ieškiniu (kuris nebuvo priimtas) ieškovė turtinę žalą prašė priteisti solidariai iš Panevėžio miesto savivaldybės ir UAB „Panevėžio gatvės“. Kadangi patikslintas ieškinys nebuvo priimtas, teismas bylą nagrinėja tik atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės atžvilgiu . Manytina, kad tai netrukdo priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo. Tuo labiau, kad net ir esant solidariai atsakomybei, įstatymas nedraudžia kreditoriui reikalauti įvykdyti prievolę tiek iš visų solidarių skolininkų, tiek ir iš vieno iš jų atskirai ( CK 6.6 str. 4 d.)

Kaip matyti, ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo 493,98 Eur (1705,64 Lt) draudimo išmoką. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžiu. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ir iš esmės išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistina – 493,98 Eur žalos atlyginimas (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p., 6.259 str., 6.6 str. 2 d. ir 3 d.).

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, kai skolininkas fizinis asmuo – penkių procentų (CK 6.210 str. 1 d.). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013, 2014-04-18 nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-221/2014) savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.), todėl atsakovei Panevėžio miesto savivaldybė nustatytinos 5 proc. dydžio palūkanos pagal CK 6.210 str. 1 d. už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai, trečiajam asmeniui , kuris įstojo į bylą atsakovo pusėje, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 263, 265, 269 ir 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 288724610, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, naudai 493,98 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 98 euro ct) žalos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos – 493,98 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-10-21 , iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 288724610, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 20 Eur (dvidešimt eurų ) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 288724610, 11,98 Eur ( vienuolika eurų 98 euro ct) pašto išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.