Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama bylos dėl žalos atlyginimo pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-232-223/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl žalos atlyginimo, kurioje ieškovas prašė iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, priteisti 1705,64 Lt turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2015-01-22 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nurodydamas, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013-04-18 nutartimi Nr. T-57 nusprendė, jog tokio pobūdžio bylose, ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o bendrosios kompetencijos teismams pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalį priskirtini ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniams teismams priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civlinis ar administracinis) byloje vyrauja. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog esminis bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Siekiant suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-03-28 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-38/2014 nustatė, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir nusprendė, kad aptariami ginčai peržengia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijų ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinerinio statinio – kelio trūkumų pagal CK 6.266 straipsnį. Teismingumo byloje Nr. T-38/2014 Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti konstatavo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą naujausią Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktiką, Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendžia, kad jam perduota byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus. Todėl kilus ginčui tarp teismų dėl bylos rūšinio teismingumo ir įvertinęs ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl rūšinio teismingumo taisyklių nesilaikymo pasekmių, teismas, nepradėjęs perduotos bylos nagrinėti iš esmės, sprendžia, jog yra tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti dėl bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ir prašyti išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Nutartis neskundžiama.