- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- I-3452-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01391-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 500 Eur neturtinės žalos.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-02-23 iki 2017-03-28 buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis: kamerose tenkantis plotas, neįskaitant kameroje esančių baldų, neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų; kameroje Nr. 268 buvo pelėsis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų rašė skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šie skundai yra dingę. Taigi Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė, taip kaip turėjo veikti. Paaiškino, kad 2017-02-28 ir 2017-03-24 atvykęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K buvo karantino kamerose, kuriose nuolatos buvo rūkoma. Kadangi pats yra nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais. Be to, karantino kamerose buvo laikomas ilgiau, negu leidžiama. 2017-02-28 buvo atliekamas jo šlapimo testas, mėginys testui buvo paimtas tik 23 val., o pats testas atliktas po 24 val., taigi pareiškėjas iš kameros buvo išvestas du kartus, taip 2 kartus sutrikdant nepertraukiamo miego laiką, kuris yra nuo 22 val. iki 6 val. Atlikus testus buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartoja raminamuosius vaistus ir už tai jam paskirta nuobauda – papeikimas. Paaiškino, kad šiuos vaistus jam nurodė gerti Alytaus pataisos namuose dirbanti gydytoja. Taip pat nurodė, kad 2017-02-28 atvykus į Lukiškių TI-K jam buvo duodami konservai ir duona, nors turėjo būti patiekiamas karštas maistas. 2017-03-24 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atvykus į Lukiškių TI-K buvo laikomas karantino kameroje. 22 val. 30 min buvo perkeltas į kamerą, o 22 val. 50 min. buvo nuvestas į dušą, iš kurio grįžo po 23 val., be to, 00 val. 45 min. jis buvo perkeltas į kitą kamerą. Taigi pareiškėjui buvo sutrikdytas nepertraukiamo miego laikas, kuris savaitgaliais yra nuo 23 iki 7 val. Atkreipė dėmesį, kad ir šio atvykimo į Lukiškių TI-K metu negavo karšto maisto, nors jį gauti privalėjo. Dėl Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atsimesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikino laikymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip 2 val. Šio laikino laikymo patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendrose patalpose yra griežtai draudžiama rūkyti. Tarnybą atliekantys pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose, nerūkytų ir laikytųsi tvarkos taisyklių. Pažymėjo, kad dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos rėžimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K yra laikomasi. Asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, išduodamas kiekvienam atvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Paaiškino, kad nuo 22 iki 6 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 23 iki 7 val.) yra numatytas nepertraukiamas miegas. Šios dienotvarkės reikalavimų Lukiškių TI-K yra griežtai laikomasi. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, neįrodo patirtos žalos, todėl jos priteisti nėra pagrindo. Atsakovės atstovas taip pat prašė atlyginti 1,68 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 3 str. tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (SVĮ 5 str. 3 d.).
Pareiškėjas teigia, kad jis kamerose buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsakovės atstovo teismui pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2017-02-28 iki 2017-03-28, o ne nuo 2017-02-23 iki 2017-03-28, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog į Lukiškių TI-K atvyko 2017-02-23. Atsakovės atstovo duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-03-28 buvo laikomas 7,31 kv. m. kameroje Nr. 117 (kartu su 1 asm.), 7,30 kv. m. ploto kameroje Nr. 268 (vienas arba kartu su 1 asm.), 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 120 (vienas); 17,02 kv. m. ploto kameroje Nr. 405 (vienas), 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 271 (kartu su 1 asm.), 7,42 kv. m. ploto kameroje Nr. 123 (kartu su 1 asm.), 7,69 kv. m. ploto kameroje Nr. 337 (kartu su 1 asm.). Taigi, visą Lukiškių TI-K laikymo laikotarpį, t. y. 10 parų, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko Įsakyme nurodytą minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija 2017-05-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, kad Įsakymo 1.3.1 p. nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotą turi būti neįskaičiuojamas baldų užimamas plotas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai (EŽTT 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, pareiškėjo nurodyti pažeidimai, susiję su patalpų plotu, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje Nr. 268 buvo pelėsis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 39 p. nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; LVAT 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).
Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus apie kameroje Nr. 268 buvusį pelėsį, todėl teismas neturi pagrindo juo abejoti ir konstatuoja, jog Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-03-02, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 268, pažeidė HN 134:2015 39 p. reikalavimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad, atsižvelgiant į Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, Lukiškių TI-K esančiose trumpalaikio laikymo kamerose rūkyti yra griežtai draudžiama. Tarnybą atliekantys pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose, nerūkytų ir laikytųsi tvarkos taisyklių. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais Lukiškių TI-K teiginiais, kadangi iš byloje esančių pareiškėjo Lukiškių TI-K teiktų skundų ir atsakymų į juos, matyti, kad pareiškėjas dėl šio jo nurodomo pažeidimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl to, jog 2017-02-28 ir 2017-03-24 atvykus į Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei 2 val.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 p. nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Kaip jau minėta anksčiau, LVAT laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti su jomis susijusius dokumentus tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius, jog jis 2017-03-24 atvykęs į Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo kameroje buvo laikomas ne ilgiau kaip 2 val., o pateiktas tarnybinis pranešimas (b. l. 32), su informacija apie pareiškėjo 2017-02-28 atvykimą į Lukiškių TI-K, nelaikytinas pakankamu įrodymu paneigiančiu Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, kadangi šiame pranešime yra nurodytas tik pareiškėjo perkėlimo į kamerą laikas (20 val. 10 min.), tačiau nėra aiškus jo atvykimo į įstaigą laikas. Atsižvelgus į tai, kad Lukiškių TI-K nepateikė teismui įrodymų paneigiančių pareiškėjo skundo teiginius, teismas neturi pagrindo jais abejoti ir daro išvadą, kad Lukiškių TI-K savo veiksmais pažeidė Taisyklių 11 p. reikalavimą.
Skunde neturtinė žala kildinama taip pat ir iš to, kad pareiškėjui buvo sutrikdytas nepertraukiamo miego laikas.
Tiek atsakovės atstovas, tiek pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nuo 22 iki 6 val., o savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 23 iki 7 val. yra numatytas nepertraukiamas miegas, taigi ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Pareiškėjo teigimu šis laikas jo atžvilgiu buvo sutrikdytas, t. y. 2017-02-28 nepertraukiamo miego metu jam buvo atliekamas šlapimo testas, o naktį iš 2017-03-24 į 2017-03-25 – perkėlimas į kitą kamerą.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo 5 p. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Taigi, nurodyta nuostata, suteikia Lukiškių TI-K teisę, įtarus, jog suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, tuoj pat atlikti testus. Taigi tokiu atveju testai gali būti atliekami net ir nepertraukiamo miego metu. Todėl Lukiškių TI-K 2017-02-28 atlikdamas pareiškėjo šlapimo testus po 22 val. jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Tačiau šiuo atveju konstatuotina, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo nepertraukiamą miegą jį perkeliant į kitą kamerą naktį iš 2017-03-24 į 2017-03-25. Iš byloje esančios informacijos apie pareiškėjo judėjimą Lukiškių TI-K matyti, kad 2017-03-24 jis buvo laikomas kameroje Nr. 123, o 2017-03-25 kameroje Nr. 337. Tai, jog perkėlimas vyko naktį, patvirtina pareiškėjo teismui pateikti kalinio R. N. rašytiniai parodymai (b. l. 43). Lukiškių TI-K teismui nepateikė jokių šiuos įrodymus ir pareiškėjo teiginius paneigiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Pareiškėjo skunde teigiama, kad atvykus į Lukiškių TI-K nebuvo išduotas karštas maistas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 34 p. nustato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad atvykęs į Lukiškių TI-K jis gavo tik duonos ir konservų. Maitinimo organizavimo taisyklės nenustato, jog atvykus į laisvės atėmimo vietą asmenims turi būti suteikiamas karštas maistas. Taigi, pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K ir gavus sausą davinį, teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, o pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas teigia, kad teikė skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau atidavus juos Lukiškių TI-K būrio viršininkui – jie dingo. Paaiškino, kad skundai buvo susiję su Lukiškių TI-K laikymo sąlygomis ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. Vilniaus apygardos administraciniame teismui, be nagrinėjamos bylos, iš viso yra pateikęs 3 skundus, kuriuose atsakovai yra Lietuvos valstybė, atstovaujama VST arba Lukiškių TI-K (administracinės bylos Nr. I-3453-281/2017, Nr. I-3559-244/2017 ir Nr. I-2644-789/2017). Šiuo atveju pareiškėjas nekonkretizavo, kada tiksliai šie skundai buvo parašyti ir pateikti būrio viršininkai, kokio pobūdžio ginčus kėlė skunduose, ar nurodytos administracinės bylos nebuvo priimtos šių skundų pagrindu, todėl pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K atlikus jo šlapimo testą ir nustačius, jog jis vartoja raminamuosius, kuriuos paskyrė gydytoja, jam buvo skirta nuobauda. Šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų nuobaudos paskyrimą, taip pat nenurodė, kada tiksliai ji jam buvo skirta. Be to, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus, kad raminamuosius jis gėrė gydytojos nurodymu.
Pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie, jo teigimu, pablogėjusią sveikatą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 str. Pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam higienos reikalavimus atitinkančioje kameroje, teisė į nepertraukiamą miegą ir teisė būti laikomam trumpalaikio laikymo kameroje ne ilgiau kaip 2 val.
Atsakovės atstovas atsiliepime prašo priteisti iš pareiškėjo 1,68 Eur išlaidų, patirtų rengiant teismui pateiktos medžiagos kopijas (b. l. 11).
Pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). LVAT savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,68 Eur sumą. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas.
Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia, remdamasis Tvarka, kuri numato išlaidų už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog atsakovės atstovas realiai patyrė 1,68 Eur išlaidas už kopijų parengimą. Pažymėtina, kad ši Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų, iš anksto atlygindamas įstaigai išlaidas už jų parengimą (Tvarkos 1–3 p.), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 str. 3 d. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, grįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. J. (J. J.) teisė būti laikomam higienos reikalavimus atitinkančioje kameroje, teisė į nepertraukiamą miegą ir teisė būti laikomam trumpalaikio laikymo kameroje ne ilgiau kaip 2 val.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.