Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas iki 2024-12-16.

2024-04-03 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – Sprendimas). Sprendime yra nurodyta, kad buvo patikrinti duomenys VSDFV informacinėje sistemoje ir paaiškėjo, kad pareiškėjas nutraukė darbo santykius UAB „Matillda“ 2023-07-31, o nuo 2023-11-16 iki 2024-03-22 dirbo UAB „Olivia holding“. Migracijos departamentas nurodė, kad Pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento sprendimo.

Migracijos departamento sprendimas iš esmės yra neteisėtas (nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje), sprendimo motyvai ir argumentai iš esmės yra itin formalūs.

Pirma, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Pareiškėjui buvo išduotas 2022-12-17, išdavimo pagrindas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 p., 44 straipsnio 1 dalies 2 p. (darbo pagrindu). Pareiškėjas įsidarbino ir dirbo UAB „Matillda“ iki 2023-07-31. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, nes pradėjo dirbti UAB „Olivia holding“, tačiau neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą Migracijos departamentui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. iš esmės pranešė Migracijai apie darbdavio keitimą. Prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui, nes keisti darbdavį pagal galiojančias migracijos taisykles galima nenutraukus darbo santykių su pirmuoju darbdaviu, t. y. su UAB „Matillda“. Kai darbo santykiai yra nutraukiami, užsienietis turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, tarpininkaujant kitam darbdaviui.

Pareiškėjas nekeitė darbdavio pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, nepadarė UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. nustatyto pažeidimo, nes Pareiškėjo darbo santykiai su pirmuoju darbdaviu nutrūko. Pareiškėjas neturėjo intencijos apgauti Migracijos departamentą, priešingai, pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tarpininkaujant UAB „Olivia holding“.

Antra, net ir nustačius, kad pažeidimas formaliai buvo, pareiškėjas akcentuoja, kad toks pažeidimas iš esmės negali būti traktuojamas kaip sisteminis, o yra labiau atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida: keisti darbdavį nebuvo įmanoma, nes darbo santykiai tarp Pareiškėjo ir UAB „Matillda“ nutrūko, Migracijos departamentas rekomendavo teikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, ką Pareiškėjas ir padarė. Nei Pareiškėjas, nei UAB „Olivia holding“ (jos atstovai) anksčiau nėra bausti už nelegalų arbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, neturėjo intencijos pateikti melagingą informaciją ar faktus, bendrovė pranešė apie darbo santykių sudarymą su Pareiškėju, Pareiškėjas dirbo, mokesčiai buvo mokami.

2024-03-28 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti UAB „Olivia holding“.

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo nuo 2023-11-06 iki 2024-03-22 dirbo UAB „Olivia holding“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. užsienietis nesilaikė Įstatymo 44 str. 6 d. nustatytos pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Migracijos departamentas priėmė 2024-04-03 sprendimą Nr. 24S91536 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.

Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Olivia holding“ atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko Pareiškėjo skundą: su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-04-03 sprendimu Nr. 24591536 panaikinti nesutinka ir prašo Pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

VSDFV Sodros informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022-12-17 iki 2023-07-31 dirbo UAB "Matillda", o nuo 2023-11-06 dirba UAB „Olivia holding“.

Pareiškėjas pripažįsta, kad darbo santykiai su UAB "Matillda" nutrūko 2023-07-31, o su nauju darbdaviu UAB „Olivia holding“ darbo sutartį pareiškėjas sudarė 2023-11-06. Tai patvirtina ir VSDFV Sodros duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas Sprendimą.

Pastebėtina, kad pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).

Nagrinėjamu atveju išduoto Leidimo sąlygas ir reikalavimus, numatytus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas vykdė ir atitiko tik iki 2023-07-31, kuomet jis darbo sutartį UAB "Matillda" nutraukė. Prieš nutraukdamas šią darbo sutartį pareiškėjas naujo darbdavio nesusirado ir Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį neprašė, todėl nuo 2023-08-01 pareiškėjas tapo užsieniečiu, su kuriuo, po Leidimo išdavimo, darbo sutartis buvo nutraukta, nors pagal Leidimo sąlygas ir pagal darbo sutartį su Bendrove jis turėjo dirbti per visą Leidimo galiojimo laikotarpį. Todėl teismas konstatuoja, kad skundžiamame Sprendime nurodytas pirmasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas pagrindas panaikinti Leidimą - nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu - egzistuoja jau nuo 2023-08-01 ir atsakovas vien šiuo pagrindu turi pagrįstą teisę ir pareigą panaikinti Leidimą, nes Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Be to, pareiškėjas nuo 2023-11-06 sudarė darbo sutartį su nauju darbdaviu UAB „Olivia holding“ negavęs nei Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, nei naujo leidimo laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą.

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Byloje nėra ginčo, kad Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyto Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį pareiškėjas neprašė ir nėra gavęs, o tai ir yra antrasis skundžiamo Sprendimo pagrindas. Tačiau pareiškėjas savaip interpretuoja šio Migracijos departamento leidimo teisinę reikšmę ginčo situacijoje.

Pareiškėjas teigia, kad jis nekeitė darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, nes keisti darbdavį galima nenutraukus darbo santykių, o kai darbo santykiai yra nutraukiami, užsienietis turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl jis nepadarė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pažeidimo, nes yra pateikęs prašymą Migracijos departamentui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tarpininkaujant naujam darbdaviui. Pareiškėjo teigimu, ji iš esmės pranešė Migracijai apie darbdavio keitimą, todėl nėra pažeidimo, numatyto Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, keisti darbdavį galima tik nenutraukus darbo santykių, todėl tam ir reikalingas išankstinis Migracijos departamento leidimas, kuris gaunamas dirbant pas darbdavį, pas kurį leista dirbti išduodant Leidimą, paprašius leisti šį darbdavį pakeisti. Migracijos departamento leidimas pakeisti darbdavį turi būti gaunamas prieš darbdavio pakeitimą, o ne po įvykusio tokio fakto, nes Migracijos departamento informavimas apie jau pakeistą darbdavį nepanaikina ir nepašalina jau padaryto Įstatymo pažeidimo negavus atitinkamo Migracijos departamento leidimo. Todėl tai, kad pareiškėjas nekeitė darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus ir pas kitą darbdavį pradėjo dirbti negavęs Migracijos departamento leidimo yra ne pareiškėją pateisinantis argumentas, o priešingai, patvirtinantis, kad jis nesilaikė šios privalomos procedūros ir Leidimo galiojimo metu faktiškai darbdavį pakeitė be Migracijos departamento žinios ir leidimo.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti du pažeidimai, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas (nutraukta darbo sutartis su pareiškėju; pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo) buvo padaryti ir jų nepašalina tai, kad vėliau pareiškėjas pranešė Migracijos departamentui apie darbdavio pakeitimą. Pažymėtina, kad nuo 2023-07-31 iki 2023-11-16 niekur nedirbdamas pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus, nes Leidimas jam buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis dirbs Bendrovėje. Todėl nustatyti pažeidimai įpareigoja atsakovą panaikinti Leidimą nepriklausomai nuo to, kad atskirai bus sprendžiamas klausimas dėl naujo leidimo gyventi išdavimo pagal naują pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjo argumentai, kad padarytas pažeidimas keičiant darbdavį iš esmės negali būti traktuojamas kaip sisteminis, o yra labiau atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida, taip pat argumentai, kad nei pareiškėjas, nei UAB „Olivia holding“ anksčiau nėra bausti už nelegalų darbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir neturėjo intencijos pateikti melagingą informaciją ar faktus, taip pat jo argumentai, kad pareiškėjas dirbo, mokesčiai buvo mokami, neturi įtakos vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes Įstatymas leidimo laikinai gyventi panaikinimo nesieja nei su pažeidimo sistemiškumu, nei su ankstesniais padarytais Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimais ar užsieniečio bei darbdavio reputacija. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas nustačius bent vieną Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies pagrindą. Migracijos departamentas nėra įpareigotas aiškintis pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio pakeitimo motyvų ir aplinkybių, nes Įstatyme įtvirtinti pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi yra darbo sutarties nutraukimo faktas ir darbdavio pakeitimo, nesilaikant Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies, faktas.

Pareiškėjo nurodomas argumentas, kad jam galioja bevizis režimas, kad Įstatymo 62 str. 2 d. nurodyta, jog „Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas“, o Įstatymo 58 str. 11 p. nurodytas užsienietis atleidžiamas nuo pareigos gauti leidimą dirbti, jeigu profesija yra Trūkstamų profesijų sąraše, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirbo ir šiuo metu dirba virėju, o ši profesija yra Trūkstamų profesijų sąraše, kvota nėra išnaudota, pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, formaliai jis turėjo teisę įsidarbinti kitoje įmonėje be darbdavio keitimo procedūros, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo konstatuoti Sprendimo neteisėtumą.

Pareiškėjo nurodyta galimybė užsieniečiui dirbti Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 11 punkto pagrindu aktuali kai užsienietis dirba būdamas Lietuvoje kitu nei leidimas laikinai gyventi pagrindu (bevizio režimo pagrindu) ir nėra gavęs leidimo laikinai gyventi, tačiau tokiu būdu jis negali dirbti ilgiau negu 90 dienų, nes teisėtas buvimas Lietuvoje net ir su beviziu režimu yra apribotas tokiu terminu. Tuo tarpu teisę dirbti gavus leidimo laikinai gyventi pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.) pareiškėjas dirbti ir keisti darbdavį gali tik laikydamasis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 6 dalies imperatyvių reikalavimų, kurie nagrinėjamu atveju buvo pažeisti.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo pareigą dirbti pas tą darbdavį ir tą darbą, kurio pagrindu jam buvo išduotas Leidimas, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas galėjo tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą. Kadangi Sprendimo priėmimo metu darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta, o pas kitą darbdavį pareiškėjas pradėjo dirbti be Migracijos departamento leidimo, teismas konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes Migracijos departamentas, nustatęs šias aplinkybes, privalėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.