Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-17 · Administracinė byla Nr. eI2-8915-780/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-17
Bylos Nr.
eI2-8915-780/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01438-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
G. G.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Olivia holding“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8915-780/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01438-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 17 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Olivia holding“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. G. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-04-03 sprendimą Nr. 24S91536 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760190222 panaikinimo, priimtą pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog tuo pagrindu, kad ketino dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Matillda“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir šią teisę patvirtinančius dokumentus.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas iki 2024-12-16.

2024-04-03 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – Sprendimas). Sprendime yra nurodyta, kad buvo patikrinti duomenys VSDFV informacinėje sistemoje ir paaiškėjo, kad pareiškėjas nutraukė darbo santykius UAB „Matillda“ 2023-07-31, o nuo 2023-11-16 iki 2024-03-22 dirbo UAB „Olivia holding“. Migracijos departamentas nurodė, kad Pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento sprendimo.

Migracijos departamento sprendimas iš esmės yra neteisėtas (nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje), sprendimo motyvai ir argumentai iš esmės yra itin formalūs.

Pirma, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Pareiškėjui buvo išduotas 2022-12-17, išdavimo pagrindas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 p., 44 straipsnio 1 dalies 2 p. (darbo pagrindu). Pareiškėjas įsidarbino ir dirbo UAB „Matillda“ iki 2023-07-31. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, nes pradėjo dirbti UAB „Olivia holding“, tačiau neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą Migracijos departamentui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. iš esmės pranešė Migracijai apie darbdavio keitimą. Prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui, nes keisti darbdavį pagal galiojančias migracijos taisykles galima nenutraukus darbo santykių su pirmuoju darbdaviu, t. y. su UAB „Matillda“. Kai darbo santykiai yra nutraukiami, užsienietis turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, tarpininkaujant kitam darbdaviui.

Pareiškėjas nekeitė darbdavio pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, nepadarė UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. nustatyto pažeidimo, nes Pareiškėjo darbo santykiai su pirmuoju darbdaviu nutrūko. Pareiškėjas neturėjo intencijos apgauti Migracijos departamentą, priešingai, pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tarpininkaujant UAB „Olivia holding“.

Antra, net ir nustačius, kad pažeidimas formaliai buvo, pareiškėjas akcentuoja, kad toks pažeidimas iš esmės negali būti traktuojamas kaip sisteminis, o yra labiau atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida: keisti darbdavį nebuvo įmanoma, nes darbo santykiai tarp Pareiškėjo ir UAB „Matillda“ nutrūko, Migracijos departamentas rekomendavo teikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, ką Pareiškėjas ir padarė. Nei Pareiškėjas, nei UAB „Olivia holding“ (jos atstovai) anksčiau nėra bausti už nelegalų arbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, neturėjo intencijos pateikti melagingą informaciją ar faktus, bendrovė pranešė apie darbo santykių sudarymą su Pareiškėju, Pareiškėjas dirbo, mokesčiai buvo mokami.

Pareiškėjas yra Sakartvelo (Gruzijos) pilietis, todėl jam galioja bevizis režimas. UTPĮ 62 str. 2 d. nurodyta, kad „Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas“. UTPĮ 58 str. 11 p. nurodytas užsienietis atleidžiamas nuo pareigos gauti leidimą dirbti, jeigu profesija yra Trūkstamų profesijų sąraše. Pareiškėjas dirbo ir šiuo metu dirba virėju. Profesija yra Trūkstamų profesijų sąraše, kvota nėra išnaudota, Pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taigi, formaliai Pareiškėjas turėjo teisę įsidarbinti kitoje įmonėje be darbdavio keitimo procedūros. Pažymima, kad neproporcinga sankcija prieštarauja vienam pagrindinių teisinės sistemos principų – teisingumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Žemesnės instancijos teismas

Trečia, skundžiamas sprendimas yra administracinis aktas, kurį priimant turi būti vadovaujamasi ne tik UTPĮ, bet ir bendrąsias viešojo administravimo nuostatas įtvirtinančiu VAĮ. Todėl šis sprendimas, kuris yra individualus administracinis aktas, turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo principais, įtvirtintais VAĮ 3 str., tarp jų proporcingumo bei objektyvumo principu.

Užsieniečiui jau gavus leidimą (kurio gavimo procedūros užima kelis mėnesius), pradėjus dirbti, susiejus savo ateitį su kita (Lietuvos) valstybe, neturinčio jokių pažeidimų, bausti užsienietį vien dėl darbo sutarties sudarymu su kitu darbdaviu, faktiškai sąžiningai dirbant Lietuvoje, neteisinga, nesąžininga, ir todėl – neteisėta.

Teisės aktai leidžia Migracijos departamentui nenaikinti leidimo laikinai gyventi, kreiptis į pareiškėją ar darbdavį, įpareigoti pateikti paaiškinimus. Migracijos departamentas, nežiūrint į tai, kad galimai yra formalus įstatyminis pagrindas taikyti pasekmes užsieniečiui, privalėjo vertinti situaciją individualiai ir priimant atitinkamą sprendimą vertinti pareiškėjo kaltės laipsnį dėl padaryto pažeidimo, aiškinantis įvykusią situacijos dėl darbdavio keitimo.

Ketvirta, Migracijos departamentas nesikreipė nei į Pareiškėją, nei į darbdavį, neprašė dėl darbo pradžios pas kitą darbdavį, neprašė pateikti darbo sutarties, neanalizavo priežasčių, dėl ko buvo pažeistas gero administravimo principas.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, t. y. nesurinkus tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tai, kad Pareiškėjas neatitinka 44 straipsnyje nustatytų sąlygų, Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą panaikinti Pareiškėjui išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi paminėto Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos pagrindu, Pareiškėjui privalėjo suteikti galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę per pagrįstą laikotarpį, jei reikia, padedant jo pasirinktam asmeniui, priimti ir tinkamai įvertinti jo teikiamus dokumentus ir pan., kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Penkta, Sprendimu grubiai pažeidžiami pareiškėjo interesai ir teisės, kas neleistina demokratinėje valstybėje, ir pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas padarytiems pažeidimams.

Šešta, Pareiškėjas neginčija teisinio reglamentavimo, tačiau nurodo, kad teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad darbuotojai būtų sudarę darbo sutartis su darbdaviu, gautų darbo apmokėjimą už faktiškai dirbtą laiką, surinkti mokesčius į valstybės biudžetą, užtikrinti darbuotojų socialinį draudimą, kas šio ginčo atveju buvo atlikta. Be to, Migracijos departamento priimtas sprendimas – norminis teisės aktas, priimtas administravimo subjekto. Tokio norminio akto teisėtumui keliami atitinkami reikalavimai. Nagrinėjamu atveju iš Ginčijamo sprendimo akivaizdu, kad Migracijos departamentas nevertino Pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių nevertino padaryto pažeidimo reikšmės, o tik deklaratyviai nurodė, kad pažeistas UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą

Jeigu teismas traktuotų, kad pareiškėjas vis dėlto padarė pažeidimą, toks pažeidimas yra nesisteminis, nulemtas žmogiškos klaidos, jokia žala valstybei nekilo, o Migracijos departamentas ne tik nevertino, bet net nepaprašė, kad pareiškėjas pateiktų motyvus ir paaiškinimus, tik formaliai surašė sprendimą, iš esmės jo nemotyvuodamas.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, jog pareiškėjas 2022-08-11 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Matillda“ pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p.). Šiuo pagrindu pareiškėjui 2022-12-17 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760190222.

2024-03-28 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti UAB „Olivia holding“.

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo nuo 2023-11-06 iki 2024-03-22 dirbo UAB „Olivia holding“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. užsienietis nesilaikė Įstatymo 44 str. 6 d. nustatytos pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Migracijos departamentas priėmė 2024-04-03 sprendimą Nr. 24S91536 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.

Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundais, kad Migracijos departamentas turėjo suteikti galimybę pareikšti savo nuomonę ir pranešti pareiškėjui apie jam priimamą nepalankų sprendimą.

Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Olivia holding“ atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko Pareiškėjo skundą: su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-04-03 sprendimu Nr. 24591536 panaikinti nesutinka ir prašo Pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-04-03 sprendimo Nr. 24S91536, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760190222 tuo pagrindu, kad: nutraukta darbo sutartis su asmeniu; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo (toliau - Sprendimas).

Sprendime nurodytas faktinis jo priėmimo pagrindas - asmuo nuo 2023-11-06 iki 2024-03-22 dirbo UAB „Olivia holding“ neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. užsienietis nesilaikė UTPĮ 44 str. 6 d. nustatytos pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas - UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Teisinis reglamentavimas

Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnyje.

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.).

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka, be kita ko, šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (a papunktis); pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu (b papunktis); Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (c papunktis). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota).

Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus nustato Įstatymo 50 straipsnis.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų;

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022-08-11 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti virėju Lietuvos Respublikoje veikiančioje UAB "Matillda" (toliau – ir Prašymas).

UAB "Matillda" (toiau – ir Bendrovė) Tarpininkavimo raštu Nr. 20220720-104036 įsipareigojo įdarbinti pareiškėją virėju ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2022-12-17 iki 2024-12-16 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).

Pareiškėjo pateikta darbo sutartis su UAB "Matillda" patvirtina, kad ji sudaryta kaip neterminuota (sutarties 1.8 p.).

Migracijos departamentas 2022-12-17 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760190222 (toliau – Leidimas).

VSDFV Sodros informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022-12-17 iki 2023-07-31 dirbo UAB "Matillda", o nuo 2023-11-06 dirba UAB „Olivia holding“.

Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį pareiškėjas nėra gavęs.

Dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų ne tik Leidimui gauti, bet ir per visą Leidimo galiojimo laikotarpį atitikti tas sąlygas, pagal kurias Leidimas jam buvo išduotas, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti (nevykdyti) sąlygų, pagal kurias išduotas Leidimas, Įstatymas nenumato.

Nagrinėjamu atveju nustayta, kad po Leidimo išdavimo, t. y. nuo 2022-12-17, pareiškėjas dirbo UAB "Matillda" iki 2023-07-31.

Pareiškėjas pripažįsta, kad darbo santykiai su UAB "Matillda" nutrūko 2023-07-31, o su nauju darbdaviu UAB „Olivia holding“ darbo sutartį pareiškėjas sudarė 2023-11-06. Tai patvirtina ir VSDFV Sodros duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas Sprendimą.

Pastebėtina, kad pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).

Nagrinėjamu atveju išduoto Leidimo sąlygas ir reikalavimus, numatytus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas vykdė ir atitiko tik iki 2023-07-31, kuomet jis darbo sutartį UAB "Matillda" nutraukė. Prieš nutraukdamas šią darbo sutartį pareiškėjas naujo darbdavio nesusirado ir Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį neprašė, todėl nuo 2023-08-01 pareiškėjas tapo užsieniečiu, su kuriuo, po Leidimo išdavimo, darbo sutartis buvo nutraukta, nors pagal Leidimo sąlygas ir pagal darbo sutartį su Bendrove jis turėjo dirbti per visą Leidimo galiojimo laikotarpį. Todėl teismas konstatuoja, kad skundžiamame Sprendime nurodytas pirmasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas pagrindas panaikinti Leidimą - nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu - egzistuoja jau nuo 2023-08-01 ir atsakovas vien šiuo pagrindu turi pagrįstą teisę ir pareigą panaikinti Leidimą, nes Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Be to, pareiškėjas nuo 2023-11-06 sudarė darbo sutartį su nauju darbdaviu UAB „Olivia holding“ negavęs nei Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, nei naujo leidimo laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą.

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Byloje nėra ginčo, kad Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyto Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį pareiškėjas neprašė ir nėra gavęs, o tai ir yra antrasis skundžiamo Sprendimo pagrindas. Tačiau pareiškėjas savaip interpretuoja šio Migracijos departamento leidimo teisinę reikšmę ginčo situacijoje.

Pareiškėjas teigia, kad jis nekeitė darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, nes keisti darbdavį galima nenutraukus darbo santykių, o kai darbo santykiai yra nutraukiami, užsienietis turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl jis nepadarė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pažeidimo, nes yra pateikęs prašymą Migracijos departamentui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tarpininkaujant naujam darbdaviui. Pareiškėjo teigimu, ji iš esmės pranešė Migracijai apie darbdavio keitimą, todėl nėra pažeidimo, numatyto Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, keisti darbdavį galima tik nenutraukus darbo santykių, todėl tam ir reikalingas išankstinis Migracijos departamento leidimas, kuris gaunamas dirbant pas darbdavį, pas kurį leista dirbti išduodant Leidimą, paprašius leisti šį darbdavį pakeisti. Migracijos departamento leidimas pakeisti darbdavį turi būti gaunamas prieš darbdavio pakeitimą, o ne po įvykusio tokio fakto, nes Migracijos departamento informavimas apie jau pakeistą darbdavį nepanaikina ir nepašalina jau padaryto Įstatymo pažeidimo negavus atitinkamo Migracijos departamento leidimo. Todėl tai, kad pareiškėjas nekeitė darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus ir pas kitą darbdavį pradėjo dirbti negavęs Migracijos departamento leidimo yra ne pareiškėją pateisinantis argumentas, o priešingai, patvirtinantis, kad jis nesilaikė šios privalomos procedūros ir Leidimo galiojimo metu faktiškai darbdavį pakeitė be Migracijos departamento žinios ir leidimo.

Kita vertus Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, 2023-07-31 nutrauktus pareiškėjo darbo sutartį su UAB "Matillda", kurioje Leidimo pagrindu jis privalėjo dirbti pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį, ir tik po trijų su puse mėnesio pasikeitus aplinkybėms, kai pareiškėjas nuo 2023-11-16 galėjo pradėti dirbti pas kitą darbdavį, pareiškėjas pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi dėl pasikeitusių aplinkybių. Pažymėtina, kad pareiškėjas tą ir padarė, nes šalys patvirtina, kad jis 2024-03-28 yra paprašęs Migracijos departamento išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti UAB „Olivia holding“. Tačiau naujo leidimo išdavimas nesusijęs su išduoto Leidimo panaikinimo pagrindais, nes Leidimas buvo išduotas dėl kitų aplinkybių ir kitų pareiškėjo įsipareigojimų, dėl kurių nesilaikymo Leidimas kaip tik ir yra panaikintas. Atitinkamai ir visi pareiškėjo argumentai dėl jo galimybės toliau dirbti ir gyventi Lietuvoje darbo pagrindu aktualūs būtent nagrinėjant naujo leidimo išdavimo klausimą, bet ne vertinant Sprendimo, kuriuo panaikintas Leidimas dėl konkrečių padarytų Įstatymo pažeidimų pagrįstumą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti du pažeidimai, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas (nutraukta darbo sutartis su pareiškėju; pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo) buvo padaryti ir jų nepašalina tai, kad vėliau pareiškėjas pranešė Migracijos departamentui apie darbdavio pakeitimą. Pažymėtina, kad nuo 2023-07-31 iki 2023-11-16 niekur nedirbdamas pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus, nes Leidimas jam buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis dirbs Bendrovėje. Todėl nustatyti pažeidimai įpareigoja atsakovą panaikinti Leidimą nepriklausomai nuo to, kad atskirai bus sprendžiamas klausimas dėl naujo leidimo gyventi išdavimo pagal naują pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjo argumentai, kad padarytas pažeidimas keičiant darbdavį iš esmės negali būti traktuojamas kaip sisteminis, o yra labiau atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida, taip pat argumentai, kad nei pareiškėjas, nei UAB „Olivia holding“ anksčiau nėra bausti už nelegalų darbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir neturėjo intencijos pateikti melagingą informaciją ar faktus, taip pat jo argumentai, kad pareiškėjas dirbo, mokesčiai buvo mokami, neturi įtakos vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes Įstatymas leidimo laikinai gyventi panaikinimo nesieja nei su pažeidimo sistemiškumu, nei su ankstesniais padarytais Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimais ar užsieniečio bei darbdavio reputacija. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas nustačius bent vieną Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies pagrindą. Migracijos departamentas nėra įpareigotas aiškintis pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio pakeitimo motyvų ir aplinkybių, nes Įstatyme įtvirtinti pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi yra darbo sutarties nutraukimo faktas ir darbdavio pakeitimo, nesilaikant Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies, faktas.

Pareiškėjas skundžiamo Sprendimo neteisėtumą grindžia ir tuo, kad jis priimtas jo neišklausius, nesuteikus galimybės paaiškinti aplinkybių dėl darbdavio pakeitimo, tačiau teismas pažymi, jog teisinis reglamentavimas numato Migracijos departamentui pareigą informuoti užsienietį tuo atveju, jei užsieniečiui leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte arba 1 dalies 19 punkte numatytu pagrindu (Įstatymo 50 straipsnio 2¹ d.). Tuo tarpu pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais kitais pagrindais, apie kurių galimą taikymą Įstatymas nenumato iš anksto informuoti užsieniečio ir neįpareigoja reikalauti papildomų paaiškinimų. Todėl pareiškėjo argumentai apie tai, jog apie ketinimą priimti Sprendimą pareiškėjas nebuvo informuotas, nagrinėjamo ginčo atveju įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumu neturi.

Galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo nutraukta, ar aplinkybes, kodėl darbdavį pakeitė be Migracijos departamento leidimo, todėl vien faktas, jog tai buvo padaryta yra Įstatyme nustatyti pagrindai naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018-06-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022).

Pareiškėjo nurodomas argumentas, kad jam galioja bevizis režimas, kad Įstatymo 62 str. 2 d. nurodyta, jog „Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas“, o Įstatymo 58 str. 11 p. nurodytas užsienietis atleidžiamas nuo pareigos gauti leidimą dirbti, jeigu profesija yra Trūkstamų profesijų sąraše, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirbo ir šiuo metu dirba virėju, o ši profesija yra Trūkstamų profesijų sąraše, kvota nėra išnaudota, pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, formaliai jis turėjo teisę įsidarbinti kitoje įmonėje be darbdavio keitimo procedūros, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo konstatuoti Sprendimo neteisėtumą.

Pareiškėjo nurodyta galimybė užsieniečiui dirbti Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 11 punkto pagrindu aktuali kai užsienietis dirba būdamas Lietuvoje kitu nei leidimas laikinai gyventi pagrindu (bevizio režimo pagrindu) ir nėra gavęs leidimo laikinai gyventi, tačiau tokiu būdu jis negali dirbti ilgiau negu 90 dienų, nes teisėtas buvimas Lietuvoje net ir su beviziu režimu yra apribotas tokiu terminu. Tuo tarpu teisę dirbti gavus leidimo laikinai gyventi pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.) pareiškėjas dirbti ir keisti darbdavį gali tik laikydamasis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 6 dalies imperatyvių reikalavimų, kurie nagrinėjamu atveju buvo pažeisti.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo pareigą dirbti pas tą darbdavį ir tą darbą, kurio pagrindu jam buvo išduotas Leidimas, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas galėjo tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą. Kadangi Sprendimo priėmimo metu darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta, o pas kitą darbdavį pareiškėjas pradėjo dirbti be Migracijos departamento leidimo, teismas konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes Migracijos departamentas, nustatęs šias aplinkybes, privalėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

Teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas iki Sprendimo priėmimo išsiaiškino ir įvertino individualią pareiškėjo situaciją, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Leidimo išdavimui Įstatyme nustatytų pagrindų bei sąlygų pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas yra paprašęs naujo leidimo laikinai gyventi dėl kitų aplinkybių (dirba pas kitą darbdavį Įstatyme numatytą darbą) nepašalina padarytų Įstatymo pažeidimų, todėl Įstatymo pasekmes atsakovas pritaikė teisėtai ir nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2024; 2019-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019; 2024-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1131-442/2024). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. LVAT 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023; LVAT 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio pakeitimo pažeidžiant Įstatymą, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir šioms aplinkybėms jas pagrįstai taikė pareiškėjo individualiu atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas iš esmės, nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė