Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-06-21 · Civilinė byla Nr. e2-279-356/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
e2-279-356/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01391-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Neo Finance“
Atsakovas
K. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-279-356/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01391-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Drazdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-279-356/2021, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ patikslintą ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė AB „Neo Finance“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1) 10 000 EUR negrąžintą kredito dalį; 2) 833,53 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2020-11-10; 3) 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000 EUR), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (duomenys neskelbtini); 4) 3 321,36 EUR tarpininkavimo mokesčio, 5) 14,36 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo 2020-07-01 iki vartojimo kredito nutraukimo dienos (duomenys neskelbtini); 6) 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000 EUR), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat: 319,00 EUR žyminio mokesčio, 200,00 EUR už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas K. P. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), atsakovui nuosavybės teise perduota 10 000 EUR vartojimo kredito suma 72 mėn. terminui (iki (duomenys neskelbtini)), atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą bei sumokėti: 1 161,36 EUR tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida – 1 161,36 EUR, be nuolaidos – 3 321,36 EUR), 6 831,44 palūkanų (metinė palūkanų norma – 19 proc.), iš viso mokėti 17 992,80 EUR.

Ginčo, kad sudarydamas sutartį atsakovas veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo (duomenys neskelbtini) susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat sumokėti palūkanas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis). Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.

Atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu, Sutartį nutraukė, atsakovui vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigaliojo (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Sutarties sąlygų, kredito suteikimo fakto neginčijo, tačiau minėtų įstatymo nuostatų ir Sutarties sąlygų nesilaikė, nustatytais terminais nevykdė įsipareigojimų, į ieškovės siųstus raginimo laiškus nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, Sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 10 000 EUR negrąžinto vartojimo kredito suma, t. y. skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, remdamasi Sutarties 1.8, 2.1, 5.2 punktais taip pat prašė priteisti iš atsakovo 833,53 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, tai yra iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, manytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovo priteistina 833,53 EUR pelno palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, tai yra iki 2020-11-10.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 3 321,36 EUR tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 1 161,36 EUR. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 3 321,36 EUR. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 2 160 EUR viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 161,36 EUR tarpininkavimo mokesčio, kitoje dalyje ieškinys dėl tarpininkavimo mokesčio atmestinas, nes Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3, 5.4 punktų sąlygos nėra sąžiningos vartotojo atžvilgiu tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu bei prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai imperatyviai normai, todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 1.80 straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6 dalis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000 EUR), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)).

Toks reikalavimas yra kreditoriaus reikalavimas vykdyti prievolę natūra ir po sutarties nutraukimo negali būti taikomas, be to, kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos. Nagrinėjamu atveju ieškovė negautų pajamų dydį grindė Sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 72 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 19 procentų dydžio metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) tai sudarytų 6 831,44 EUR. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad tokio dydžio pajamas ji tikėjosi ir būtų gavusi, atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 5 997,91 EUR negautų pajamų, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (6 831,44 EUR – 833,53 EUR).

Ieškovė prašė priteisti 14,36 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki vartojimo kredito nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) ir 19 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000 EUR), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (nagrinėjamu atveju 19 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Taigi, prašoma priteisti 14,36 EUR kompensuojamųjų palūkanų suma paskaičiuota taikant 19 procentų dydžio metinę palūkanų normą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, jog vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc. (0,05 proc. x 365)). Kadangi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, vartojimo kredito sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-755/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1603-852/2020). Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 14,36 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020-07-01 iki vartojimo kredito nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) ir 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000 EUR nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas. Pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (19 proc.) yra skaičiuojamos toliau iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisiamos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 17 992,80 EUR sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio 1-3, 7 reikalavimus patenkinus (t. t. apskaičiavus konkrečią 5 997,91 EUR negautų pajamų (nuostolių) sumą ir nustačius esant 135 EUR žyminio mokesčio nepriemoką), 4 reikalavimą patenkinus iš dalies, 5 ir 6 reikalavimus atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistina 271 EUR žyminio mokesčio, o valstybei – 135 EUR (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96 straipsniai), taip pat iš atsakovo ieškovei priteistina 170 EUR už advokato teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,33 EUR, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos bei 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (19 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai: 10 000 EUR skolą; 833,53 EUR palūkanų už laikotarpį iki 2020-11-10; 5 997,91 EUR negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2020-11-10 iki 2026-05-30; 1 161,36 EUR tarpininkavimo mokesčio; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 992,80 EUR sumos už laikotarpį 2020-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 271 EUR žyminio mokesčio, 170 EUR už advokato teisines paslaugas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,33 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 135 EUR žyminio mokesčio.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų mokesčio kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė