- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- e2A-803-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00769-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- akcinės bendrovės NEO Finance
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4663-724/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB, ieškovė) NEO Finance kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 598,01 Eur negrąžinto kredito, 34,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.), 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 598,01 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 16 d.), 130,19 Eur tarpininkavimo mokestį, 2,84 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. balandžio 17 d.), iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.), 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, už negrąžintą vartojimo kredito sumą 598,01 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. G. 598,01 Eur negrąžintą kreditą, 34,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugpjūčio 25 d., 79,58 Eur tarpininkavimo mokesčio, 2,84 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. balandžio 17 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 714,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 202,68 Eur ieškovės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2020 m. sausio 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K199286944 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 700 Eur kreditą 18 mėnesių laikotarpiui. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. liepos 16 d. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui raštišku pranešimu, 2020 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
4. Nesant įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovei iš atsakovo priteisė 598,01 Eur negrąžinto kredito dalį bei 34,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, priskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2021 m. liepos 16 d.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr.e3K-7-75-823/2020, ieškovės reikalavimą priteisti 18 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 598,01 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 16 d.), konstatavęs, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįrodė patirtų negautų pajamų realumo, atmetė.
6. Ieškovės reikalavimą priteisti 130,19 Eur tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies. Nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 151,22 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 79,58 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutartyje šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, vėluojant apmokėti mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 130,19 Eur suma viršijanti tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaidą savo esme yra netesybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančiu, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 79,58 Eur tarpininkavimo mokestį.
7. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2,84 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. balandžio 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 25 d., laikė atitinkančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl tenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovui pažeidus sutarties sąlygas įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka Sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Todėl sprendė, kad pagal Sutarties 6.1. punktą ieškovė ateityje įgis teisę iš atsakovo reikalauti Sutarties specialiojoje dalyje numatyto dydžio – 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. liepos 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos tik atsakovui iki susitarto negrąžinus vartojimo kredito sumos. Be to, atsakovui iki nurodytos datos negrąžinus vartojimo kredito sumos, ieškovė įgis teisę reikalauti kompensuojamąsias palūkanas tik nuo tą dieną negrąžintos vartojimo kredito sumos, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 598,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. liepos 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė kaip nepagrįstą.
9. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), reikalavimas grįstas įstatymu, todėl jį tenkino.
10. Ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 93,40 proc., iš atsakovo priteisė 15,88 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 186,80 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 202,68 Eur.
III.Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti apeliantui iš atsakovo 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 598,01 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. liepos 16 d.; bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
11.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tačiau neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo;
11.2. Teismas, spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo toje pat nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes.
11.3. Apeliantė tikėjosi gauti 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 598,01 Eur nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. liepos 16 d. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo bei vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas priteisti 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 598,01 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos - 2021m. liepos 16 d. turėjo būti tenkintas.
11.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl ,nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2020 m. sausio 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K199286944 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 700 Eur kreditą 18 mėnesių laikotarpiui. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. liepos 16 d. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu 2020 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Nors byloje ginčo dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra, apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad šalys Vartojimo kredito sutartį Nr. K199286944 sudarė 2020 m. sausio 16 d.
16. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
17. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę.
18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Bylos duomenimis, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartį tinkamai vykdant.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 18 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 25 d. ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 16 d. ), t. y. negautų pelno palūkanų forma atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįrodė jų realumo.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti 18 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 598,01 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 16 d.). Apeliacinio teismo vertinimu, toks reikalavimas yra reikalavimas vykdyti prievolę natūra ir po sutarties nutraukimo negali būti taikomas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-138/2011).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautų pajamų dydį grindė Sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 18 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 18 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t.y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino), sudarytų 103,88 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad tokio dydžio pajamas ji tikėjosi gauti ir būtų gavusi atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. liepos 16 d.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo po sutarties nutraukimo, todėl ši sprendimo dalis keičiama. Teismas priteisė iš atsakovo 34,46 Eur mokėjimo pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, todėl apeliacinis teismas iš atsakovo priteisia 69,42 Eur likusią negautų pajamų dalį (103,88-34,46).
27. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio (pagal pareigas) įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 18 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
29. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 217 Eur (17 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė reiškė šešis turtinius ir neturtinius reikalavimus, kurių dalis buvo patenkinta. Teismo vertinimu, apytiksliai patenkinta 3/4 ieškovės reikalavimų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 162,75 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
30. Pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti netiesioginius nuotolius (negautas pajamas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo reikalavimu yra siekiama turtinės naudos, jį patenkinus, ieškovės turtinė padėtis pagerės, todėl šis reikalavimas yra laikomas turtiniu ir turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Proporcinis žyminis mokestis mokamas už tuos turtinius ginčus, kurių vertę (pinigais) galima apskaičiuoti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. įkainotus ginčus. Ieškovės suformuluotas ir atsakovui pareikštas reikalavimas – priteisti negautas pajamas turi piniginę vertę, kurią galima nustatyti pinigine išraiška.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, nenurodė tikslaus nuostolio dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas jį nustatė (69,42 Eur) ir šia nutartimi priteisė nuostolių negautų pajamų formą dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuo šios sumos paskaičiuojamas žyminis mokestis yra 15 Eur. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, t. y.50 Eur per daug, todėl permokėta žyminio mokesčio suma grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, iš viso 215 Eur (15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje iš atsakovo priteistina 377,75 Eur (215 Eur + 162,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 18 proc. negautų pajamų priteisimo nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties dalies sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Priteisti akcinei bendrovei NEO Finance iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,42 Eur (šešiasdešimt devyni eurai 42 ct) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d. ) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 16 d.).
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K199286944 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (18,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Priteisti akcinei bendrovei NEO Finance iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 377,75 Eur (trys šimtai septyniasdešimt septyni eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kitą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Grąžinti akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, 50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. spalio 5 d. (ZJ18910).