Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems A. B., G. B., T. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

ekspertams Rimantui Stasiui Stanevičiui, Rimantui Laurinavičiui (nuotoliniu būdu), Algimantui Smagurauskui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje,

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis AS „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. M. buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui sukėlęs sunkių padarinių, o būtent:

2021 m. gegužės 31 d. apie 14.25 val., UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plaukiojančiame doke Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamame Olandų įmonės laive „(duomenys neskelbtini)“, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. K. 2020 m. liepos mėn. 15 d. įsakymu ,,Dėl darbdavio ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai paskyrimo“ Nr. DS-31 paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos atstovu įmonėje, atestuotas darbų saugos srityje (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2021 m. balandžio 30 d. rangos sutartį, sudarytą tarp AS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rangos darbams atlikti AB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, bei 2021 m. sausio 1 d. sutartį, sudarytą tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)” ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl elektros darbų laive ,, (duomenys neskelbtini)“ atlikimo, su užsakovu ir rangovais sutartyje ar papildomuose susitarimuose/aktuose nesuderinęs darbuotojų saugos reikalavimų jo įmonės darbuotojams užtikrinimo, negavęs rašytinio konkrečių darbų užsakymo bei negavęs/neparengęs darbų technologinio aprašymo, tiek jam, tiek užsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek rangovams AS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepaskyrus darbų saugos koordinatoriaus, darbų vadovo ir darbų vykdytojo, 2021 m. gegužės 14 d. elektromontuotoju įdarbintam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. B., neturinčiam energetikos darbuotojo kvalifikacijos ir atitinkamo išsilavinimo, paskyrė dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ remontuojamuose laivuose, tačiau nekoordinavo kitos įmonės atstovo paskiriamų darbų, neįvertino darbuotojui pavedamų atlikti darbų ir darbo vietų, galimų kilti pavojų, nepaskyrė naujai priimtam į darbą ir neatestuotam pagal užimamas pareigas E. B. atestuoto elektrotechnikos prižiūrėtojo, neinstruktavo darbuotojo E. B. konkrečioje darbo vietoje – laive „(duomenys neskelbtini)“, nesupažindino su saugos reikalavimais dirbant veikiančiuose elektros įrenginiuose, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės <...>, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines

saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;

2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas.

2. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. <...>

3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose) reikalavimus: Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

4. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo“ 10 dalies reikalavimus:

10. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas. <...>

5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 dalies reikalavimus:

21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.

6. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių reikalavimus:

15. Veikiančiuose elektros įrenginiuose savarankiškai dirbti turi teisę fiziniai asmenys:

<...> 15.3. išklausę instruktavimą darbo vietoje, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

15.4. teoriškai ir praktiškai apmokyti saugiai dirbti, pirmosios medicinos pagalbos teikimo nuo elektros srovės pavojingo poveikio ir kitų traumuojančių veiksnių;

15.6. atestuoti Aprašo nustatyta tvarka ir turintys energetikos darbuotojo pažymėjimus, kuriuose nurodytos jiems suteiktos teisės.

16. Nauji priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti pagal toje darbovietėje užimamas pareigas, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik prižiūrimi atestuoto elektrotechnikos darbuotojo. Šiuo atveju priimti į darbą asmenys vadinami stažuotojais.

17. Elektrotechnikos darbuotojai instruktuojami, atestuojami ir jų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Aprašu ir kitais teisės aktais.

25. Darbų vadovais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatacijos, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles ir instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus, taip pat pagal vykdomų darbų apimtis mokantys užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.

26. Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Jis turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros įrenginiuose, turėti asmeninius elektros įrenginių raktus ir asmeniškai atlikti elektros įrenginių apžiūras. Darbų vadovas gali atlikti darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo arba brigados nario funkcijas.

Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Už juridinių asmenų, dirbančių nuosavybės ar patikėjimo teise nepriklausančiuose elektros įrenginiuose, atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį atsako įmonių vadovai ir jų įgalioti asmenys, pateikę darbuotojų sąrašus (darbų paraiškas) užsakovui. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją, prižiūrintįjį. Šį instruktavimą darbų vadovas įformina nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale (toliau – įforminimo žurnalas) (Taisyklių 10 priedas).

27. Žemosios įtampos elektros įrenginiuose darbų vadovo funkcijas gali atlikti ne žemesnės kaip VK elektrotechnikos darbuotojas. Aukštosios įtampos elektros įrenginiuose darbų vadovo funkcijas gali atlikti tik AK elektrotechnikos darbuotojas.

28. Darbų vadovų, darbų vykdytojų, prižiūrinčiųjų, brigados narių teises ir pareigas nustato Taisyklės. Elektrotechnikos darbuotojai, atestuoti darbams žemesnėje įtampoje, turi teisę atlikti darbus ir patalpose, ir (ar) teritorijose, kuriose yra kiti veikiantys aukštesnės įtampos elektros įrenginiai, išlaikydami saugius atstumus iki įtampą turinčių dalių, nurodytus Taisyklių 3 ir 4 prieduose. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali detalizuoti darbų vadovų, darbų vykdytojų, prižiūrinčiųjų, brigados narių teises ir pareigas.

29. Darbų vykdytojais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus. Darbų vykdytojas turi mokėti užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, būti ne žemesnės kaip VK.

30.1. organizuoja darbų pagal darbų vadovo nurodymus ar pavedimus vykdymą;

30.2. ruošia darbo vietą ir leidžia dirbti;

30.3. priima darbo vietą ir gauna leidimą dirbti, jei darbo vietą ruošė kiti;

30.4. vadovauja brigados nariams, dirbantiems pagal nurodymus ar pavedimus;

30.5. turintys operatyvinio remonto darbuotojo teises atlieka operatyvinius perjungimus.

31. Prieš leisdamas brigadai dirbti, darbų vykdytojas privalo įsitikinti, kad darbo vieta paruošta tinkamai, ir instruktuoti pagal nurodymą dirbančius brigados narius.

32.1. tinkamą priemonių, išvardytų nurodyme ar pavedime, įvykdymą;

32.2. tinkamą ir pakankamą darbo vietos paruošimą ir jos sutvarkymą baigus darbus;

32.3. leidimo brigadai dirbti tinkamumą, jo įforminimą, tikslinio instruktažo kokybę;

32.4. brigados narių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, darbo įrankių ir priemonių tvarkingumą, darbo vietose uždėtų įžemiklių, aptvarų, iškabintų ženklų išsaugojimą iki darbo pabaigos.

33. Darbų vykdytojui darbų vadovo nurodymai yra privalomi, jei jie neprieštarauja Taisyklių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams. Darbų vykdytojas, pastebėjęs darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės ir kitų norminių aktų pažeidimus, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vadovą. Jam draudžiama palikti darbo vietoje dirbančią brigadą be priežiūros.

34. Prižiūrintysis – tai elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas prižiūrėti elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose dirbančius ne elektrotechnikos darbuotojus.

35. Prižiūrinčiojo funkcijos nustatomos tokios pat kaip ir darbų vykdytojo, tačiau:

35.1. prižiūrint dirbančiuosius, prižiūrinčiajam draudžiama dirbti kokį nors darbą;

35.2. draudžiama nors ir trumpam laikui palikti darbuotojus be priežiūros;

35.3. prižiūrintysis atsako tik už prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo priartėjimo prie įtampą turinčių srovinių dalių arčiau negu taisyklių 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais;

35.4. prižiūrinčiojo paskyrimas įforminamas nurodymu.

36. Prižiūrintysis turi būti ne žemesnės kaip VK.

37. Brigados nariais skiriami atitinkamą teorinį parengimą ir praktinių įgūdžių turintys elektrotechnikos darbuotojai. Jie turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas ir kitus reikalavimus pagal vykdomų darbų apimtis. Brigados nariai privalo vykdyti visus darbų vykdytojo arba prižiūrinčiojo nurodymus, jei jie neprieštarauja Taisyklių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams. Brigados nariai, pastebėję darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus arba negalintys užtikrinti saugos darbe reikalavimų, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vykdytoją.

38. Stažuotojas – tai darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo, gilinantis profesines žinias, jų taikymą darbe, iki bus atestuotas ir jam bus leista savarankiškai dirbti su elektros įrenginiais. Stažuotojas dirba prižiūrimas paskirto kvalifikuoto VK arba AK darbuotojo.

39. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose, žmogaus apsaugai nuo elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei techninės priemonės.

40. Techninėms priemonėms priskiriami techniniai veiksmai, užtikrinantys darbo vietose darbuotojų saugą ir sveikatą (apsaugantys dirbančiuosius nuo prisilietimo prie įtampą turinčių dalių atjungimai, atjungtų srovinių dalių įžeminimai, ženklų iškabinimas ir darbo vietos aptvėrimas, kad darbuotojai nepriartėtų neleistinais atstumais prie įtampą turinčių dalių ir pašaliniai žmonės nepatektų į vykdomų darbų zoną, izoliuotų įrankių ir priemonių naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo darbų kategorijos.

44. Darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios organizacinės priemonės yra:

44.1. asmenų, atsakingų už darbuotojų darbų saugą, paskyrimas vadovaujantis įmonės dokumentais;

44.2. už saugų darbų vykdymą atsakingų asmenų parinkimas ir paskyrimas;

44.3. darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka;

44.4. darbų organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis;

44.5. leidimas vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti;

44.6. leidimas dirbti;

44.7. elektros įrenginiuose vykdomų neelektrotechninių darbų priežiūra;

44.8. perkėlimas į kitą darbo vietą;

44.9. darbo pertraukos bei darbo baigimo įforminimas.

45. Veikiančiuose elektros įrenginiuose, išskyrus Taisyklių 451 punkte nurodytus atvejus, gali būti dirbama:

45.1. pagal darbų vadovo nurodymą;

45.2. pagal darbų vadovo pavedimą;

45.3. techninės priežiūros tvarka.

47. Vykdant darbus pagal sudaromas sutartis, darbų saugos atsakomybės ribos tarp susitariančių šalių nustatomos atitinkamose sutartyse.

166. Asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti prašymą dėl leidimo dirbti ne savo elektros įrenginiuose, pridedant Tarybos išduotą atestatą, suteikiantį teisę vykdyti šiuos darbus, ir vadovaujančių elektrotechnikos darbuotojų (t. y. darbuotojai, kuriems įmonės vadovo suteikta teisė pateikti darbų paraiškas, pasirašyti darbuotojų saugos ir atsakomybės ribų aktus, išduoti nurodymus, taip pat operatyviniai ir operatyviniai remonto darbuotojai ir darbų vadovai) sąrašą, kuriame nurodyta darbuotojų apsaugos nuo elektros kategorija ir jų teisės.

Nepateikus tokio dokumento ir sąrašo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, leisti dirbti kitos įmonės darbuotojams arba pavieniams asmenims draudžiama. Leidimas dirbti įforminamas įrenginių savininko tvarkomuoju dokumentu.

Asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti ir kitus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius jų elektrotechnikos darbuotojų kvalifikaciją.

167. Juridiniai asmenys, sudarę rangos sutartį ir turintys Taisyklių 166 punkte nurodytą leidimą, prieš pradėdami dirbti užsakovo elektros įrenginiuose pateikia darbuotojų sąrašą (darbų paraišką), kur nurodo darbuotojų (įskaitant subrangovus), dirbsiančių šiame objekte, vardus, pavardes, pareigas, funkcijas, apsaugos nuo elektros kategorijas ir privalo surašyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktus (sudaryti sutartis), kuriuose turi būti nustatyta darbų organizavimo ir vykdymo tvarka, atsakomybė, rangovo ir užsakovo darbuotojų santykiai, nustatoma komandiruotų darbuotojų instruktavimo tvarka.

Rangovai, dirbdami užsakovo objektuose, yra atsakingi už savo subrangovų darbuotojų, dirbsiančių šiuose objektuose, tinkamą parengimą ir saugos reikalavimų laikymąsi. Rangovų elektrotechnikos darbuotojai darbo vietoje privalo turėti energetikos darbuotojo pažymėjimą.

168. Juridiniams ir fiziniams asmenims dirbant elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso, Taisyklių ir kitų darbų saugos norminių aktų nuostatų vykdymas yra privalomas.

169. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus vienoje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, koordinuoja savo veiksmus ir informuoja vienas kitą bei darbuotojus apie darbe galimus pavojus ir profesinę riziką.

7. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 1242, 1243 punktų reikalavimus:

1242. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovai ir fiziniai asmenys, įrengiantys vartotojo elektros įrenginius, privalo turėti energetikos darbuotojus, atestuotus Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;

1243. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbai vykdomi pagal:

1243.1. užbaigtą kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą arba techninę užduotį įrengimui (tais atvejais, kai projekto neprivaloma rengti); <...>

1243.3. kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbų rangos sutartį.

8. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių reikalavimus:

549. Laivo elektros įrenginius, atskiras sistemas ir prietaisus aptarnauti gali neelektrotechninio personalo jūrininkai, turintys atitinkamos įrangos, sistemų ar prietaisų savarankiško aptarnavimo patirtį ir kvalifikacinės komisijos suteiktą pradinę arba vidurinę elektrosaugos kvalifikaciją bei išduotą pažymėjimą.

550. Elektros įrenginių ir automatikos priežiūrą atlieka laivo elektrotechninis personalas, turintis ne žemesnę kaip VK arba AK kvalifikaciją, vadovaujant vyresniajam elektromechanikui – ne žemesnės kaip AK kvalifikacijos. Tuose laivuose, kur elektrotechninio personalo nėra, elektros įrenginių priežiūra vyriausiojo mechaniko nurodymu gali būti pavesta jėgainės komandos nariams, turintiems VK arba AK kvalifikaciją.

551. Neelektrotechninio ir elektrotechninio personalo nariai, taip pat praktikantai, kurių darbas susietas su elektros įrangos aptarnavimu, turi būti instruktuojami darbų saugos ir sveikatos klausimais. Šis instruktavimas įforminamas darbų saugos darbo vietoje instruktavimų registracijos žurnale.

574. Darbai su srovinėmis dalimis ir arti jų, esant neišjungtai įtampai, yra tokie:

574.1. kuriuos atliekant būtinos techninės arba organizacinės priemonės (nepertraukiama priežiūra ir kita), kurios eliminuoja dirbančių žmonių arba jų naudojamos remontinės įrangos ir įrankių prisiartinimą prie srovinių dalių;

584. Dirbant su nevisiškai išjungta įtampa, turi būti imtasi priemonių, apsaugojančių dirbančiuosius nuo prisilietimo prie turinčių įtampą dalių. Tokioms priemonėms priklauso:

584.1. saugus dirbančiųjų paskirstymas srovinių dalių su įtampa atžvilgiu (585 punktas);

584.2. pagrindinių ir papildomų izoliuojančių apsaugos priemonių panaudojimas. Be to, turi būti užtikrintas nuolatinis dirbančiųjų stebėjimas.

587. Darbus tose vietose, kur yra įtampa, turi atlikti tik kvalifikuoti ir patyrę elektrotechninio personalo asmenys tiesiogiai prižiūrint elektromechanikui. <...>

588. Pavojingose patalpose („Saugos taisyklės, eksploatuojant elektros įrenginius“) esant būtinybei galima atlikti darbus neišjungus srovinių dalių įtampos, bet taikant papildomas apsaugos priemones, kurias numato darbus atlikti pavedę asmenys. <...>

590. Žodinius ir telefoninius nurodymus remontuoti elektrotechninius įrenginius su įtampa arba esant nevisiškam įtampos atjungimui turi teisę duoti tik vyriausiasis (vyresnysis) mechanikas, vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas).

9. 2016 m. birželio 8 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” direktoriaus V. M. įsakymu Nr. 20-DS patvirtintos ,,Elektromontuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8“ 1 dalies 1.1. punkto reikalavimus:

1.1. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojais gali dirbti <...> turintys atitinkamą elektrosaugos kvalifikaciją, <...>.

dėl ko AS „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas A. Ž. laive ,, (duomenys neskelbtini)“ E. B. ir AS “ (duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojui A. D. paskyrė atlikti elektros instaliacijos darbus veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje - ,,SWITCHBOARD ROOM 104“, prie elektros įrenginių spintų su pajungta 440 V įtampa, A. D. palikus darbo vietą ir stažuotoją joje dirbti, E. B. vienam kabelių trasoje atliekant pravestų elektros laidų parišimą ir mėginant parišti po elektros spinta Nr. 13, esančius laidus, prisilietė pro atidarytas spintos dureles prie veikiančio elektros įrenginio ir dėl elektros poveikio patyrė sunkius su gyvybe nesuderinamus sužalojimus: ūmų širdies veiklos nepakankamumą su skrandžio turinio aspiracija į plaučius, ir įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent:

2021 m. gegužės 31 d. apie 14.25 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu Minijos g. 180, Klaipėdoje, plaukiojančiame doke Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamame Olandų įmonės laive „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu ir faktiškai vykdydamas darbų vadovo ir vykdytojo funkcijas, būdamas atestuotas padalinių vadovų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016-09-28 atestuotas eletrotechnikos darbuotoju vykdančiu darbus elektros įrenginiuose iki 1000 V įtampos, įgijęs vidurinę apsaugos nuo elektros kategoriją (VK) (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2021 m. balandžio 30 d. rangos sutartį, sudarytą tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rangos darbams atlikti AB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, t. y. dėl elektros darbų laive ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikimo, ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 2021-006 ,,Dėl darbų grafiko tvirtinimo“ paskirtas atsakingu organizuoti ir koordinuoti darbus laive „(duomenys neskelbtini)“, neparengęs ir nesuderinęs su subrangovais bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašo, darbo techninio projekto/užduoties, nesuderinęs konkrečių darbo užduočių ir darbo vietų su subrangovų atsakingais asmenimis, darbo vietose nesant jų ar subrangovų paskirtų darbų vadovų, neinformavus jų apie subrangovų darbuotojų pasikeitusią darbo vietą ir pobūdį, negavus darbuotojų sąrašo ir duomenų apie jų kvalifikaciją, neįsitikinęs atsiųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojo turima energetikos kvalifikacija, darbo patirtimi, 2021 m. gegužės 14 d. elektromontuotoju įdarbintam UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. B., neturinčiam jokios energetikos darbuotojo kvalifikacijos ir atitinkamo išsilavinimo, žodžiu paskyrė kartu su „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju A. D., kuris nebuvo paskirtas prižiūrėtoju/stažuotės vadovu, atlikti elektros instaliacijos darbus laivo „(duomenys neskelbtini)“ veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje - ,,SWITCHBOARD ROOM 104“, prie elektros įrenginių spintų su pajungta 440 V įtampa, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) reikalavimus:

2. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. <...>

2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose) reikalavimus: Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 dalies reikalavimus: 21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.

4. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių reikalavimus:

15. Veikiančiuose elektros įrenginiuose savarankiškai dirbti turi teisę fiziniai asmenys:

<...> 15.3. išklausę instruktavimą darbo vietoje, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

15.4. teoriškai ir praktiškai apmokyti saugiai dirbti, pirmosios medicinos pagalbos teikimo nuo elektros srovės pavojingo poveikio ir kitų traumuojančių veiksnių;

15.6. atestuoti Aprašo nustatyta tvarka ir turintys energetikos darbuotojo pažymėjimus, kuriuose nurodytos jiems suteiktos teisės.

16. Nauji priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti pagal toje darbovietėje užimamas pareigas, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik prižiūrimi atestuoto elektrotechnikos darbuotojo. Šiuo atveju priimti į darbą asmenys vadinami stažuotojais.

17. Elektrotechnikos darbuotojai instruktuojami, atestuojami ir jų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Aprašu ir kitais teisės aktais.

25. Darbų vadovais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatacijos, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles ir instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus, taip pat pagal vykdomų darbų apimtis mokantys užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.

26. Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Jis turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros įrenginiuose, turėti asmeninius elektros įrenginių raktus ir asmeniškai atlikti elektros įrenginių apžiūras. Darbų vadovas gali atlikti darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo arba brigados nario funkcijas.

Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Už juridinių asmenų, dirbančių nuosavybės ar patikėjimo teise nepriklausančiuose elektros įrenginiuose, atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį atsako įmonių vadovai ir jų įgalioti asmenys, pateikę darbuotojų sąrašus (darbų paraiškas) užsakovui. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją, prižiūrintįjį. Šį instruktavimą darbų vadovas įformina nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale (toliau – įforminimo žurnalas) (Taisyklių 10 priedas).

29. Darbų vykdytojais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus. Darbų vykdytojas turi mokėti užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, būti ne žemesnės kaip VK.

30.1. organizuoja darbų pagal darbų vadovo nurodymus ar pavedimus vykdymą;

30.2. ruošia darbo vietą ir leidžia dirbti;

30.3. priima darbo vietą ir gauna leidimą dirbti, jei darbo vietą ruošė kiti;

30.4. vadovauja brigados nariams, dirbantiems pagal nurodymus ar pavedimus;

30.5. turintys operatyvinio remonto darbuotojo teises atlieka operatyvinius perjungimus.

31. Prieš leisdamas brigadai dirbti, darbų vykdytojas privalo įsitikinti, kad darbo vieta paruošta tinkamai, ir instruktuoti pagal nurodymą dirbančius brigados narius.

32.1. tinkamą priemonių, išvardytų nurodyme ar pavedime, įvykdymą;

32.2. tinkamą ir pakankamą darbo vietos paruošimą ir jos sutvarkymą baigus darbus;

32.3. leidimo brigadai dirbti tinkamumą, jo įforminimą, tikslinio instruktažo kokybę;

32.4. brigados narių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, darbo įrankių ir priemonių tvarkingumą, darbo vietose uždėtų įžemiklių, aptvarų, iškabintų ženklų išsaugojimą iki darbo pabaigos.

34. Prižiūrintysis – tai elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas prižiūrėti elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose dirbančius ne elektrotechnikos darbuotojus.

35. Prižiūrinčiojo funkcijos nustatomos tokios pat kaip ir darbų vykdytojo, tačiau:

35.1. prižiūrint dirbančiuosius, prižiūrinčiajam draudžiama dirbti kokį nors darbą;

35.2. draudžiama nors ir trumpam laikui palikti darbuotojus be priežiūros;

35.3. prižiūrintysis atsako tik už prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo priartėjimo prie įtampą turinčių srovinių dalių arčiau negu taisyklių 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais;

35.4. prižiūrinčiojo paskyrimas įforminamas nurodymu.

36. Prižiūrintysis turi būti ne žemesnės kaip VK.

37. Brigados nariais skiriami atitinkamą teorinį parengimą ir praktinių įgūdžių turintys elektrotechnikos darbuotojai. Jie turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas ir kitus reikalavimus pagal vykdomų darbų apimtis. Brigados nariai privalo vykdyti visus darbų vykdytojo arba prižiūrinčiojo nurodymus, jei jie neprieštarauja Taisyklių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams. Brigados nariai, pastebėję darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus arba negalintys užtikrinti saugos darbe reikalavimų, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darbų vykdytoją.

38. Stažuotojas – tai darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo, gilinantis profesines žinias, jų taikymą darbe, iki bus atestuotas ir jam bus leista savarankiškai dirbti su elektros įrenginiais. Stažuotojas dirba prižiūrimas paskirto kvalifikuoto VK arba AK darbuotojo.???39. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose, žmogaus apsaugai nuo elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei techninės priemonės.

40. Techninėms priemonėms priskiriami techniniai veiksmai, užtikrinantys darbo vietose darbuotojų saugą ir sveikatą (apsaugantys dirbančiuosius nuo prisilietimo prie įtampą turinčių dalių atjungimai, atjungtų srovinių dalių įžeminimai, ženklų iškabinimas ir darbo vietos aptvėrimas, kad darbuotojai nepriartėtų neleistinais atstumais prie įtampą turinčių dalių ir pašaliniai žmonės nepatektų į vykdomų darbų zoną, izoliuotų įrankių ir priemonių naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo darbų kategorijos.

44. Darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios organizacinės priemonės yra:

44.1. asmenų, atsakingų už darbuotojų darbų saugą, paskyrimas vadovaujantis įmonės dokumentais;

44.2. už saugų darbų vykdymą atsakingų asmenų parinkimas ir paskyrimas;

44.3. darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka;

44.4. darbų organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis;

44.5. leidimas vykdyti technines priemones, ruošti darbo vietą ir leisti dirbti;

44.6. leidimas dirbti;

44.7. elektros įrenginiuose vykdomų neelektrotechninių darbų priežiūra;

44.8. perkėlimas į kitą darbo vietą;

44.9. darbo pertraukos bei darbo baigimo įforminimas.

45. Veikiančiuose elektros įrenginiuose, išskyrus Taisyklių 451 punkte nurodytus atvejus, gali būti dirbama:

45.1. pagal darbų vadovo nurodymą;

166. Asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti prašymą dėl leidimo dirbti ne savo elektros įrenginiuose, pridedant Tarybos išduotą atestatą, suteikiantį teisę vykdyti šiuos darbus, ir vadovaujančių elektrotechnikos darbuotojų (t. y. darbuotojai, kuriems įmonės vadovo suteikta teisė pateikti darbų paraiškas, pasirašyti darbuotojų saugos ir atsakomybės ribų aktus, išduoti nurodymus, taip pat operatyviniai ir operatyviniai remonto darbuotojai ir darbų vadovai) sąrašą, kuriame nurodyta darbuotojų apsaugos nuo elektros kategorija ir jų teisės. Nepateikus tokio dokumento ir sąrašo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, leisti dirbti kitos įmonės darbuotojams arba pavieniams asmenims draudžiama. Leidimas dirbti įforminamas įrenginių savininko tvarkomuoju dokumentu. Asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti ir kitus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius jų elektrotechnikos darbuotojų kvalifikaciją.

167. Juridiniai asmenys, sudarę rangos sutartį ir turintys Taisyklių 166 punkte nurodytą leidimą, prieš pradėdami dirbti užsakovo elektros įrenginiuose pateikia darbuotojų sąrašą (darbų paraišką), kur nurodo darbuotojų (įskaitant subrangovus), dirbsiančių šiame objekte, vardus, pavardes, pareigas, funkcijas, apsaugos nuo elektros kategorijas ir privalo surašyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktus (sudaryti sutartis), kuriuose turi būti nustatyta darbų organizavimo ir vykdymo tvarka, atsakomybė, rangovo ir užsakovo darbuotojų santykiai, nustatoma komandiruotų darbuotojų instruktavimo tvarka. Rangovai, dirbdami užsakovo objektuose, yra atsakingi už savo subrangovų darbuotojų, dirbsiančių šiuose objektuose, tinkamą parengimą ir saugos reikalavimų laikymąsi. Rangovų elektrotechnikos darbuotojai darbo vietoje privalo turėti energetikos darbuotojo pažymėjimą.

169. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus vienoje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, koordinuoja savo veiksmus ir informuoja vienas kitą bei darbuotojus apie darbe galimus pavojus ir profesinę riziką.

5. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 1242, 1243 punktų reikalavimus:

1242. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovai ir fiziniai asmenys, įrengiantys vartotojo elektros įrenginius, privalo turėti energetikos darbuotojus, atestuotus Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;

1243. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbai vykdomi pagal:???1243.1. užbaigtą kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą arba techninę užduotį įrengimui (tais atvejais, kai projekto neprivaloma rengti); <...>

6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių reikalavimus:

549. Laivo elektros įrenginius, atskiras sistemas ir prietaisus aptarnauti gali neelektrotechninio personalo jūrininkai, turintys atitinkamos įrangos, sistemų ar prietaisų savarankiško aptarnavimo patirtį ir kvalifikacinės komisijos suteiktą pradinę arba vidurinę elektrosaugos kvalifikaciją bei išduotą pažymėjimą.

550. Elektros įrenginių ir automatikos priežiūrą atlieka laivo elektrotechninis personalas, turintis ne žemesnę kaip VK arba AK kvalifikaciją, vadovaujant vyresniajam elektromechanikui – ne žemesnės kaip AK kvalifikacijos. Tuose laivuose, kur elektrotechninio personalo nėra, elektros įrenginių priežiūra vyriausiojo mechaniko nurodymu gali būti pavesta jėgainės komandos nariams, turintiems VK arba AK kvalifikaciją.

574. Darbai su srovinėmis dalimis ir arti jų, esant neišjungtai įtampai, yra tokie:???

574.1. kuriuos atliekant būtinos techninės arba organizacinės priemonės (nepertraukiama priežiūra ir kita), kurios eliminuoja dirbančių žmonių arba jų naudojamos remontinės įrangos ir įrankių prisiartinimą prie srovinių dalių;

584. Dirbant su nevisiškai išjungta įtampa, turi būti imtasi priemonių, apsaugojančių dirbančiuosius nuo prisilietimo prie turinčių įtampą dalių. Tokioms priemonėms priklauso:???584.1. saugus dirbančiųjų paskirstymas srovinių dalių su įtampa atžvilgiu (585 punktas);???584.2. pagrindinių ir papildomų izoliuojančių apsaugos priemonių panaudojimas. Be to, turi būti užtikrintas nuolatinis dirbančiųjų stebėjimas.

587. Darbus tose vietose, kur yra įtampa, turi atlikti tik kvalifikuoti ir patyrę elektrotechninio personalo asmenys tiesiogiai prižiūrint elektromechanikui. <...>

588. Pavojingose patalpose („Saugos taisyklės, eksploatuojant elektros įrenginius“) esant būtinybei galima atlikti darbus neišjungus srovinių dalių įtampos, bet taikant papildomas apsaugos priemones, kurias numato darbus atlikti pavedę asmenys. <...>

7. 2016 m. lapkričio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. K. patvirtintos projekto vadovo pareigybės nuostatų 1.2., 2.7. ir 2.22 punkto reikalavimus:

1.2. Pareigybės paskirtis: koordinuoja projekto darbų eigą ir užtikrina galutinį projekto darbų užbaigimą iki sutartyje numatytos datos panaudojant reikiamus išteklius, pagal užsakovo ir (duomenys neskelbtini) pasirašytos sutarties reikalavimus. Projekto vykdymo metu priima sprendimus techniniais, organizaciniais klausimais, yra subrangovų ir užsakovo koordinatorius, atsako už projekto įvykdymą pagal suderintame su užsakovų grafike numatytus terminus, atliekamų darbų kokybę ir projekto biudžetą.

2.2. Išduoti subrangovams grafikus ir užduotis darbams, kurias būtina koordinuoti;

2.7. Operatyviai teikti rangovams informaciją, reikalingą jų saugiam darbui užtikrinti. Esant dviem ar daugiau rangovų, koordinuoti jų darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų sudarymą projekte, tame tarpe informuojant visus projekto dalyvius apie esamus ar būsimus pavojus, jų išsidėstymą objekte;

2.22. organizuoti pasitarimus su subrangovais, dirbančiais projekte, kontroliuoti pavestų užduočių įvykdymą;

8. 2020 m. spalio 15 d. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. K. įsakymu Nr. 2101-20-08 ,,Dėl asmenų, atsakingų už darbuotojų saugos ir sveikatos koordinavimą (duomenys neskelbtini), ir jų funkcijų“ 3.1. punkto reikalavimus:

3.1. Esant poreikiui vykdyti Leidimo reikalaujančius darbus (DSS 4.3.1.-01, 1 lentelė, 2 priedas), prieš darbo užduotį įforminti Leidimus darbams – atsakingi <...>, projekto vadovas projektuose, kuriuos vykdo (kuriems vadovauja). <...>

Prieš pradedant darbus ir juos vykdant darbo vietoje (ceche, laivuose, dokuose, ant krantinių) tikrinti darbo sąlygas darbo ir projektų vykdymo vietose vadovaujantis DSS darbo vietų patikrinimo klausimynu (3 priedas); pastebėtus neatitikimus, už kuriuos atsako VBLS, VLR ar kitas užsakovas, tą pačią dieną surašyti Bepasekminių įvykių valdymo sistemoje intranete – atsakingi <...>, projekto vadovas projektuose, kuriuos vykdo (kuriems vadovauja). <...>

Patvirtinus rangos sutartis išoriniams rangovams ar subragovams (jų atsakingiems meistrams, vadovams), 3 darbo dienų laikotarpyje atlikti ar organizacinį įvadinį instruktavimą bei supažindinti sau VLG reikalavimais darbų saugos ir sveikatos klausimais, nukreipiant (ar palydint) į DSSS (DSS 4.4.6.-01 p. 6.1). Už subrangovų, tiesiogiai samdytų (duomenys neskelbtini), nukreipimą į DSSS įvadiniam instruktavimui atsako <...>, projekto vadovas projektuose, kuriuos vykdo (kuriems vadovauja); instruktuojamų asmenų vadovas DSSS specialistams turi pateikti darbininkų atestacijų DSS klausimais pažymėjimus (priedas Nr.4).

9. 2015 m. kovo 30 „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. K. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų„ Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.3“ 1.3., 1.4., 1.7., 1.9.1 punktų reikalavimus:

1.3. Savarankiškai veikiančiuose elektros įrenginiuose dirbti bei juos prižiūrėti gali ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, pasitikrinęs sveikatą, instruktuotas darbų saugos klausimais darbo vietoje, teoriškai ir praktiškai išmokytas saugaus darbo, mokantis išlaisvinti žmogų nuo elektros srovės poveikio ir suteikt Pirmąją medicinos pagalbą. Sis asmuo turi būti atestuotas Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius nustatyta tvarka ir turėti leidimą dirbti (pažymėjimą). 1.4. Atestavimo negavęs asmuo veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik prižiūrimas atestuotas elektrotechninio darbuotojo. Šiuo atveju jis vadinamas stažuotoju.

1.5. Elektrotechninis personalas gali būti aukštos, vidurinės ir pradinės kvalifikacijos. <...>

1.7. Elektrotechninis darbuotojas darbe su savimi privalo turėti pažymėjimą arba kvalifikacijos kortelę, išduotą remiantis pažymėjimu.

2.2. Kai dirbama įrenginiuose su įtampa, būtina naudoti apsauginius akinius, dialektrines pirštines, dialektrinę avalynę (arba stovėti ant izoliuoto nuo žemės pagrindo), izoliacines lazdas, reples, izoliacinius pastovus, skydus, izoliacines širmas ir kitas apsaugos priemones. <...>

4.3.1. dirbti įrenginiuose su įtampa leidžiama tik išimtiniais atvejais, turint raštišką nurodymą. Darbą turi atlikti ne mažiau kaip du darbuotojai, iš jų vienas turi būti ne žemesnės vidurinės kvalifikacijos; dėl ko A. D. kavos pertaukėlės metu palikus darbo vietą ir stažuotoją E. B. toliau joje dirbti, pastarajam vienam kabelių trasoje atliekant pravestų elektros laidų parišimą ir mėginant parišti po elektros spinta Nr. 13, esančius laidus, prisilietė pro atidarytas spintos dureles prie veikiančio elektros įrenginio ir dėl elektros poveikio patyrė sunkius su gyvybe nesuderinamus sužalojimus ir įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dirba su (duomenys neskelbtini) jau apie šešerius metus ir šiai įmonei teikia pagalbinius darbuotojus. Dažniausiai (duomenys neskelbtini) samdo darbuotojus pagalbiniams darbams, tokiems kaip kabelių rišimas, kabelių traukimas, įrangos demontavimas, valymas ir perdirbimas. Kai (duomenys neskelbtini) turi daug objektų ir dirba keliuose laivuose vienu metu, jie dažnai pasitelkia subrangovus. Per šiuos metus „(duomenys neskelbtini)“ nemažai dirbo pagal šį principą. Prieš siunčiant darbuotojus, būna skambinama, siunčiamos SMS žinutės arba elektroniniai užklausimai dėl reikalingų pagalbinių darbuotojų. Per visus tuos metus nebuvo jokių nukrypimų nuo šio principo ir visada buvo laikomasi nurodytos tvarkos. Kalbant apie konkretų laikotarpį, kai (duomenys neskelbtini) gavo daug užsakymų, „(duomenys neskelbtini)“ gavo užklausimą dėl pagalbinių darbuotojų, tarp jų buvo ir liudytojas M. R.. Tuo metu buvo kovo arba balandžio mėnesis, E. B. susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ ir išreiškė norą dirbti, nurodydamas savo patirtį dirbant su kabeliais laivuose. Jis pateikė savo gyvenimo aprašymą ir nurodė, kad yra dirbęs apie 4 metus (duomenys neskelbtini) kompanijoje, kuri jam yra gerai žinoma kaip rimta ir didelė kompanija laivų statyboje. Jis pasikvietė E. B. pokalbiui ir informavo jį, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirba su (duomenys neskelbtini), kur pagrindiniai darbai yra susiję su įrangos demontavimu, valymu ir kabelių montavimu, nesusijusiu su elektros įtampa. E. B. patvirtino, kad jam žinomi tokie darbai ir pateikė visus reikiamus dokumentus, įskaitant medicininę knygutę, kurioje buvo nurodyta jo patirtis. Kiekvienam darbuotojui yra suteikiamos darbo saugos instrukcijos, kurias jie turi perskaityti ir aptarti. Darbuotojas turi būti instruktuojamas apie galimus pavojus ir privalo informuoti darbų vadovą apie bet kokias grėsmes, susijusias su darbu. Jeigu darbuotojas turi dirbti su elektros įranga, jis turi turėti atitinkamus dokumentus ir kvalifikacijos pažymėjimus. „(duomenys neskelbtini)“ niekada negavo užsakymų iš (duomenys neskelbtini), susijusių su elektros įrenginių pajungimu ar elektros įtampa, nes tokiais darbais užsiima tik (duomenys neskelbtini) specialistai. E. B. gavo instruktažą, jam buvo nurodyta pasirašyti kortelę, patvirtinančią, kad jis gavo apsaugos priemones, sertifikuotas Lietuvoje ir skirtas atlikti darbą: darbo drabužius, batus, šalmą, akinius ir pirštines. E. B. buvo pranešta, kad tam tikrą dieną jis turės atvykti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, kur bus palydėtas, o darbų vadovas paskirstys, į kurį laivą jis bus pasiųstas dirbti. Ten jis gaus papildomą instruktažą, kurio metu jis (V. M.) nedalyvaus. Kaip įprasta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K. pirmą dieną pasitiko darbuotojus prie praėjimo punkto, darbuotojas atvyksta su visomis apsaugos priemonėmis ir kartu jie eina į gamyklos teritoriją, kur darbuotojas persirengia, o S. K. perduoda darbuotoją (duomenys neskelbtini) atstovams, šiuo atveju greičiausiai A. Ž.. A. Ž. instruktuoja darbuotojus vietoje, dažnai kartu dalyvauja ir S., nors šiuo konkrečiu atveju jis negalėjo prisiminti, ar S. K. dalyvavo. Jis (V. M.) neturėjo leidimo patekti į teritoriją, nes „(duomenys neskelbtini)“ teikė tik darbuotojų nuomos paslaugas ir neturėjo galimybės reguliuoti darbų ar atlikti kitas užduotis teritorijoje. Darbuotojai buvo informuoti, kad jei darbo pobūdis keičiasi ir jiems pavesta atlikti darbus su elektros įranga, jie privalo nedelsiant pranešti jam. E. B. dirbo laive, kur valė šviestuvus. Pirmąją darbo dieną paskambino, kad sužinotų kaip sekasi naujam darbuotojui. Sužinojo, kad E. B. dirba normaliai, nors nėra ypatingas specialistas. E. B. tame kitame laive dirbo apie savaitę, o po to buvo nusiųstas į kitą laivą, tačiau darbo pobūdis nesikeitė. Jis žinojo, kad prieš įvykį E. B. turėjo valyti spintas, tačiau šis darbas buvo atidėtas. Vėliau pirmadienį, E. B. atvyko į teritoriją ir, remiantis (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymais, galimai dirbo laive „(duomenys neskelbtini)“. Lemtingą dieną po pietų S. K. atėjo į ofisą su nerimu ir pranešė apie nelaimę – E. B. žuvo. Jis iš karto susisiekė su (duomenys neskelbtini) atstovais, siekdamas sužinoti daugiau informacijos ir gauti leidimus patekti į teritoriją. Atvykus į vietą, visi buvo šoke ir nesuprato, kaip įvyko nelaimė. Jis su kolegomis nuvyko į laivą „(duomenys neskelbtini)“, kur pamatė, kad patalpa, kurioje įvyko įvykis, buvo tuščia, o laidai buvo gražiai parišti. Buvo pastebėta, kad spintos buvo uždarytos, o laidai nebuvo sujungti su spinta. Atvykę į įvykio vietą neturėjo galimybės iš karto surasti E. B. daiktų, tačiau S. vėliau rado juos ir perdavė tėvams. Pirmą kartą per 10 metų įvyko tokia nelaimė jo įmonėje, jam dėl to buvo didelis šokas. Jis negalėjo tiksliai pasakyti, kiek ir kokių specialybių darbuotojų dirbo jo įmonėje įvykio metu, tam reikėtų tikrinti dokumentus. Tuo metu galėjo būti įdarbinta apie 30-50 darbuotojų, tačiau tikrai dirbančių buvo gal 15-20. Įmonėje dirbo montuotojai, elektromontuotojai ir keli suvirintojai. Jis nurodė, kad konkretus užsakymas prasidėjo kovo mėnesį ir kad užklausimus dėl darbuotojų dažniausiai gaudavo telefonu, kartais per „Viber“, SMS ar elektroniniu paštu. E. B. buvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tiesioginių sutartinių santykių su (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovė per „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ samdė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus dėl darbo jėgos nuomos. „(duomenys neskelbtini)“ atliko instruktavimą, o (duomenys neskelbtini) darbuotojai atliko papildomą instruktažą darbo vietoje. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsakinga už darbuotojų saugą, kadangi tai buvo tik darbo jėgos nuoma. Jis neturėjo galimybės dalyvauti kiekviename instruktavime, tačiau darbuotojų instruktažas buvo atliekamas tinkamai, jis atitiko reikalavimus. „(duomenys neskelbtini)“ siuntė darbuotojus į įvairius laivus pagal užklausimus, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, į kurį konkretų laivą E. B. buvo nusiųstas, nes tai priklausė nuo (duomenys neskelbtini) vadovų sprendimų. Elektromontuotojui yra skirtos bendros instrukcijos, tačiau konkrečios funkcijos nėra išsamiai aprašytos. Pagal darbų užsakymą ir pagal kvalifikaciją, kurią jie nustatė, darbuotojai skirstomi skirtingoms užduotims. Jei yra užsakymas elektros darbams, kurie apima pajungimą ar montavimą, siunčiami kvalifikuoti specialistai. Jei užsakymas susijęs su kabelių traukimu, siunčiamas žmogus su tam tikra patirtimi. Jei užsakymas apima tik spintų valymą ir metalinių trasų surinkimą varžtais, gali būti siunčiamas žemesnės kvalifikacijos darbuotojas arba turintis mažiau patirties. Instruktavimas atliekamas bendrai visiems darbuotojams – elektromontuotojams, elektrikams, montuotojams, suvirintojams, dirbantiems gamykloje. Kadangi gamykla yra padidinto pavojingumo zona, darbuotojai visada turi dėvėti šalmus dėl galimo pavojaus, pavyzdžiui, kad kas nors gali užkristi ar kad gali atsiverti pavojingos vietos. Darbuotojai turi žinoti, kad neturėtų atidaryti elektros spintų ar dirbti su atvirais laidais, nepriklausomai nuo jų pareigų. Visi darbuotojai supažindinami su bendromis instrukcijomis. Darbuotojams, dirbantiems laivuose, pagrindinis akcentas yra patirtis. Nors nėra ypatingų taisyklių, darbuotojai turi būti dėmesingi, atidūs kur žengia, saugoti galvą ir būti su šalmu dėl galimo pavojaus. Blaivumas yra pirmoje vietoje – jei gamykloje yra pastebimas neblaivus darbuotojas, įmonė gauna baudą ir darbuotojas įtraukiamas į juoduosius sąrašus, todėl negali dirbti gamykloje. Šiuo atveju įmonė taiko sankcijas, tačiau pagal įstatymus negali skirti baudų tiesiogiai darbuotojams. Įmonė turi alkotesterį ir patikrina darbuotojus, jei kyla įtarimų dėl blaivumo. Narkotinių medžiagų buvimo nustatymas yra sudėtingesnis ir gali būti atliktas tik vizualiai. Pačio E. B. elgesys nesukėlė jokių įtarimų – jis buvo apibūdinamas kaip kuklus ir keistokas, tačiau nebuvo pastebėta, kad jis vartotų kokias nors medžiagas.

Nurodė, kad darbuotojų instruktavimas vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise arba darbo vietoje. Apie įvykį jis sužinojo po pietų, tiksliau apie 13-14 val., ir į gamyklos teritoriją pateko apie 15 val. Po pusvalandžio jis ir vadovas nuėjo į įvykio vietą, kurioje buvo tik įgulos nariai, ir pastebėjo, kad spintos buvo uždarytos, o grindys dar atidarytos. Jis nieko nelietė ir netikrino, tik žiūrėjo į kabelius. Pažymėjo, kad apie spintoje rastą pirštinę sužinojo tik tyrimo metu. Jis nematė daiktų, nes maišo su daiktais neieškojo. Nežinojo, kas surinko daiktus įvykio vietoje. E. B. buvo paskirtas atlikti plataus pobūdžio pagalbinius darbus, buvo supažindintas su instrukcijomis darbo vietoje ir žinojo apie galimus pavojus. Jis pasakė, kad neseniai praėjo panašų instruktažą savo esamoje darbovietėje (duomenys neskelbtini) ir ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik laikinai. Buvo paaiškinta, kad nors darbuotojas gali dirbti skirtinguose laivuose, darbo pobūdis iš esmės neturėtų keistis, ir darbuotojas turėjo pranešti apie bet kokius esminius pokyčius. Nurodė, kad E. B. buvo paskirtas rišti kontrolinius kabelius, ir jis matė, kad kabeliai buvo gražiai surišti. Kabelių atsišakojimų į spintą nebuvo, o visi kabeliai buvo gražiai parišti. Elektromontuotojai galėjo būti tik kabelių rišėjai arba kvalifikuoti specialistai, priklausomai nuo darbo tipo. (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai savo kvalifikuoto personalo, todėl kabelių rišimo darbai buvo atliekami samdomų darbuotojų, kvalifikuotų specialistų jiems papildomai nereikėjo. Mėnesio pabaigoje arba kito mėnesio pradžioje įmonė gauna savo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir sutartis. Sutartys ir valandų žiniaraščiai yra tikrinami ir palyginami su darbuotojų ataskaitomis, o sąskaitos už atliktus darbus išrašomos pagal darbuotojų dirbtas valandas. Laivo schemos ir darbų pobūdžio įmonė neanalizuoja, nes teikia tik darbo jėgą, o ne projektų valdymą ar specifinius darbus. Apie E. B. darbą taip pat paaiškino, kad žinojo, jog E. B. dirbo laive „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesudarė konkrečių sutarčių būtent dėl šio laivo. Įmonė pasirašė bendrą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl panašių darbų, o darbuotojai buvo paskiriami pagal poreikį, nepriklausomai nuo to, ar dirbo laive „(duomenys neskelbtini)“, ar kitame laive. Darbuotojai informaciją apie objektus, kuriuose dirbs, gavo arba įvykio dieną, arba įvykio dienos išvakarėse. Dokumentai ir susirašinėjimai buvo perduoti tyrėjams. Jis, kaip įmonės vadovas, turėjo patirties tiek statybos, tiek laivų statybos srityse ir buvo atsakingas už projektų valdymą ir darbų koordinavimą, licencijos atlikti elektros darbus įmonė neturėjo, nes įmonė užsiėmė tik darbo jėgos tiekimu.

Kaltinamasis A. Ž. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Apgailestavo dėl jauno žmogaus mirties. Paaiškino, kad šiuo metu dirba gamybos vadovu, tačiau įvykio metu buvo projektų vadovu, atsakingu už darbų saugos instrukcijų pravedimą. Jis pradėjo (duomenys neskelbtini) dirbti nuo elektromontuotojo, vėliau buvo darbų vadovas, dar vėliau projektų vadovas, o dabar gamybos vadovas. Jis, kaip projektų vadovas, žinojo, kas yra nepadaryta ir pagal sudarytus preliminarius darbų grafikus organizavo darbus. Jo įmonė užsiima elektros montavimo darbais, elektros variklių remontu, senos įrangos remontu ir naujos įrangos įdiegimu. Laive „(duomenys neskelbtini)“ atliko remonto darbus ir naujos sistemos įdiegimą. Paaiškino, kad elektros montavimo darbai apima daug žingsnių, tokių kaip kabelių traukimas, jų surišimas, skydų montavimas ir demontavimas. Tai yra ne kvalifikuoti darbai, kuriuos reikia atlikti prieš pajungimo darbus. Dėl didelės darbų apkrovos įmonė kreipėsi į subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomos darbo jėgos pagalbinėms užduotims atlikti, kol įmonės specialistai negalėjo atlikti šių darbų. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė įmonės direktorius, todėl A. Ž. detalių nežinojo. Jam buvo žinoma, kad už savo darbuotojų darbų saugą ir sveikatą atsako subrangovas. Pirmą dieną, kai E. B. atėjo dirbti, jis buvo instruktuotas ir supažindintas su įmonės darbų saugos taisyklėmis, tai buvo atlikta kaip papildoma priemonė, nes darbuotojas ateina iš įmonės, kurioje jis jau buvo supažindintas su elektros saugos taisyklėmis. Toks papildomas instruktavimas buvo skirtas užtikrinti, jog darbuotojas būtų dar kartą supažindintas su taisyklėmis. E. B. po instruktavimo buvo paskirtas dirbti laive „(duomenys neskelbtini)“ šviestuvų valymui ir tvarkymui, darbams, kuriems nereikėjo kvalifikacijos. Apie kabelių rišimą laive „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo paskirtas E. B., jis paaiškino, kad tai nėra pavojingas darbas, nes kabeliai buvo izoliuoti ir be elektros įtampos, todėl atliekant darbus pagal instrukcijas, pavojus susižeisti buvo minimalus. Kabelių pajungimo darbus atlieka tik įmonės kvalifikuoti darbuotojai, o subrangovai samdomi tik pagalbinėms užduotims. Tą dieną E. B. buvo paskirtas kabelių rišimui „Switchboard room“ patalpoje. Kabeliai buvo atitolę nuo spintos ir viskas buvo atlikta pagal instrukcijas. Nurodė, kad E. B. neturėjo būti paskirtas atlikti jokių užduočių, susijusių su darbu spintoje ar po spinta. Kaip liudijo A. D., E. B. atliko kabelių rišimą tiesiog tiesiojoje ir darbas buvo atliktas pilnai. Galimai žuvusio darbuotojo pažeidimai ir nesilaikymas taisyklių galėjo būti priežastis, kodėl įvyko nelaimė. Jis nesutiko su ekspertų iš VDI ir VERT išvadomis, teigė, kad jie nėra kompetentingi ir jų vertinimai yra subjektyvūs. Darbuotojas pažeidė darbų saugos instrukcijas, lįsdamas į elektros spintą, pabrėžė, kad jo kraujyje buvo rasta narkotinių medžiagų. Jo (A. Ž.) išsilavinimas yra aukštasis ne universitetinis, specialybė – elektros inžinierius. Jis papildomai instruktavo subrangovus, taip pat ir E. B.. Instruktavimas buvo atliktas pagal įmonės turimus dokumentus ir taisykles, o darbuotojas buvo supažindintas su būtinais saugos reikalavimais. Instrukcijų skaitymo laikas nebuvo griežtai nustatytas, tačiau po jų perskaitymo buvo patikrinta, ar viskas buvo aišku, ir darbuotojas pasirašė, kad suprato. Darbuotojai turėjo žinoti, jog reikia laikytis taisyklių ir dėvėti apsaugos priemones. Apie instrukcijose nurodytus pavojus paaiškino, kad instrukcijose yra aprašyti visi galimi pavojai ir, kad laikantis taisyklių pavojų galima išvengti. Nurodė, kad instruktavimą atliko gamyklos teritorijoje. Po instruktažo E. B. asmeniškai nuvedė į „(duomenys neskelbtini)“ laivą, tuo metu buvo daug laivų, kuriuose įmonė dirbo. Kada buvo pakeista E. B. darbo vieta negalėjo prisiminti. Šiuo atveju E. B. buvo paskirtas A. D. komandai. Su A. D. buvo sutarta tęsti nebaigtus elektros montavimo darbus. Ryte apėjo laivą ir apžiūrėjo, koks buvo progresas iš ankstesnės dienos, kas dar nebuvo padaryta, ir su A. D. kalbėjo, kad kabelių montavimo darbai dar nebaigti, todėl jie buvo tęsiami. Smulkmenų, kaip sustatyti darbuotojus, nereguliavo, kolektyvą suplanuotiems darbams reguliavo A. D.. Kiek buvo žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakė už savo darbuotojų darbų saugą. Jis nežinojo kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitas subjektas dalyvavo darbuotojų darbų saugos užtikrinime darbo vietoje. Su V. M. dažniausiai bendravo telefonu. Užsakymai dėl subrangos dažniausiai buvo vykdomi skambučiais, reikalinga darbo jėga pagalbiniams, nekvalifikuotiems darbams. Nors kai kurie darbuotojai atėjo su patirtimi, vis tiek tai buvo nekvalifikuotas darbas. Kaip ir minėjo V. M., jei jie atsiųs visiškai nieko apie darbą nenutuokiantį žmogų, žinoma, kad bus problemų. Jis nežinojo, kokie darbai buvo numatyti sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes sutarties nesudarinėjo, nesikišo, sutartį pasirašė direktorius. Jis sprendė kokį darbuotoją reikia kviesti. Jis neinformavo atsakingų asmenų aukščiau savęs, kad samdys subrangovus pagalbiniams darbams, matė projektą, turėjo jį valdyti, turėjo teisę reguliuoti žmones, kur jų pridėti, kur jų atimti, kad vyktų darbas. Buvęs projektų vadovas perėjo į direktoriaus poziciją, o jis iš elektromontuotojo perėjo į projektų vadovus ir ta darbo praktika buvo perduota. Nežinojo, ar be UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kažkokių kitų subrangovų. Nurodė, kad jie turėjo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors kreipėsi ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbuotojų, tačiau atsisiųsdavo ir ateidavo žmonės per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie bendraudavo tiesiogiai ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbuotojų, tačiau jų vidinių reikalų nežinojo. Žinojo, kad jie suteikia žmones UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, kad nebūtų sugedusi grandinė, bendraudavo ir tiesiogiai su jais. Ar yra subsubrangos sutartis, jie tos bendros situacijos nežinojo. Jam buvo svarbus rezultatas, todėl paskambindavo V. M. ir atsirasdavo žmonės. E. B. taip pat buvo užsakytas papildomiems, pagalbiniams darbams. Užsakymas dažniausiai vykdavo telefoniniu skambučiu. Jei ir buvo fiksuojama, tai nebuvo fiksuojama oficialiai. V. M. minėjo praktiką, jis taip pat sakė, kad elektrikai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo samdomi, nes turėjo savus elektrikus, kad išvengtų galimo subrangos dingimo. Instruktažo metu E. B. ir kitiems darbuotojams buvo išaiškinta galima rizika, kad jie atliks veiksmus, nesusijusius su kabelio tiesimu. Šalmas galėjo apsaugoti nuo elektros įtampos, tačiau faktas, kad nukentėjusysis buvo rastas be šalmo. Kai įvyko incidentas, gavo skambutį dėl įvykio, tačiau tuo metu buvo kitame laive. Atvykus į įvykio vietą, nukentėjusiojo jau nebebuvo. Policijos pareigūnai buvo gamyklos teritorijoje, tačiau ne pačioje įvykio vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos atstovo nesutiko. Kur buvo žuvusiojo daiktai, jis neatsimena, nes buvo sukrėstas ir miglotai viską atsimena. Nurodė, kad įvykio metu žuvusysis buvo bandęs patekti į spintą, o prieš įvykį jam buvo paskirta surišti kabelius kabelinėje trasoje, kuri buvo atitolusi per metrą nuo spintos. Buvo uždėti pirmas ir paskutinis dirželiai ir jam reikėjo surišti vidurį. Iš nuotraukų matyti, kad jis šį darbą buvo atlikęs. Darbus buvo paskyręs bendrai – tęsti montavimo darbus, tačiau konkretų darbą E. B. paskyrė A. D.. Tuo metu jis nežinojo, ką E. B. daro. Su A. D. buvo aptartas konkretus kabelių rišimas, nes įgula pageidavo uždaryti „pajolus“, todėl buvo būtina pabaigti rišti kabelius, kad įgula galėtų laisvai vaikščioti. Nežino ar „Switchboard room“ patalpa buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, nes nepamena. Nurodė, kad ši patalpa niekuo nesiskiria nuo kitų viso laivo patalpų. Virtuvėje nereikia dėti ženklo su žaibu, nors ten yra elektros įrenginių. Elektros spintos yra pažymėtos, parašytos įtampos ir yra matuokliai. Darbuotojai turėtų pirmiausia laikytis taisyklių ir nelįsti į spintas, o elektros darbuotojai neturi teisės lįsti į spintas, kol įgula neduos leidimo. Pavyzdžiui, kai vyksta kabelių pajungimas į spintas, derinama kelios dienos prieš ir derinimai vyksta su visa laivo įgula, pranešama ir tie pajungimo darbai atliekami po darbo valandų, kai visos tarnybos išeina iš laivo, pasilieka keli elektrikai ir įgulos deleguotas asmuo, jei jis yra elektrikas. Įtampą atjungia tik įgula. Tas „blackout“ buvo atliktas po įvykio, nes tuo metu dar nebuvo baigti montavimo darbai, dar vyko kabelių traukimo darbai. Su įgulos nariais jis bendraudavo, tačiau konkrečiai su kuo, nurodyti negalėjo, nes nepažinojo jų ir vardų bei pavardžių neprisiminė. Laive vyko susirinkimai, kur buvo aptariami visi einami darbai, ir informuotas buvo pats užsakovas, su jais susikalbėdavo anglų kalba. Laivo superintendentai ir agentai atstovavo laivą, tačiau jis tikrai netikrino, ar toje laivo patalpoje buvo įgulos narys. Jis nebuvo sargybiniu ir nebuvo atsakingas už tai, kas ateina. Jam buvo leidžiama patekti bet kur laive, bet jis neturėjo reikalo eiti į bridžą. Jei darbai nevyksta, jis nelandžioja po kajutes, o suinteresuotas matyti tik darbo progresą ten, kur darbas vyksta. Nežinojo, ar buvo priėmimo-perdavimo aktas perimti laivą remonto darbams. Parašų nededa, nes tai ne jo kompetencija. Nurodė, kad „pajungimas“ reiškia tai, kad kabelis jau yra atvestas ir paliktas šalia elektros spintos, kai įtampa visiškai atjungiama, šį kabelį elektrikas įsiveda į spintą, kur stovi automatas. Tą kabelį prie automato prijungia ne įgulos narys elektrikas, o jo įmonės specialistai. Kai „blackout“ baigiasi, įgulos narys įjungia centrinį kirtiklį. Nei įgula, nei elektrikai neatsako už elektros įtampos jungimą ar atjungimą laive, kadangi tai nėra jų įrenginiai. Jie prie jų „nekiša nagų“. Jie tik pajungia kabelį į elektros spintą, kurį patys ir pratiesė. Darbas elektros spintoje Nr. 13 būtų saugus tik „blackout“ metu, kai laive nėra jokios įtampos. Šalia tos spintos galima atlikti darbus ir vaikščioti, nėra numatytas atstumas, kurio laikantis būtų galima saugiai dirbti. Laivas yra metalinis, o metalas yra laidus elektrai, todėl viskas yra suprojektuota taip, kad būtų saugu dirbti ir nesusidurti su elektros šoku. Elektros dalys yra nutolusios tiek, kad nebūtų trumpo jungimo ar pavojaus prisiliesti. „Switchboard room“ patalpoje nėra tokios aukštos įtampos, kad atviri laidai galėtų trenkti per atstumą. Laive nėra tokio pavojaus. Pavojus atsiranda, kai prisiliečiama prie elektrą turinčių dalių, kaip ir įvyko šiuo atveju, kai buvo pažeistos taisyklės. Visur laive yra vietų, kurios priskiriamos veikiančiam elektros įrenginiui, ir visos patalpos gali būti laikomos veikiančiomis elektros įrenginių patalpomis, nes elektros įrenginiai yra ir šviestuvai, ir elektriniai varikliai, taip pat kabeliai ir įrenginiai, visur po visą laivą. Taip pat paaiškino, kad kabeliai buvo tiesiai po „pajolomis“, nutolę nuo spintų. Darbuotojų darbo paskirstymą vykdė jie patys, o ne subrangovai. Negalėjo pasakyti, ar V. turėjo galimybę palydėti darbuotojus iki darbo vietos arba bet kada juos patikrinti. Subrangovo darbuotojai negalėjo savavališkai atlikti darbų, kurie nebuvo jiems pavesti. Nurodė, kad subrangovų darbuotojai turėjo būti neprognozuojami, jei jie sąmoningai būtų atlikę nelieptus darbus, tokie jų veiksmai būtų laikomi savivaliavimu. E. B. atliko visus jam nurodytus darbus, įskaitant kabelių parišimą pagal A. D. nurodymus ir jis turėjo laukti kitų užduočių. E. B. atlikti darbai „Switchboard room“ patalpoje galėjo priklausyti balastinių sistemų montavimo darbams pagal laivo projektą. Parodė kabelinių trasų žurnale pažymėtą vietą, kurioje buvo nurodyta, kur turėjo būti atlikti darbai, ir nurodė, kad elektros spintoje Nr. 13 jokie darbai neturėjo būti atliekami. Elektros kabelių pajungimas pagal projektą turėjo būti atliekamas pintoje Nr. 18. Kontrolės kabeliai buvo pažymėti „C“ raide, o galios kabeliai – „P“. Paaiškino, kad pagal pagrindinę sutartį buvo atliekamas automatų montavimas elektros spintoje Nr. 3, kuri buvo mašinų skyriuje. „Power distribution box“ buvo skirtas paskirstyti energiją daugeliui įrenginių, ir šie darbai nebuvo susiję su spinta Nr. 18. Pagal sutartį elektros darbai nebuvo atliekami tuo metu, kai žuvo E. B.. Elektros spintose darbai turi būti atliekami tik „Blackout“ metu, kai laivas visiškai atjungtas nuo elektros energijos. E. B. atlikti darbai priklausė kabelių traukimo ir rišimo kategorijai, kuri buvo daroma nuo pradžios iki 70% projekto darbų apimties. Tokie darbai buvo nekvalifikuoti ir susiję su kabelių montavimu, skydų montavimu, skylių gręžimu ir pan. „Blackout“ buvo planuojamas maitinančio kabelio pajungimui, ir pagal pradinį projektą nebuvo atlikti jokie papildomi darbai. E. B. neturėjo rišti laidus po elektros spinta Nr. 13. Kabelinių žurnalų medžiaga rodo, jog elektros spintoje Nr. 13 nebuvo jokių susijusių darbų. Mano, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad E. B. savavališkai pažeidė darbuotojų saugos taisykles. Teigė, kad toks jo veiksmas buvo nelogiškas ir nepriimtinas. Pabrėžė, kad „blackout“ metu darbus turi atlikti tik atitinkamai apmokyti elektrikai, o ne subrangovai, tokiu atveju buvo būtina laikytis griežtų saugos taisyklių. Jo darbovietė samdė tik papildomus darbuotojus, kurie buvo atsakingi tik už kabelių traukimo ir rišimo darbus. Kokias sutartis (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nesidomėjo. Paaiškino, kad elektros įrenginiai laive buvo įvairūs ir jų išdėstymas priklauso nuo laivo. E. B. buvo palydėtas į laivą „(duomenys neskelbtini)“ ir perduotas A. D., žinojo savo darbo pobūdį ir buvo instruktuotas dėl saugos. E. B. buvo atsakingas už kabelių paruošimą, klojimą ir rišimą, taip pat BWTS skydų tvirtinimą. Šie darbai buvo atlikti prieš „blackout“ ir neapėmė elektros pajungimo ar kitų elektros įrenginių darbų. Subrangovų darbuotojai, kaip E. B., buvo atsakingi tik už pagalbinius darbus (kabelių traukimas, rišimas ir pan.) ir nebuvo apmokyti ar įgalioti atlikti elektros pajungimo darbus. Elektros spintos yra saugomos, prie jų galima dirbti tik „blackout“ metu. Atskiros spintos negali būti atjungtos nuo įtampos, nes tai paveiktų visą sistemą. E. B. nebuvo įgaliotas dirbti su elektros įrenginiais, o jo darbai apėmė tik pagalbinius darbus, nesusijusius su elektros įtampa. Nors buvo pateikti instruktavimai dėl saugos, subrangovų darbuotojai nebuvo pilnai instruktuoti dėl elektros įrangos, kadangi jie dirbo tik pagalbinius darbus. Atsakomybė už saugą ir instruktavimą buvo labiau nukreipta į pagrindinius darbuotojus, kurie dirbo su elektros įrenginiais. E. B. dirbo pagal patvirtintus darbus ir jam buvo priskirti tik tie darbai, kurie buvo numatyti projekto etape iki „blackout“. Laive buvo įvairios elektros spintos, tačiau ne visos jos buvo atviros ir prieinamos. Elektros spinta Nr. 13, kurioje, kaip nurodoma, E. B. galėjo dirbti, nebuvo numatyta projekto darbe, todėl jis negalėjo dirbti ten, nes buvo atlikti tik kabelių montavimo ir paruošimo darbai.

Nukentėjusioji A. B. nurodė, kad E. dirbo pagalbinį darbą, kurio pobūdžio tiksliai nežinojo, tačiau jis dirbo su kabeliais laivuose. Anksčiau E. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo į Lietuvą dėl Covid pandemijos ir sakė, kad susirado panašų darbą Lietuvoje. Ji nežinojo kokiose pareigose jis buvo įdarbintas, tačiau patvirtino, kad darbas nebuvo susijęs su elektros darbais. Birželio 1 d. į jos namus atvyko du vyrai iš E. darbovietės ir grąžino sūnaus rūbus (sportines kelnes ir batus), kuriuos vėliau ji atidavė tyrėjams. Ji daugiau su jokiais įmonės atstovais nebendravo. Nurodė, kad E. baigė profesinę (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijo logisto specialybę, tačiau pagal ją niekada nedirbo. Jis neturėjo elektriko specialybės ir namie elektros darbų nedarė. Kalbant apie sūnaus elgesį, pažymėjo, kad E. namie nerūkė, apie svaigias medžiagas nieko nežinojo ir nesuprato, ar sūnus buvo rūkantis. Nepastebėjo jokio elgesio pasikeitimo ir prieš įvykį ryte nematė, kad sūnus būtų apsvaigęs. Narkotinių medžiagų buvimas sūnaus kraujyje jai ir jos sutuoktiniui buvo naujiena, nes šeimoje apie tai nekalbėjo. E. apibūdino kaip nelinkusį rizikuoti, nuo vaikystės turėjo tik keletą draugų, kurie šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Ji taip pat nežinojo apie sūnaus širdies draugę, su kuria susipažino tik po E. žūties, kai ši atėjo į jų namus ir pranešė apie sūnaus mirtį. A. B. teigė, kad civilinio ieškinio šioje byloje nereikš. Ji ir sutuoktinis G. B. gavo išmokas iš Sodros, kurios suma siekė 31 000 eurų.

Nukentėjusysis G. B. nurodė, kad sūnus retai būdavo namuose, nes dažnai dirbdavo (duomenys neskelbtini). Vėliau E. laikinai dirbo Lietuvoje, laukdamas galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini), kur planavo dirbti su laidais. Pažymėjo, kad E. mažai kalbėjo apie savo darbo pobūdį, tik nurodė, jog dirba su laidais ir juos pariša, tačiau nebuvo sakęs, kad dirba su elektros įtampa. Sūnus niekada nesakė, kad jis buvo įdarbintas elektriku, o grįžęs iš darbo atrodydavo žvalus. Nurodė, kad su sūnumi turėjo ryšį tik per susitikimus, kai jie pabendraudavo. E. namuose nieko nedarydavo be tėvo pagalbos ir buvo uždaras, nelinkęs kalbėti apie savo gyvenimą. Sūnus vengė elektros darbų, net keitė automobilio lemputes tik tada, kai buvo paprašytas pagalbos. Nematė, kad E. domėtųsi elektros darbais ar planuotų tapti elektriku; jis tik planavo išsilaikyti vairuotojo teises ir buvo pradėjęs lankyti vairavimo kursus. E. neturėjo draugų Lietuvoje, nes visi jo draugai gyveno užsienyje. Sūnus niekada nerūkė cigarečių ir jis nežinojo apie narkotinių medžiagų vartojimą. Tą dienos rytą jie kartu papusryčiavo ir jis nepastebėjo jokių sūnaus apsvaigimo požymių. E. paprašė jo pavežti jį į darbą, ir jis jį nuvežė, nes jam buvo pakeliui. Matė, kad sūnus pasiėmė kuprinę, tačiau jos turinio netikrino. Po įvykio sūnaus daiktų jam niekas negrąžino. Jis nežinojo, kada E. įvykio išvakarėse grįžo namo, nes jis pats ėjo miegoti apie 21 val. Be to, jis nežinojo apie sūnaus draugę, nes E. niekada apie ją nekalbėjo.

Nukentėjusysis T. B. nurodė, kad jo brolis E. B. buvo mažakalbis ir jie neturėjo daug bendrų interesų. Nepaisant to, E. buvo paslaugus ir visada padėdavo, jei reikėdavo. Jis apibūdino brolį kaip ramų, atsakingą ir nepiktą žmogų. Jo šeima nežinojo apie brolio vartojamas narkotines medžiagas ar apie jo asmeninius santykius. Nurodė, kad brolis nesuspėjo papasakoti, kokį darbą dirbo Lietuvoje. Jis tik žinojo, kad E. dirbo (duomenys neskelbtini) laivuose, kur tampė ir rišo laidus, tačiau nežinojo, kokius laidus ir kokiuose laivuose. Jis nepareiškė civilinio ieškinio šioje byloje ir negavo jokių išmokų iš E. darbdavio.

Liudytoja R. M. nurodė, kad E. B. buvo jos vaikinas apie tris mėnesius. E. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, kur kaip elektrikas vedžiojo laidus be elektros įtampos, nes bijojo elektros. Jis nebuvo profesionalus elektrikas. E. nebuvo linkęs kalbėti apie savo darbą, bet ji žinojo, kad jis dirbo su ukrainiečiais ir visada buvo šalia kitų darbuotoją. E. buvo sakęs, kad panašų darbą dirbo ir (duomenys neskelbtini). Apibūdino E. kaip gerą ir draugišką žmogų, neturintį žalingų įpročių. Abu vartodavo alkoholį, tačiau E. nerūkė ir nevartojo kitų svaigiųjų medžiagų, kai buvo su ja. Išgirdo apie E. žolės vartojimą tik iš jo draugo, tačiau jis pats jai buvo sakęs, kad žolę rūko su draugu, kurio ji nepažinojo. Ji nebuvo pastebėjusi, kad E. būtų apsvaigęs, kai ji jį pasiimdavo iš darbo, su ja būdamas niekada nebuvo apsvaigęs. Nustebo, kad pas E. buvo rasta žolės, nes žinojo, kad darbe į saugą žiūrima labai griežtai. Ji neatsiminė, ar ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad E. minėjo, jog eis nusipirkti „dūmo“, ir neigė, kad tokias aplinkybes būtų nurodžiusi. Jie nevartojo sąvokos „dūmas“, buvo nerūkantys, neminėjo apklausos metu, kad žolę jis rūkė 8 metus. E. minėjo, jog žolę rūko nuo 16 metų, tačiau prie jos nerūkydavo, jeigu būtų rūkęs, jie būtų susipykę. Jie leido laiką kartu, susitikinėdavo, bet negyveno kartu. Vakarą prieš E. žūtį jie buvo kartu, vaikščiojo ir kalbėjosi, ji jį parvežė namo apie 20.00-21.00 val. E. tą vakarą nebuvo vartojęs alkoholio ir nebuvo apsvaigęs. Jie kalbėjosi apie ateities planus, įskaitant jo ketinimą vėl vykti į (duomenys neskelbtini). Tą dieną E. buvo pasakęs, kad nenori eiti į darbą, bet vis dėlto nusprendė nueiti. Jie nuolat susirašinėjo su E. ir nebuvo jokių ženklų, kad jis galėtų būti apsvaigęs. Tą dieną jis ilgai nekėlė ragelio, nors ji jam rašė ir skambino. Tik po kurio laiko pareigūnai atsakė į jos skambučius ir po 3 valandų ji sužinojo apie E. žūtį.

Liudytojas S. K. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir savininkas. Jo įmonė teikia tarpininkavimo paslaugas tarp „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, kuriose nurodyta, kad jie teikia subrangos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo įmonė kiekvieną mėnesį turėjo 1-3 rangos sutartis su „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovas, tačiau šios įmonės akcininkai, įskaitant V. M., nebuvo susiję su „(duomenys neskelbtini)“ per akcininkus. Sutarčių turinys dažniausiai apėmė elektros montavimo darbus, tačiau jis negalėjo tiksliai atsiminti, kokius konkrečius darbus apėmė kiekviena sutartis. Atsiradus poreikiui pagalbinei darbo jėgai, „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teikti tokias paslaugas įmonėms, su kuriomis bendradarbiavo, o V. M. buvo atsakingas už personalo klausimus ir sutartis. „(duomenys neskelbtini)“, kaip didelė įmonė, nurodydavo poreikius, o „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo atsižvelgti į šiuos reikalavimus. Jis paaiškino, kad darbuotojai dirbdavo pagal pateiktus žiniaraščius, kuriuose fiksuojamas darbo laikas ir kitos detalės. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta bendro pobūdžio sutartis dėl elektros montavimo darbų, tačiau darbuotojų kvalifikacija nebuvo griežtai apibrėžta. Sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapėmė darbų saugos reikalavimų, kurie buvo numatyti tik tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Už darbų saugą ir instruktavimą buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. M.. Paaiškino, kad jis pats labiau orientavosi į medžiagas ir negalėjo tiksliai nurodyti, kas ir kaip išdavė apsaugos priemones E. B.. Kalbant apie darbuotojų kvalifikaciją, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pasiūlyti tik pagalbinės darbo jėgos, o ne kvalifikuotų elektrikų, kadangi įkainiai buvo per maži kvalifikuotiems darbininkams. Užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nekėlė reikalavimų dėl darbuotojų kvalifikacijos ir nebuvo pateikęs užsakymo atlikti kvalifikuotus darbus. Darbuotojai, įskaitant E. B., buvo paskirti atlikti pagalbinius darbus, tokius kaip kabelių tempimas ir niekada nebuvo nurodyta, kad reikia kokių nors kvalifikuotų darbų. Kai E. B. ir kiti darbuotojai atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, jie buvo palydėti į rūbinę. Darbuotojų instruktavimą atliko V. M., o jis (S. K.) juos palydėjo pas A. Ž., atsakingą už tolesnį instruktavimą. Po nelaimės, kurios metu E. B. žuvo, jis ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. K. surinko E. B. daiktus ir juos nuvežė artimiesiems. Daiktai, įskaitant šalmą ir batus, nesukėlė jokių įtarimų. „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje darbo sąlygos buvo griežtos ir darbuotojai dirbo laikydamiesi numatytų saugos standartų. Įvykio dieną „(duomenys neskelbtini)“ vadovas paskambino apie nelaimę, ir jis informavo apie tai V. M.. Jie surinko E. daiktus, tačiau negalėjo jų rasti iš karto. Kitą dieną jis grįžo į teritoriją, kur rado daiktus ir juos nuvežė E. artimiesiems. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos rangos sutartys. Kaip vykdytojai jie turėjo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvieną mėnesį turėjo po 1-3 rangos sutartis su „(duomenys neskelbtini)“. Jų subrangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su laivu „(duomenys neskelbtini)” atskira sutartis nebuvo sudaryta. Dėl šio laivo konkrečiai jie turėjo 3-4 sutartis. Nepriklausomai ar tai buvo laivas „(duomenys neskelbtini)” ar kitas laivas, sistema buvo visą laiką ta pati. Neatsimena kada tiksliai buvo surašyta 2021 metais rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negali tiksliai atsiminti kas buvo nurodyta toje sutartyje, kokiems konkrečiai darbams, gal elektromontavimo darbams atlikti. Sutartyje nebuvo numatyti reikalavimai darbuotojams. Siekiant užtikrinti veiklą, kompanijoje buvo įdarbintas subrangos vadovas, kuris prižiūrėdavo ir darbų saugą. Neatsimena tokių atvejų, kad jų siųstas darbuotojas būtų neatitikęs užsakovo keliamų reikalavimų. Jei tai būtų nutikę, tai tas darbuotojas būtų buvęs atšauktas. Subrangos sutartyje nebuvo numatyta, kokius keliamus reikalavimus turi atitikti samdomi darbuotojams. Už darbuotojų instruktavimą pagal sutartį tikriausiai atsakinga buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal sutartį atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą ir įvykdymą laive „(duomenys neskelbtini)” tikriausiai buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas darbo saugai V. M. instruktavo E. B.. Kai jis pasitiko E. B., papildomai papasakojo apie „(duomenys neskelbtini)“, nuvedė jį pas A. Ž., kuris taip pat jį instruktavo. Darbuotojas dėl instruktavimo pasirašė pas darbdavį, kuris šiuo atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. M. tuo pačiu metu instruktavo darbuotoją ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Elektrikas yra vienas dalykas, o elektromontuotojas - kitas, tai yra žmogus, kuris gali pratempti kabeliuką ne po įtampa. Elektrikas yra žmogus, kuris turi tam tikrą techninį išsilavinimą. Buvo priimami žmonės, kurie galėtų atlikti kažkokius pagalbinius darbus. Pagrindinius darbus tikriausiai atlikinėdavo užsakovo specialistai, bet jis gali tik spėlioti, nes nedirba užsakovo įmonėje. Jis perdavė E. B. A. Ž.. A. Ž. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kiek jam yra žinoma. Darbuotoją instruktuoja darbo vietoje „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tikriausiai darbuotojas pasirašydavo instruktažo žurnale. Kas veda tokį žurnalą jam nėra žinoma.

Paskutinę savaitę tą gegužės mėnesį gavo užsakymą pagalbiniams darbams, kuriems nereikėjo kažkokios kvalifikacijos, kiek gali prisiminti, kalba ėjo apie kažkokios įrangos valymą. Savo veikloje yra įpratę naudoti terminą „elektros montavimo darbai“. Tai yra darbas pratempti kabelį, kuris nėra po elektros įtampa. Kiek jam žinoma, tokiam darbui nereikalinga jokia kvalifikacija ar diplomas. Kiek jam žinoma, daug Klaipėdos kompanijų daro tuos darbus laivų statybos srityje ir pusė Klaipėdos darbuotojų ten dirba. Jiems nebuvo svarbu kiek metrų to kabelio buvo pratempta, ar koks darbas buvo atliktas. Mėnesio gale ar kito mėnesio pradžioje gaudavo iš užsakovo žiniaraščius, kuriuose buvo užfiksuotas darbo laikas: kokią dieną, koks darbuotojas, kiek valandų dirbo. Pagal nustatytą įkainį buvo surašoma sąskaita-faktūra ir surašoma atskira sutartis prie kiekvienos sąskaitos. Jis asmeniškai negalėčiau įvertinti tų atliktų darbų kokybės, nes nėra elektrikas ar elektros inžinierius. Dirbo pagal važtaraščius, kuriuos gaudavo mėnesio gale.

Užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nekėlė jokių reikalavimų dėl darbuotojų kvalifikacijos. Tuo laikotarpiu užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė užsakymo kitokiems darbams, reikalaujantiems tam tikros darbuotojų kvalifikacijos. Jei žmogus būtų buvęs su aukštesne kvalifikacija, jie vis tiek nebūtų galėję mokėti daugiau, nei jiems mokėdavo kompanija. Todėl ir galėjo pasiūlyti tik tokius darbuotojus, kad nevartoti tos sąvokos „elektromontuotojas“, teisingiau būtų pavadinti juos „kabelistais“. Jie iš užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ negavo užsakymo atlikti kažkokių darbų susijusių su elektros įtampa. Pas juos buvo įdarbinti darbuotojai pagalbiniams darbams, jie specialistų nelabai turėjo dėl darbo įkainio, kuris siekė 13-13,5 Eur/h. Kvalifikuoto elektriko valandinis įkainis priklausomai nuo šalies tuo metu buvo apie 14-15 Eur/h, o su olandiškais diplomais - 18 Eur/h „į rankas“. Yra įsitikinęs, kad darbuotojai žinojo kokius darbus eina dirbti. Kadangi užsakymą gaudavo telefonu, todėl sunku tiksliai atsakyti koks buvo užsakymas, kai ėjo dirbti E. B.. Užsakymą perpasakydavo V., kuris tiesiogiai bendraudavo su savo darbuotojais ir nurodydavo visus užsakovo reikalavimus. Su darbuotojais buvo aptarta, kad jeigu jiems yra keičiamas darbo pobūdis, jie turi susiskambinti su tiesioginiu vadovu ar su juo ir apie tai pranešti. E. jo apie tai neinformavo, todėl mano, kad jis atliko tuos darbus, kuriems buvo pakviestas. Elektriko darbas yra aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas. Jei žmogus neturi tokios kvalifikacijos, nuo to kaip jį pavadinsi, jis vis tiek negalės atlikti tam tikro pobūdžio darbų. Kadangi reikia baigti tam tikrus mokslus, suprasti ir skaityti schemas, suprasti brėžinius ir pan. Pagalbinis darbuotojas gali pratempti kabelį iki rozetės, kad aukštos kvalifikacijos žmogus, kurio laikas yra brangesnis, tuo neužsiiminėtų. Jis negali tiksliai atsakyti, bet tik taip mano pagal darbo praktiką, kad užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ norėdamas, kad darbuotojas atliktų kitus darbus, pirmiausia paklaustų, ar tokius darbus žmogus gali atlikti. Žmogus negalėtų techniškai atlikti tokių darbų ir užsakovas jį atšauktų. Todėl yra įsitikinęs, kad darbo pobūdis nebuvo keičiamas ir darbuotojas atlikdavo tik tuos pagalbinius darbus, kuriems buvo kviečiamas.

Jis lankėsi toje vietoje, kur įvyko nelaimingas įvykis. Ta vieta yra laivo viduje, taip vadinama valdymo patalpa. Iki ten yra ilgas kelias, juos iki ten palydėjo įgulos narys. Patalpoje, kiek atsimena, langų nėra, dienos šviesa nepatenka, bet yra apšviesta. Negalėjo atsakyti, ar pati valdymo patalpa yra pažymėta kokiais nors įspėjamaisiais ženklais. Pateko ten labai laisvai, atidarė duris ir įėjo. Pamatė tas atidarytas grindis. Jos buvo, kai įeini į patalpą po dešine. Jam nėra žinoma, kam tos grindys buvo atidarytos, bet greičiausiai, kad pratempti kažkokį kabeliuką. Ta atidaryta elektros spinta nuo tų atidarytų grindų buvo gal porą metrų atstumu. Beveik kas antroje laivo patalpoje yra elektros skydų. Yra lankęsis begalėje laivų. Nejaučia jokios baimes būdamas prie tų elektros spintų. Jo nuomone, šis įvykis įvyko tikriausiai dėl to, kad kažkas nukrito ir reikėjo įlįsti. Jis neturi elektriko kvalifikacijos, bet kaip ir visi žino, kad ne tik laivuose, bet ir bet kurioje elektros skydinėje yra tam tikras pavojus. Informacijos apie tai, kokie laive yra veikiantys elektros įrenginiai jie neturėjo ir neprašė, nes ši informacija jiems nebuvo reikalinga.

Liudytojas V. S. nurodė, kad abu su E. B. dirbo kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vėliau buvo paskirti dirbti „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Kai įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, praėjo visu apmokymus dėl darbuotojų saugos ir pasirašė 3-4 žurnaluose, paskui buvau pasiųstas dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Ten specialioje salėje juos supažindino su darbų saugos taisyklėmis, jie skaitė instrukcijas, buvo egzaminai ir pasirašė žurnaluose. Tai vyko prieš pradedant dirbti. Dirbdamas elektromontuotoju, jis atliko kabelių tempimo ir skydų montavimo darbus ir turėjo visus reikalingus pažymėjimus bei patirtį, įskaitant darbą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis turi elektromechaniko diplomą ir buvo apmokytas darbo saugos srityje. Jis patvirtino, kad darbuotojai buvo supažindinami su darbo saugos taisyklėmis, buvo egzaminai ir pasirašymas žurnaluose. E. B. buvo patyręs darbuotojas, dirbęs (duomenys neskelbtini) su kabeliais dideliuose kruiziniuose laivuose. Jis buvo įsitikinęs, kad E. turėjo pakankamai žinių ir kvalifikacijos, kad atliktų kabelių tempimo darbus. Kabeliai buvo vedami į centrinį valdymo postą, kur jų galai buvo izoliuojami ir paliekami po grindimis, kol bus atjungta elektros įtampa. Elektros spintos buvo užrakintos ir jų negalėjo liesti dirbantieji, jų užduotis buvo tik pravesti kabelius. Prieš pradedant darbus buvo akcentuojama, jog niekada neturėtų liesti kabelių, kol nėra atjungta elektros srovė, nes buvo pavojus, kad gali įvykti elektros smūgis. Taip pat jis nurodė, kad buvo ženklai ir juostos, informuojančios apie elektros įtampą ir pavojaus zonas. Jis nepastebėjo, kad E. B. būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Jis teigė, kad E. dirbo kaip paprastas, tylenis darbuotojas ir nieko neįprasto jo elgesyje nepastebėjo. Žinojo, kad E. rūkė, tačiau nesirūpino apie konkrečius rūkymo įpročius ar jų poveikį darbuotojo elgesiui. Darbuotojai dėvėjo plastikinius šalmus, ant kurių buvo nurodyti vardai ir pavardės, bet neprisiminė įmonės pavadinimo, kuris buvo ant šalmų.

Su E. kartu dirbo laive, viskas buvo gerai, o po 3-4 dienų jį išsiuntė dirbti į kitą laivą. Kai tas įvykis įvyko, jis tame laive nebuvo. Kai dirbo su E., kabelis buvo įvestas į centrinį valdymo postą, susukę kabelį pakišo jį po metalinėmis grindimis. Vadovas liepė jokiu būdu to kabelio neliesti iki kol bus nutraukta elektros srovė, kadangi skydinėje buvo 440 voltų srovės įtampa, tai buvo visiems aišku. Kėlė klausimą kokiam žmogui šautų į galvą, nes visiems aišku, kad elektros srovė užmuš. Nuo to įvykio galėjo praeiti 3 metai. Daugiau tame laive jis nedirbo. Du metus yra pensininkas. Buvo priimtas elektromontuotoju: kabelių tempimui ir skydų montavimui. Jis turėjo visus reikiamus pažymėjimus. Atitinkamus dokumentus pateikė darbdaviui. Jis pagal savo kvalifikaciją galėjo dirbti ir sudėtingesnius darbus negu tuo metu dirbo. Kabelis, kurį tempė, buvo skirtas tai sistemai, kurią montavo. Kabelis nebuvo labai storas, tai nėra jokio skirtumo, tų kabelių buvo daug ir įvairių. Be šio kabelio tempė ir kitus kabelius. Tiksliai nepamena, gal tas kabelis buvo violetinės spalvos. Kiti ploni kabeliai būdavo juodi, žali, balti. Iš mašinų skyriaus tiesė kabelius iki centrinio valdymo posto. Centiniame valdymo poste yra daug elektros spintų, kai pasibaigia darbai, tada laive atjungiama įtampą ir tada kabeliai yra pajungiami. Centriniame valdymo poste vedė kabelius, jų galus izoliavo ir susukę pakišo juos po grindimis. Kadangi kabelis buvo stambus, dirbdavo brigadoje po 5-6 žmones. Jie su E. dirbo kartu brigadoje, kas be jų dar dirbo brigadoje nebepamena. Žmonės keitėsi, buvo siunčiami į kitas vietas, paskui grąžinami vėl. Šioje patalpoje, kurioje įvyko įvykis, jie su E. tempė kabelį, jokio darbo susijusio su kabelių pajungimu nedarė. Jokie įrankiai tuo metu jiems nebuvo reikalingi. Jokio pavojaus dėl elektros poveikio vedžiodami kabelius jie nejautė. Koks atstumas nuo spintos iki tų kabelių jis neprisimena. Tam tikru saugiu atstumu pakišdavo kabelius po grindimis. Nesupranta kam jam reikėjo lįsti į spintą. Spintos visada būna uždarytos. Nėra galimybės prisiliesti prie elektros, jei spinta yra uždaryta. Turi dirbti su šalmais. Jei nusiimtum šalmą, tai būtų grubus saugos pažeidimas. Jie tempdavo kabelius, izoliuodavo galus, susukdavo ir palikdavome po geležinėmis grindimis apie 1 metro atstumu nuo skydinės. Kabelius jie tik pravesdavo, o „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai juos pajungdavo. Jie neturėjo teisės lįsti į elektros spintas. Tai darydavo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Spintos buvo užrakintos. Elektromechanikai turėjo nuo tų spintų raktus, jie tų raktų neturėjo.

Liudytojas A. D. nurodė, kad darbų, kuriuos vykdė iš ryto nelaimingo atsitikimo dieną, nurodyti negalėjo, lyg ir mašinų skyriuje rišo kabelius ir berods kabino vieną spintą. Iš nuotraukos Nr. IMGP0215 matyti, kad mašinų skyrius būtų už nugaros už lango. Darbas mašinų skyriuje vyko iki pietų ir po pietų iki beveik kavos pertraukėlės. Kada jie baigė darbus mašinų skyriuje, jis su E., nebeturėjo ką veikti ir praėjo pro vieną jų kabintų spintų, E. tą spintą atsidarė ir jis paklausė, ar E. moka ją pajungti, ar yra kada nors jungęs. Jis pasakė, kad niekada nėra jungęs spintos. Tada prisiminė įgulos prašymą uždaryti grindis konkrečiai šioje vietoje, kad būtų saugu vaikščioti. Toje vietoje buvo dalis neparištų kabelių. Dalis tų kabelių ėjo lygtais į aliarmo skydą. Pradžią kaip rišti parodė E. pats, uždėjo pirmąjį dirželį ir parodė, kad žiūrint į nuotrauką Nr. IMGP0215 reikia pabaigti rišti link savęs. Iš antros pusės tos skydinės buvo taip pat atidarytos grindys. Ten ėjo jų truputėlį storesni kabeliai. Jie buvo parišti maždaug 1-1,5 m. atstumu ir juos reikėjo parišti pilnai. Likus panašiai 10 min. iki kavos pertraukėlės, parodė E. tą darbą, nuvedė į kitą pusę, parodė, padavė dirželius ir pasakė, kad eina į mašinų skyrių padėti kolegai įsivesti kabelius į pastatytą spintą. Buvo nuo jo apie 7-8 m atstumu, jei jis būtų atsistojęs, per tą langą E. būtų jį matęs kitoje patalpoje. Baigėsi kavos pertraukėlė, jos metu jis padėjo tam savo kolegai. Tada parėjo į tą patalpą, kuri yra vadinama CPU: konkrečiai ta skydinė - variklio valdymo patalpa. Į ją yra dvejos durys. Jis ėjo per tas artimesnes duris, kurių minėtoje nuotraukoje nesimato, jos yra už fotografuojančio nugaros. Pirmiausia atėjo ne į šitą vietą, nes darbai čia jau turėjo būti baigti, kadangi darbo buvo likę kokioms 2 minutėms. Atėjo už galo ir nustebo E. nepamatęs, nes po kavos pertraukėlės jau buvo praėję kokios 5 min. Tada grįžo atgal ir pamatė atdaras skydo dureles. Nusikeikė ir, priėjęs prie skydo, pamatė E. iki rankų įlindusį į vidų. Nuo laivo šynų, kuriose teka laivo elektra, iki jo galvos buvo tam tikras atstumas. Tos laivo šynos yra aštrios. Iš pradžių jis pagalvojo, kad E. prisilietęs prie tų laivo šynų, prasikirto galvą ir dėl to prarado sąmonę. Vietos ten buvo tik grynai galvai įkišti, o dar nežinai ar yra įtampa, ar jos nėra. Norint atidaryti tas spintas, pirmiausia reikėjo išjungti įtampą automate, kad atsijungtų įtampa apatinėje tų „šynelių“ dalyje, kad neliktų tame skyde įtampos. Jeigu tas užraktas nesugadintas ir sveikas, pirmiausia reikia išjungti tą rankeną, tada, jei turi raktą, tuo raktu reikia atsirakinti ir atidaryti duris. Jei spyna sveika ir nesugadinta, atidaryti su raktu reikia dvi spyneles. E. iki pusės buvo įlindęs į tą spintą. Pasikvietė kitą komandos narį, kuris pasakė, kad ten yra įtampa. Atėjo laivo mechanikas, filipiniečiai, kurie buvo tame laive. Jie jam padėjo E. iš tos spintos ištraukti. Iš pradžių jo ištraukti nepavyko, nes jo rankos buvo užkibusios už dar vienos skyde esančios dalies, plokštelės. Ant tos plokštelės yra prisukinėta varžtelių. Kada laivo mechanikas atjungė įtampą, jie E. paėmė ir ištraukę apvertė, tada iš jo burnos pradėjo eiti putos. Jis išėjo ir jau nepamena, ar pirmiausiai skambino A., ar greitajai ir pranešė kas įvyko ir kad greičiausiai šio žmogaus nebeatgaivins. Kadangi laivo mechanikas pasakė, kad buvo turėjęs panašią padėtį ir jei asmens veidas mėlynas ir eina putos, tai jau reiškia, kad žmogui yra viskas. Jie dar atsinešė gaivinimo įrangą. Kiek žino, numovė batus ir bandė trinti padus, bandė gaivinti, bet jau nieko nepavyko. Tuo metu jam paskambino policija, jis nusileido į laivo apačią, sutiko medikus. Jiems papasakojo situaciją, kad yra pamėlęs ir bėga putos, tada medikai pasakė, kad nėra tikslo keltis į viršų, bet paskui susiorganizavo iškėlimą. Žmogaus paprastai iš laivo neišneši, reikia iškelti su dokiniu kranu. Buvo tuo momentu labai pasimetęs, viską atsimena kaip per miglą. Pamena, kad kai grįžo į laivą, E. jau buvo apverstas antraip. Berods buvo dar viena plokštė grindų uždėta, kad galėtų paguldyti E.. Nebuvo ant E. batų ir šalmo. Kai jis išėjo, E. buvo su šalmu, su juo vaikščiojo visą dieną. Vienintelis variantas, jei jis liko viduje „paskrolinti“ telefone ir tuo metu šalmą buvo pasidėjęs. Laivo įgula laive vaikščiojo be šalmų, tačiau jiems yra reikalavimas visą laiką dėvėti šalmus. Šalmo tik atėjęs į patalpą, nematė ant E., nors laive jie dirba su šalmais ir niekur jų nenusiima nei patalpoje, nei lauke. Sunku pasakyti, ar buvo galima įkišti ten į tą spintą galvą su šalmu, jis buvo įkišęs ten net rankas. Nematė E. daiktų, kurie buvo aplink jį, matyt darbuotojai buvo surinkę jo daiktus. Vėliau atėjo jų direktorius, dar vėliau A., laivo projektų vadovas, kuriems pasakė kas įvyko.

E. į kavos pertraukėles eidavo, bet gal labiau pabūti atskirai nuo kitų. Jis nerūko, iš rūkančių kolegų žino, kad prie jų E. nerūkydavo, eidavo toliau parūkyti. Nežino ar įvykio dieną E. buvo išėjęs į kavos pertraukėlę. Užuosdavo, kad E. buvo rūkantis žmogus. Jam pasirodė, kad tai buvo paprasto tabako kvapas, gal su kažkokiais skoniais. E. buvo tylenis. Daugiau bendravo „vienas prie vieno“. Kai dirbo kolektyve, E. pasipasakojo, kad yra dirbęs užsienyje, kad kabelius rišo. Neatrodė kažkoks keistas. Paprastas žmogus. Su E. kalbėjo ne kartą tą dieną. Jokių jo pasikeitimų nepastebėjo. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, E. dirbo kažkurioje subrangovų įmonėje. E. jam pristatė A., kelias dienas prieš tą įvykį, tikrai neilgiau nei savaitę. Kiek žino, E. buvo dirbęs kitame laive „žemkasėje“. Kiek žino, iš ryto reikėjo žmonių rišimui, ir jiems pasakė, kad E. gali rišti kabelius ir jį išsivedė su savimi. Kitomis dienomis E. jis pats ateidavo į laivą, vieną dieną lyg buvo atėjęs su savo kažkokiu kolega. Nežinojo kokia E. kvalifikacija, žinojo, kad jis turėjo patirties, o dirželių rišimui ypatingų žinių ir nereikia. Jis pats tuo metu arba jau buvo gavęs elektrosaugos (PK) kategoriją arba ją dar tik laikėsi. Dabar jis yra brigadininkas, iki įvykio jis nebuvo joks vyresnysis, dirbo kaip ir visi kiti elektromontuotoju. Pagal elektrosaugos reikalavimus nebuvo paskirtas jokiam asmeniui be patirties kaip vyresnysis specialistas. Jis į „(duomenys neskelbtini)“ laivą buvo paskirtas dirbti pora mėnesių iki įvykio. Ten vyko du darbų etapai. Vienas etapas buvo remonto, kadangi laivas buvo skendęs, o kitas etapas buvo modernizacija. A. Ž. pagrinde reguliuodavo visus darbus, kuriuos aptardavo žodžiu. Įvykis įvyko atnaujinimo etapu. Tuo metu tempė naujus kabelius ir įdiegė naują balasto valymo sistemą. Buvo daug įvairių kabelių, buvo juodų apie 40 mm storio, 3 ant 25 mm², buvo plonų baltų kabelių, oranžinių kartu su „fyškėm“, žalių. Pilki kontroliniai kabeliai ėjo į aliarmo skydą. Internetinių, berods, ten net nebuvo, nes nebuvo nuotolinio valdymo panelės. Antrajame etape į skydinę pagrindiniai ėjo tie storieji 40 mm kabeliai ir keli ploni kontroliniai kabeliukai, aliarmo valdymui. Visi kiti kabeliai buvo vietiniai mašinų skyriuje. E. konkrečiai parišinėjo tuos kontrolinius kabelius, buvo du kontroliniai, o kiti lygtais balti. Tie kabeliai, kuriuos jie pratempė, buvo vienoje pusėje. Juos buvo prametę 2-3 dienas anksčiau ir reikėjo juos parišti, kad uždaryti tuos „pajolus“. Su jungtimis buvo tik kabeliai, kurie ėjo mašinų skyriuje, kurie ėjo nuo spintos iki tam tikro įrenginio. Į tą patalpą jie tą dieną įėjo pirmą kartą, kadangi buvo prašymas uždaryti tuos „pajolus“, kad įgula galėtų saugiai vaikščioti, todėl ir reikėjo pabaigti parišti tuos kabelius. Spintos turėjo būti užrakintos ir į jas negalėjo niekas patekti. Jie turėjo pirmiausia atsiklausti laivo mechaniko, jei reikėdavo į spintas įeiti, tada jis atjungdavo įtampą, tam tikroje sekcijoje ar visam laive ir tada tik jie galėjo įlįsti į spintas. Jei yra kažkokie darbai spintose, tai daro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, subrangovų darbuotojai to nedaro. Ant spintų yra įspėjamieji ženklai, rašo „440 voltų“, yra voltmetrai, kurie parodo kokia įtampa yra skyde. Jei neklysta, ir tame skyde buvo tie voltmetrai. Berods ir įeinant į patalpą ant durų yra perspėjimas apie 440 voltų įtampą. Sunku dabar pasakyti konkrečiu atveju, bet dažniausiai visuose laivuose yra toks perspėjimas. Naująsias skydines montavo mašinų skyriuje. Tuo metu patalpoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, jokių montavimo darbų nevyko. Konkrečiai toje centrinėje spintoje jokie darbai nevyko. Kabeliai buvo pratempti, bet nebuvo uždengtos „pajolos“, nes nebuvo galutinio varianto, galvojo, kad gal reikės pratempti dar kokių papildomų kabelių. Stengėsi neuždarinėti, jei nežinojo, kad visa „kabeliacija“ yra baigta. Kadangi yra reikalavimas rišti metaliniais dirželiais, kad nuo vibracijos neatšokinėt, E. jis padavė juodus plastikinius dirželius, nes čia nebuvo tokio reikalavimo dėl metalinių dirželių. Dirželių rišimo kryptis pagal tą nuotrauką, buvo nuo įvykio vietos link jo. Kiek mato nuotraukoje yra uždėta dar viena plokštė, kurios įvykio metu nebuvo. Ten buvo vienas ar du dirželiai uždėti ir E. reikėjo rišti link jo pusės ir niekur daugiau. Po tais apatiniais skydais buvo ir daugiau laisvų kabelių ir E. klausė, ar nereikia ir jų parišti, jis pasakė E., kad kai būna „Blackout“ ir kai išjungiama laive įtampa, tada galima tuos kabelius parišti, bet dažniausia tai daro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Įtampą galima ir vietoje atjungti, galima ir visame laive, yra visokių laivų, bet reikia gauti įgalios leidimą, be jų leidimo negali atidaryti jokios spintos. Mano, kad tuo metu laive buvo pajungtas kranto elektros maitinimas. Pats laivas neturi savo elektriko, turi kas aptarnauja, jie atvažiuoja prižiūrėti automatiką. Tik jie gali atidaryti spintas, bet automatikos spintos yra labiau į šoną, kur įtampa nėra pavojinga gyvybei.

Mašinų skyriuje statė skydą ir šalia rišo kabelius. Šis darbas apima rišimą, lankstymą, išlankstymas trasoje. Tuos darbus taip pat dirbo ir E.. Mašinų skyriuje yra daug elektros spintų, tikrai daugiau nei 10, jos taip pat yra su užraktais, šviečia lemputės, jog yra įtampa. Senų laivo spintų jie neatidarinėjo ir jose nieko nejungė, tik naujas, kurias reikėjo pritvirtinti ir pajungti naujus kabelius, kurie buvo be įtampos. Laivo spintų neatsidarinėjo. E. paklausus, ar reikia parišti kitus kabelius prie konkrečios spintos buvo pasakyta, kad jei bus pareikalauta, kabeliai bus parišti per „Blackout“ ir paaiškinta, kad tada, kai bus atjungta įtampa. Jam nekilo mintis E. paaiškinti kokios pasekmės gali nutikti rišant kabelius po įtampa. Jis nebuvo žmogus be patirties, buvo dirbęs laivuose. Turėjo praktinės patirties. Visame laive kiekvienoje patalpoje yra elektros įtampa.

Apie elektrosaugos sritį jie su E. nebendravo. Matėsi, kad jis turi patirties, nes rišo kabelius tvarkingai, dėl to ir išsirutuliojo pokalbis kur yra dirbęs. E. nurodė, kad nėra jungęs elektros spintos, tai suprato, kad elektrosaugos srityje nėra labai patyręs. Įtampos atjungimas nėra ant pačių durelių jis yra kažkur kitur. Ant durelių yra svirtinė rankenėlė. Kol jos nenuspausi žemyn, tol neatidarysi spintos. Ko E. lindo į tą skydinę, jis net neįsivaizduoja. Po ta skydine rado pirštinę ir pailgą lenktą raktą, kuris yra skirtas išvesti automatui. Kodėl jis ten buvo jis nežino, nes ten jis visiškai nereikalingas. Vienintelė jam kylanti mintis, kad E. paspyrė pirštinę ir gal bandė ją išsitraukti. Šiaip sveiko proto žmogus ten nelįstų nepriklausomai, ar ten yra įtampa, ar jos nėra. Ten yra fiziškai sunku įlįsti, galima susižaloti. Dėl tos pirštinės radimo, tai po įvykio praėjus 2-3 dienom buvo atėjęs žmogus, prisistatė kaip jo brolis M. R.. Jis atėjo į gamyklą ir pasakė, kad nori apžiūrėti vietą, kur mirė jo brolis, tada atsiklausė laivo įgulos ir kai jie leido, jį atsivedė parodyti, jis viską apžiūrėjo, klausinėjo filipiniečių, ar yra kameros įrašai, ir prie tos vietos jis užmatė, kad ten kažkas yra, kaip ir pirštinė. Tuo metu visi automatai buvo išjungti, jie paėmė pagaliuką ir tą pirštinę ištraukė bei vieną iš dviejų raktų. Raktą padėjo ant skydų, o pirštinę berods pasiėmė tas M., kuris anksčiau dirbo laive, kai atlikinėjo remonto darbus. Jis prisistatė kaip E. brolis, daugiau nieko jo neklausinėjo.

Nurodė, kad nuotraukoje Nr. 20210602_144451 yra užfiksuoti laivo raktai. Jie tokių raktų nenaudojo. Jie negalėjo būti jo įmonės, jie yra skirti automatui išvesti. Kandiklines žirkles, atsuktuvą pas E. yra matęs, gal jis turėjo ir peiliuką, bet nėra tikras. Atsuktuvas buvo naudojamas kabeliams užlenkti. Nieko negali pasakyti apie įvykio vietoje rastus nukarpytus dirželius, tuo metu tikrai ne tas rūpėjo. Atsiminė tas kandiklinės žirkles, kurios ten buvo padėtos. Po kūno išvežimo, vietos sutvarkymu rūpinosi laivo įgula, jų darbuotojai nedalyvavo. Tik jis po to iš taip vadinamo laivo ofiso paėmė E. šalmą, batus ir švarką. Jie buvo išnešti į kitą patalpą. Tuos daiktus įvykio dieną E. turėjo su savimi. E. buvo su šalmu, naudojosi „kusačkėm“, kai dirbo, visą laiką dėvėjo pirštines, nes yra pavojinga, galima rankas susipjaustyti. Po įvykio E. buvo be vienos pirštinės. Rasta pirštinė buvo tokia pati kaip tą dieną E. dėvėta, ji buvo kaip antraip išversta, kaip užkliuvusi kažkur ir numauta. Paimtus daiktus jis nunešė į savo direktoriaus M. K. kabinetą ir juos ten paliko, tolesnio to daiktų likimo nežino. E. telefoną ištraukė atvykusi policija. Šalmą E. buvo pasidėjęs pagal nuotrauką į šoną, labiau į dešinę, netoli jo ant žemės voliojosi. Kabelius reikia surišti į pundelį kas 30 cm. Ta rasta pirštinė atrodė ta pati pora, kuri buvo ir ant E. rankos. Tai buvo paprastos darbinės pirštinės, jos yra padengtos guma, per jas elektra neteka. Tą dieną ir E., ir jis, darė labai parastus, elementarius darbus, kuriuos sugebėtų atlikti kiekvienas. Tų durelių negali atidaryti, kol neišjungi įtampos, nes jos turi tam tikrą užraktėlį „T“ formos. Kol nenuleidi tos rankenos ir neatjungi įtampos, tas užrakinimas neatleidžia ir jei atidarysi tas dvi spyneles, tų durų vis tiek neatidarysi. Gal tas dalykas buvo nuimtas, kad būtų lengviau prieiti prie spintų, bet tas dalykas ten neveikė, arba E. būtų atsidaręs spintą su išjungta įtampa. Sveikų durelių su neišjungtu automatu atidaryti neįmanoma, nebent per jėgą galima išplėšti. Dėl šio konkretaus automato nežino, kaip buvo tas jungiklis. Darbuotojai žinojo, kad laive esančiose spintose yra pajungta įtampa. Kas dirba laivuose, tą dalyką automatiškai žino. Kai įsidarbino įmonėje, jam davė persiskaityti instrukcijas, bet tiksliai negalėjo nurodyti kokias, jis jas pasirašė. Jis visą gyvenimą dirbo laivuose, todėl jam sunku palyginti darbą laive su darbu sausumoje, ar yra kokie specifiniai reikalavimai. Turėtų skirtis reikalavimai, kadangi laive nėra taip vadinamo “nulio“. Kai įprastai yra fazė ir nulis, nuo vieno laido gausi įtampos, nuo kito – ne, o laive gausi įtampos nuo visų laidų. Jam atrodo, kad ateinantiems darbuotojams duodamos instrukcijos, kuriose yra viskas surašyta. E. buvo rastas toje patalpoje, kur jam buvo pavesta dirbti. Kabelio rišimui nėra reikalinga jokia speciali kvalifikacija, jo vaikas tai sugebėtų padaryti. Gal storesnių kabelių rišimui reikia turėti tam tikrų žinių. Reikia žinoti kokiu kampu kabelius palenkti, palaužti, o čia nereikėjo jokių specialių žinių. Dirbant tą dieną ir dieną prieš tai, jokių specialių žinių nereikėjo. Rišamais kabeliais elektros įtampa netekėjo, nebent tais internetiniais kabeliais ir tai ten buvo labai maža įtampa, nuo jų neįmanoma nusitrenkti. Šioje vietoje buvo saugu dirbti, neįmanoma nusitrenkti, neįmanoma šioje vietoje susižeisti (nuotrauka Nr. 20210602_144451). Nebent kirstum su kirviu per tuos kabelius ar dar kažką, tai tada gali.

Liudytojas nuotraukoje Nr. 20210602_144451 parodė kur yra elektros spinta Nr. 13.Nurodė, kad elektros įtampos negalėtum paliesti net iš apačios kišdamas ranką, nes kabeliai yra gana aukštai. Ten, kur rado tą pirštinę, fiziškai net nebūtų galima jos pasiekti. Bet kaip ir minėjo, ten buvo kažkokių pagalbinių priemonių, gal su jomis buvo bandoma ištraukti. Susuktų laidų ten nebuvo. Kitoje pusėje buvo, bet ten visai kiti kabeliai. Naujos spintos nebuvo veikiančios, ši spinta buvo veikianti, tik prietaisas, kuris nuo šios spintos buvo užmaitintas, nebuvo naudojamas. „Switch board room“ ir yra ši patalpa arba kitaip vadinama elektros skydelių patalpa, taip pat ir CPU, tai yra tas pats. Pavojus toje patalpoje yra kaip ir bet kurioje laivo patalpoje. Šioje patalpoje nebuvo niekas atitverta. Pagal darbo pobūdį nebuvo jokio poreikio lįsti į tą spintą. Darbdavys nedavė jokių nurodymų pajungti kabelius į spintas. „Blackout“ buvo numatytas vėliau, gal po savaitės po įvykio. Apie „Blackout“ jis žinojo, buvo aptarę, kad bus pajungiami kitoje skydo pusėje esantys stori kabeliai. Subrangovai nedalyvauja tokio pobūdžio darbuose, jie neturi tokių sugebėjimų. Toje spintoje, kurioje buvo rastas E., neturėjo būti atliekami jokie darbai. E. tos spintos nepajunginėjo, geriausiu atveju E. būtų galėjęs pajungti kabelius į naują skintą, kuri nėra po įtampa. Jie atlikinėjo tuos pačius darbus. Atlikdamas nurodytus darbus, E. jokio sąlyčio su elektra nebūtų gavęs. Kai spinta yra uždaryta, nėra jokio pavojaus prisiliesti prie elektros. Spintos yra įžemintos, viskas yra apsaugota.

Liudytojui parodžius nuotrauką Nr. IMGP0215, jis nurodė, kad nuotraukoje matyti, jei lemputės šviečia, tai reiškia, kad spintoje yra įtampa. Negalėjo pasakyti, ar spintoje Nr. 13 lemputė švietė. Žalia lemputė rodo, kad prietaisas veikia, raudona, kad prietaisas yra išjungtas, bet įtampa yra. Pirmojo ir antrojo etapo metu išvedžioti kabeliai nebuvo pajungti, jie yra pajungiami tik tada, kai viskas yra pilnai patiesta ir parišta. Tie kabeliai ėjo prie atskirų skydinių. Kabeliai įeina į tą patalpą ir eina prie to skydo, prie kurio konkrečiai reikia juos pajungti. Šioje vietoje vedė kabelius modernizacijai, į aliarmo skydą. Šie išvedžioti kabeliai nebuvo pajungti. Aliarmo skydas nuotraukoje nesimato, jis buvo prie to antro išėjimo. Liudytojui parodžius šios patalpos schemą (bylos tomas Nr. 6, b. l. 119), liudytojas parodė kur buvo aliarmo skydas ir kur buvo nelaimės vieta, pažymėjo tas vietas. Jie po spinta Nr. 13 kabelių nerišo ir neturėjo rišti. E. ten rišti kabelius pavedimo nebuvo. Jis pats uždėjo pirmą dirželį ir nurodė kryptį kur toliau rišti, jei to būtų nepadaręs, tai sakytų, gal E. būtų pats sugalvojęs po ta spinta kabelius parišti. Po ta spinta rišti kabelius nebuvo reikalo. Sprendimą atjungti įtampą laive galėjo priimti tik laivo vyr. mechanikas. Kažkas iš darbdavių negalėjo priimti tokio sprendimo. Tai yra gan sudėtingas procesas, nes reikia stabdyti laive visus įrenginius. Reikia išjungti kompiuterius, kuriuose yra saugoma svarbi informacija. Ta informacija gali dingti staiga atjungus įtampą. Jei reikia atjungti laive įtampą, tai brigadininkas ar A., kreipiasi į tą vyr. mechaniką, praneša visiems projektų vadovams, ką konkrečiai nori daryti, nes kai laive nėra įtampos, visame laive yra tamsu, jei atjungiama įtampa pilnai ir automatiškai laive negali dirbti ir kitos įmonės. Elektra buvo naudojama iš plaukiojančio doko. Nėra įsitikinęs, kad įtampa buvo imama iš kranto, tačiau kai doke stovi laivas ir veikia laivo įrenginiai dyzeliniai, tuo metu mašinų skyriuje dėvi ausines, nes tada būna labai didelis triukšmas. Tuo metu darbuotojai mašinų skyriuje ausinių nedėvėjo, todėl mano, kad įtampa buvo iš kranto. Jie gali naudoti ir savus generatorius, bet tada būna labai didelis triukšmas. Negalėjo pasakyti, kiek toje patalpoje jų įmonė per tuos abu etapus pratiesė kabelių, ten buvo pratiesta jų labai didelis kiekis. Liudytojas nuotraukoje Nr. 20210531_150658 parodė kur buvo pravesti „(duomenys neskelbtini)“ kabeliai per abu darbų atlikimo etapus. Parodė kokius konkrečiai kabelius rišo įvykio dieną. Nuotraukoje šie kabeliai yra surišti. Kai jis aptiko E., jam atrodo, kad jie jau buvo parišti. Spinta Nr. 13 yra pradaryta. Link spintos Nr. 13 nebereikėjo eiti, reikėjo eiti link teismo salės žiūrint į nuotrauką ekrane. Nėra nurodymo rišti į kažkokią konkrečią pusę kabelius. Tiesiog atėjus nuo tos pusės atėjo ir nuo tos pusės pradėjo rišti. Prieš įsidarbinant „(duomenys neskelbtini)“, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet per šią įmonę jis visada dirbo su „(duomenys neskelbtini)“, kaip subrangovas. Vėliau perėjo dirbti tiesiogiai. Į šią patapą kurioje buvo rastas E., jie su E. patekome po pietų, prieš tai darbas vyko mašinų skyriuje. Jis į šią patalpą buvo įėjęs ir iš ryto. Buvo sutikęs įgulą, kuri prašė uždaryti tas grindis „pajolas“ dėl saugumo. Šioje patalpoje plika akimi nesimatė, kad kažkurios durelės atidarytos. Jie durelių niekados netikriname, jų neatidarinėja. Negali tiksliai pasakyti, ar nuotraukoje Nr. 20210531_150658 paskutinės durelės pradarytos ar tiesiog skydas išsinešęs. Elektros spintos yra sekcijomis, segmentais, jie gali būti kreivai sustatyti. Nebūtinai viskas turi būti lygiai. Kad skydai butų uždaryti rūpinasi laivo įgula. Tuo metu jiems niekas nesakė, kad ši patalpa yra saugi ar nesaugi, jie tiesiog ėjo daryti savo darbą. Jei kuris skydas yra atidarytas, automatiškai tai yra pažeidimas. Tuos skydus dažniausiai prižiūri laivo elektrikas, šiame laive nebuvo elektriko, viską prižiūrėjo vyr. mechanikas. Kai paliko E. šioje patalpoje, tiksliai negalėjo pasakyti, ar buvo dar kokių žmonių, bet kai įėjo į tą patalpą, ten buvo pilna žmonių – filipiniečių, įgulos narių. Jų kavos pertraukėlės būna kitu laiku nei jų, jie buvo atėję pasėdėti ant toliau esančio suoliuko. E. turėjo atlikti tokį darbą kaip ir jis. Jis nebuvau viršesnis už E., dirbo tą patį darbą, gal tik jis turėjo daugiau patirties. Dabar jis brigadininkas, bet tuo metu juo nebuvo. Teoriškai galėjo būti reikalavimas, kad patalpoje būtų keli asmenys, kad kas prižiūrėtų. Bet ten dviese vieno dirželio netempsi, darbas turi būti nuoseklus, rišti reikia iš eilės. „Blackout“ metu, bet kokiu atveju, būna visada įgulos narys. Tuo metu jie nieko panašaus neatlikinėjo, todėl kam nors prižiūrėti kitą darbuotoją nereikėjo. Ši vieta jam vizualiai atrodė saugi. Vienintelis nesaugumas ir buvo tos atidarytos grindys. Ten yra suolelis kur galėjo ateiti laivo įgulos nariai atsisėsti ir pailsėti. Toliau yra vyr. mechaniko stalas, yra kavos aparatas. Ten laivo įgula įeina bet kuriuo atveju, jie ten laiko savo rūbus. Tai yra įprasta patalpa, kaip ir bet kuri esanti laive. Įgulos nariai rengiasi prie elektros spintų, nes jos yra saugios. Kol į jas nekiši rankų, tau nieko neatsitiks. Kabelių rišimo darbas yra nuoseklus, negalima šokinėti. Pavyzdžiui, jei aš rišu penkis kabelius, tai nėra kad jie gražiai guli. Jie gali būti pasipynę, todėl rišant juos reikia tiesinti, palyginti. Palaidi kabeliai buvo grynai tame tarpe, kur jie su E. dirbo. Toliau jau buvo seniau surišti kabeliai, jie truputėlį pasisuko ir įėjo į spintą palaidais galais. Jis parodė E. kaip parišti kabelius ties spinta Nr. 13, o E. turėjo rišti link 12, 11, 10 ir t.t Prie spintos Nr. 13 nebebuvo ką dirbti. Pajunginėti kabelius turėjo visai kiti darbuotojai. Tai buvo visiškai ne jų darbas.

Liudytojas V. S. nurodė, kad dirbo kaip krovinio inžinierius, atsakingas už laivo krovinį ir kai kuriuos darbus ant denio. Jis nebuvo atsakingas už elektros darbus ar sausumos darbuotojų veiklą. Jo atsakomybė buvo smulkūs darbai, tokie kaip apšvietimas ant denio, tačiau jis nesikišo į elektros darbų organizavimą. V. S. paaiškino, kad elektros darbų atlikimą laive koordinavo O. V.. V. S. pats neturėjo kompetencijos atlikti elektros darbus ir galėjo tik perskaityti instrukcijas apie skydus. Įvykio metu jis buvo laivo tiltelyje. Kai jam pranešė apie incidentą, jis iškvietė greitąją pagalbą ir susisiekė su V. per radiją. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, kurie bandė suteikti pagalbą E. B., buvo naudojamas defibriliatorius. Jis nuėjo į įvykio vietą tik po to, kai buvo iškviesta greitoji ir visi buvo informuoti apie įvykį. Paaiškino, kad „Switchboard room“ yra laivo patalpa, prie kurios gali patekti bet kuris įgulos narys ar bet koks darbuotojas, turintis leidimą patekti į laivų gamyklos patalpas. Patalpa paprastai yra atidaryta, su dviem įėjimais, kurie niekada nėra užrakinti, joje yra keli langai bei šviesa. V. S. nurodė, kad kabelių tiesimo darbus atlieka laivų gamykla, turinti kontraktą, ir jis nežinojo, ar reikalinga speciali kvalifikacija tokiems darbams atlikti. Jis pabrėžė, kad bet kokie darbai su elektra turi būti atliekami tik atjungus elektros įtampą, kad būtų išvengta nelaimių. V. S. pažymėjo, kad į „switchboard room“ patenkama per du įėjimus, kurie yra visada atidaryti, ir ten yra aiškūs įspėjamieji ženklai apie aukštą įtampą ir didelį garsą. Skydai gali būti atrakinti tik turint specialų raktą, tačiau šiuos skydus išlaužti be rakto yra sudėtinga. Jis nebuvo matęs, kad darbuotojai vartotų narkotines medžiagas.

Liudytojas O. A. C. V. (O. A. C. V.) teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo vyr. prižiūrėtojas, atsakingas už laivo remonto darbus, vykdomus tuo metu, kai įvyko incidentas. Jis buvo atsakingas už projektus, įskaitant vandens filtravimo sistemos remontą. Įvykio metu laive buvo atliekami darbai su vandens filtravimo sistema ir kabelių tiesimu. Deklaracija apie nelaimingą atsitikimą buvo paruošta kartu su vyr. inžinieriumi W. ir vyr. prižiūrėtoju S.. Deklaracijoje pateiktos nuotraukos buvo darytos jo arba vyr. inžinieriaus. Nuotraukose matomos „switchboard room“ patalpos ir elektros skydas. E. B. buvo rastas „switchboard room“, kur dirbo, dėjo juostas ant kabelių. Patalpoje buvo tiesiami nauji kabeliai, tačiau įtampos atjungimas nebuvo suplanuotas tą dieną. Paskutinį kartą įtampa buvo atjungta prieš dvi savaites. Kabeliai buvo vedami iš viso laivo į valdymo patalpą ir buvo atliktas ilgalaikis projektas. Kabelių prijungimas prie skydų buvo planuojamas ateityje. „Switchboard room“ patalpą prižiūrėjo tiek laivo inžinierius, tiek laivų gamyklos specialistai. Paprastai elektros skydai būna uždaryti ir nebuvo jokių priežasčių juos atidaryti tą dieną. Elektros skydai gali būti atrakinti tik turint specialų raktą, nors skydai gali būti atidaryti naudojant atsuktuvą. Skyduose nėra įrengtų specialių apsaugos priemonių, informuojančių apie atidarymą. Projekte buvo suplanuoti darbai su skydais Nr. 3, kur buvo numatyta naujo pertraukėjo instaliacija. Skyde Nr. 13 darbai nebuvo suplanuoti. Kabeliai buvo pakloti 2014 metais, jų jungimas nebuvo planuotas tą dieną. Laive dirbo avarinis generatorius, veikiantis 440 voltų įtampa. Nukentėjusysis galėjo prisiliesti prie pagrindinės laivo šinos, kuria ateina 440 voltų įtampa. Kadangi pertraukėjai buvo išjungti, pagrindinė įtampa galėjo būti aktyvi. Izoliaciniai kilimėliai buvo patiesiami tik tam, kad apsaugotų žmones nuo elektros įtampos. Šie kilimėliai buvo matomi nuotraukose. Laive buvo matomas truputis kraujo, kur E. galėjo prisiliesti prie mėlyno L1 kanalo kabelio. Narkotinės medžiagos laive nebuvo vartojamos.

Liudytojas V. N. V. V. (W. N. V. V.) nurodė, kad yra laivo „(duomenys neskelbtini)“ vyr. inžinierius, jis kartu su trečiuoju inžinieriumi pastebėjo, kad „switchboard room“ patalpoje kažkas vyksta. Elektros darbuotojas, dirbęs prie „switchboard“, pranešė apie kolegos, kuris nesąmoningas gulėjo elektros skyde, būklę. Jie ištraukė nukentėjusįjį iš elektros skydinės, pastebėjo, kad ant jo galvos buvo žaizda. Paskambino vyr. pareigūnui, kuris atliko dirbtinį kvėpavimą, tačiau greitoji pagalba jau nebegalėjo suteikti pagalbos, tik iškėlė nukentėjusįjį iš laivo. Nukentėjusysis buvo gaivinamas naudojant defibriliatorių, tačiau gyvybės ženklų nebuvo, jis buvo pervežtas į greitosios pagalbos automobilį. Nukentėjusysis buvo rastas „switchboard room“ šalia skydo Nr. 13, kuriame buvo du pertraukėjai: vienas šaldiklio ir vienas vėdinimo. Šiame skyde buvo 440 voltų įtampa, tačiau jokie darbai nebuvo suplanuoti. Kraujo pėdsakai buvo rasti ant elektros šinos, leidžiantys manyti, kad nukentėjusysis prisilietė galva prie šios šinos. Skydai paprastai būna uždaryti ir atidaromi tik kvalifikuotų darbuotojų. Įvykio dieną skydai buvo uždaryti, tačiau buvo atidaryti prieš įvykį 1-2 dienas dėl kitų darbų. Tokie darbai buvo atlikti rangovų, o ne variklio skyriaus darbuotojų. Elektriniai skydai yra pažymėti įspėjimais dėl aukštos įtampos, tačiau durys nėra su spynomis, bet su specialiu užraktu. Skydai paprastai būna užrakinti ir apsaugoti izoliaciniais kilimais. Taip pat nurodė, kad tą dieną nebuvo suplanuota atjungti elektros įtampos ir įvykio dieną elektros darbai nebuvo planuojami „switchboard room“ patalpoje. Po įvykio elektros įtampa buvo atjungta tik 1-2 dienas vėliau. Kabelių tiesimui šioje patalpoje įtampa nereikalinga, kadangi kabeliai nėra įjungti. Jis yra atsakingas už darbų paskirstymą ir reguliavimą, tačiau dideliems elektros darbams laive pasitelkiami rangovai. Kai laivas yra laivų gamykloje, elektros darbus vykdo elektros kompanija, o ne variklio skyrius. Variklio skyriuje apsauginių šalmų dėvėjimas nėra privalomas, tačiau darbo su elektra vietose tai būtina. „Switchboard room“ patalpoje šalmai nėra privalomi, tačiau apsauginių akinių dėvėjimas yra privalomas. Laive naudojami specialūs izoliaciniai guminiai kilimai, kurie apsaugo nuo elektros įtampos. Tokios apsaugos priemonės yra privalomos pagal laivybos teisines normas.

Liudytojas M. R. (M. R.) nurodė, kad E. B. buvo jo draugas. E. buvo labai atsargus su elektra ir net buvo griežtai draudžiama prieiti prie elektros skydo. E. bijojo elektros ir anksčiau buvo ne kartą perspėtas dėl galimų pavojų. M. R. pats turėjo patirties su elektros skyduose esančia įtampa ir manė, kad E. negalėjo lįsti į skydo vidų, nes tai būtų labai pavojinga. M. R. pažymėjo, kad tą dieną po įvykio, kai jis nuėjo į įvykio vietą, vaizdo kameros buvo nuimtos. Jis minėjo, kad įvykio vietoje buvusios vaizdo kameros, kuri buvo pritvirtinta virš stalo, nebuvo, ir tai atrodė keista. Be to, jis rado pirštinę po elektros skydu ir atidavė ją E. tėvams. Taip pat nurodė, kad E. B. dirbo kabelių pravedimo darbuose ir nebuvo įgaliotas dirbti su elektros įtampa. Jis patvirtino, kad E. dirbo su nestorais kabeliais, kurie dar nebuvo pajungti. Nurodė, kad E. dirbo su „(duomenys neskelbtini)“ kaip kabelių tiesimo darbuotojas, o ne kaip elektrikas. „Switchboard room“ patalpoje visada turėtų būti laikomasi darbo saugos reikalavimų. Tačiau jis nebuvo tikras dėl to, kaip buvo laikomasi saugos reikalavimų konkrečiai šio įvykio dieną. Jis taip pat pažymėjo, kad buvo informuotas apie darbo saugos reikalavimus, tačiau kartais nepakankamai. Nurodė, kad E. dažnai rūkė cigaretes ir turėjo finansinių sunkumų. Jis nesuprato, kodėl E. galėjo rūkyt marihuaną, nors pats niekada nematė, kad E. vartotų narkotikus. Kabeliai, kuriuos jie tiesė, nebuvo pajungti, ir jie dirbo šalia „switchboard room“, bet ne tiesiogiai su elektros įtampa. Jis taip pat žinojo, kad skyduose yra labai aukšta įtampa ir buvo informuotas apie pavojus.

Liudytojas Y. B. (Y. B.) nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur tiesė kabelius. Jis neatsimena, ar dirbo laive „(duomenys neskelbtini)“, ir nėra susipažinęs su V. M.. Taip pat nežinojo apie E. B. žūtį ar jo pareigas, nes dirbo kitose vietose ir neturėjo tiesioginio kontakto su E.. Y. B. teigė, kad jų darbas buvo tik kabelių tiesimas, o įrangos prijungimas buvo ne jų atsakomybė. Jie neturėjo teisės dirbti su elektros įtampa ir neturėjo reikalingų dokumentų ar leidimų šiam darbui atlikti. Nurodė, kad buvo instruktuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo leidimą dirbti su įranga, turinčia aukštą įtampą, tačiau šis leidimas buvo gautas baigus dviejų savaičių kursus „(duomenys neskelbtini)“. Instruktavimas buvo suteiktas tik bendrai, o konkrečios darbo vietos reikalavimai buvo paaiškinti tik prieš darbą. Jis turėjo aukštąjį išsilavinimą ir patirties kaip elektromechanikas jūroje, bet nebuvo instruktuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis jau buvo susipažinęs su saugos reikalavimais ir pažymėjimu, kurį turėjo. Y. B. dirbo su kabelių tiesimu, o elektros spintos ir įranga buvo patikėta profesionalams, kurie turėjo teisę dirbti su aukštos įtampos įranga. Jis teigė, kad elektros spintos buvo dažnai laikomos atskirose vietose priklausomai nuo laivo projekto. Laive elektros įranga, susijusi su žmonėmis, paprastai būna iki 220 voltų, o jėgos grandinės gali turėti iki 440 voltų arba daugiau. Y. B. taip pat nurodė, kad jis pasirašydavo už instruktažą ir turėjo galiojantį pažymėjimą dirbti su aukštos įtampos įranga. Kiekvienoje darbo vietoje buvo atliktas instruktavimas apie saugos reikalavimus, nors konkrečių reikalavimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežinojo. Jis pasirašydavo už instruktažą ir įrankius, bet konkrečios įmonių sąsajos ar dokumentai, susiję su jo darbo paskyrimu ir įmonių santykiais, jam nebuvo žinomi.

Liudytojas V. M. (V. M.) nurodė, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo paskirtas dirbti kartu su žuvusiu darbuotoju E. B., kurio darbas apėmė šviestuvų valymą. Šie darbai buvo atliekami konteineryje ant laivo denio, kur buvo draudžiama vaikščioti po laivą. Darbuotojui buvo atliekamas bendras ir specifinis instruktažas, tačiau dėl paprastumo darbai nepareikalavo specialių elektros darbo įgūdžių. Instruktažą atliko darbdavio atstovas V. M., o vėliau buvo pravedamas darbo vietoje, tačiau konkrečių instruktažo dokumentų liudytojas neprisiminė. Darbo vietoje buvo rodomi plakatai, buvo duodama instrukcija žodžiu ir reikalaujama pasirašyti žurnaluose. Jis neprisiminė tikslaus dokumentų kiekio ar apimties. Jis ir žuvęs darbuotojas atliko darbą, kuris nesusijęs su elektros įtampos darbu. Tiek šviestuvai, tiek kiti darbai buvo paprasti, nes nebuvo būtina dirbti su įtampos kabeliais ar atlikti elektros darbų. Žuvęs darbuotojas buvo tylus ir mažai bendraudavo, jie mažai bendravo ir dėl amžiaus skirtumo ir kalbos barjero, tačiau nesijautė, kad darbuotojas susidūrė su kokiomis nors elgesio ar sveikatos problemomis. Nurodė, kad darbo metu buvo informuoti apie galimą stebėjimą, tačiau nesugebėjo tiksliai pasakyti, ar buvo stebimi kameromis.

Liudytojas V. N. nurodė, kad jam žinoma, jog laive „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis dirbo kaip elektromontuotojas, įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau jis neturi detalių apie žūties aplinkybes. Dirbdamas „Baltijos laivų statykloje“, jis tiesė kabelius laive „(duomenys neskelbtini)“ vieną dieną, bet tikslios datos nurodyti negalėjo. Laive dirbo iki E. B. žūties ir po to buvo perkeltas į kitą darbo vietą. Kabeliai buvo tiesiami laivo dugne, dirbant buvo 4-5 žmonės komandoje. Laive „(duomenys neskelbtini)“ jis neturėjo teisės atidaryti elektros skydinių ir dirbo tose vietose, kur nebuvo elektros įtampos. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo instruktuotas tiek darbo vietoje, tiek „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo atlikti pirminiai, antriniai ir priešgaisriniai saugos mokymai. Instruktavimas buvo vykdomas ryte prieš atvykstant į darbo vietą. Žuvusio asmens instruktavimo metu jis nebuvo, nes dirbo ne „Switchboard room“ patalpoje, kur nėra elektros spintų. Paaiškino, kad dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės dirbti su elektros spintomis ar kabelių jungimu į elektros skydus. Jo užduotis buvo tik kabelių tiesimas vietose, kur nebuvo elektros įtampos, ir jis niekada nejungė kabelių į elektros spintas. Laive „(duomenys neskelbtini)“ jis tiesė kabelius tik tose vietose, kur reikėjo atlikti paprastus darbus, be kontakto su įtampa. Nurodė, kad laive „(duomenys neskelbtini)“ apšvietimas veikė, tačiau įrengimai buvo atjungti ir neveikė. Laivo dugne jis dirbo tiesdamas kabelius, o žūties vieta buvo aukščiau, todėl jis ten nedirbo.

Liudytojas M. S. nurodė, kad E. B. dirbo jų įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo tiesiogiai nepažinojo. E. B. dirbo kabelinių linijų montuotoju, tačiau jis negalėjo tiksliai nurodyti, kiek laiko E. dirbo įmonėje, galbūt porą metų. Kadangi įmonėje dirba daug elektrikų ir projektai vykdomi didelėse grupėse, nepamena E. B. darbo detalių. Paaiškino, kad įmonėje darbuotojai, įskaitant kabelinių linijų montuotojus, yra apmokomi pagal darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instrukcijas. Kabelinių linijų montuotojui, kaip E. B., elektros kvalifikacija nereikalinga, nes jis dirba su kabelių klojimu, kuris nėra po įtampa. Kabelių klojimas ir jų surišimas pagal kabelių žurnalą yra pagrindinis jo darbo pobūdis. Projektai vykdomi Europoje, tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija. Darbai yra skirstomi pagal projekto dydį ir valdomi projektų valdymo komandos, į kurią įeina projekto vadovas, darbų vadovas ir brigadininkai. Paskutinius metus E. B. buvo ilgu laikotarpiu neapmokamose atostogose ir atvažiuodavo tik trumpiems projektams, todėl jo ilgalaikės darbo patirties nebuvo. Nurodė, kad E. B. buvo supažindintas su darbo saugos instrukcijomis, įskaitant elektros saugos instrukcijas, nors jo darbas tiesiogiai su elektra nebuvo susijęs. Kabelių klojimas laivuose vyksta prieš elektros spintų prijungimą ir visos saugos procedūros taikomos tik po to, kai kabeliai yra visiškai sukloti ir spintos yra pajungtos. E. B. atliko tik kabelių klojimo darbus, o elektros jungimą atliko kiti specialistai. M. S. nurodė, kad kvalifikacija elektriko darbams yra įgyjama per specializuotus mokymus, o ne per instrukcijų skaitymą. Nors jis negalėjo tiksliai pasakyti apie E. B. darbo sutarties pakeitimus ar jo būklę įmonėje, jis pažymėjo, kad nebuvo jokių nusiskundimų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, ir įmonė neturi įpročio kasdien tikrinti darbuotojų dėl narkotikų, nebent būtų įtarimų dėl darbuotojo būklės. E. B. dirbo kaip kabelinių linijų montuotojas, kuriam elektros kvalifikacija nebuvo būtina. E. B. darbo pobūdis buvo susijęs su kabelių klojimu, o ne su elektros įrenginių prijungimu.

Liudytojas I. N. nurodė, kad jis buvo iškviestas du kartus dėl nelaimingo atsitikimo laive, kuris įvyko maždaug prieš tris metus. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas, atsakingas už darbų planavimą ir kontrolę. Jo užduotis – koordinuoti darbų atlikimą ir užtikrinti, kad darbai būtų atlikti laiku bei atsiskaityti už juos. Nors tiksliai neatsimena, kokie konkretūs darbai buvo suplanuoti, jis žino, kad buvo numatyti metalo darbai, vamzdynai, dažymo darbai, elektros darbai ir kiti standartiniai darbai. Kontraktus su rangovais sudaro generaliniai rangovai, tokie kaip „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos. Užklausas iš užsakovo jis persiunčia generaliniams rangovams. Jis neprisimena, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, nes jo pareigos nesusijusios su detaliu darbų specifikavimu – jis stebi bendrą darbų eigą ir atsiskaitymą. Nurodė, kad „blackout“ sąvoka apibūdina situaciją, kai laivas neturi elektros tiekimo, todėl laive yra tamsu. Ar „blackout“ buvo suplanuotas to projekto metu jis negalėjo atsakyti. Tokie planai yra aptariami per susitikimus, kad visi darbuotojai žinotų, kada dirbti negalima dėl tamsos. Jo atsakomybė nėra kontroliuoti kiekvieno „blackout“ aspekto, o tik bendrai stebėti darbų eigą ir planavimą. Nelaimingas atsitikimas įvyko „Engine Control Room“ patalpoje, kuri buvo nerakinama ir laikoma saugia ir tinkama pailsėti nuo triukšmo patalpa. Jis negalėjo patvirtinti, ar šioje patalpoje buvo įspėjamieji ženklai apie elektros įtampą, tačiau pripažino, kad tokie ženklai paprastai būna visame laive pagal saugios laivybos reikalavimus. Jis netikrindavo elektros skydinių, nes tai nebuvo jo pareiga. Nurodė, kad jis nėra elektrikas ir negali įvertinti, ar „blackout“ vykdymas buvo tinkamas ar pavojingas. Jis žino, kad elektros sistemos gali turėti skirtingą įtampą, bet nežinojo, kokios įtampos sistemos buvo naudojamos įvykio dieną. Jis nesudarinėja sutarčių su laivų savininkais ar kompanijomis ir nesirūpina darbuotojų instruktavimu. Jo užduotis yra koordinuoti projektus ir stebėti jų eigą, tačiau atsakomybė už darbuotojų saugą yra susijusi su generaliniais rangovais, kurie atsako už specifinius darbus ir jų saugą.

Liudytojas M. P. nurodė, kad įvykio dieną jis dirbo, tačiau nebuvo darbe ir neturėjo informacijos apie įvykį. Su E. B. dirbti tiesiogiai jam neteko, tačiau dirbo šalia jo ir pažinojo jį tik apie 2-3 dienas. Jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip elektriko pagalbininkas, užsiimdamas kabelių tempimu, lempų plovimu ir montavimo darbais. M. P. turi elektros inžinieriaus kvalifikaciją ir instruktažą Lietuvoje, kuris buvo pravedamas V. M.. Taip pat paminėjo, kad gamykloje instruktažą galėjo pravesti saugos inspektorius. Jis nurodė, kad buvo pateikiami žurnalai, kuriuose pasirašydavo, o instrukcijos buvo pateikiamos tiek žodžiu, tiek raštu. Įmonėje instrukcijos buvo orientuotos į saugos reikalavimus, tačiau jam nebuvo leidžiama dirbti su elektros įtampa. M. P. teigė, kad jis dirbo su kabeliais, tačiau šie kabeliai nebuvo prijungti prie elektros tinklo. Jis neturėjo teisės dirbti su elektros spintomis ir dirbo tik montavimo darbus. Jo darbo apranga apėmė batus, pirštines ir šalmą. Neprisiminė, ar buvo kokie nors specifiniai įrankiai. Darbo vietoje jis nepastebėjo jokių požymių, kad E. B. galėjo būti apsvaigęs, ir nematė jokių incidentų su elektra per savo darbo laikotarpį. M. P. nurodė, kad nežino, kaip E. B. pateko prie elektros įtampos, ir neturi informacijos apie tai, kaip įvykis galėjo įvykti. Jis neprisiminė, ar E. rūkydavo, ir nesidalijo informacija apie kokius nors neįprastus kvapus ar būseną. M. P. nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo pasiųstas dirbti į AB „(duomenys neskelbtini)“. Jis patvirtino, kad dirbo su kabeliais, tačiau jam nebuvo galima dirbti su elektros įtampa. Darbo sutartyje nurodytos pareigos jam nėra tiksliai žinomos, tačiau jis nebuvo atsakingas už darbą su elektros įrenginiais.

Liudytojas V. M. nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo galimybę dirbti kartu su E. B., nors E. nepažinojo gerai. Jie dirbo skirtingose brigadose AB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo laivo apačioje, tempė kabelius ir pajungė šviestuvus, tačiau neprisiminė konkrečios laivo vietos. Jis turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir dirbo elektromontuotoju, tačiau neturėjo elektriko pažymėjimo ir dirbo tik su atjungta elektra. Instruktavimą dėl elektrosaugos jis atliko savo įmonėje ir galbūt (duomenys neskelbtini), tačiau detalių neprisimena. Paminėjo, kad instruktavimą dėl elektrosaugos galima buvo gauti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas yra V. M.. Darbus paskirstydavo meistras A. Ž.. Nurodė, kad dirbo su kabeliais ir šviestuvais, jis patikino, kad niekada nesilietė prie elektros spintų ir nedirbo su elektros įtampa. Dirbdamas su kabeliais niekada nesilietė prie elektros įtampos ir nurodė, kad kabeliai buvo surišami prie „elektros kopėčių“ ir nebuvo prijungti prie elektros spintų. Elektros spintos buvo apsaugotos ir kabelius į spintas pajungdavo kvalifikuoti elektrikai. Jo nuomone, E. B. galėjo nukentėti, kai netyčia prisilietė prie „šinos“ (elektros įrangos) ir nebuvo informuotas apie galimą pavojų. Jis sužinojo apie E. B. mirtį iš S. K.. Nors jis nematė konkrečių incidento aplinkybių, spėjo, kad E. galėjo nukentėti dėl netinkamo saugumo priemonių laikymosi. V. M. nurodė, kad jo darbo praktikoje nebuvo jokių nelaimingų atsitikimų ar incidentų. Jo patirtis su elektros įranga buvo ribota, ir jis niekada neturėjo sąlyčio su elektros įtampa.

Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius A. D. nurodė, kad atliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kurio metu buvo paskirtas ištirti incidentą, įvykusį laive „(duomenys neskelbtini)“. Po pranešimo gavimo iš Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus, jis išvyko į įvykio vietą, kur apžiūrėjo ir fotografavo įvykio vietą bei surinko pirminius duomenis. Nors įvykio vietoje buvo padaryti pakeitimai, prieš tai padarytos nuotraukos leido užfiksuoti situaciją. Toliau buvo renkami duomenys, imami paaiškinimai ir gaunami reikalingi dokumentai iš įmonių. Taip pat buvo kreiptasi dėl tarnybinės pagalbos į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą ir Transporto saugos administraciją, tačiau abi institucijos atsisakė tirti įvykį, motyvuodamos, kad tai nėra jų kompetencija. Todėl tyrimas buvo vykdomas pagal įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančius teisės aktus. Tyrimo metu nustatyta, kad elektrosaugos taisyklės laive negaliojo, todėl remtasi taisyklėmis, kurias buvo deklaravęs „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Baigus tyrimą, buvo surašytas Aktas, kuris buvo pateiktas. A. D. paaiškino, kad buvo vadovaujamasi elektrosaugos taisyklėmis tiek, kiek jos buvo įtrauktos į „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Nurodė, kad laivas buvo doke ir remontuojamas. Nelaimingo įvykio metu laive buvo atliekami elektrotechniniai darbai, kuriuos organizavo „(duomenys neskelbtini)“, o subrangovai, įskaitant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo remonto metu. Nepatikrinta, ar elektromontuotojas turi elektrosaugos kvalifikaciją, ir elektrotechninius darbus atliko neatestuoti darbuotojai. Pažeistos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Elektromontuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8“ 1 punktas, bei (duomenys neskelbtini) „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“ punktas 1.4. Priartėjimas prie atidarytos elektros spintos su įtampa ir mirtinas elektros srovės poveikis. Pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-07-16 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos“ punkto 3.11 nuostatos. A. D. paaiškino, kad atestacija dirbant toje vietoje buvo būtina dėl galimybės priartėti prie elektrą turinčių dalių, o instruktavimas nėra pakankamas be tinkamos kvalifikacijos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kas atidarė elektros spintą, tačiau buvo nustatyta, kad darbuotojas dirbo prie elektros dalių be tinkamos kvalifikacijos. A. D. paaiškino, kad nukentėjusysis dirbo su žemos įtampos kabeliais, kurie pavojus žmogaus gyvybei nekėlė, tačiau šalia buvo aukštos įtampos kabeliai. Laivo elektros paskirstymo patalpa buvo veikiančiame režime, todėl buvo tikėtina, kad kai kurie kabeliai buvo įtampos. Pateiktose nuotraukose buvo matomos kabelių grupės, tačiau tiksliai patvirtinti, ar kabeliai buvo su įtampa, nebuvo galimybės. Taip pat A. D. paaiškino, kad terminai „elektromontuotojas“ ir „elektromonteris“ yra sinonimai ir neturi esminės reikšmės. Atlikus tyrimą buvo atmestos versijos apie kabelių pajungimą ir spintos atidarymą. Nelaimingo įvykio priežastis buvo nustatyta kaip nepakankama kvalifikacija elektrotechniniuose darbuose ir darbo saugos reikalavimų nesilaikymas. Liudytojas nurodė, kad kabeliai, kuriuos montavo darbuotojai, nebuvo įjungti, tačiau šalia buvo aukštos įtampos kabeliai. Net jeigu kontroliniai kabeliai ir nebuvo įjungti, darbuotojai turėjo būti informuoti apie galimą pavojų, susijusį su šalia esančiais elektros įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, kad elektros srovė gali kelti pavojų, darbuotojai turėjo būti apmokyti ir instruktuoti, kaip dirbti tokioje aplinkoje. Liudytojas pabrėžė, kad darbuotojai turėtų būti instruktuoti ir apmokyti dirbti šalia aukštos įtampos kabelių. Jeigu darbuotojas, kaip E. B., neturėjo reikiamos elektrosaugos kvalifikacijos, tai nepakanka vien tik instruktavimo. Darbuotojas turi turėti tinkamą kvalifikaciją ir būti nuolat prižiūrimas, kai dirba pavojingose zonose. Liudytojas nurodė, kad viena iš nelaimingo įvykio priežasčių galėjo būti darbdavio atsakomybė dėl netinkamų darbo sąlygų ar nepakankamo instruktavimo, o kita priežastis galėjo būti darbuotojo neatsargumas ar nesugebėjimas laikytis saugos reikalavimų. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas gali turėti daugelį priežasčių ir atsakomybė gali būti paskirstyta tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Liudytojas minėjo, kad atidarius elektros spintą ar dirbant su įtampą turinčiais kabeliais, reikia atidžiai laikytis saugos reikalavimų. Jei laivas buvo be elektros srovės, tuomet galima atlikti darbus be pavojus. Tačiau jeigu elektros srovė buvo įjungta, darbuotojai turėjo laikytis papildomų saugos priemonių. Liudytojas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo gauta išsamių atsakymų dėl teisės aktų, kurie galėtų aiškiai apibrėžti elektros saugos reikalavimus laivuose, nes laivas nebuvo su Lietuvos vėliava. Tai reiškia, kad tyrimo metu galėjo kilti sunkumų nustatant tiksliai galiojančius teisės aktus ir reikalavimus. Nurodė, kad nustatyta, kad nukentėjusysis galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau nėra aiškių įrodymų, kad tai turėjo įtakos nelaimingam įvykiui. Tokiu atveju, įtakos prielaida neturėtų keisti nustatytų priežasčių. Nurodė, kad darbuotojai, dirbantys šalia aukštos įtampos kabelių, turi turėti tinkamą kvalifikaciją ir būti apmokyti dėl elektros saugos, kad galėtų saugiai dirbti šioje aplinkoje. Jei darbuotojas, kaip E. B., nėra pakankamai kvalifikuotas ir instruktuotas dėl elektros saugos, tai kelia pavojų, ypač dirbant šalia įtampą turinčių įrenginių. Instruktavimas ir prižiūrėjimas yra svarbūs, tačiau jie nėra pakankami, jei darbuotojas neturi tinkamos kvalifikacijos. Prižiūrėtojai taip pat turi būti kompetentingi ir tinkamai prižiūrėti darbuotojus, dirbančius pavojingose zonose. Įvykio vietoje buvo įrenginių su elektros įtampa, kurie galėjo sukelti pavojų. Kontroliniai kabeliai buvo rišami šalia šių įrenginių, kas galėjo sukelti riziką dėl galimų izoliacijos pažeidimų ir elektros smūgio. Šalmas, nors ir svarbi asmeninė apsaugos priemonė, nebūtinai apsaugo nuo elektros smūgio, nes jis skirtas labiau apsaugoti nuo fizinių sužalojimų. Nors nustatyta, kad E. B. vartojo kanabinoidų, ekspertai negali tiksliai įvertinti, kaip tai galėjo paveikti jo elgesį. Nėra metodikos, kaip nustatyti narkotinių medžiagų poveikio įtaką konkretuose įvykiuose, ir tyrimo metu nesugebėta nustatyti tiesioginio ryšio tarp apsvaigimo ir įvykio priežasčių. Teisės aktai ir įmonių vidaus norminiai dokumentai yra pagrindiniai šaltiniai, kuriais vadovaujasi atlikdamas tyrimą. Nors kai kurios teisės normos gali būti „pilkos zonos“, vis tiek turėtų būti laikomasi galiojančių bendrųjų saugos principų ir praktikos.

Liudytojas T. R. nurodė, kad pažįsta E. B. ir žino, kad jis dirbo kabelių klojimo darbą „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Pasak liudytojo, E. buvo patikimas darbuotojas ir dirbo tik su neelektriniais kabeliais, kurie buvo klojami iki elektros spintų, bet ne pajungiami. T. R. paaiškino, kad jo įmonėje dirbantys darbuotojai neturėjo elektrosaugos kvalifikacijos, nes jų darbas buvo ribotas iki kabelių klojimo ir rišimo, o elektros įrenginiai buvo pajungiami kvalifikuotų elektrikų. Kabelių klojimo darbus atlikdavo asmenys, neturintys elektros kvalifikacijos, nes jų darbas nesusijęs su elektros pajungimu ar įrenginių priežiūra. Nurodė, kad kabeliai buvo klojami ir rišami tol, kol elektros įtampa dar nebuvo prijungta. Pajungus elektros įtampą, darbuotojai neturėjo teisės dirbti šalia elektros spintų, nes tai buvo pavojinga. Liudytojas patvirtino, kad jų darbas buvo atliktas tik naujuose laivuose, kur elektros įtampa nebuvo prijungta iki pat paskutinio projekto etapo. T. R. patvirtino, kad elektriko kvalifikacija nebūtina darbuotojams, kurie tik klojasi ir riša kabelius, o ne atlieka elektros pajungimo darbus. Jis taip pat nurodė, kad darbuotojai neturėjo teisės atidaryti elektros spintų, nes tai buvo elektrinių specialistų užduotis. Kalbant apie elektrinės įrangos saugumą, liudytojas nurodė, kad kabelių rišimo darbai atliekami tik tada, kai elektros įtampa nėra prijungta, ir patvirtino, kad elektros spintos buvo uždarytos, kai įtampa buvo prijungta.

Ekspertas Rimantas Laurinavičius nurodė, kad ekspertizė buvo atlikta siekiant nustatyti, kokią įtaką THC koncentracija kraujyje gali turėti asmens būsenai, ypač ar THC buvimas kraujyje rodo, kad asmuo buvo apsvaigęs ir kaip tai galėtų paveikti jo elgesį. Nustačius aktyvų THC kraujyje, galima daryti išvadą, kad asmuo galėjo būti apsvaigęs, tačiau tikslių išvadų apie apsvaigimo lygį ir įtaką sveikatai nustatyti negalima, nes tai priklauso nuo individualių asmens savybių. Reguliariai vartojant THC, aktyvi medžiaga gali išlikti kraujyje iki paros. Tai priklauso nuo vartojimo dažnumo ir individualių savybių. Pirmą kartą pavartojus, THC gali būti aptiktas kraujyje iki 6 valandų, o reguliariai vartojant – iki 24 valandų. THC kraujyje rodo, kad medžiaga veikia asmens psichiką, bet konkretaus apsvaigimo lygio vertinimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmens pažinimo ir įgūdžių. Ekspertas citavo specialiąją medicininę literatūrą, kuri teigia, kad apie du nanogramai mililitre THC kraujyje gali atitikti maždaug 0,5 promilės etilo alkoholio poveikį vairavimui. Tačiau jis pabrėžė, kad nėra tiesioginio matematinio ryšio tarp THC koncentracijos ir apsvaigimo lygio, nes tai priklauso nuo fiziologinių veiksnių. THC metabolitų buvimas šlapime nurodo, kad medžiaga buvo vartota anksčiau, tačiau tai nėra tikslus apsvaigimo laiko nustatymas. Ekspertas pabrėžė, kad tik kraujo tyrimas gali pateikti tikslesnį laikotarpį, per kurį medžiaga veikė, bet net ir tuomet galima nustatyti tik maksimalų laiką iki 24 valandų. Ekspertas patvirtino, kad teismo medicinos tarnyba negali nustatyti tikslaus laiko, kada THC buvo pavartotas. Visiškai tiksliai nustatyti, ar asmuo buvo apsvaigęs, yra sudėtinga, nes tai labai priklauso nuo individualių savybių ir vartojimo dažnumo. Ekspertas paaiškino, kad jo pateikti duomenys apie neigiamą aplinkos poveikį ir kitos literatūros citatos yra informacija, kur būtent rašo, kad „THC įrodomoji trukmė serume pavartojus vieną kartą yra 4 - 6 valandos, vartojant nuolat 12 - 24 valandų“, tai maksimalus terminas iki 24 val.

Ekspertas Rimantas Stasius Stanevičius nurodė, kad jis atliko ekspertizę remdamasis Lietuvos teisės aktais, tačiau pabrėžė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) neturi kompetencijos nustatyti, kuri teisė buvo taikytina konkrečioje situacijoje, kai laivas remontuojamas Klaipėdos uoste. Ekspertas nurodė, kad, jo nuomone, turėjo būti taikomi Lietuvos teisės aktai, tačiau konkretūs teisės aktai, reguliuojantys tarptautinius laivų remonto darbus, buvo neaiškūs ir sudėtingi. Eksperto nuomone, jeigu laivas stovi Lietuvos doke ir naudojasi krantinės elektros įtampa, tai galioja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tačiau jis pripažino, kad VERT kompetencija nėra nustatyti, kokie teisės aktai buvo taikytini konkrečioje situacijoje, nes tai priklauso nuo sutarties sąlygų ir kitų faktorių. Ekspertas nurodė, kad, pagal Saugaus eksploatavimo elektros įrenginiuose taisykles, prieš atliekant darbus elektros įrenginiuose, privaloma turėti atitinkamus kvalifikacinius pažymėjimus ir atestatus. Jis taip pat pabrėžė, kad elektros įrenginiai turi būti izoliuoti, o patalpos, kuriose jie yra, turi būti pažymėtos kaip pavojingos. Rimantas Stasius Stanevičius patvirtino, kad elektros įrenginių patalpa turi būti apibrėžiama pagal taisykles ir turėti atitinkamus ženklus bei apsaugos priemones. Jis teigė, kad, jeigu laivo patalpoje buvo elektros įrenginiai, tai ji turėtų būti laikoma elektros įrenginių patalpa, ir tokia patalpa reikalauja specialių reikalavimų dėl darbuotojų kvalifikacijos. Ekspertas paaiškino, kad, jeigu asmuo mirė nuo elektros įtampos, tai rodo, kad jis dirbo veikiančiame elektros įrenginyje, ir darbus toje patalpoje galėjo atlikti tik kvalifikuotas specialistas. Nepaisant to, jis patvirtino, kad neturėjo tikslių duomenų apie tai, ar elektros įrenginio įtampa buvo išjungta, arba kokie buvo tikslūs darbo saugos reikalavimai konkrečioje situacijoje. Ekspertas pateikė savo nuomonę apie teisės aktų taikymą, tačiau pripažino, kad tai yra sudėtinga ir priklauso nuo konkrečių faktorių, kurie gali būti nevisiškai aiškūs. Pateikti standartai rodo, kad darbai elektros įrenginiuose turi būti atliekami laikantis griežtų saugos reikalavimų, tačiau tiksliai įvertinti jų taikymą konkrečioje situacijoje gali būti sudėtinga. Atsižvelgiant į ekspertizės rezultatus, gali būti svarbu atidžiai analizuoti, ar visi teisiniai reikalavimai buvo laikomasi ir kokie teisės aktai turėjo būti taikomi konkrečiu atveju. Ekspertas pabrėžė, kad E. B. atliko darbus veikiančiame elektros įrenginyje, kur buvo įtampa, ir jo mirtis įvyko dėl elektros srovės. Šiuo atveju svarbu, kad darbuotojas atliko darbus toje patalpoje, kurioje buvo aktyvi elektra, ir nebuvo jokių dokumentų ar sutarčių, apibrėžiančių, kokius konkrečius darbus jis turėjo atlikti. Ekspertas pabrėžė, kad patalpa, kurioje E. B. dirbo, buvo laikoma elektros įrenginių patalpa pagal teisės aktus, nes joje buvo elektros įrenginiai. Ekspertas nurodė, kad pagal teisės aktus, jeigu elektros įrenginio patalpoje atliekami darbai šalia veikiančių įrenginių, darbai turi būti atlikti laikantis tam tikrų reikalavimų, pavyzdžiui, reikiamų kvalifikacijų ir saugos priemonių. Jei darbai buvo atliekami šalia veikiančių elektros įrenginių, reikia, kad darbuotojai būtų atitinkamai kvalifikuoti ir laikytųsi saugos taisyklių. Ekspertas pabrėžė, kad trūksta rašytinių pavedimų ir sutarčių, apibrėžiančių, kokius darbus turėjo atlikti E. B.. Eksperto nuomone, dokumentacijos trūkumas apsunkina tikslų darbų atlikimo nustatymą ir vertinimą. Ekspertas patvirtino, kad laivų elektros patalpose galioja griežtesni reikalavimai dėl saugos, nes šios patalpos dažnai yra didesnio pavojaus šaltinis dėl didesnio elektros įrenginių ir kabelių kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad laivo patalpose gali būti atliekami elektros darbai, ekspertas pabrėžė, kad darbuotojai turi turėti atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį.

Ekspertas Algimantas Smagurauskas nurodė, kad jis remiasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) ekspertizės aktu ir dirba kaip darbų saugos ekspertas, tačiau nėra turėjęs patirties su laivais. Jis pažymėjo, kad atliko vertinimą pagal elektros įrenginių saugos taisykles, kuriose nurodyta, kad darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose turi būti atliekami pagal nurodymus ir pavedimus. Ekspertas akcentavo, kad nėra dokumentų, nurodančių konkrečius darbus, kuriuos turėjo atlikti E. B.. Tai, jo nuomone, yra svarbu, nes darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose turi būti atlikti pagal rašytinius pavedimus, kuriuose nurodyta, kokios turi būti saugumo sąlygos ir kokie įrenginiai turi būti atjungti nuo įtampos. Ekspertas paaiškino, kad pagal saugos taisykles, darbai šalia veikiančių elektros įrenginių turi būti atliekami labai atsargiai ir reikia aiškių nurodymų, kaip elgtis, jei įtampa yra neatsijungusi. Jei elektros įrenginiai nėra atjungti, darbuotojai turi žinoti, kur yra likusi įtampa, ir laikytis specialių saugos reikalavimų, tokių kaip nepriartėti prie įtampą turinčių dalių. Ekspertas nurodė, kad laikėsi VERT ekspertizės akto išvadų, pagal kurias E. B. dirbo veikiančiame elektros įrenginyje. Jo nuomone, patalpa, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo elektros įrenginių patalpa, todėl turėjo galioti griežtesni saugos reikalavimai. Ekspertas nurodė, kad be aiškių dokumentų apie atliktus darbus ir saugos sąlygas, jis negali tiksliai pasakyti, ar E. B. veiksmai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo. Jis taip pat pažymėjo, kad dokumentų trūkumas apsunkina galutinės priežasties nustatymą. Ekspertas nevertino narkotinių medžiagų klausimo, nes tai yra medikų kompetencija. Jis tik pažymėjo, kad toks klausimas neatitinka darbų saugos ekspertizės srities. Ekspertas nurodė, kad darbai elektros patalpose turi būti vykdomi pagal aiškiai nurodytus pavedimus ir turi būti užtikrinta, kad darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti ir visi pavojai būtų identifikuoti ir valdomi. Ekspertas pažymėjo, kad vertino liudytojų parodymus, tačiau be aiškių dokumentų apie darbus, atliktus E. B., negalėjo tiksliai nustatyti visų aplinkybių ir jų įtakos nelaimingam atsitikimui.

Iš 2021-05-31 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK tyrėjos D. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021-05-31 d. apie 14.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remontuojamame Olandų laive „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) plaukiojančiame doke, „(duomenys neskelbtini)“, elektromontuotojas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), laivo viduje, darbo metu, prie atidarytos elektros skydinės spintos 440 v, aptiko gulintį E. B., gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ lavoną, kuris galimai buvo nutrenktas elektra (1 tomo b. l. 8-9).

Iš 2021-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta, kuri apžiūrima 2021-05-31, yra (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės teritorijoje esančiame plaukiojančiame doke Nr. (duomenys neskelbtini). Doke stovi laivas „(duomenys neskelbtini)“. Vakarinėje doko pusėje ant doko denio po „(duomenys neskelbtini)“ laivugaliu guli vyro lavonas. Vyro lavonas yra fotografuojamas ir apžiūrimas vizualiai. Vyras guli neštuvuose. Ant vyro kaktos dešinės pusės matomas randas. Daugiau jokių išorinių sužalojimų nepastebėta. Vyras vilki tamsiai mėlynas darbo kelnes, mėlynas trumpikes, pilkus marškinėlius ir baltas kojines. Ant dešinės rankos mūvi pilką pirštinę. Marškinėliai perplėšti (perkirpti) vertikaliai ties krūtine, kelnės nusmauktos žemiau klubų. Apžiūrėjus vyro darbo kelnių kišenes yra rasti ir paimti raktai, mobilaus ryšio telefonas ir du atsuktuvai, kurie yra dedami į specialų policijos paketą Nr. 520452. Apžiūrėjus vyrą yra fotografuojamas ir apžiūrimas doke stovintis laivas „(duomenys neskelbtini)“. Į laivą patenkama laivo dešinėje pusėje įrengtais metaliniais laiptais. Užlipus laiptais patenkama į priekabų denį, kuriame yra laiptai vedantys į mašinų skyrių. Laiptais nusileidus žemyn patenkama į mašinų skyrių, kuriame yra elektros skydinės patalpa. Skydinės patalpos durys atidarytos. Fotografuojama ir vizualiai apžiūrima patalpoje esanti elektros skydinės spinta. Visos spintos durys uždarytos (2 tomo b. l. 30-39).

Iš 2021-06-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta VšĮ „Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus“ 2021-06-09 pranešimu Nr. 41D(K)-1252 el.p. kristina.peeters@policija.lt pateikta 2021-05-31 d. 14 val. 43 min. informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kuriuo A. D. praneša apie laive „(duomenys neskelbtini)“ po įtampa nutrenktą 30 metų žmogų be sąmonės (7 tomo b. l. 27-29).

Iš 2021-09-22 ir 2021-10-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 38 vnt., 2021-05-31 pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo ir garso įrašai, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose matyti, kad kontrolės tarnybos darbuotojas praneša gimimo metus - (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adreso nežino, jog E. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, darbus vykdė AB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovu. Turbūt dirbo elektriku, turėjo specialius kabelius, juos tempė, norėjo greičiau, atidarė aukštos įtampos dėžę 440, lenkėsi paimti kabelį ir palietė galva, gavo elektros smūgį į galvą. Aukštos įtampos dėžė yra mašinų skyriuje. Darbų sauga, visi vadovai yra atvažiavę, jie yra visi viršuje. Tik valstybinės darbo inspekcijos dar nėra. Darbuotojas, kuris prieš tai telefonu bendravo su pareigūnu ir jo paragintas nusileido iš laivo, nurodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinė buveinė yra Estijoje, todėl įmonių grupė vadinasi AB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš savaitę įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. atvedė elektriku dirbti žuvusįjį E.. Darbuotojas su E. darbavosi dviese, E. buvo duota užduotis parišti kabelius. Darbuotojas išėjo padėti kitam kolegai ir maždaug po 20-30 min. sugrįžo atgal. Buvo praėję 10 min. pietų laiko ir 20 min. darbo laiko po pietų. Užėjęs į skydinę pamatė E. gulintį. Pašaukė pagalbos, su elektrinėm pirštinėm ištraukė. Iškvietė GMP, bet jis jau buvo negyvas, pulso nebuvo. Su juo tą dieną dirbo E., kuris pradėjo dirbti praeitą savaitę. E. B. dirbti atvedė „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Apie 14 val. A. D. išėjo atsigerti kavos, o E. B. patalpoje liko vienas. Apie 14.25 val. A. D. grįžus į patalpą, kur turėjo dirbti E. B., pamatė atidarytą 440 v spintą ir iki pažastų įlindusį jo kūną. Iš karto pakvietė vyr. mechaniką, E. B. gulėjo ant pilvo, rankos sukištos į spintą, kojos ištiestos tiesiai, buvo be švarko, šalia jo buvo pakabintas šalmas, dėl pirštinių nepamena, vyr. mechanikas pakvietė įgulos narį, kuris, apsimovęs dielektrines pirštines, E. B. ištraukė iš spintos. Kai ištraukė E. B. kūną, paskambino telefonu 112 iškvietė pagalbą, taip pat pranešė savo vadovui A. Ž., galėjo numauti pirštinę, kai sveikatą matavo, bet jis to dalyko tikrai neįsiminė. Kad E. B. nutrenkė elektra suprato, į elektros spintą E. B. neturėjo teisės lįsti. Pro grindis ėjo kabeliai ir, tikėtina, kad jis, norėdamas sutvirtinti juos, atidarė spintą. Į elektros spintą neturėjo teisės lįsti, A. D. asmeniškai E. B. du kartus apie tai buvo įspėjęs, vieną kartą penktadienį ir šią dieną prieš kavos pertraukėlę. Asmeniškai E. B. pasakė, kad kabelius pariš kada bus pilnai atjungta įtampa spintoje. Jam buvo akcentuotas konkretus darbas nuo kur iki kur tuos kabelius sutvirtinti, realiai iki tos skydinės buvo pusantro metro, kabelius reikėjo sutvirtinti, kad uždaryti grindis ir butų saugu vaikščioti. Laivo vyr. mechanikas patikrino ar yra pulsas, pažiūrėjo ar akys reaguoja į šviesą, nebuvo jokios reakcijos. Ant E. B. galvos iš dešinės pusės matėsi įkirtimas (7 tomo b. l. 39-49).

Iš 2021-08-13 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas liudytojos R. M. mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy S20 FE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis skiltį, matomas 2021-05-31 dienos susirašinėjimas su neįvardintu abonementu Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad juo naudojosi žuvusysis E. B.), kuris prasideda nuo 09.16 val., paskutinė E. B. atrašyta žinutė gauta 13.39 val. (7 tomo b. l. 55-63).

Iš 2021-12-16 kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad 2021-06-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. B. paimta žuvusiajam E. B. priklausantys rūbai ir daiktai. Apžiūrimas - darbinis švarkas be mechaninių pažeidimų. Mėlynos spalvos darbinio švarko priekinėje dalyje ties papete matyti juodos spalvos įleistinės kišenės su sagomis. Juodos spalvos rankogaliai užsegami sagomis. Švarko užsegimas su užtrauktuku. Kairėje rankovėje ties viduriu matyti juodos spalvos užsiūtinė kišenė, per vidurį matyti geltonos spalvos užrašas ,,rawelly“. Nugaros viršutinėje dalyje ties kaklo dalimi matyti prisiūta geltonos spalvos etiketė ant kurios užrašyta ,,rewelly PROFESSIONAL WORKWEAR 48-50 / 182-188“. Toliau apžiūrimi pilkos spalvos darbiniai 44 dydžio ,,GIASCO“ batai. Darbinių batų viršuje, liežuvio viršutinėje dalyje ir batraiščių viršutinėje dalyje matyti raudonos spalvos medžiaga. Ties nosele matomi susidėvėjimo pažeidimai. Toliau apžiūrėtas mėlynos spalvos apsauginis šalmas. Ant šalmo, priekinėje dalyje matomas priklijuotas lipdukas su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“. Šalmo korpuso paviršiuje matomi smulkūs susidėvėjimo pažeidimai. Įtrūkimų nėra. Apžiūrint šalmo vidinę pusę, matomas juodas, plastikinis laikymo mechanizmas ant kurio pažeidimų nėra. Šalmas be užsegimo dirželio. Toliau apžiūrėtos raudonos/geltonos spalvos replės ,,KNIPEX“, kurios be mechaninių pažeidimų. Daugiau apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (7 tomo b. l. 84-86, 87-93).

Iš 2021-12-16 kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad 2021-05-31 įvykio vietos apžiūros metu užpildant įvykio vietos apžiūros protokolą iš žuvusiojo E. B. darbinių kelnių kišenių rasta ir paimta raktai, mobilaus ryšio telefonas ir du atsuktuvai, kurie buvo supakuojami į specialų policijos paketą Nr. 520452. Pateikti objektai išimami iš paketo ir vizualiai apžiūrimi. Apžiūrimas - raktų ryšulys kurį sudaro keturi raktai, pakabukas, telefonspynės raktas. Toliau apžiūrimas - raudona rankena be pavadinimo plokščias atsuktuvas. Toliau apžiūrimas - juoda rankena be pavadinimo kryžminis atsuktuvas. Stiebo dalyje išgraviruotas pavadinimas ,,CHROME VANADIUM“ (7 tomo b. l. 94-98).

Iš 2023-01-23 eksperimento atlikimo protokolo ir fotolentelės matyti, kad patikrinta ar galima atidaryti analogišką ar tą pačią elektros skydinę kirpimo replėmis KNIPEX. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), į laivą ,, (duomenys neskelbtini)“ patenkama laivo galinėje pusėje įrengtais metaliniais laiptais. Užlipus laiptais patenkama į denį, kuriame yra laiptai vedantys į mašinų skyrių. Laiptais nusileidus žemyn, patenkama į mašinų skyrių, kuriame yra elektros skydinės patalpa. Elektros skydinė esanti patalpos viduryje fotografuojama iš priekio (pav. Nr. 1) ir iš galo (pav. Nr. 2.). Elektros skydinės durelės uždarytos. Priėjus ant sienos pakabintos analogiškos elektros skydinės Nr. 6 patalpos dešinėje (pav. Nr. 3) bei naudojant pateiktomis kirpimo replėmis KNIPEX , kurios buvo pateiktos artimiesiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, kerpamoji dalis kišama į skydinės atrakinimo/užrakinimo mechanizmą (pav. Nr. 4) ir pasukus reples į dešinę pusę, skydinė atsirakina (pav. Nr. 5). Toliau spintelė uždaroma, kerpamoji dalis kišama į skydinės atrakinimo/užrakinimo mechanizmą ir pasukus reples į kairę pusę, skydinė užsirakina (7 tomo b. l. 103-111).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto 2022-01-17 Nr. 1 ir tyrimo medžiagos matyti, kad nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės: E. B. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas nuo 2021-05-17 pagal 2021-05-14 sudarytą darbo sutartį. Sutartyje nurodytos elektromontuotojo pareigos. Įsidarbindamas E. B. pateikė sveikatos pasą, kuriame nurodyta, kad dirbti gali iki 2022-09-18. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. paaiškinime nurodė, kad E. B. turėjo kabelių klojėjo darbo patirtį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos pase nurodytos E. B. pareigos dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kabelinių linijų montuotojas. E. B. kvalifikaciją ar išsilavinimą patvirtinančių dokumentų V. M. tyrimui pateikti negalėjo. Tyrimo metu negauta duomenų apie E. B. kvalifikaciją elektrosaugos srityje. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. buvo priimtas dirbti elektromontuotojo pareigoms ir instruktuotas pagal elektrotechninio personalo ir elektromontuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas negalima teigti, kad jis turėjo dirbti tik tokius darbus, kur negalimas elektros srovės poveikis ir nereikalinga elektrosaugos kvalifikacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-01-01 pasirašė sutartį rangos darbams su užsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Joje numatyta atlikti elektros montavimo darbus objekte „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai neaptarti. Savo ruožtu UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2021-04-30 pasirašė rangos sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl elektros darbų laive „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje numatyta, kad rangovas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą ir įvykdymą. Laivas „(duomenys neskelbtini)“ buvo remontuojamas AB „(duomenys neskelbtini)“. Remonto kontraktas buvo sudarytas su „(duomenys neskelbtini)“. Jame numatyta, kad kiekviena šalis atsakinga už savo darbuotojus. E. B. buvo pasiųstas dirbti į AB „(duomenys neskelbtini)“ remontuojamus laivus. Pasirašė Asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje, kad gavo darbo rūbus, avalynę, pirštines, apsauginius akinius ir šalmą bei dielektrines pirštines, kaliošus ir kilimėlį. Persirengimo (buitinės) patalpos buvo skirtos AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (patalpos buvo paskirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams). Prieš darbą laivuose E. B. darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais instruktavo AS „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas A. Ž.. Instruktuota buvo ir pagal AS „(duomenys neskelbtini)“ „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 3“ (instruktavimų registravimo žurnale ši instrukcija neatžymėta, tačiau A. Ž. paaiškinimu tai padaryta dėl techninės klaidos, sumaišius instrukcijų numerius). Nors A. Ž. paaiškinime teigia, kad A. B. buvo samdytas atlikti pagalbiniams darbams, tačiau instruktavimas jam buvo atliktas kaip elektrikui. Tokiu būdu buvo numanoma, kad E. B. dirbs kaip elektrotechninis darbuotojas. Kad E. B. turi reikiamą elektrosaugos kvalifikaciją nebuvo įsitikinta. Dėl to, vadovaujantis AS „(duomenys neskelbtini)“ „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“ 1.4 p. E. B. veikiančiuose elektros įrenginiuose galėjo dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo. 2021-05-31 nuo 7 val. E. B. dirbo doke remontuojamame laive „(duomenys neskelbtini)“. Elektros įranga laive nebuvo atjungta. Mašinų skyriuje padėjo pritvirtinti jėgos spintą, tempė iki jos kabelius ir tvirtino dirželiais. Po pietų kartu su AS „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju A. D. laivo skirstomojo skydo patalpoje rišo kontrolės kabelius. Šis darbas atliekamas nuėmus grindų skydus ir prie po grindimis esančių kabelių plastikiniais dirželiais pritvirtinant kontrolinius kabelius. Nurodymus ką dirbti E. B. perduodavo A. D.. Po kavos pertraukėlės apie 14.25 val. A. D. grįžo į skirstomojo skydo talpą ir atrado E. B. iki pažastų sulindusį į vieną iš elektros paskirstymo spintų (toliau - el. spinta). Kadangi E. B. nerodė gyvybės ženklų, A. D. paprašė laivo įgulos pagalbos. Vyr. mechaniko padėjėjas su dielektrinėmis pirštinėmis ištraukė E. B. iš el. spintos. Buvo pradėtas gaivinimas, iškviesta GMP. Atgaivinti E. B. nepavyko. Apie 16.00 val. vyr. darbo inspektoriui A. D. atvykus į įvykio vietą E. B. jau buvo išneštas ir el. spintos durelės buvo uždarytos. Apžiūrėjus įvykio vietą pastebėti žuvusiojo batai (įmonės atstovų teigimu numauti gaivinant) ir apsauginis šalmas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Žuvusiojo drabužių ir įrankių (replių) vietoje nebuvo. Teigta, kad juos paėmė įmonės atstovai. Aiškinantis įvykio aplinkybes nepavyko nustatyti kas atidarė el. spintos dureles (jos atidaromos specialaus rakto pagalba atsukant du skląsčius). E. B. specialaus atidarymo rakto neturėjo, tačiau A. D. paaiškinimu skląsčius galima atsukti ir E. B. turėtų replių kandiklių pagalba. Įgulos nariai teigė, kad el. spintos durelės buvo uždarytos, o jų atidaryti nebuvo prašoma. Taip pat įgulos nariai teigė, kad rišant kabelius paskirstymo skydo patalpoje įtampa dėl saugumo turėjo būti atjungta. Buvo nagrinėjamos galimos priežastys, kodėl reikėtų atidaryti el. spintos dureles. Užklausus įgulos kada buvo sumontuoti kabeliai, pakloti po el. spinta (tikrinant versiją apie tai, kad E. B. juos turėjo pririšti) buvo gautas atsakymas, kad tai padaryta 2014 m. Ties spinta kabelių rišimo darbai jau buvo baigti ir pakeliamos grindys jau buvo grąžintos į vietą. Kitą dieną, papildomai apžiūrint atidarytą el. spintą rasta nukritusi po ja E. B. pirštinė. Rastas h- el. įrangos montavimo raktelis (darytina prielaida, kad jis buvo likęs po spintos montavimo darbų). Pagal ekspertų išvadas E. B. patyrė elektros srovės poveikį per galvą ir kairį riešą. Darytina išvada, kad apsauginio šalmo įvykio metu jis nedėvėjo ir elektros traumą patyrė prisilietęs galva ir kairiuoju riešu prie įtampą turinčių el. spintos dalių. E. B. įvykio metu buvo vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau nustatyti, kad tai galėjo įtakoti įvykį, tyrimas negali. Kadangi įvykis susijęs su elektros trauma ir elektros įrenginių eksploatavimu, 2021-06-01 buvo kreiptasi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) tarnybinės pagalbos nustatant įvykio priežastis. 2021-10-04 gautas atsakymas, kad Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patv. LR energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 (toliau - Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės), eksploatuojant vandens transporto elektros srovės įrenginius netaikomos ir VERT nekompetentinga suteikti tarnybinę pagalbą. Pasiūlyta kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją. 2021-10-05 kreiptasi tarnybinės pagalbos į Lietuvos transporto saugos administraciją. 2021-12-31 gautame atsakyme tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikta. Užklausus dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių taikymo remontuojamame laive, gautas AS „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. paaiškinimas, kad Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės remontuojant laivus tiesiogiai netaikomos, tačiau bendrovė taiko ir vadovaujasi Taisyklių nuostatomis, kurios perkeltos į vidinius bendrovės dokumentus - darbuotojų darbo saugos instrukcijas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, dėl elektrosaugos reikalavimų dirbant laive „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamasi AS „(duomenys neskelbtini)“ „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“ nuostatomis. Profesinė rizika UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinta. Fizinis veiksnys – elektros srovės poveikis įvertintas kaip priimtina rizika. Rizikos veiksnys „pavojus būti traumuotam elektros srovės“ nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Elektromontuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 8“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. atestuotas kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas. AS „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovas A. Ž. atestuotas kaip padalinio vadovas, turi elektrotechninį išsilavinimą. Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:

1. elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimas. Neužtikrinta, kad į elektromontuotojo pareigas priimtas darbuotojas turėtų elektrosaugos kvalifikaciją ir elektrotechninius darbus atliktų tik atestuoti darbuotojai arba, kad neatestuoti darbuotojai dirbtų prižiūrimi atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis; UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Elektromontuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8“ punktas 1. ,,UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojais gali dirbti <...> turintys atitinkamą elektrosaugos kvalifikaciją, <...>“, AS (duomenys neskelbtini) „Ektrotechninio personalo darbų saugos ir sveiktos instrukcijos Nr. 3 punktas 1.4 ,,Atestato negavęs asmuo veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Šiuo atveju jis vadinamas stažuotoju“.

2. Saugos ir sveikatos norminio tesiės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Priartėjimas ir prisilietimas prie atidarytos elektros spintos įtampą turinčių dalių ir dėl to patirtas mirtinas elektros srovės poveikis. Pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-07-16 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveiktos įvadinės instrukcijos“ punktas 3.11 ,,nelįsti prie elektros įrenginių (elektros paskirstymo skydelių ir kt.). Neatidarinėti elektros paskirstymo spintų;“ (3 tomo b. l. 65-165).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinis skyrius rašto matyti, kad pateikė įvykio vietoje atliktų fotonuotraukų skaitmenines kopijas (3 tomo b. l. 171-172).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2021-07-16 išvados Nr. M 232/2021 (03) matyti, kad 1. E. B. mirė nuo elektros traumos sukelto ūmaus širdies veiklos nepakankamumo su skrandžio turinio aspiracijos į plaučius, į ką nurodo tyrimo metu rasta: odos nudegimų-elektros žymės viršugalvio dešinėje pusėje, dešinio smilkinio užpakalinėje srityje, gausios taškinės kraujosruvos po plaučių pleura ir epikardu, subepikardinė kraujosuva kairio širdies skilvelio šoninėje sienoje, susiraukusi tulžies pūslė, ryški vidaus organų pilnakraujystė. 2. Sprendžiant iš tyrimo metu rastų lavoninių pakitimų bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų ir užduotyje nurodytus bylos duomenis, B. mirė maždaug prieš tris paras laiko iki mirusiojo kūno tyrimo atlikimo, anksčiau kaip 2021-05-31 apie 14.25 val. (užduotyje nurodyta lavono radimo data ir laikas). 3. Mirusiojo E. B. kūne rasti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: odos nudegimų-elektros žymės viršugalvio dešinėje pusėje, dešinio smilkinio užpakalinėje srityje, subepikardinė kraujosruva kairiojo širdies skilvelio šoninėje sienoje, krūtinės vidurinėje dalyje spenelių lygyje skersų juostų formos poodinės kraujosruvos, kurių viena yra skersos krypties, išsidėsčiusi abiejose krūtinės pusėse, o kita yra žemiau krūtinės kairėje pusėje, kilpos, atviros į išorę, juostos formos, kairio riešo ir kairės plaštakos išoriniuose paviršiuose vienas žemiau kito yra išsidėstę trys skersų juostų formos odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis aplinkui. Galvos sužalojimai gavosi nuo tiesioginio elektros srovės poveikio, krūtinės sužalojimai gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietais bukais ar bukabriauniais pailgos formos daiktais, o kairio riešo ir kairės plaštakos sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietais bukais ar bukabriauniais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Visi sužalojimai yra švieži, padaryti neužilgo prieš mirtį ir mirties metu. Elektros srovės poveikio pasėkoje padarytas širdies sužalojimas, sukėlęs ūmų širdies veiklos nepakankamumą, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. ir 6.6.15, punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atvejų baigęsis mirtimi. Krūtinės ir kairės rankos sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. 4. Specialisto išvadoje Nr. T-A 2930/2021 (01) nurodyta, kad lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (7 tomo b. l. 136-138).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados 2021-10-01 Nr. T-V 354/2021-(01) matyti, kad E. B. lavono kraujyje rasta 0,006 mg/l tetrahidrokanubinolio, 0,018 mg/l tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje amfetaminų, kakaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (7 tomo b. l. 146).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-06-07 rašto Nr. 552 ,,Informacijos pateikimas dėl tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties poveikio organizmui ir jos pavartojimo laiko nustatymo“ matyti, kad 2022-05-11 Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje gautas raštas dėl E. B. lavono kraujyje ir šlapime rastų narkotinių medžiagų - kanabinoidų galimo poveikio organizmui ir jų pavartojima laiko nustatymo galimybių. Kaip nustatyta Specialisto išvadoje Nr. T-V 354/2021(01) E. B. lavono kraujyje rasta 0,006 mg/l tetrahidrokanabinolio, 0,018 mg/l tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, pėdsakų terrahidrokanabinolio hidroksido; šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Specialios medicininės literatūros duomenimis tetrahidrokanabinolio karboksirūgštis (THC- COOH) yra pagrindinės narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC), išgaunamo iš žolinio augalo - kanapės (Cunabis sativa), apykaitos produktas (metabolitas). Veikliosios narkotinių poveikiu pasižyminčios iš kanapių išgaunamos medžiagos vadinamos bendru kanabinoidų vardu. Kanabincidų yra visose kanapės augalo dalyse. Naudojimas džiovintus kanapių lapus, žiedynus, stiebus, (tai vadinama marihuana „žole“) sumaišytus su tabaku rūkant arba iš augalo moteriškų žiedų dervą (vadinamą hašišų) naudojant per burną. Rūkant poveikis gali prasidėti jau pirmą minutę, maksimalus po 15-20 minučių ir gali tęstis iki 2-3 val. Vartojant per burną psichinis poveikis prasideda vėliau - po 0,5-1,5 val., maksimumas maždaug po 2-3 val. ir gali tęstis iki pusės paros. Į organizmą patekusių kanabinoidų poveikis priklausomai nuo jų kiekio ir individualaus jautrumo, dažniausiai prasideda centrinės nervų veiklos slopinimu, išoriškai tai gali pasireikšti neaiškia kalba, netvirta eisena, koordinacijos sutrikimu, paraudę akys, platūs vyzdžiai, bendras lėtumas. Vėliau gali išryškėti nerūpestingumas, euforija, linksmumas, atsipalaidavimas, gali sutrikti laiko, erdvės suvokimas, dezorientacija, gali sutrikti, sustiprėti jutimai, sumažėja, susilpnėja reakcija į aplinką, nuotaikos kaita, galimos panikos reakcijos, nusilpsta savikritika, perdėtas savo pajėgumo, galimybių vertinimas. Suintensyvėja širdies veikla, padažnėja pulsas, išsiplėtus kraujagyslėms gali ištikti kolapsas. Vėliau atsiranda bendras pasyvumas. Taip pat gali paūmėti psichikos sutrikimai, ligos. Iš kraujo terrahidrokanabinolis išsiskiria gana greitai. Po vienkartinio pavartojimo kraujyje gali būti aptinkamas iki 4-6 val. vartojant reguliariai ir pakartotinai iki 24 val. Šlapime THC ir jo metabolitai gali būti aptinkami apie 2-3 paras po vienkartinio pavartojimo, iki 5-15 parų, vartojant kelis kartus per savaitę ir net nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių, vartojant pastoviai. Tai, kad kraujyje ir šlapime rasta ne tik THC metabolitų bet ir paties THC rodo kad kanabinoidai - kanapių produktai galėjo būti pavartoti neužilgo, tai yra iki keleto valandų prieš mirtį (7 tomo b. l. 152).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023-05-24 rašto Nr. (1.8Mr)SD-188 matyti, kad užduoties įvykdyti VTMT neturi galimybių, kadangi įstaigoje tokio pobūdžio ekspertiniai tyrimai (ekspertizės) neatliekami. Teismo ekspertizės (ekspertinių tyrimų) rūšių sąrašas ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiami uždaviniai patvirtinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019-09-26 sprendime Nr. KT-75 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“. Teikdami metodinę pagalbą informuoja, kad tetrahidrokanabinolis (toliau - THC) yra augalo kanapės (Cannabis sativa) svarbiausia psichoaktyvi veiklioji medžiaga. Tetrahidrokanabinolio karboksirūgštis yra THC psichotropiškai neaktyvus metabolitas. Apsvaigimas – tai psichinių, vegetacinių ir neurologinių sutrikimų, kuriuos sukelia vartotos psichoaktyvios medžiagos, visuma. Apsvaigimas, be kita ko, priklauso ir nuo asmens individualių savybių (anatominių, fiziologinių, psichologinių), todėl vien tik pagal kraujyje nustatytą psichoaktyvios medžiagos koncentraciją spręsti apie asmens apsvaigimą negalima. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra nustatytų psichiką veikiančių medžiagų ribinių koncentracijų apsvaigimui patvirtinti, todėl įtariant asmens apsvaigimą turėtų būti atliekama medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti. 2006-2011 m. 13-oje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje) buvo vykdomas DRUID (Driving Under the Influence of Drugs, Alcohol and Medicines / Vairavimas apsvaigus nuo narkotinių - psichotropinių medžiagų, alkoholio ir medikamentų) projektas, kurio metu buvo ištirtos 50000 vairuotojų biologinės terpės. Atlikus analizę „inter alia“ buvo nustatyta, kad apie 2 ng/ml tetrahidrokanabinolio koncentracija kraujyje savo įtaka vairavimui atitinka 0,5 g/1 (0,5 %o) etilo alkoholio koncentraciją (https://www.emcdda.europa.eu/publications/thematic-papers/druid_en) (9 tomo b. l. 157).

Iš 2023-07-31 Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos rašto Nr. R2-(KLT)-5993 dėl ekspertizės atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-175505-21 matyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) gavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2023 birželio 15 d. raštą Nr. IBPS-S-343520-23, kuriame nurodyta, kad 2023 birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu elektros poveikio mirtiną traumą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. B., skirta kompleksinė darbų saugos, energetikos ir teismo medicinos ekspertizė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17505-21 medžiagoje, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, adresu Lvivo g. 19A, Vilnius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ekspertams/specialistams, adresu Verkių g. 25C-1, Vilnius bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams, adresu Didlaukio g. 86E, Vilnius. Taryba, susipažinusi su tyrimo medžiaga informavo, kad Tarybos kompetencija energetikos sektoriuje įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnyje. Teisės aktai nesuteikia Tarybai kompetencijos vertinti koks teisinis reglamentavimas turi būti taikomas užsienio valstybės laive „(duomenys neskelbtini)“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini), laivo vėliava – Nyderlandai, toliau – Laivas), vykdant darbus, kurių metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 22 ir 24 punktus, Taryba taip pat kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių eksploatavimą ir įrengimą, kurių sąvokos numatytos Energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 ir 91 dalyse. Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Energetikos įrenginių įrengimas – naujų energetikos įrenginių montavimas (tiesimas), įskaitant esamų energetikos įrenginių rekonstravimą, išmontavimą. Elektros energetikos įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos reikalavimus elektros energetikos sektoriuje nustato be kito ko Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6 punktas numato, kad eksploatuojant specialiųjų parametrų elektros srovės įrenginius (ryšio, elektrifikuoto miesto ir geležinkelio, oro, vandens transporto ir kitus), reikia vadovautis kitų institucijų parengtomis specializuotomis taisyklėmis, kurių nuostatos neturi prieštarauti Taisyklių reikalavimams. Taigi, kaip numatyta minėtame teisiniame reglamentavime, Taisyklės eksploatuojant Laivo elektros srovės įrenginius netaikomos, tačiau jos negali prieštarauti Taisyklių reikalavimams. Atsižvelgus į Taisyklėse esantį elektros įrenginių eksploatavimo reglamentavimą ir vadovaujantis tarp AS (duomenys neskelbtini) ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta rangos sutartimi, bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi rangos darbams atlikti matyti, kad įvykio metu galėjo būti vykdomi, Taisyklėse numatyti elektros įrenginių eksploatavimo darbai. Vadovaujantis Taisyklių 46 punktu, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į vietines sąlygas ir kriterijus, sudaro darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus kurie privalo būti rašytiniai ir registruojami įforminimo žurnale (Taisyklių 10 priedas). Įvertinus, kad tyrimo medžiagoje nėra rašytinių darbų nurodymų ir (ar) pavedimų, kurie privalomi vykdant elektros darbus, darbų kategorija, elektros pavojaus atžvilgiu, nustatoma pagal įvykusį faktą. Taisyklių 10 punkte apibrėžtos atitinkamos sąvokos, kur elektros įrenginys – elektros tinklo (grandinės) elementas, keičiantis, reguliuojantis, matuojantis, kontroliuojantis elektrinius ir neelektrinius įvairių procesų, mašinų ir mechanizmų parametrus, taip pat gaminantis, perduodantis, skirstantis, keičiantis arba naudojantis elektros energiją, o veikiantis elektros įrenginys – toks elektros įrenginys, į kurį yra įjungta arba bet kuriuo metu komutaciniais aparatais arba tam skirtais įtaisais gali būti įjungta įtampa. Minėtos sąvokos, E. B. mirtis dėl elektros srovės poveikio ir tyrimo medžiagoje užfiksuotas faktas, kad buvo dirbama Laivo patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“ (toliau – Laivo patalpa), kurioje buvo įjungta elektros 440 V įtampa leidžia daryti išvadą, kad buvo dirbama veikiančiame elektros įrenginyje. Dirbti darbus veikiančiame įrenginyje, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, gali tik ūkio subjektas, turintis Tarybos išduotą atestatą (nesant reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojų, gali būti sudaromos sutartys su asmenimis, turinčiais Tarybos išduotą atitinkamų elektros įrenginių eksploatavimo atestatą), o darbų vykdytojas (darbuotojas) privalo atitikti Taisyklių 29 punkto reikalavimus ir Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka atestuotas bei turėti ne žemesnės, kaip vidurinės kategorijos (VK) pažymėjimą. Vadovaujantis Taisyklių 10 punkte įtvirtinta elektros įrenginio eksploatuotojo sąvoka ir Taisyklių 166 punktu, kuriame numatyta, kad asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti prašymą dėl leidimo dirbti ne savo elektros įrenginiuose, pridedant Tarybos išduotą atestatą, suteikiantį teisę vykdyti šiuos darbus konstatuotina, kad dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise gali tik juridinis asmuo, turintis Tarybos išduotą atestatą, numatytą Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 „Dėl Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių patvirtinimo“ (įvykio metu galiojanti redakcija), 3 priedo 26 punkte. Nepateikus tokio dokumento ir sąrašo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, leisti dirbti kitos įmonės darbuotojams arba pavieniams asmenims draudžiama. Leidimas dirbti įforminamas įrenginių savininko tvarkomuoju dokumentu. Vadovaujantis Taisyklių 167 punktu, Juridiniai asmenys, sudarę rangos sutartį ir turintys Taisyklių 166 punkte nurodytą leidimą, prieš pradėdami dirbti užsakovo elektros įrenginiuose pateikia darbuotojų sąrašą (darbų paraišką), kur nurodo darbuotojų (įskaitant subrangovus), dirbsiančių šiame objekte, vardus, pavardes, pareigas, funkcijas, apsaugos nuo elektros kategorijas ir privalo surašyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktus (sudaryti sutartis), kuriuose turi būti nustatyta darbų organizavimo ir vykdymo tvarka, atsakomybė, rangovo ir užsakovo darbuotojų santykiai, nustatoma komandiruotų darbuotojų instruktavimo tvarka Pagal Licencijų informacinę sistemą „LIS“ nustatyta, kad įmonės: UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodyto Tarybos išduoto atestato neturėjo, vykdyti Laivo veikiančiuose elektros įrenginiuose darbus nei viena paminėta įmonė negalėjo (draudžiama vykdyti darbus, neturint Tarybos išduoto atestato). Įvertinus paminėtas aplinkybes, Taryba nevertindama, koks teisinis reglamentavimas privalėjo būti taikomas, vykdant elektros darbus Laive ir pažymėdama, kad elektros įrenginių eksploatavimo darbai eksploatuojamuose laivuose yra ne Tarybos kompetencija, į Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi suformuotus 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 klausimus (kiti klausimai nepriklauso Tarybos kompetencijai, todėl į juos nebus atsakinėjama) apie elektros įrenginių eksploatavimą, atsakys remiantis Taisyklių reikalavimais:

2. Ar vykdyti darbai atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių, elektros įrenginių eksploatavimo, AS „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinių teisės aktų reikalavimus? Atsakymas teikiamas tik dėl elektros įrenginių eksploatavimo norminių teisės aktų reikalavimų atitikimo, tačiau nevertinant, ar Laive galima taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir tyrimo medžiagoje užfiksuotą faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos išduoto atestato ir (arba) sutarčių su turinčiais tokį atestatą neturėjo bei tai, kad E. B. neturėjo reikiamos kvalifikacijos vykdyti Laivo elektros eksploatavimo darbus darytina išvada, kad pažeistas Taisyklių 20 punkto reikalavimas.

3. Ar darbai (kabelių tiesimas, tvirtinimas/rišimas, spintų statymas) remontuojamo laivo „(duomenys neskelbtini)“ veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“, prie elektros įrenginių spintų (tiek užrakintų, tiek atrakintų) su pajungta 440 V įtampa priskiriami darbams veikiančiuose elektros įrenginiuose? Atsakymas teikiamas nevertinant, ar Laive galima taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus. Įvertinus Taisyklių 10 punkte minėtą veikiančio elektros įrenginio sąvoką, privalomų rašytinių darbų nurodymų ir (ar) pavedimų nebuvimą ir tyrimo medžiagoje užfiksuotą faktą, kad darbai buvo vykdomi Laivo patalpoje esančioje elektros jėgos spintoje (elektros įrenginyje) su pajungta elektros 440 V įtampa leidžia daryti išvadą, kad buvo dirbama veikiančiame elektros įrenginyje.

4. Ar E. B. paskirti vykdyti darbai Klaipėdos uoste remontuojamo laivo „(duomenys neskelbtini)“ (Olandų vėliava) patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“, atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos, elektros įrenginių eksploatavimo norminių teisės aktų reikalavimus, AS „BLRT Klaipėdos filialas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinių teisės aktų reikalavimus? Atsakymas teikiamas tik dėl elektros įrenginių eksploatavimo norminių teisės aktų reikalavimų atitikimo, tačiau nevertinant, ar Laive galima taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus. E. B. vykdyti darbai Laivo veikiančiame elektros įrenginyje nelaimingo atsitikimo metu neatitiko minėtų Taisyklių reikalavimų, nes jis neturėjo atitinkamos kvalifikacijos ir todėl neturėjo teisės savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose. Taisyklėms negali prieštarauti lokalūs, privačių įmonių sukurti reikalavimai, turintys žemesnę teisinę galią, todėl Taryba nevertina AS (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai esančių elektros įrenginių eksploatavimo reikalavimų ir dėl jų nepasisako. Kokie faktiškai E. B. vykdyti darbai buvo paskirti Taryba negali pasakyti, nes tyrimo medžiagoje nėra tai patvirtinančių – privalomų rašytinių darbų nurodymų ir (ar) pavedimų.

6. Ar E. B. kvalifikacija (išsilavinimas, atestacija) buvo tinkama atlikti elektriko, kabelių tiesimo/tvirtinimo darbus remontuojamo laivo „(duomenys neskelbtini)“ veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“, prie elektros įrenginių spintų su pajungta 440 V įtampa? Atsakymas teikiamas nevertinant, ar Laive galima taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kokie fiziniai asmenys turi teisę savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie E. B. turimą kvalifikaciją elektros įrenginių srityje, todėl, vadovaujantis Taisyklių 15.6 papunkčiu, jis ne tik neturėjo teisės savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose ir atlikti elektriko, kabelių tiesimo/tvirtinimo darbus Laive, bet ir, vadovaujantis Taisyklių 181 punktu, savarankiškai patekti į tokią patalpą. Laivo patalpa atitinka Taisyklių 10 punkte įtvirtintą Elektros įrenginių patalpos sąvoką, kur Elektros įrenginių patalpa – patalpa, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Patalpa turi būti pažymėta ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“.

7. Ar E. B. turėjo būti paskirtas atsakingas prižiūrintysis darbuotojas ir kokios kvalifikacijos? Ar jis buvo paskirtas? Kokios prižiūrinčio asmens pareigos darbo vietoje? Ar E. B. galėjo būti paliktas toliau atlikti darbines funkcijas kartu su juo dirbančiam elektrikui palikus darbo vietą? Atsakymas teikiamas nevertinant, ar Laive galima taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus. Pagal Taisyklių 16 punktą, neatestuoti dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali tik prižiūrimi atestuoto elektrotechnikos darbuotojo, todėl E. B., kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, vadovaujantis Taisyklių 38 punktu, galėjo dirbti tik prižiūrimas raštišku nurodymu paskirto atestuoto elektrotechnikos darbuotojo, turinčio ne žemesnę, kaip vidurinės kategorijos (VK) kvalifikaciją (Taisyklių 36 punktas). Pagal Taisyklių 35.4 papunktį, prižiūrinčiojo paskyrimas įforminamas nurodymu. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad prižiūrintysis darbuotojas E. B. būtų priskirtas, o A. D. prižiūrinčiuoju negalėjo būti, nes jis, dirbdamas kartu su E. B., pats savarankiškai atliko įvairius elektros darbus. Prižiūrinčiojo funkcijos ir pareigos, numatytos Taisyklių 29 – 33 punktuose, yra tokios pat kaip ir darbų vykdytojo, tačiau: prižiūrint dirbančiuosius, prižiūrinčiajam draudžiama dirbti kokį nors darbą; draudžiama nors ir trumpam laikui palikti darbuotojus be priežiūros, prižiūrintysis atsako tik už prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo priartėjimo prie įtampą turinčių srovinių dalių tam tikrais atstumais. Įvertinus tai, kad E. B. nebuvo priskirtas prižiūrintysis elektrotechnikos darbuotojas, E. B. ir kartu su juo dirbančiu elektriku negalėjo dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose.

8. Kas organizavo darbus, kas turėjo teisę duoti nurodymus, pavedimus atlikti užduotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir kas juos davė? Atsakymas teikiamas nevertinant, ar Laive galima taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus. Tyrimo medžiagoje nėra užfiksuotų nurodymų ir (ar) pavedimų, kurie, vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, privalo būti rašytiniai. Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. (įgaliotas asmuo paskirtas nebuvo) privalėjo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą organizuojant bei vykdant darbus, skirdamas toms funkcijoms atlikti tinkamai apmokytus reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojus arba nesant reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojų, privalėjo sudaryti sutartis su asmenimis, turinčiais Tarybos išduotą atitinkamų elektros įrenginių eksploatavimo atestatą. Įvertinus anksčiau padarytas išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. B. savarankiškai negalėjo dirbti darbų veikiančiuose elektros įrenginiuose, niekas neturėjo tesės duoti jam nurodymus savarankiškai dirbti tokius darbus. Nesant atitinkamų, ankščiau minėtų su kitomis įmonėmis sutarčių, leidimo dirbti ne savo elektros įrenginiuose, atsakomybės ribų aktų, kuriuose turi būti nustatyta darbų organizavimo ir vykdymo tvarka, atsakomybė, rangovo ir užsakovo darbuotojų santykiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tarp jų ir E. B. duoti nurodymus galėjo tiktai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M.. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Taisyklių 167 punktu, Rangovai, dirbdami užsakovo objektuose, yra atsakingi už savo subrangovų darbuotojų, dirbsiančių šiuose objektuose, tinkamą parengimą ir saugos reikalavimų laikymąsi. Rangovų elektrotechnikos darbuotojai darbo vietoje privalo turėti energetikos darbuotojo pažymėjimą, Taisyklių 166 punktas draudžia leisti dirbti kitos įmonės darbuotojams arba pavieniams asmenims negavus subrangovo prašymo dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, ir neįsitikinus, kad subrangovo paskirti darbuotojai galės atlikti tokius darbus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AS (duomenys neskelbtini), kuris pagal tyrimo medžiagą faktiškai atliko elektros darbus Laive, privalėjo būti atsakingi už savo subrangovų darbuotojų, dirbsiančių šiuose objektuose ir negalėjo leisti veikiančiuose elektros įrenginiuose dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams tarp jų ir E. B..

9. Ar darbuotojams turėjo būti išduotas nurodymas – rašytinė darbų vadovo užduotis, saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, ar ji buvo išduota ir darbuotojai supažindinti? Atsakymas teikiamas nevertinant, ar Laive galima taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus. Vadovaujantis Taisyklių 45 punkto nuostatomis, veikiančiuose elektros įrenginiuose gali būti dirbama tik pagal nurodymus ir (ar) pavedimus, kurie privalo būti rašytiniai ir registruojami Taisyklėse įtvirtintame nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale. Tyrimo medžiagoje nėra užfiksuotų rašytinių nurodymų ir (ar) pavedimų.

10. Kokios organizacinės ir techninės priemonės žmogaus apsaugai nuo elektros srovės poveikio turėjo būti vykdomos laivo „(duomenys neskelbtini)“ veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“, ir kokios iš tikrųjų buvo vykdomos? Ar jos buvo pakankamos? Atsakymas teikiamas nevertinant, ar Laive galima taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus. Taisyklių 44 punkte įtvirtintos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios organizacinės priemonės. Pagal tyrimo medžiagoje surinktus duomenis, beveik visos organizacinės priemonės, atliekant elektros darbus Laive, nebuvo vykdomos. Vadovaujantis tyrimo medžiagoje užfiksuota informacija, kad darbo vietoje buvo galima atjungi elektros įtampą ir vadovaujantis Taisyklių 75.1.1 papunkčiu darytina išvada, kad Laivo patalpoje vykdant elektros darbus, privaloma buvo išjungti elektros įtampą, todėl darytina išvada, kad organizacinės ir techninės priemonės žmogaus apsaugai nuo elektros srovės poveikio Laivo patalpoje buvo nepakankamos (10 tomo b. l . 57-62).

Iš 2023-08-07 ekspertizės akto Nr. 11-1452 (23) pateiktų išvadų matyti:

1. Nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas buvo toks: E. B., dirbdamas laivo elektros skydinės patalpoje, dėl vienareikšmiškai nenustatytų priežasčių, prisilietė prie skydinės spintos Nr. 3 440 V įtampą turinčių srovinių dalių ir elektros srovės buvo paveiktas taip, kad mirė vietoje.

2 (5). E. B. instruktavimas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko darbdaviui atstovaujančio asmens nustatytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo tvarką Nr. DS-30. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti kokią darbuotojų (tiriamuoju atveju, darbuotojų, priimtų dirbti elektromontuotojais, bet neturinčių reikiamos elektrosaugos kvalifikacijos) mokymo tvarką buvo nustatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdaviui atstovaujantis asmuo. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. B. būtų buvęs instruktuotas darbo vietoje (pagal Taisyklių [3] 31 p.), kaip jis privalo saugiai atlikti jam pavestą darbą laivo elektros skydinės patalpoje.

???3 (11). Tai, kad neturintis elektrosaugos kvalifikacijos darbuotojas E. B. elektros skydinės patalpoje, kurios elektros spintose buvo 440 V elektros įtampa, dirbo vienas, neprižiūrimas elektrotechninio darbuotojo, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Tai, kad vykdant darbus laivo elektros skydinės patalpoje E. B. buvo techninė galimybė prisiliesti prie 440 V elektros įtampą turinčių srovinių dalių (tikėtina, netyčia, nežinant kurios dalys turi įtampą), lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą.

4 (13). E. B. buvo pasirašytinai supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis ir Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra nurodyta: kad darbuotojui draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų, jas vartoti darbo metu; kad negalima lįsti prie elektros įrenginių (elektros paskirstymo spintų ir pan.), jas atidarinėti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra rašytinio dokumento (nurodymo ar pavedimo), kuriame būtų nustatytos darbų vykdymo sąlygos bei saugumo reikalavimai, kurių privalėjo laikytis E. B. 2021-05-31 vykdamas darbus laivo elektros skydinės patalpoje, todėl negalima nustatyti, ar jis nustatytų saugos reikalavimų laikėsi (10 tomo b. l. 64-74).

Iš 2023-08-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto Nr. (1.8Mr)SD-264 dėl kompleksinės teismo ekspertizės atlikimo matyti, kad Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje (toliau — VTMT) 2023-08-07 gautas 2023-06-14 nutarties paskirti kompleksinę darbų saugos, energetikos ir teismo medicinos ekspertizę nuorašas. 2023-08-11 gauta, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro persiųsta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17505-21 medžiaga. Susipažinus su nutartyje pateiktais klausimais, konstatuota, kad teismo medicinos ekspertų kompetencijai galėtų būti priskiriamas tik 14 klausimas - kada E. B. galėjo būti vartojęs narkotinių medžiagų (įvertinus byloje surinktus duomenis apie rūkymą vakarais namuose, cigarečių ar kitų priemonių neaptikimą nei jo darbiniuose rūbuose po įvykio, nei tarp asmeninių daiktų darbo spintelėje) ir kokią tai įtaką turėjo jo veiksmams įvykio metu? Atkreiptinas dėmesys, kad kompleksinei ekspertizei būdinga tai, kad kelių sričių ekspertai atlieka bendrus tyrimus ir sprendžia tą patį klausimą. Šiuo atveju 14 klausimui atsakyti negali būti atliktas nei bendras kelių sričių ekspertų, nei atskiras teismo medicinos ekspertų tyrimas, kadangi VTMT atliekamų toksikologinių ekspertizių sprendžiami klausimai – tai nuodingų medžiagų nustatymas biologinėje medžiagoje. Teismo ekspertizės rūšių sąrašas ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiami uždaviniai patvirtinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019-09-26 sprendime Nr. K1-75 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės ir specialisto atliekamo tyrimo objektai – tai informacijos šaltiniai, kuriuos ištyręs ekspertas ar specialistas gali nustatyti faktinius duomenis. Teismo medicinoje – tai gyvi asmenys, mirusių žmonių kūnai ir jų dalys, biologinės kilmės objektai, medicinos dokumentai. Teismo ekspertas ar specialistas savo išvadas teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais bei atsako už savo padarytos ekspertizės akto ar ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumą ir tikrumą. Tyrimo išvados turi būti gautos naudojant moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, tinkamą įrangą ir medžiagas. Ekspertiniam tyrimui turi būti pateikiami patikrinti ir pateikiami objektai, nes antraip bus klaidinamas ekspertas ar specialistas ir jis gali duoti neteisingą išvadą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija apie E. B. rūkymą vakarais namuose, cigarečių ar kitų priemonių neaptikimą nei jo darbiniuose rūbuose po įvykio, nei tarp asmeninių daiktų darbo spintelėje negali būti laikoma patikimu ekspertizės tiriamuoju objektu. Dėl nurodytų priežasčių neturime galimybių įvykdyti nutarties. Teikdami metodinę pagalbą (informaciją), nereikalaujančią specialaus tyrimo, teismams, prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms specialiųjų žinių panaudojimo klausimais, informuojame, kad specialiosios medicininės literatūros duomenimis (Madea, Burkhard; Dettmeyer, Reinhard. 2007. Basiswissen Rechtsmedizin, Teisės medicinos pagrindai, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010.), tetrahidrokanabinolį kraujyje galima nustatyti 4-6 valandas (pavartojus vieną kartą), vartojant reguliariai — apie 24 val. Tipiška apsvaigimo eiga pavartojus kanapių produktų gali būti apytikriai trijų fazių:

1. ūmi fazė: iš karto pavartojus, trunka 1-2 val.; dažniausiai pasireiškia CNS slopinamasis poveikis, išoriškai nustatomi motorikos ir kalbėjimo sutrikimai (netvirta eisena ir neaiški kalba), paraudusios „stiklinės akys“, išsiplėtę, į šviesą nereaguojantys vyzdžiai, bendras lėtumas, gali sulėtėti suvokimas;

2. vėlesnė fazė: apytiksliai 4-6 val. po vartojimo; vangumas praeina, dažniausiai nerūpestinga nuotaika, euforija, linksmumas ir vidinis atsipalaidavimas, kartu beveik nereaguojama į neigiamus aplinkos poveikius. Sumažėjęs savikritiškumo jausmas, perdėtas pajėgumo ir savo galimybių įvertinimas;

3. poūmė fazė: trunka 12-24val.; sumažėjęs aktyvumas, bendras pasyvumas. Vartotojas jaučiasi taip, tarsi jam būtų „ne visai gerai galvoje“.?

Tai, kad E. B. lavono kraujyje nustatyta psichoaktyvi veiklioji medžiaga tetrahidrokanabinolis, leidžia daryti prielaidą, kad E. B. prieš mirtį galėjo būti apsvaigęs (10 tomo b. l. 76-77).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-04-07 bei 2023-04-25 raštų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021-04-30 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus pavedė atlikti rangovui „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyti ir aprašyti Rangovo įsipareigojimai bei kitos sąlygos ir pareigos, įskaitant tai, kas susiję su saugiu darbų atlikimu laive bei darbo saugos reikalavimų vykdymu. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (AB „(duomenys neskelbtini)“) Įmonių grupės bendrosiomis sutarčių sąlygomis (BS), 2021-04-30 su „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytas minimos sutarties Specialiosios rangos sutarties sąlygų (SS) susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Specialiosios rangos sutarties 4 punkte prie projekto pavadinimo (užsakymo Nr.) yra nurodyta - „m/v „(duomenys neskelbtini)“ WBTS, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tai Bendrovės vidinė užsakymų numeracija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto su užsakovu buvo sudaręs vieną sutartį, sutarties įvykdymui buvo pasitelkti kiti rangovai, kurių tarpe ir „(duomenys neskelbtini)“. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedė atlikti rangos darbus „(duomenys neskelbtini)“. Minimo susitarimo - specialiosios rangos sutarties sąlygos, 5 punkte pateiktas Bendras darbų aprašymas, taip pat nurodyti kiti rangovo įsipareigojimai bei sąlygos ir pareigos, įskaitant tai, kas susiję su saugiu darbų atlikimu laive bei darbo saugos reikalavimų vykdymu. Taip pat prie Sutarties pateikiami jos priedai - darbų sąmata ir kontraktinis žiniaraštis (Priedas Nr. 2), kur nurodyti rangovui pavedami atlikti darbai ir kita informacija. Sąmatoje nurodytas darbų pavadinimas „atlikti darbus pagal kontraktinį žiniaraštį, pridedamame kontraktinio žiniaraščio išraše nurodytas darbas“ - „BWS.003.00 BWTS System. Elektrical works.“. Minimų dokumentų pagrindu, vadovaujantis sutartimi ir jos priedais, pagal turimą savo darbo patirtį ir praktiką, tokių remontų atlikime, rangovas „(duomenys neskelbtini)“ atliko sutartyje numatytus darbus (3 tomo b. l. 190, 194-198).

Iš remonto darbų specifikacijos matyti, kad laive „(duomenys neskelbtini)“ buvo numatyta atlikti įvairius darbus, tarp kurių buvo užsakymas pagaminti ir sumontuoti pamatus bei padėti ant jų įrangą, sumontuoti vamzdynus pagal brėžinius ir atlikti elektros darbus (2 tomo b. l. 159-179, 196-197).

Iš kabelių žurnalo, pateikto su darbų užsakymu matyti, kad nei į elektros spintą Nr. 13, nei iš spintos Nr. 13, nei pačioje spintoje Nr. 13 jokie kabeliai neturėjo būti vedami (2 tomo b. l. 166).

Iš Rangos sutarties 2021-04-30, sudarytos tarp ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, specialiosiose sąlygose, matyti, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti darbus m/v „(duomenys neskelbtini)“ WBTS, užsakymo Nr.R.21019.M-CO (WS.003.00 BWTS sistema, Elektros darbai) savo darbo jėga ir rizika, užsakovui prižiūrint darbo eigą ir kokybę (3 tomo b. l. 195-198, 6 tomo b. l. 135-142).

Iš 2021 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 2021-006 „Dėl darbų grafiko tvirtinimo“ matyti, kad kartu su šiuo įsakymu buvo patvirtintas įsakymo priedas Nr. 1, kuriame numatyti kabelių trasų paruošimo, kabelių klojimo, kabelių rišimo, BWTS skydų tvirtinimo/montavimo, BWTS panelių pajungimo, BWTS įrangos pajungimo prie laivo sistemos, BWTS įrangos derinimo darbai, iš priedo matyti, kad 2021-05-31 buvo planuojami kabelių rišimo ir BWTS skydų tvirtinimo/montavimo darbai (6 tomo b. l. 144).

Iš 2021-06-06 atliktų darbų akto matyti, kad užfiksuoti pagal sutartį atlikti darbai. Jokie papildomi darbų užsakyme nenumatyti darbai nenurodyti (6 tomo b. l. 152-158).

Iš 2021 m. gegužės 14 d. darbo sutarties matyti, kad E. B. įdarbintas elektromontuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. gegužės 17 d. (5 tomo b. l. 16-17).

Iš 2012-09-12 darbų saugos pažymėjimo D Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. atestuotas pagal darbdavio, jam atstovaujančio asmens mokymo programą (5 tomo b. l. 18).

Iš 2017-05-11 pažymėjimo G Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. atestuotas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo programą (5 tomo b. l. 20).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. susirašinėjimo matyti, kad užfiksuotas pasiūlymas E. B. dėl darbo ir nurodyta jo darbinė patirtis (5 tomo b. l. 21).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. (atsakant į ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimą) pateikto 2023-02-27 rašto ir jo priedų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021-03-23 15.35 val. iki 16.01 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (V. M.) el. paštu vykęs susirašinėjimas E. B., kuriuo jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsidarbinimo galimybių bei kurių metu, be kitų aplinkybių, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atsiųsti savo CV nurodė, kad „Mane domino tik prie kabelių. Mano visas cv ir yra Rndv 4 m. Lietuvoje neatsimenu kažkur esu dirbės, bet tikslei nepasakysiu“. El. paštu 2021-05-24 15.23 val. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (S. K.) ir A. Ž. vykęs susirašinėjimas, dėl darbų šeštadieniui ir darbų trečiadieniui (darbai iš trečiadienio buvo perkelti į ketvirtadienį) „Darbas būtent šeštadieniui: skydų plovimas, surinktumėt 10 žmonių? O trečiadieniui irgi reiks žmonių, dėl skaičiaus patikslinsiu“). El. paštu 2021-05-26 14.08 val. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (S. K.) ir A. Ž. vykęs susirašinėjimas, dėl žmonių rytojui (t. y. 2021-05-27), kurio metu nurodyta: „A. 2 žm. rytojui“, kartu su šiuo el. laišku išsiunčiamos V. N., M. P. asmens dokumentų kopijos. El. paštu 2021-05-26 14.41 val. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (S. K.) ir A. Ž. vykęs susirašinėjimas dėl žmonių pakeitimo „A., Keitimas, N. į baltiją (M. paskambino), keitimui B., Dokumentą prisegiau“ bei su šiuo el. laišku išsiunčiama E. B. asmens dokumento kopija. Būtent pagal šį susirašinėjimą E. B. buvo nukreiptas pagalbiniams darbams trečiadieniui pagal pirmą arba antrą užsakymą pagalbiniams darbams (šviestuvų valymui arba skydų plovimui), dėl kurių atlikimo sprendė užsakovas. El. paštu 2021-05-27 15.15 val. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (S. K.) ir A. Ž. vykęs susirašinėjimas dėl sekančio užsakymo - skydų plovimo, po šviestuvų valymo, kurio metu pateikiamos šeštadienį galinčių dirbti asmenų pavardės „Sveikas, N., P., B., W S., B., K.“, A. S. (naujokas, pasą prisegu), I. S. (naujokas pasą prisegu)“ bei el. laišku išsiunčiamos naujokų asmens dokumentų kopijos. El. paštu 2021-06-01 15.52 val. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal ilgametę nusistovėjusią praktiką darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir sutartys pateikiami einamojo mėnesio paskutinę dieną arba kelios dienos po to, tokios praktikos laikomasi ir iki šiol, pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius kartu su sutartimis, kurie patvirtina, kad visų darbų koordinavimu, priežiūra, darbų vykdymo eiga, paskirstymu rūpinosi ir buvo atsakingi „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovai bei kiti jų atsakingi asmenys (5 tomo b. l. 26-58).

Iš 2020-06-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo matyti, kad patvirtinta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarka (4 tomo b. l. 139-144).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad E. B. instruktuotas 2021 m. gegužės 17 d. (4 tomo b. l. 7-8, 120-133).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalo matyti, kad E. B. su šiomis taisyklėmis supažindintas 2021 m. gegužės 17 d. (4 tomo b. l. 9-10, 109-119).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad E. B. instruktuotas 2021 m. gegužės 17 d. pagal instrukcijas Nr. 4 (2014-07-16 įsakymu Nr.4-DS patvirtinta Vairuojančio tarnybinį automobilį darbo reikalais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), Nr. 5 (Atliekančio pakrovimo - iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), Nr. 6 (Gaminio kokybės stebėtojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), Nr. 7 (Elektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), Nr.8 (Elektromontuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), Nr.9 (Pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiajam darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), Nr.10 (Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija apsisaugant nuo gripo epidemijos ir COVID-19), Nr. 11 (Dirbančio aukštumoje darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija) (4 tomo b. l. 11-12, 30-38, 39-49, 50-56, 57-68, 69-84, 85-89, 90-97, 98-108).

Iš darbuotojų, susipažinusių su profesine rizika registracijos žurnalo matyti, kad E. B. supažindintas 2021-05-17 kaip elektromontuotojas, tačiau pateikta įmonėje atlikta pareigybės - gaminio kokybės stebėtojo, profesinės rizikos vertinimo medžiaga, o dėl elektromontuotojo darbo vietos pateikta 2017-02-23 profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 02 (4 tomo b. l. 145-186, 5 tomo b. l. 6-10).

Iš 2017-03-01 įsakymo Nr. 1-RV matyti, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ už profesinės rizikos vertinimą atsakingu paskirtas pats direktorius V. M. (4 tomo b. l. 187).

Iš 2020-06-22 įsakymo Nr. DS-29 matyti, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą atsakingu paskirtas pats direktorius V. M. (4 tomo b. l. 194).

Iš 2023-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pranešimo matyti, kad 2021-05-10 - 2021-05-31 objekte dirbo darbuotojai: V. M., V. S., M. D., V. N. (5 tomo b. l. 88-89).

Iš rangos darbų sutarties 2021-01-01 sudarytos tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo dalyvauti projekte „(duomenys neskelbtini)“ atliekant elektros montavimo darbus (duomenys neskelbtini). Šalių įsipareigojimai ir atsakomybė susijusi su darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimu nenumatyta (4 tomo b. l. 25, 5 tomo b. l. 68).

Iš darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui - elektromontuotojui E. B. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, kortelė pasirašyta E. B. (4 tomo b. l. 28-29).

Iš rangos sutarties 2021-04-30 sudarytos tarp ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl elektros darbų laive ,,(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiima visus įsipareigojimus ir atsakomybę susijusią su darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimu (5 tomo b. l. 49-58, 61-64, 69-78, 6 tomo b. l. 114-115).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų 2020-07-14/15 įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas V. M. paskirtas darbuotojų atstovu saugai ir atsakingu už darbuotojų instruktavimą (5 tomo b. l. 65, 66).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų darbo žiniaraščių matyti, kad E. B. 2021 m. gegužės mėn. dirbo 17-21, 27, 28, 31 dienomis (5 tomo b. l. 79-84).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-22/29 pateiktų, įmonėje parengtų instrukcijų sąrašų bei profesinės rizikos vertinimo duomenų matyti, kokios buvo V. M. pareigos ir įsipareigojimai šioje įmonėje atliekant darbus laive „(duomenys neskelbtini)“ (5 tomo b. l. 93-179).

Iš 2018-12-31 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Ž. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021-02-04 įdarbintas gamybos projekto vadovu (5 tomo b. l. 187-192).

Iš 2016 m. ,, (duomenys neskelbtini)“ gamybos skyriaus projekto vadovo pareiginių nuostatų matyti, kad A. Ž. su jomis susipažino 2021-03-10 (5 tomo b. l. 193-197).

Iš ,, (duomenys neskelbtini)“ raštų matyti, kad pateikė įsakymus dėl darbų saugos ir sveikatos instrukcijų sąrašo patvirtinimo (5 tomo b. l. 198-200, 6 tomo b. l. 1-2).

Iš 2020-06-18, 2021-03-05 atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolų Nr. 82, Nr. 13 matyti, kad A. Ž. atestuotas darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai, padalinių vadovu darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (6 tomo b. l. 3-4, 9-10, 174-179).

Iš 2021-05-17 „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo Nr. 2021-006 matyti, kad projekto vadovas A. Ž. paskirtas organizuoti ir koordinuoti darbus laive „(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgiant į darbų grafiką. A. Ž. susipažino su šiuo įsakymu 2021-05-17 (6 tomo b. l. 143-144).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad 2021-05-17 E. B., nurodyta profesija - elektrikas, instruktuotas pagal instrukcijas Nr. 7 (nepateikta), 10 (2015-03-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Dirbančio uždarose patalpose darbų saugos ir sveikatos instrukcija), 24 (2015-03-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Darbuotojo, dirbančio rankiniais pneumatiniais ir elektros įrankiais, darbų saugos ir sveikatos instrukcija), 26 (Darbuotojo, dirbančio su galandinimo staklėmis, darbų saugos ir sveikatos instrukcija), 27 (Darbuotojo, dirbančio su metalo pjovimo staklėmis, darbų saugos ir sveikatos instrukcija), 29 (Transporto priemonių eismo taisyklės AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), 61 (Pakrovimo - iškrovimo darbų rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija), 62 (Stropuotojo, signalizuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcija), 64 (Kėlimo reikmenų priežiūros instrukcija), 69 (atliktas skaičiaus taisymas iš 65, Darbuotojo, dirbančio lopšiuose, pakabinamuose ant kėlimo krano kablio, darbų saugos ir sveikatos instrukcija), 74 (Darbuotojo, dirbančio aukštyje darbų saugos ir sveikatos instrukcija), 111 (Darbuotojo, dirbančio su gręžimo staklėmis, darbų saugos ir sveikatos instrukcija), (duomenys neskelbtini) (Darbų su kopėčiomis darbų saugos instrukcija), (duomenys neskelbtini) (Aukšto slėgio valymo įrenginio darbų saugos instrukcija) instrukcijas (6 tomo b. l. 17-18, 27-31, 32-36, 37-41, 42-47, 48-54, 55-68, 69-77, 78-88, 89-91, 92-96, 97-101-108, 109-113).

Iš 2015-03-30 „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo Nr. 25005-03 matyti, kad patvirtinta „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 3“ (6 tomo b. l. 19-26).

Iš energetikos darbuotojo pažymėjimo 2016-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Ž. atestuotas elektrotechnikos darbuotoju, vykdančiu darbus elektros įrenginiuose iki 1000V, VK (galioja iki 2021-09-28) (6 tomo b. l. 116-117).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ 2021-06-03 el. paštu pateiktos laivo schemos matyti, kad pažymėta įvykio vieta (6 tomo b. l. 118-122).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad el. paštu pateikė atliktų darbų aktus (6 tomo b. l. 148-158).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad 2023-01-11 el. paštu bei 2023-03-30 raštu Nr. 2023-005 pateikė duomenis apie atsakingų už darbų saugos ir sveikatos klausimų koordinavimą asmenų vadovaujamuose projektuose paskyrimą (6 tomo b. l. 162-173, 7 tomo b. l. 4-17).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ 2023-08-17 pateiktos 2018-09-13 įsakymo Nr.2101-18-08 kopijos matyti, kad įmonė vadovaujasi (duomenys neskelbtini) 4.4.2-01 procedūros nuostatomis ir „(duomenys neskelbtini)“ parengta mokymo ir instruktavimo tvarka IP (duomenys neskelbtini) (10 tomo b. l. 134-177).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad 2023-08-30 el. paštu pateikė „(duomenys neskelbtini)“ įmonių schemą (10 tomo b. l. 178-186).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių pranešimų matyti, kad E. B. dirbo iki 2021-05-30, darbuotojo sutartis nutraukta gavus mirties liudijimą. Buvo priimtas į montuotojo pareigas, kvalifikacijos dokumentų nepateikė, darbų veikiančiuose elektros įrenginiuose ar/ir prie veikiančių elektros įrenginių (elektros paskirstymo skydelių ir kt.) neatlikinėjo. Buvusių projektų vadovų charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturėjo, kolegų vertinamas teigiamai (3 tomo b. l. 176-182, 9 tomo b. l. 16).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniais pranešimais pateiktų duomenų matyti, kad E. B. supažindino su įmonės vidaus instrukcijomis (9 tomo b. l. 24-25, 30-133, 11 tomo b. l. 49-84).

Iš profesinio mokymo pažymėjimo M Nr. (duomenys neskelbtini), kompetencijų įvertinimo pažymėjimo V Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. mokėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ logisto ekspeditoriaus rengimo programoje (9 tomo b. l. 163-164).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso galiojimo laive, plaukiojančiame su užsienio valstybės vėliava, nes šioje byloje nustatyta, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas plaukiojo ne su Lietuvos valstybės, o užsienio valstybės vėliava. Taip pat buvo keliamas klausimas dėl taikytinos teisės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 dalimi, asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiriamas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tuo metu, kai laivas „(duomenys neskelbtini)“ ne plaukiojo, o buvo remontuojamas UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), plaukiojančiame doke Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi laivas įvykio metu, nors ir buvo su užsienio valstybės vėliava, tačiau jis neabejotinai buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kilusios pasekmės taip pat sietinos su Lietuvos valstybe. Tarptautinėje teisėje yra nusistovėjusi taisyklė, pagal kurią atvirojoje jūroje esantis laivas yra valstybės, su kurios vėliava jis pažymėtas, teritorija. Laivui esančiam užsienio šalies teritorijoje, galioja tos šalies įstatymai. Taigi laivui įvykio metu buvus Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal BK 4 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės klausimas šioje byloje spręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Dėl taikytinos teisės pažymėtina, kad nustačius, jog galimai nusikalstama veika buvo padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje, remonto darbai laive „(duomenys neskelbtini)“ buvo organizuojami laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, susitarimas dėl taikytinos teisės tarp sandorio šalių užsakant laivo remonto darbus nebuvo sudarytas, o sudarant sutartį dėl remonto darbų atlikimo buvo numatyta, kad kiekviena šalis prisiima atsakomybę ir įsipareigojimus už savo personalo ir personalo tų įmonių, už kurias šalys atsakingos pagal šią sutartį, mirtį ar kūno sužalojimus, neatsižvelgiant į mirties ar kūno sužalojimo priežastis (3 tomo b. l. 111), laivo remonto darbų užsakovas nebuvo išreiškęs valios, kad atliekant laivo remonto darbus būtų taikoma laivo registracijos vietos ar kokios nors kitos valstybės teisė, neprisiėmė atsakomybės už remonto darbus atliekančių įmonių darbuotojus, jų darbų saugos ir sveikatos klausimų nekontroliavo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad aiškinantis darbuotojo žūties aplinkybes ir sprendžiant atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus taikymo klausimą šioje byloje turėtų būti taikoma ne Lietuvos Respublikos, o kokios nors kitos valstybės teisė.

BK 176 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojusi 2021-05-31 (TAR, 2015, Nr. 2015-11240) numatė baudžiamąją atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

BK 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, nustatant nusikalstamos veikos sudėties požymio – darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo – turinį, vadovaujamasi ne tik baudžiamuoju įstatymu, bet ir darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuojančiais teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-341/2012, 2K-572/2013, 2K-22-677/2015). Šiais teisės aktais būtina remtis kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 176 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuoja ne tik darbų saugos įstatymai, tačiau ir kiti teisės aktai, kuriuose nustatyti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialieji subjektai – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-648/2017, 2K-321-303/2019, 2K-36-942/2022, 2K-127-976/2022, 2K-225-788/2022, 2K-7-495/2023 ir kt.).

BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbuotojų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei pagrindinė jų kilimo priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023-06-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-654/2023).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargumo kaltės formai. Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam darant atitinkamas veikas buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016).

Galimybė numatyti padarinius yra neatsiejama nuo teisės reikalauti iš asmens įstatymus atitinkančio elgesio, kaip numatyta BK 2 straipsnio 3 dalyje. Galimybė reikalauti iš asmens įstatymus atitinkančio elgesio yra siejama su asmeninėmis žmogaus savybėmis – turima kvalifikacija, kompetencijomis, įgytu išsilavinimu ir / ar gyvenimiška patirtimi bei fizinėmis galimybėmis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad būtent darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad savo darbo vietoje 2021 m. gegužės 31 d. apie 14.25 val., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), plaukiojančiame doke Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamame Olandų įmonės laive „(duomenys neskelbtini)“, žuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. B.. Šiuo atveju pagal kilusias pasekmes – darbo vietoje žuvo žmogus, akivaizdu, kad atsirado sunkūs padariniai, kurie yra būtina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį taikymo sąlyga. Siekiant patraukti kaltinamuosius A. Ž. ir V. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, ar šie asmenys yra tinkami subjektai, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą, ar jie atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo neužtikrintos saugios darbo sąlygos žuvusiam darbuotojui.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinime buvo pagrįstai nurodyta, jog kaltinamasis A. Ž. 2021 m. gegužės 31 d. apie 14.25 val., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), plaukiojančiame doke Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamame Olandų įmonės laive „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu ir faktiškai vykdydamas darbų vadovo ir vykdytojo funkcijas, būdamas atestuotas padalinių vadovų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016-09-28 atestuotas eletrotechnikos darbuotoju vykdančiu darbus elektros įrenginiuose iki 1000 V įtampos, įgijęs vidurinę apsaugos nuo elektros kategoriją (VK) (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2021 m. balandžio 30 d. rangos sutartį, sudarytą tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rangos darbams atlikti AB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, t. y. dėl elektros darbų laive ,, (duomenys neskelbtini)“ atlikimo, ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbų grafiko tvirtinimo“ paskirtas atsakingu organizuoti ir koordinuoti darbus laive „(duomenys neskelbtini)“, įvykio metu buvo už darbų saugą atsakingas asmuo. A. Ž. buvo asmuo, kuriam darbdavys „(duomenys neskelbtini)“ pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus šioje įmonėje, kuri pagal rangos sutartį buvo atsakinga už darbų atlikimą laive „(duomenys neskelbtini)“, jis galėjo duoti nurodymus visiems laive dirbusiems darbuotojams, paskirstyti jiems darbo užduotis. Be to, jis turėjo tam reikiamą kvalifikaciją, buvo atestuotas padalinių vadovų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. A. Ž. pagal šias aplinkybes atitinka specialaus subjekto, kuriam nustačius visas kitas sąlygas galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, sąlygas.

Kaltinime taip pat buvo pagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis V. M. 2021 m. gegužės 31 d. apie 14.25 val., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), plaukiojančiame doke Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamame Olandų įmonės laive „(duomenys neskelbtini)“, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. K. 2020 m. liepos mėn. 15 d. įsakymu ,,Dėl darbdavio ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai paskyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos atstovu įmonėje, atestuotas darbų saugos srityje (pažymėjimas Nr. 023493), pagal 2021 m. balandžio 30 d. rangos sutartį, sudarytą tarp AS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rangos darbams atlikti AB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, bei 2021 m. sausio 1 d. sutartį, sudarytą tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl elektros darbų laive ,, (duomenys neskelbtini)“ atlikimo, įvykio metu buvo už darbų saugą atsakingas asmuo. V. M. buvo darbo vietoje žuvusio darbuotojo nukentėjusiojo E. B. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris jokiam kitam darbuotojui nebuvo pavedęs įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų šioje įmonėje vykdymo. Byloje esanti darbo sutartis, sudaryta 2021 m. gegužės 14 d. tarp žuvusiojo E. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai patvirtina, kad įvykio metu žuvęs darbuotojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, būtent V. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. K. 2020 m. liepos mėn. 15 d. įsakymu ,,Dėl darbdavio ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai paskyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos atstovu įmonėje, turėjo pareigą ir buvo atsakingas už saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiam nukentėjusiajam E. B., net ir tuo atveju kai darbuotojas dirbo kitos įmonės teritorijoje. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. M. nagrinėjamu atveju veikė ne tik kaip darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, bet ir kaip kito rangos darbus laive „(duomenys neskelbtini)“ atlikusio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, atsakingas už šios įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą. Jis pats teigė, kad darbuotojai galėjo ir turėjo jam skambinti ir informuoti, jeigu keistųsi jų darbo sąlygos, iš esmės patvirtindamas, kad jis buvo atsakingas už įmonėje dirbančių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, turėjo įgaliojimus priimti dėl to sprendimus. V. M. pagal šias aplinkybes atitinka specialaus subjekto, kuriam nustačius visas kitas sąlygas galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, sąlygas.

Kaltinamasis A. Ž. kaltinamajame akte buvo kaltinamas atlikęs šiuos galimai neteisėtus veiksmus: neparengęs ir nesuderinęs su subrangovais bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašo, darbo techninio projekto/užduoties, nesuderinęs konkrečių darbo užduočių ir darbo vietų su subrangovų atsakingais asmenimis, darbo vietose nesant jų ar subrangovų paskirtų darbų vadovų, neinformavus jų apie subrangovų darbuotojų pasikeitusią darbo vietą ir pobūdį, negavus darbuotojų sąrašo ir duomenų apie jų kvalifikaciją, neįsitikinęs atsiųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojo turima energetikos kvalifikacija, darbo patirtimi, 2021 m. gegužės 14 d. elektromontuotoju įdarbintam UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. B., neturinčiam jokios energetikos darbuotojo kvalifikacijos ir atitinkamo išsilavinimo, žodžiu paskyrė kartu su „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju A. D., kuris nebuvo paskirtas prižiūrėtoju/stažuotės vadovu, atlikti elektros instaliacijos darbus laivo „(duomenys neskelbtini)“ veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje - ,,SWITCHBOARD ROOM 104“, prie elektros įrenginių spintų su pajungta 440 V įtampa, tuo pažeisdamas kaltinamajame akte išvardintus teisės aktų reikalavimus, dėl ko A. D. palikus darbo vietą ir stažuotoją E. B. toliau joje dirbti, pastarajam vienam kabelių trasoje atliekant pravestų elektros laidų parišimą ir mėginant parišti po elektros spinta Nr. 13, esančius laidus, prisilietė pro atidarytas spintos dureles prie veikiančio elektros įrenginio ir dėl elektros poveikio patyrė sunkius su gyvybe nesuderinamus sužalojimus: ūmų širdies veiklos nepakankamumą su skrandžio turinio aspiracija į plaučius, ir įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis V. M. kaltinamajame akte buvo kaltinamas atlikęs šiuos galimai neteisėtus veiksmus: su užsakovu ir rangovais sutartyje ar papildomuose susitarimuose/aktuose nesuderinęs darbuotojų saugos reikalavimų jo įmonės darbuotojams užtikrinimo, negavęs rašytinio konkrečių darbų užsakymo bei negavęs/neparengęs darbų technologinio aprašymo, tiek jam, tiek užsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek rangovams AS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nepaskyrus darbų saugos koordinatoriaus, darbų vadovo ir darbų vykdytojo, 2021 m. gegužės 14 d. elektromontuotoju įdarbintam UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. B., neturinčiam energetikos darbuotojo kvalifikacijos ir atitinkamo išsilavinimo, paskyrė dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ remontuojamuose laivuose, tačiau nekoordinavo kitos įmonės atstovo paskiriamų darbų, neįvertino darbuotojui pavedamų atlikti darbų ir darbo vietų, galimų kilti pavojų, nepaskyrė naujai priimtam į darbą ir neatestuotam pagal užimamas pareigas E. B. atestuoto elektrotechnikos prižiūrėtojo, neinstruktavo darbuotojo E. B. konkrečioje darbo vietoje – laive „(duomenys neskelbtini)“, nesupažindino su saugos reikalavimais dirbant veikiančiuose elektros įrenginiuose, tuo pažeisdamas kaltinamajame akte nurodytus teisės aktų reikalavimus, dėl ko AS „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas A. Ž. laive ,, (duomenys neskelbtini)“ E. B. ir AS “ (duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojui A. D. paskyrė atlikti elektros instaliacijos darbus veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje - ,,SWITCHBOARD ROOM 104“, prie elektros įrenginių spintų su pajungta 440 V įtampa, A. D. palikus darbo vietą ir stažuotoją joje dirbti, E. B. vienam kabelių trasoje atliekant pravestų elektros laidų parišimą ir mėginant parišti po elektros spinta Nr. 13, esančius laidus, prisilietė pro atidarytas spintos dureles prie veikiančio elektros įrenginio ir dėl elektros poveikio patyrė sunkius su gyvybe nesuderinamus sužalojimus: ūmų širdies veiklos nepakankamumą su skrandžio turinio aspiracija į plaučius, ir įvykio vietoje mirė.

Sugretinus šias aukščiau aptartas abiem kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų formuluotes matyti, kad esminės kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, abu kaltinamieji yra kaltinami neteisėtų veiksmų, sukėlusių tas pačias pasekmes, atlikimu. Todėl teismas, nustatydamas ar nagrinėjamu atveju yra visi BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, įvykio aplinkybes ir kilusias pasekmes vertina bendrai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu, išskirdamas tik tam tikras aplinkybes, reikšmingas kiekvienam iš kaltinamųjų atskirai.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

Išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte buvo netinkamai nustatytos ir nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, jos nepagrįstos byloje surinkta medžiaga, tai lėmė iš esmės netinkamą ir teisės aktų, kurių reikalavimai tariamai buvo pažeisti, nurodymą kaltinamajame akte.

Nors iš 2021 m. gegužės 14 d. sudarytos darbo sutarties matyti, kad nukentėjusysis E. B. buvo įdarbintas elektromontuotoju, tačiau vien tik pagal jo pareigų darbo sutartyje nurodymą negalima daryti išvados, kad jo darbo pobūdis buvo būtinai susijęs su elektros instaliacijos darbais. Pažymėtina, kad teisme apklausti liudytojai, dirbę kartu su E. B. laive „(duomenys neskelbtini)“, arba kitame laive, patvirtino, kad tiek jie, tiek E. B. dirbo tokius darbus, kuriems jokios specialios kvalifikacijos nereikėjo.

Tiek kaltinamieji A. Ž. ir V. M., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas liudytojas S. K. apklausos metu nurodė, kad visus elektrotechniko kvalifikacijos reikalaujančius darbus laive „(duomenys neskelbtini)“ atliko AS “ (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreipiamasi tada, kai buvo reikalinga pagalbinė darbo jėga, įkainiai mokami už atsiųstų darbuotojų darbą buvo per maži, kad būtų galima pasiūlyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. E. B., kaip ir kiti jų atsiųsti darbuotojai, atliko tokius darbus kaip kabelių tempimas (12 tomo b.l. 82-88). Byloje esanti laivo schema, duomenys apie remonto darbų užsakymą, kabelinis žurnalas (2 tomo b. l. 166), 2021 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų grafiko tvirtinimo“ matyti, kad kartu su šiuo įsakymu buvo patvirtintas įsakymo priedas Nr. 1, kuriame numatyti kabelių trasų paruošimo, kabelių klojimo, kabelių rišimo, BWTS skydų tvirtinimo/montavimo, BWTS panelių pajungimo, BWTS įrangos pajungimo prie laivo sistemos, BWTS įrangos derinimo darbai, iš priedo matyti, kad 2021-05-31 buvo planuojami kabelių rišimo ir BWTS skydų tvirtinimo/montavimo darbai (6 tomo b. l. 144). Šie duomenys patvirtina kaltinamojo A. Ž. nurodytas aplinkybes, kad kabelinių trasų paruošimo, kabelių klojimo ir kabelių rišimo darbai sudarė apie 70 procentų viso projekto darbų. Šie duomenys iš esmės patvirtina ir kito kaltinamojo V. M. ir bei liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. K. nurodytas aplinkybes, kad buvo reikalingi papildomi darbuotojai, kuriems elektrotechniko kvalifikacija nebuvo būtina.

Liudytojas A. D. nelaimingo atsitikimo darbe dieną dirbęs kartu su žuvusiuoju E. B., nurodė, kad E. buvo rastas toje patalpoje, kur jam buvo pavesta dirbti. Kabelio rišimui nėra reikalinga jokia speciali kvalifikacija, jo vaikas tai sugebėtų padaryti. Gal storesnių kabelių rišimui reikia turėti tam tikrų žinių. Reikia žinoti kokiu kampu kabelius palenkti, palaužti, o čia nereikėjo jokių specialių žinių. Kabelio rišimui nėra reikalinga jokia speciali kvalifikacija, jo vaikas tai sugebėtų padaryti. Dirbant tą dieną ir dieną prieš tai, jokių specialių žinių nereikėjo. Rišamais kabeliais elektros įtampa netekėjo, nebent tais internetiniais kabeliais ir tai ten buvo labai maža įtampa, nuo jų neįmanoma nusitrenkti. Šioje vietoje buvo saugu dirbti, neįmanoma nusitrenkti, neįmanoma šioje vietoje susižeisti (nuotrauka Nr. 20210602_144451). Nebent kirstum su kirviu per tuos kabelius ar dar kažką, tai tada gali. Liudytojas nuotraukoje Nr. 20210602_144451 parodė kur yra elektros spinta Nr. 13.Nurodė, kad elektros įtampos negalėtum paliesti net iš apačios kišdamas ranką, nes kabeliai yra gana aukštai. Ten, kur rado tą pirštinę, fiziškai net nebūtų galima jos pasiekti. Bet kaip ir minėjo, ten buvo kažkokių pagalbinių priemonių, gal su jomis buvo bandoma ištraukti. Susuktų laidų ten nebuvo. Kitoje pusėje buvo, bet ten visai kiti kabeliai. Pavojus toje patalpoje yra kaip ir bet kurioje laivo patalpoje. Šioje patalpoje nebuvo niekas atitverta. Pagal darbo pobūdį nebuvo jokio poreikio lįsti į tą spintą, kurioje buvo rastas E.. Šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs, jie iš esmės sutampa su A. D. užfiksuotais paaiškinimais, pateiktais iš karto po įvykio. Tačiau jie nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, kad A. D. ir E. B. buvo paskirta atlikti būtent elektros instaliacijos darbus laivo „(duomenys neskelbtini)“ veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“, prie elektros įrenginių spintų su pajungta 440 V įtampa A. D. palikus darbo vietą ir stažuotoją joje dirbti, E. B. vienam kabelių trasoje atliekant pravestų elektros laidų parišimą ir mėginant parišti po elektros spinta Nr. 13, esančius laidus, prisilietė pro atidarytas spintos dureles prie veikiančio elektros įrenginio. Teismas konstatuoja, kad liudytojas A. D. patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jie su E. dirbo patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“, tačiau nenurodė aplinkybių, kad jam su E. B. buvo nurodyta parišti būtent elektros kabelius. Jis teigė, kad rišamais elektros kabeliais elektros įtampa netekėjo, jiems nebuvo pavesta parišti kabelius po elektros spinta Nr. 13.

Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, kad rangovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UA „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ir kitų rangovų atsiųsti darbuotojai atliko darbus, nesusijusius su elektros srove, patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai.

Liudytojas V. S. nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad E. turėjo pakankamai žinių ir kvalifikacijos, kad atliktų kabelių tempimo darbus. Kabeliai buvo vedami į centrinį valdymo postą, kur jų galai buvo izoliuojami ir paliekami po grindimis, kol bus atjungta elektros įtampa. Elektros spintos buvo užrakintos ir jų negalėjo liesti dirbantieji, jų užduotis buvo tik pravesti kabelius. Kai dirbo su E., kabelis buvo įvestas į centrinį valdymo postą, susukę kabelį pakišo jį po metalinėmis grindimis. Vadovas liepė jokiu būdu to kabelio neliesti iki kol bus nutraukta elektros srovė, kadangi skydinėje buvo 440 voltų srovės įtampa, tai buvo visiems aišku. Kėlė klausimą kokiam žmogui šautų į galvą, nes visiems aišku, kad elektros srovė užmuš. Jis pagal savo kvalifikaciją galėjo dirbti ir sudėtingesnius darbus negu tuo metu dirbo. Jie su E. tempė kabelį, jokio darbo susijusio su kabelių pajungimu nedarė. Jokie įrankiai tuo metu jiems nebuvo reikalingi. Jokio pavojaus dėl elektros poveikio vedžiodami kabelius jie nejautė. Koks atstumas nuo spintos iki tų kabelių jis neprisimena. Spintos visada būna uždarytos. Nėra galimybės prisiliesti prie elektros, jei spinta yra uždaryta. Turi dirbti su šalmais. Kabelius jie tik pravesdavo, o „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai juos pajungdavo. Jie neturėjo teisės lįsti į elektros spintas.

Liudytojas M. R. (M. R.) nurodė, kad E. B. buvo jo draugas, jis dirbo kabelių pravedimo darbuose ir nebuvo įgaliotas dirbti su elektros įtampa. Jis patvirtino, kad E. dirbo su nestorais kabeliais, kurie dar nebuvo pajungti. Nurodė, kad E. dirbo su „(duomenys neskelbtini)“ kaip kabelių tiesimo darbuotojas, o ne kaip elektrikas. Kabeliai, kuriuos jie tiesė, nebuvo pajungti ir jie dirbo šalia „switchboard room“, bet ne tiesiogiai su elektros įtampa. Jis taip pat žinojo, kad skyduose yra labai aukšta įtampa ir buvo informuotas apie pavojus.

Nors liudytojas Y. B. (Y. B.) nurodė, kad su E. B. kartu nedirbo, tačiau patvirtino, kad jų darbas buvo tik kabelių tiesimas, o įrangos prijungimas buvo ne jų atsakomybė. Jie neturėjo teisės dirbti su elektros įtampa ir neturėjo reikalingų dokumentų ar leidimų šiam darbui atlikti. Jų darbas buvo tik kabelių tiesimas, o įrangos prijungimas buvo ne jų atsakomybė. Jie neturėjo teisės dirbti su elektros įtampa ir neturėjo reikalingų dokumentų ar leidimų šiam darbui atlikti.

Liudytojas V. M. (V. M.) nurodė, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo paskirtas dirbti kartu su žuvusiu darbuotoju E. B., kurio darbas apėmė šviestuvų valymą. Šie darbai buvo atliekami konteineryje ant laivo denio, kur buvo draudžiama vaikščioti po laivą. Jis ir žuvęs darbuotojas atliko darbą, kuris nesusijęs su elektros įtampos darbu. Tiek šviestuvai, tiek kiti darbai buvo paprasti, nes nebuvo būtina dirbti su įtampos kabeliais ar atlikti elektros darbus.

Liudytojas V. N. nurodė, kad jam žinoma, jog laive „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis dirbo kaip elektromontuotojas, įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau jis neturi detalių apie žūties aplinkybes. Dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, jis tiesė kabelius laive „(duomenys neskelbtini)“ vieną dieną, bet tikslios datos nurodyti negalėjo. Laive dirbo iki E. B. žūties ir po to buvo perkeltas į kitą darbo vietą. Kabeliai buvo tiesiami laivo dugne, dirbant buvo 4-5 žmonės komandoje. Laive „(duomenys neskelbtini)“ jis neturėjo teisės atidaryti elektros skydinių ir dirbo tose vietose, kur nebuvo elektros įtampos. Paaiškino, kad dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės dirbti su elektros spintomis ar kabelių jungimu į elektros skydus. Jo užduotis buvo tik kabelių tiesimas vietose, kur nebuvo elektros įtampos, ir jis niekada nejungė kabelių į elektros spintas. Laive „(duomenys neskelbtini)“ jis tiesė kabelius tik tose vietose, kur reikėjo atlikti paprastus darbus, be kontakto su įtampa.

Liudytojas M. P. nurodė, kad įvykio dieną jis dirbo, tačiau nebuvo darbe ir neturėjo informacijos apie įvykį. Su E. B. dirbti tiesiogiai jam neteko, tačiau dirbo šalia jo ir pažinojo jį tik apie 2-3 dienas. Jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip elektriko pagalbininkas, užsiimdamas kabelių tempimu, lempų plovimu ir montavimo darbais. Įmonėje instrukcijos buvo orientuotos į saugos reikalavimus, tačiau jam nebuvo leidžiama dirbti su elektros įtampa. M. P. teigė, kad jis dirbo su kabeliais, tačiau šie kabeliai nebuvo prijungti prie elektros tinklo. Jis neturėjo teisės dirbti su elektros spintomis ir dirbo tik montavimo darbus.

Liudytojas V. M. nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo galimybę dirbti kartu su E. B., nors E. nepažinojo gerai. Jie dirbo skirtingose brigadose AB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo laivo apačioje, tempė kabelius ir pajungė šviestuvus, tačiau neprisiminė konkrečios laivo vietos. Jis turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir dirbo elektromontuotoju, tačiau neturėjo elektriko pažymėjimo ir dirbo tik su atjungta elektra. Dirbdamas su kabeliais niekada nesilietė prie elektros įtampos ir nurodė, kad kabeliai buvo surišami prie „elektros kopėčių“ ir nebuvo prijungti prie elektros spintų. Elektros spintos buvo apsaugotos ir kabelius į spintas pajungdavo kvalifikuoti elektrikai.

Pažymėtina, kad visų šių liudytojų parodymai apie darbo organizavimo tvarką, pavedamų atlikti darbų pobūdį iš esmės sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus. Nėra jokio pagrindo manyti, kad aukščiau nurodyti liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų galėję duoti neteisingus parodymus. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant bylą nustatyta, jog liudytojas M. R. buvo nukentėjusiojo E. B. draugas, o liudytojas V. M. yra kaltinamojo V. M. tėvas, tačiau jų parodymai dėl darbo organizavimo ir E. B. bei kitų įmonės (duomenys neskelbtini) subrangovų darbuotojų darbo pobūdžio laivuose iš esmės sutampa. Visi minėti liudytojai patvirtino, kad buvo atliekamas darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimas, buvo nurodyta nelįsti prie elektros spintų, jiems nebuvo leista dirbti su elektros įtampa.

Laivo „(duomenys neskelbtini)“ įgulos nariai, įmonės, užsakiusius darbus laive, atstovai, įvykio metu buvę laive ir žinoję apie jame atliekamus konkrečius darbus taip pat patvirtino, kad jokie elektros instaliacijos darbai nelaimingo atsitikimo dieną nebuvo atliekami.

Liudytojas V. S. nurodė, kad „Switchboard room“ yra laivo patalpa, prie kurios gali patekti bet kuris įgulos narys ar bet koks darbuotojas, turintis leidimą patekti į laivų gamyklos patalpas. Patalpa paprastai yra atidaryta, su dviem įėjimais, kurie niekada nėra užrakinti, joje yra keli langai bei šviesa, ten yra aiškūs įspėjamieji ženklai apie aukštą įtampą ir didelį garsą. Bet kokie darbai su elektra turi būti atliekami tik atjungus elektros įtampą, kad būtų išvengta nelaimių.

Liudytojas O. A. C. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo vyr. prižiūrėtojas, atsakingas už laivo remonto darbus, vykdomus tuo metu, kai įvyko incidentas. Jis buvo atsakingas už projektus, įskaitant vandens filtravimo sistemos remontą. Įvykio metu laive buvo atliekami darbai su vandens filtravimo sistema ir kabelių tiesimu. E. B. buvo rastas „switchboard room“, kur dirbo, dėjo juostas ant kabelių. Patalpoje įtampos atjungimas nebuvo suplanuotas tą dieną. Paskutinį kartą įtampa buvo atjungta prieš dvi savaites. Kabeliai buvo vedami iš viso laivo į valdymo patalpą ir buvo atliktas ilgalaikis projektas. Kabelių prijungimas prie skydų buvo planuojamas ateityje. „Switchboard room“ patalpą prižiūrėjo tiek laivo inžinierius, tiek laivų gamyklos (taip buvo įvardinti darbus laive atlikę rangovai) specialistai. Paprastai elektros skydai būna uždaryti ir nebuvo jokių priežasčių juos atidaryti tą dieną. Elektros skydai gali būti atrakinti tik turint specialų raktą, nors gali būti atidaryti ir naudojant atsuktuvą. Skyduose nėra įrengtų specialių apsaugos priemonių, informuojančių apie atidarymą. Projekte buvo suplanuoti darbai su skydais Nr. 3, kur buvo numatyta naujo pertraukėjo instaliacija. Skyde Nr. 13 darbai nebuvo suplanuoti. Kabeliai buvo pakloti 2014 metais, jų jungimas nebuvo planuotas tą dieną.

Liudytojas Vilemas N. V. V. nurodė, kad yra laivo „(duomenys neskelbtini)“ vyr. inžinierius. Nukentėjusysis buvo rastas „switchboard room“ šalia skydo Nr. 13, kuriame buvo du pertraukėjai: vienas šaldiklio ir vienas vėdinimo. Šiame skyde buvo 440 voltų įtampa, tačiau jokie darbai nebuvo suplanuoti. Kraujo pėdsakai buvo rasti ant elektros šynos, leidžiantys manyti, kad nukentėjusysis prisilietė galva prie šios šynos. Skydai paprastai būna uždaryti ir atidaromi tik kvalifikuotų darbuotojų. Įvykio dieną skydai buvo uždaryti, tačiau buvo atidaryti prieš įvykį 1-2 dienas dėl kitų darbų. Tokie darbai buvo atlikti rangovų, o ne variklio skyriaus darbuotojų. Elektriniai skydai yra pažymėti įspėjimais dėl aukštos įtampos, tačiau durys nėra su spynomis, bet su specialiu užraktu. Tą dieną nebuvo suplanuota atjungti elektros įtampą ir įvykio dieną elektros darbai nebuvo planuojami „switchboard room“ patalpoje. Po įvykio elektros įtampa buvo atjungta tik 1-2 dienas vėliau. Kabelių tiesimui šioje patalpoje įtampa nereikalinga, kadangi kabeliai nėra įjungti.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto 2022-01-17 Nr. 1 ir tyrimo medžiagos matyti, kad jame buvo pažymėta, jog: „<...>Atsižvelgiant į tai, kad E. B. buvo priimtas dirbti elektromontuotojo pareigoms ir instruktuotas pagal elektrotechninio personalo ir elektromontuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas negalima teigti, kad jis turėjo dirbti tik tokius darbus, kur negalimas elektros srovės poveikis ir nereikalinga elektrosaugos kvalifikacija. <...> Prieš darbą laivuose E. B. darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais instruktavo AS „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas A. Ž.. Instruktuota buvo ir pagal AS „(duomenys neskelbtini)“ „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 3“ (instruktavimų registravimo žurnale ši instrukcija neatžymėta, tačiau A. Ž. paaiškinimu tai padaryta dėl techninės klaidos, sumaišius instrukcijų numerius). Nors A. Ž. paaiškinime teigia, kad A. B. buvo samdytas atlikti pagalbiniams darbams, tačiau instruktavimas jam buvo atliktas kaip elektrikui. Tokiu būdu buvo numanoma, kad E. B. dirbs kaip elektrotechninis darbuotojas. Kad E. B. turi reikiamą elektrosaugos kvalifikaciją nebuvo įsitikinta. Dėl to, vadovaujantis AS „(duomenys neskelbtini)“ „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“ 1.4 p. E. B. veikiančiuose elektros įrenginiuose galėjo dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo. <...> E. B. dirbo doke remontuojamame laive „(duomenys neskelbtini)“. Elektros įranga laive nebuvo atjungta. Mašinų skyriuje padėjo pritvirtinti jėgos spintą, tempė iki jos kabelius ir tvirtino dirželiais. Po pietų kartu su AS „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju A. D. laivo skirstomojo skydo patalpoje rišo kontrolės kabelius. Šis darbas atliekamas nuėmus grindų skydus ir prie po grindimis esančių kabelių plastikiniais dirželiais pritvirtinant kontrolinius kabelius. Nurodymus ką dirbti E. B. perduodavo A. D.. Po kavos pertraukėlės apie 14.25 val. A. D. grįžo į skirstomojo skydo talpą ir atrado E. B. iki pažastų sulindusį į vieną iš elektros paskirstymo spintų. <...> Aiškinantis įvykio aplinkybes nepavyko nustatyti kas atidarė el. spintos dureles (jos atidaromos specialaus rakto pagalba atsukant du skląsčius). E. B. specialaus atidarymo rakto neturėjo, tačiau A. D. paaiškinimu skląsčius galima atsukti ir E. B. turėtų replių kandiklių pagalba. Įgulos nariai teigė, kad el. spintos durelės buvo uždarytos, o jų atidaryti nebuvo prašoma. Taip pat įgulos nariai teigė, kad rišant kabelius paskirstymo skydo patalpoje įtampa dėl saugumo turėjo būti atjungta. Buvo nagrinėjamos galimos priežastys, kodėl reikėtų atidaryti el. spintos dureles. Užklausus įgulos kada buvo sumontuoti kabeliai, pakloti po el. spinta (tikrinant versiją apie tai, kad E. B. juos turėjo pririšti) buvo gautas atsakymas, kad tai padaryta 2014 m. Ties spinta kabelių rišimo darbai jau buvo baigti ir pakeliamos grindys jau buvo grąžintos į vietą. <...> Pagal ekspertų išvadas E. B. patyrė elektros srovės poveikį per galvą ir kairį riešą. Darytina išvada, kad apsauginio šalmo įvykio metu jis nedėvėjo ir elektros traumą patyrė prisilietęs galva ir kairiuoju riešu prie įtampą turinčių el. spintos dalių. E. B. įvykio metu buvo vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau nustatyti, kad tai galėjo įtakoti įvykį, tyrimas negali.<...> Užklausus dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių taikymo remontuojamame laive, gautas AS „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. paaiškinimas, kad Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės remontuojant laivus tiesiogiai netaikomos, tačiau bendrovė taiko ir vadovaujasi Taisyklių nuostatomis, kurios perkeltos į vidinius bendrovės dokumentus - darbuotojų darbo saugos instrukcijas. <...> Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1. elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimas. Neužtikrinta, kad į elektromontuotojo pareigas priimtas darbuotojas turėtų elektrosaugos kvalifikaciją ir elektrotechninius darbus atliktų tik atestuoti darbuotojai arba, kad neatestuoti darbuotojai dirbtų prižiūrimi atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis; UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Elektromontuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8“ punktas 1. ,,UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojais gali dirbti <...> turintys atitinkamą elektrosaugos kvalifikaciją, <...>“, AS (duomenys neskelbtini) „Ektrotechninio personalo darbų saugos ir sveiktos instrukcijos Nr. 3 punktas 1.4 ,,Atestato negavęs asmuo veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Šiuo atveju jis vadinamas stažuotoju“. 2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Priartėjimas ir prisilietimas prie atidarytos elektros spintos įtampą turinčių dalių ir dėl to patirtas mirtinas elektros srovės poveikis. Pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-07-16 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveiktos įvadinės instrukcijos“ punktas 3.11 ,,nelįsti prie elektros įrenginių (elektros paskirstymo skydelių ir kt.). Neatidarinėti elektros paskirstymo spintų;“ (3 tomo b. l. 65-165).

Liudytojas Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius A. D., atlikę nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, apklaustas teisme nurodė, kad išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, buvo padaryta dėl to, kad E. B. dirbo darbo vietoje, kurioje buvo tikimybė priartėti prie elektrą turinčių dalių, susidurti su elektros srove, todėl šiuos darbus galėjo atlikti tik elektrotechniko kvalifikaciją turintis darbuotojas arba darbuotojas, kuris buvo prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Atestato negavęs asmuo veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo (12 tomo b. l. 149-155).

Įvertinus aukščiau nurodytus nelaimingo atsitikimo tyrimo akte užfiksuotus duomenis ir šį tyrimą atlikusio A. D. parodymus teisme, matyti, kad šiame tyrimo akte konstatuota, jog E. B. nebuvo pavesta atlikti darbus elektros spintoje arba po spinta, tačiau išvados dėl darbuotojų saugos taisyklių pažeidimo buvo padarytos ne pagal tai kokius darbus faktiškai įvykio metu dirbo žuvęs E. B., o nepagrįstai vertinant tai, kokios darbuotojo pareigos buvo nurodytos jo darbo sutartyje ir kokius darbus pagal nurodytas pareigas darbuotojas būtų galėjęs dirbti. Pažymėtina tai, kad pats liudytojas apklausos teisme metu nurodė, kad nebuvo surinkta duomenų, jog kažkokie tai darbai E. B. būtų buvę pavesti dirbti elektros spintoje, taip pat buvo nagrinėjama, kad po spintos apačia reikėjo pratempti kontrolinius kabelius, tačiau laivo įgula patvirtino, kad kabeliai jau buvo pravesti ankstesnio remonto metu. Taip pat nurodė, kad nebuvo konkretaus apibrėžimo ir buvo abejonės, ar pakėlus „pajolas“ , tai yra veikiantis elektros įrenginys, ar ne. Kadangi atsiranda rizika vienokiu ar kitokiu būdu priartėti prie elektrą turinčių dalių ar netyčia pažeisti kabelį ir gauti elektros smūgį rišant tuos kabelius, liudytojo teigimu, manytina, kad tai elektrotechninis darbas (12 tomo b. l. 151).

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, teismo nuomone, yra prieštaringas, iš jo nėra aišku kokiais konkrečiais tyrimo metu gautais duomenimis buvo padaryta išvada, kad E. B. dirbo veikiančiame elektros įrenginyje ir turėjo būti prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Matyti, kad darant išvadas joks tyrimas nebuvo atliktas siekiant nustatyti, ar kabeliai (jų dalis), kuriuos nelaimingo atsitikimo dieną turėjo parišti E. B., buvo su elektros įtampa, kaip teigė liudytojas A. D.. Teisme apklausti liudytojai, dirbę laive „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, kad visus darbus, kuriems reikalinga elektrotechniko kvalifikacija, atlikdavo tik AS „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, rangovų darbuotojams buvo pavedama atlikti tik elektrotechniko kvalifikacijos nereikalaujančius, techninius, pagalbinius darbus. Liudytojai patvirtino, kad buvo klojami ir rišami kabeliai be elektros įtampos. Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga, neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad laive „(duomenys neskelbtini)“ įvykio vietoje kabelių trasoje buvo kabelių, kuriais tuo metu tekėjo elektros srovė. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad kabelių, kuriais neteka elektros srovė, klojimo, jų rišimo darbai, turėtų būti vertinami kaip elektros instaliacijos darbai.

Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, jog niekas nedavė nurodymo E. B. atlikti kokius nors darbus prie ar po elektros spinta Nr. 13, nei pačioje elektros spintoje. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, kad E. B. su liudytoju šioje byloje apklaustu A. D. buvo pavesta atlikti būtent elektros instaliacijos darbus veikiančių elektros įrenginių (paskirstymo) patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“ prie elektros įrenginių spintų su pajungta 440 V įtampa, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Viso byloje atlikto ikiteisminio tyrimo eiga patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nustačius, kad E. B. neturėjo elektrosaugos kvalifikacijos ir padarius išvadą, jog atestato negavęs asmuo veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo, visas tolimesnis tyrimas buvo atliekamas nepagrįstai vertinant galimą elektrosaugos taisyklių organizuojant darbus laive „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimą, iš esmės neanalizuojant, ar pagal darbų laive „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo sutartį, taip pat pagal rangos sutartis, faktiškai laive dirbusių darbuotojų parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tarp kurių buvo ir žuvęs E. B., faktiškai atliko elektros instaliacijos darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose. Teismo vertinimu, nustačius, kad elektros instaliacijos darbų veikiančiuose elektros įrenginiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai laive „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai neatliko ir neplanavo atlikti, visi reikalavimai užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą būtent elektrosaugos srityje (pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių reikalavimus) kurių neva tai nebuvo laikomasi, ir kaltinamajame akte nurodyti šią sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai vertintini kaip pertekliniai, nesudarantys pagrindo taikyti už darbuotojo saugą ir sveikatą atsakingiems asmenims nei baudžiamosios, nei kokios nors kitos atsakomybės rūšies.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad pagal Įstatymo 27 straipsnio reikalavimus darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. iki žūties dienos 2021-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo labai trumpai (nuo (duomenys neskelbtini)). Kaip jau minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad buvo dirbami darbai, nereikalaujantys aukštos kvalifikacijos ir specifinių įgūdžių, nebuvo naudojamos jokios naujos technologijos, darbo priemonės nebuvo modernizuotos, nukentėjusiajam nereikėjo dirbti su jokiais sudėtingais įrenginiais. Kaltinamasis V. M. nurodė, kad E. B. priėmimą į darbą lėmė ir jo patirtis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri jam buvo žinoma kaip patikima laivų remonto darbus atliekanti įmonė. Šios įmonės darbuotojai liudytojai T. R. ir M. S. teisme patvirtino, kad E. B. dirbo įmonėje ir statomame laive atliko kabelių klojimo ir rišimo darbus. Taip pat patvirtino, kad tokiam darbui elektrotechniko kvalifikacija nereikalinga, nes toks darbas su elektra nėra susijęs. Taip pat patvirtino, kad E. B. buvo supažindintas su elektrosaugos instrukcija, nors jo darbas su elektra tiesiogiai nebuvo susijęs. Šie parodymai patvirtina, kad E. B. turėjo kalbelių montavimo patirties, be to, jis ne vieną kartą buvo supažindintas su elektrosaugos instrukcijomis.

Nors pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. B. dirbo ne tik laive „(duomenys neskelbtini)“, bet ir kitame laive, kur atliko ne kabelių klojimo ir rišimo, bet šviestuvų plovimo darbus, šie duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad pagal pavestų atlikti darbų pobūdį E. B. trūko kokių nors papildomų įgūdžių ir buvo poreikis papildomai jį instruktuojant suteikti darbuotojui papildomų žinių, susijusių su jo gebėjimu saugiai dirbti. Teismo vertinimu, reikalavimas darbdaviams, kad nesant jokių reikšmingų darbo vietos ir darbo sąlygų pasikeitimų (šiuo atveju siunčiant darbuotojus dirbti konkrečios kvalifikacijos nereikalaujančius darbus į skirtingus laivus), būtų atliekamas papildomas darbuotojų instruktavimas, būtų iš esmės nesuderinamas su protingumo kriterijais, perteklinis ir nepagrįstai trukdytų darbų organizavimo ir atlikimo procesą. Šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. B. būtų buvę reikalingi kokie nors papildomi mokymai ar instruktažai, siekiant užtikrinti jam saugias darbo sąlygas. Nėra pagrindo vertinti, kad skirtinguose laivuose jis galėjo susidurti su iš esmės skirtingais rizikos veiksniais. Dėl to teismas daro išvadą, kad kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti laikomasi, tačiau buvo nepagrįstai nesilaikoma Įstatymo 27 straipsnio reikalavimų.

Įstatymo 30 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo“ 10 dalies reikalavimų pažeidimas šiuo atveju kaltinamajame akte taip pat nurodytas formaliai, nes, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad E. B. darbas skirtinguose laivuose buvo susijęs su skirtingais pavojingais rizikos veiksniais. Šiuo atveju nustatyta, kad tiek V. M., tiek A. Ž. instruktavo E. B.. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) atstovų yra susiklosčiusi ilgametė bendradarbiavimo praktika, pagal kurią jie bendradarbiauja ir susitaria dėl to, kokios specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojų konkretiems darbams reikia. Jeigu darbų pobūdis iš esmės nesikeičia, tai reikalavimas darbdaviams informuoti raštu vienas kitą apie pasikartojančius rizikos veiksnius skirtinguose laivuose taip pat yra perteklinis, nedarantis reikšmingos įtakos darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimui.

Kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių reikalavimai dėl to kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali aptarnauti laivo elektros įrenginius, atskiras sistemas ir prietaisus, susijusius su srovinėmis dalimis ir įtampa, tačiau neaišku kokius konkrečiai šių taisyklių punktus ir kokiu būdu turėjo vykdyti kaltinamieji šioje byloje, tačiau to nedarė. Neaišku koks yra priežastinis ryšys tarp galimo šių taisyklių, taikomų ne remonto darbus laive atliekančių įmonių darbdaviams, pažeidimo ir byloje kilusių pasekmių. Todėl šių taisyklių nurodymas kaltinamajame akte taip pat vertintinas kaip perteklinis, nepagrindžiantis kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių pažeidimas pasireiškė tuo, kad buvo nesuderinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos reikalavimai, nebuvo gautas rašytinis konkrečių darbų užsakymas bei neparengtas darbų technologinis aprašymas bei buvo nekoordinuojami kitos įmonės atstovų paskirti darbai. Dėl šios kaltinimo dalies teismas pažymi, kad Įstatymo 30 straipsnyje numatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Ši Įstatymo formuluotė reiškia, kad darbų koordinavimas tarp įmonių nebūtinai turi vykti raštu rengiant technologinį aprašymą.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto turinys iš esmės patvirtina, kad buvo padaryta išvada, jog E. B. buvo pavesta atlikti elektros instaliacijos darbus veikiančiame elektros įrenginyje ir daroma išvada, kad organizuojant darbus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimai, susiję su darbų organizavimu veikiančiuose elektros įrenginiuose. Būtent šių taisyklių 15.3 punktas įtvirtina nuostatą, kad veikiančiuose elektros įrenginiuose savarankiškai dirbti turi teisę fiziniai asmenys: <...> 15.3. išklausę instruktavimą darbo vietoje, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Iš šio reikalavimo matyti, kad minėtos taisyklės įpareigoja sudaryti Įstatymo 30 straipsnyje numatytą bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą tais atvejais, kai veikiančiame elektros įrenginyje dirba dvi ar daugiau įmonės. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nepagrįstai nustačius, kad E. B. buvo pavesta dirbti su veikiančiais elektros įrenginiais, nepagrįstai buvo padaryta ir išvada, kad privalėjo būti sudarytas darbuotojų instruktavimo tvarkos aprašas, taip pat kad turėjo būti vykdomi šių taisyklių reikalavimai, susiję su reikalavimais dirbant veikiančiuose elektros įrenginiuose, išvardinti kaltinamajame akte. Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad E. B. dirbo kaip stažuotojas ir patalpoje „SWITCHBOARD ROOM 104“ vienas be priežiūros dirbti negalėjo.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad E. B. dirbo veikiančių elektros įrenginių patalpoje ir prisilietė prie veikiančio elektros įrenginio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 10 punktu, elektros įrenginių patalpa – patalpa, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir, į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Patalpa turi būti pažymėta ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“. Kitiems asmenims į šią patalpą leidžiama įeiti tik pirmiau minėtam elektrotechnikos darbuotojui leidus arba jam nuolat prižiūrint. Šiose taisyklėse veikiantis elektros įrenginys - toks elektros įrenginys, į kurį yra įjungta arba bet kuriuo metu komutaciniais aparatais arba tam skirtais įtaisais gali būti įjungta įtampa.

Pažymėtina tai, kad šios taisyklių 15 punkte yra nurodyti veikiančiuose elektros įrenginiuose dirbantiems fiziniams asmenims keliami reikalavimai. Konkretūs reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi asmenims, dirbantiems elektros įrenginių patalpoje, nenurodyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinimas šioje byloje yra grindžiamas ir ekspertizės aktais, kuriuose yra nurodyti galimi Tiasyklių pažeidimai.

2023 birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu elektros poveikio mirtiną traumą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. B., paskirta kompleksinė darbų saugos, energetikos ir teismo medicinos ekspertizė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17505-21 medžiagoje, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, adresu Lvivo g. 19A, Vilnius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ekspertams/specialistams, adresu Verkių g. 25C-1, Vilnius bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams, adresu Didlaukio g. 86E, Vilnius.

Iš 2023-07-31 Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos rašto Nr. R2-(KLT)-5993 dėl ekspertizės atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-175505-21 matyti, kad jame nurodyta, kad „<...>E. B. mirtis dėl elektros srovės poveikio ir tyrimo medžiagoje užfiksuotas faktas, kad buvo dirbama Laivo patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“ (toliau – Laivo patalpa), kurioje buvo įjungta elektros 440 V įtampa leidžia daryti išvadą, kad buvo dirbama veikiančiame elektros įrenginyje <....> (10 tomo b. l. 57-62). Atliekant ekspertizę, gautame rašte pažymėta, kad Taisyklių 6 punktas numato, kad eksploatuojant specialiųjų parametrų elektros srovės įrenginius (ryšio, elektrifikuoto miesto ir geležinkelio, oro, vandens transporto ir kitus), reikia vadovautis kitų institucijų parengtomis specializuotomis taisyklėmis, kurių nuostatos neturi prieštarauti Taisyklių reikalavimams. Taigi, kaip numatyta minėtame teisiniame reglamentavime, Taisyklės eksploatuojant Laivo elektros srovės įrenginius netaikomos, tačiau jos negali prieštarauti Taisyklių reikalavimams. Teismo vertinimu, šiuo atveju daromos sąlyginės išvados pažymint, kad išvados daromos remiantis Taisyklėse įvirtintomis nuostatomis, neatsižvelgiant į tai, ar eksploatuojant specialiųjų parametrų elektros srovės įrenginius neturėtų būti taikomos specializuotos taisyklės.

Rašte nurodyta, kad vadovaujantis Taisyklių 10 punkte įtvirtinta elektros įrenginio eksploatuotojo sąvoka ir Taisyklių 166 punktu, kuriame numatyta, kad asmenys, planuojantys dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, privalo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, pateikti prašymą dėl leidimo dirbti ne savo elektros įrenginiuose, pridedant Tarybos išduotą atestatą, suteikiantį teisę vykdyti šiuos darbus konstatuotina, kad dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose, kurie jiems nepriklauso nuosavybės ar patikėjimo teise gali tik juridinis asmuo, turintis Tarybos išduotą atestatą, numatytą Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 „Dėl Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių patvirtinimo“ (įvykio metu galiojanti redakcija), 3 priedo 26 punkte. Nepateikus tokio dokumento ir sąrašo elektros įrenginių savininkui arba asmeniui, kuriam priklauso elektros įrenginiai, leisti dirbti kitos įmonės darbuotojams arba pavieniams asmenims draudžiama.

Pažymėtina, kad pagal šiuos Taisyklių punktus, elektros įrenginių savininku turėtų būti laikomas laivo „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, ar atliekant laivų, kuriuose yra veikiančių elektros įrenginių, remonto darbus neturėtų būti taikomos kitokios nei elektros įrenginių savininkams pagal šias Taisykles taikytinos sąlygos. Jeigu būtų nustatyta, kad laivams turėtų būti taikomos Taisyklių nuostatos, tai atsakomybę už leidimą dirbti elektros darbus laive be atestato turėtų prisiimti laivo savininkas. Pažymėtina tai, kad nors kaltinamajame akte, remiantis ekspertų išvadomis, buvo nurodytas Taisyklių 10 ir 166 punkto reikalavimų pažeidimas, tačiau šio Taisyklių pažeidimo ryšys su kilusiomis pasekmėmis ir atsakomybės už šių pažeidimų taikymo pagrindas būtent kaltinamiesiems yra nenustatytas. Daryti išvados, kad darbai laive buvo atliekami neteisėtai, remdamasis tik Taisyklių 166 punktu, teismas neturi pagrindo. Jokių kitų šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

Visos išvados dėl Taisyklių pažeidimo padarytos atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos išduoto atestato ir (arba) sutarčių su turinčiais tokį atestatą neturėjo bei tai, kad E. B. neturėjo reikiamos kvalifikacijos vykdyti Laivo elektros eksploatavimo darbus ir dėl to buvo pažeistas Taisyklių 20 punkto reikalavimas. Kaip jau minėta, išvados dėl E. B. darbo pobūdžio turėjo būti daromos vertinant ne tik jo turimą kvalifikaciją, bet ir duomenis apie jo faktiškai atliekamas darbo funkcijas. Atsakant į 3 klausimą padaryta išvada, kad Įvertinus Taisyklių 10 punkte minėtą veikiančio elektros įrenginio sąvoką, privalomų rašytinių darbų nurodymų ir (ar) pavedimų nebuvimą ir tyrimo medžiagoje užfiksuotą faktą, kad darbai buvo vykdomi Laivo patalpoje esančioje elektros jėgos spintoje (elektros įrenginyje) su pajungta elektros 440 V įtampa leidžia daryti išvadą, kad buvo dirbama veikiančiame elektros įrenginyje.

Taigi iš Tarybos rašto matyti, kad atsakant į 3 klausimą buvo nurodyta, kad veikiančiame elektros įrenginyje buvo dirbama dėl to, kad darbai buvo vykdomi Laivo patalpoje esančioje elektros jėgos spintoje (elektros įrenginyje) su pajungta elektros 440 V įtampa. Tačiau kitoje rašto vietoje jau buvo nurodyta, kad rašte minėtos sąvokos, E. B. mirtis dėl elektros srovės poveikio ir tyrimo medžiagoje užfiksuotas faktas, kad buvo dirbama laivo patalpoje – „SWITCHBOARD ROOM 104“, kurioje buvo įjungta elektros 440 V įtampa leidžia daryti išvadą, kad buvo dirbama veikiančiame elektros įrenginyje. Atsakymas į 3 klausimą pateiktas netiksliai, jis neatspindi klausimo esmės. Dėl to darytina išvada, kad ekspertizės akto nėra visiškai aišku, ar tik elektros jėgos spinta yra veikiantis elektros įrenginys, ar veikiančiu elektros įrenginiu yra laikoma ir patalpa, kurioje buvo elektros jėgos spinta. Ši aplinkybė patvirtina ekspertizės akto prieštaringumą ir nenuoseklumą.

Be to, atsakant į 6 klausimą, padaryta išvada, kad Taisyklių 15 punkte nurodyta, kokie fiziniai asmenys turi teisę savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie E. B. turimą kvalifikaciją elektros įrenginių srityje, todėl, vadovaujantis Taisyklių 15.6 papunkčiu, jis ne tik neturėjo teisės savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose ir atlikti elektriko, kabelių tiesimo/tvirtinimo darbus Laive, bet ir, vadovaujantis Taisyklių 181 punktu, savarankiškai patekti į tokią patalpą. Laivo patalpa atitinka Taisyklių 10 punkte įtvirtintą Elektros įrenginių patalpos sąvoką, kur Elektros įrenginių patalpa – patalpa, kurioje sumontuoti veikiantys elektros įrenginiai ir į kurią be priežiūros leidžiama įeiti tik tuos elektros įrenginius prižiūrinčiam elektrotechnikos darbuotojui. Patalpa turi būti pažymėta ženklu „ATSARGIAI, ELEKTROS SMŪGIO PAVOJUS“.

Pažymėtina, kad iš šio punkto nėra aišku, kodėl daroma išvada, jog E. B. neturėjo teisės savarankiškai atlikti ne tik elektriko, bet ir kabelių tiesimo/tvirtinimo darbus. Šioje byloje nebuvo gauta duomenų, kad laivo elektrotechnikos darbuotojas nebuvo davęs leidimo atlikti darbus „SWITCHBOARD ROOM 104“ patalpoje įvykio dieną. Jeigu laivo elektrotechnikos darbuotojas darbus šioje patalpoje atlikti leido, tai tiek šioje patalpoje, tiek kitose patalpose laive atlikti kabelių tiesimo/tvirtinimo darbus E. B. pagal Taisyklių 10 punkto reikalavimus galėjo. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su šia išvada, neatitinkančia faktiškai buvusios situacijos.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Taisyklių 181 punkto reikalavimus, elektros įrenginių patalpos, prie kurių yra galimybė prieiti pašaliniams asmenims, privalo būti nuolat užrakinti, išskyrus atvejus, kai narveliuose, skyduose, spintose ar rinklėse vykdomi darbai, teismui kyla abejonių dėl to, ar atsižvelgiant į liudytojų parodymus apie tai, kad patalpoje „SWITCHBOARD ROOM 104“ yra laisvalaikio zona, įėjimai į šią patalpą nėra užrakinti, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar patalpa „SWITCHBOARD ROOM 104“ visiškai atitinka elektros įrenginio patalpos sąvoką, įtvirtintą Taisyklėse. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad specialios Taisyklės, reglamentuojančios saugos eksploatuojant elektros įrenginius laive, Lietuvoje nėra patvirtintos, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės šiuo atveju vertintinos kaip nustatančios tam tikrus bendrus standartus, pagal kuriuos turi būti vertinamas elektros įrenginių eksploatacijos laive saugumas (dėl to, kad tvirtinamos specialios taisyklės neturėtų prieštarauti šioms Taisyklėms), tačiau jos turi būti taikomos įvertinus laivo, kaip transporto priemonės, turinčios vidaus elektros sistemą, kuri skiriasi nuo kitų elektros įrenginių, ypatumus.

2023-08-07 ekspertizės akto Nr. 11-1452 (23) išvados (10 tomo b. l. 64-74) buvo grindžiamos 2023-07-31 Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos rašte Nr. R2-(KLT)-5993 padarytomis prieštaringomis išvadomis.

Ekspertai išvadas dėl to, jog E. B. buvo leista vienam dirbti veikiančiame elektros įrenginyje pažeidžiant Taisyklių reikalavimus darė nepagrįstai remdamiesi prielaida, kad E. B. buvo iš tikrųjų pavesta dirbti veikiančiame elektros įrenginyje. Ekspertai netikrino šios prielaidos pagrįstumo ar nepagrįstumo, nebuvo vertinama kita byloje surinkta medžiaga, iš kurios būtų galima spręsti apie E. B. pavestų atlikti darbų pobūdį. Todėl buvo padarytos bylos medžiaga nepagrįstos išvados, kurių ekspertų apklausos teisme metu nepavyko pašalinti, dėl to priimant nuosprendį, šiomis prieštaringomis išvadomis nesivadovaujama.

Teismas sprendžia, kad Taisyklėse įtvirtintų nuostatų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad veikiančiu elektros įrenginiu turėtų būti laikomas tik toks elektros įrenginys, į kurį yra įjungta arba gali būti įjungta įtampa. Todėl ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo svarstomas klausimas, ar „SWITCHBOARD ROOM 104“ patalpa gali būti vertinama kaip veikiantis įrenginys. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad „SWITCHBOARD ROOM 104“ patalpa galėtų būti vertinama kaip veikiantis elektros įrenginys neturėjo būti svarstoma. Kadangi pati patalpa „SWITCHBOARD ROOM 104“ nėra veikiantis elektros įrenginys ir šioje patalpoje nebuvo planuojama atlikti darbus veikiančiame elektros įrenginyje, planuojami atlikti darbai turėjo būti atliekami pakankamai toli nuo įtampą turinčių dalių, remiantis Taisyklių 10 punkto reikalavimais, nustatančiais darbų elektros pavojaus atžvilgiu kategorijas ir Taisyklių 3 priedu, atliekant darbus „SWITCHBOARD ROOM 104“ patalpoje, kurioje buvo izoliuojamieji skydai, turėjo būti užtikrintas tik reikalavimo žmogui neprisiliesti prie įtampą turinčių dalių tinkamas vykdymas. Pažymėtina, kad nedavus pavedimo darbuotojui atidaryti elektros skydo dureles ir nepavedus atlikti darbus veikiančiame elektros skyde, šio reikalavimo vykdymas iš esmės yra užtikrinamas, darbų atlikimas tokioje patalpoje, kurioje elektros skydai yra uždaryti, vertintinas kaip saugus ir nepavojingas. Papildomi reikalavimai, susiję su elektrotechniniam personalui, dirbančiam veikiančiame elektros įrenginyje, numatytais reikalavimais (Taisyklių 15 punktas), šioje patalpoje neturėjo būti taikomi. E. B. nebuvo reikalinga atestuoto elektrotechnikos darbuotojo priežiūra, jis kaltinamajame akte nepagrįstai įvardintas kaip stažuotojas, kuriam buvo pavesta dirbti su elektros įrenginiais (Taisyklių 16 punktas, 38 punktas). Pažymėtina ir tai, kad teismo vertinimu, kabelių montavimas ir rišimas, nejungiant jų į elektros spintas, negali būti vertinamas kaip darbas su elektros įrenginiais, kaip tai nurodyta stažuotojo apibrėžime taisyklėse, be to, tai nėra elektrotechninis darbas, kuriam atlikti reikalinga atestuoto elektrotechnikos darbuotojo kvalifikacija. Šią aplinkybę nurodė ne tik kaltinamieji, bet ir įmonės (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad E. B. buvo pasirašytinai supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintomis elektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos ir Elektromontuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijomis bei „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinta „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 3“. Nors pagal 2016 m. birželio 8 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriaus V. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos ,,Elektromontuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8“ 1 dalies 1.1. punkto reikalavimus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojais gali dirbti <...> turintys atitinkamą elektrosaugos kvalifikaciją, <...>, o E. B. tokios kvalifikacijos neturėjo, nagrinėjamu atveju nustačius, kad jam nebuvo pavedama atlikti elektrosaugos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, šio instrukcijos punkto nesilaikymas nevertintinas kaip reikšmingas darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimas, už kurį turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Teismo nuomone, pagal savo gyvenimišką ir darbo patirtį, pagal darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančias instrukcijas, su kuriomis jis buvo susipažinęs, E. B. turėjo realią galimybę numatyti ir įvertinti, kad elektros spintoje Nr. 13, uždengtoje durelėmis, gali tekėti elektros srovė, o atidarius dureles ir prisilietus prie tam tikrų toje spintoje esančių dalių elektros srovė gali jį paveikti. Nors žuvusiojo artimieji nukentėjusieji A. B., T. B. ir G. B. bei liudytojai R. M. ir M. R. teigė, kad E. B. paniškai bijojo elektros, vengė atlikti elektros darbus buityje, dėl to galbūt pats negalėjo savo noru lįsti į elektros spintą, teismas sprendžia, kad su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Teismo nuomone, šie duomenys iš esmės patvirtina, kad nukentėjusysis savo žinias elektrosaugos srityje vertino kaip nepakankamas ir neturėjo nei patirties, nei kvalifikacijos elektros instaliacijos darbams atlikti ir šių darbų faktiškai neatlikdavo, tačiau dėl šioje byloje tiksliai nenustatytų priežasčių elgėsi labai neatsargiai ir neapgalvotai, priartėjo ir prisilietė prie atidarytos elektros spintos įtampą turinčių dalių ir dėl to patyrė mirtiną elektros srovės poveikį. Tokiu būdu jis pats pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-07-16 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveiktos įvadinės instrukcijos“ 3.11 punktą, įpareigojantį „nelįsti prie elektros įrenginių (elektros paskirstymo skydelių ir kt.). Neatidarinėti elektros paskirstymo spintų.“

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte nurodytas kaip pažeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 dalis, numatanti, kad darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja, negali būti suprantama kaip reikalavimas, kad kiekvienas darbuotojas raštu patvirtintų, jog yra detaliai susipažinęs su visais laive esančiais įrenginiais. Šiuo atveju būtina vertinti, ar laivo patalpa, kurioje dirbo E. B., buvo ženklai, įspėjantys apie elektros srovės pavojų. Įvykio vietoje nebuvo padarytos nuotraukos, kuriose matytųsi įėjimo į patalpą „SWITCHBOARD ROOM 104“ durys, todėl nustatyti, ar ant šių durų įvykio metu buvo apie elektros srovės pavojų įspėjantys ženklai, teismas neturi objektyvios galimybės, todėl teismas remdamasis liudytojo V. S. parodymais, kad į „switchboard room“ patenkama per du įėjimus, kurie yra visada atidaryti, ir ten yra aiškūs įspėjamieji ženklai apie aukštą įtampą ir didelį garsą, neturi pagrindo teigti, kad įspėjamųjų ženklų apie elektros įtampą šioje patalpoje nebuvo.

Iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad patalpoje „SWITCHBOARD ROOM 104“ yra daug spintų, kurių visų durelės uždarytos, ant durelių šviečia žalios lemputės, įspėjančios apie elektros įtampos buvimą spintose. Tiek liudytojų darbuotojų dirbusių laive „(duomenys neskelbtini)“ parodymai apie tai, kad jie buvo instruktuojami kaip saugiai atlikti darbus laive, buvo supažindinti ir pasirašę darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, buvo aprūpinti asmeninėmis darbo ir apsaugos priemonėmis (šalmais, pirštinėmis, replėmis ir pan.), tiek rašytinė bylos medžiaga apie planuojamus taip vadinamus „blackout“, kai laive buvo visiškai atjungiamas elektros srovės tiekimas ir atliekami darbai, tiesiogiai susiję su elektros įrenginiais, patvirtina, kad atliekant darbus laive buvo laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, darbai buvo planuojami vertinant darbuotojams dėl elektros srovės poveikio galinčias kilti rizikas. Aplinkybė, kad E. B. buvo instruktuotas pagal AS „(duomenys neskelbtini)“ „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 3“ patvirtina, kad jis buvo susipažinęs su elektros įrenginių keliamais pavojais, buvo susipažinęs su saugos reikalavimais dirbant veikiančiuose elektros įrenginiuose ir patalpoje, kurioje buvo elektros įrenginių, turėjo būti itin atsargus.

Teismo vertinimu, darbdavių veiksmai, kai darbuotojui būtų pavedama atlikti darbą prie veikiančios atidarytos elektros spintos su atidarytomis durelėmis, reikštų itin didelę riziką bet kuriam darbuotojui patirti elektros srovės poveikį ir galėtų būti vertinami kaip tyčiniai, tačiau nagrinėjamu atveju pagal byloje surinktų duomenų visumą nėra jokio pagrindo teigti, kad E. B. buvo pavesta dirbti tokiomis sąlygomis. Iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje nebuvo jokių kitų atidarytų elektros spintų, Valstybinės darbo inspekcijos išvadoje nėra pažymėta, kad patalpoje, kurioje buvo rastas E. B. kūnas, būtų atidarytos kurios nors dar spintos (be spintos Nr. 13) durys, įvykio vietos apžiūros akte užfiksuota, kad elektros spintos buvo uždarytos. Nors laivo įgulos nariai, duodami pradinius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad saugumo sumetimais dirbant patalpoje Switchboard room“ turėjo būti atjungta elektros įtampa, tokie paaiškinimai teismo vertinimu, atsižvelgiant į įvykusį nelaimingą atsitikimą yra natūrali reakcija į įvykį, nes akivaizdu tai, kad jeigu elektros įtampa būtų buvusi išjungta, tai šis nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo darbdaviams, būtina įvertinti, ar darbdavys turėjo ir galėjo numatyti, kad pagal planuojamų atlikti darbų pobūdį tokia priemonė yra būtina, ar ne. Kaip jau minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju pagal atliekamų darbų pobūdį buvo būtina imtis tokių saugumo priemonių. Todėl teismas daro išvadą, kad darbdavys šiuo atveju neturėjo jokios realios galimybės numatyti šioje byloje nustatytų padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią??, neprivalėjo atlikti jokių papildomų veiksmų, kad užtikrintų E. B. saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pažymi, kad neabejotinų ir patikimų duomenų, jog A. Ž. ar V. M. būtų pavedę ar žinoję, kad E. B. bus pavesta atlikti kaltinime nurodytus darbus veikiančiame elektros įrenginyje ir pritarę tokių darbų atlikimui, byloje nėra. Todėl nesant kaltinamųjų nurodymo ir/ar pritarimo dėl laidų parišimo nelaimingo atsitikimo vietoje – konkrečiai elektros spintoje Nr. 13 ar po ja, negalima ir darbdavio atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina tai, kad pagal byloje surinktą medžiagą darytina išvada, jog E. B. pagal jam pavestų darbų pobūdį nebuvo jokio poreikio nei atidaryti elektros spintos dureles, nei atlikti kokius nors veiksmus pačioje elektros spintoje Nr. 13. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad žuvusiajam buvo pavesta parišti kokius nors (kaltinime nurodyta elektros) laidus po elektros spinta Nr. 13. Tiek rašytinė bylos medžiaga, susijusi su darbų laive „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir atlikimu, tiek liudytojų, atlikusių darbus laive, parodymai patvirtina, jog šiame laive rangovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųsti darbuotojai atliko tik kabelių be elektros įtampos klojimo, rišimo darbus. Tuo pačiu šie duomenys iš esmės patvirtina ir kaltinamųjų iškeltą versiją, kad E. B. į elektros spintą Nr. 13 pateko savavališkai, be asmenų, atsakingų už darbuotojų saugą žinios, pats elgdamasis neatsakingai ir neapdairiai, nedėvėdamas šalmo, kurį turėjo su savimi, pažeisdamas darbuotojų saugos reikalavimus, jis lindo į elektros spintą, t.y. atliko veiksmus, lėmusius jo žūtį. Nors byloje nėra duomenų, remiantis kuriais būtų galima nustatyti, kas konkrečiai atidarė elektros spintos Nr. 13 duris, tačiau byloje atliktas eksperimentas patvirtina, jog elektros spintos dureles buvo galima atidaryti su tokio tipo žirklėmis, kurios buvo išduotos E. B. kaip individuali darbo priemonė. Todėl versijos, kad E. B. pats galėjo atsidaryti elektros spintos dureles teismas kategoriškai atmesti negali. Neturint duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba kuriam nors kitam subrangovui įmonė (duomenys neskelbtini) būtų planavusi pavesti atlikti elektrotechnikos darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose, nebuvo pagrindo surašyti ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarpusavio atsakomybės ribų aktus, sudaryti kitus teisės aktuose nustatytus susitarimus dėl darbo veikiančiuose elektros įrenginiuose. Tokių dokumentų nebuvimas dėl nurodytų aplinkybių negali būti vertinamas kaip kaltinamajame akte nurodytų įstatymų, taisyklių bei lokalinių įmonių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugos taisykles, galėjęs lemti darbuotojo mirtį, pažeidimas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados 2021-10-01 Nr. T-V 354/2021-(01) šioje byloje matyti, kad E. B. lavono kraujyje rasta 0,006 mg/l tetrahidrokanubinolio, 0,018 mg/l tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje amfetaminų, kakaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (7 tomo b. l. 146). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-06-07 rašto Nr. 552 ,,Informacijos pateikimas dėl tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties poveikio organizmui ir jos pavartojimo laiko nustatymo“ matyti, kad pateiktas atsakymas, jog šlapime THC ir jo metabolitai gali būti aptinkami apie 2-3 paras po vienkartinio pavartojimo, iki 5-15 parų, vartojant kelis kartus per savaitę ir net nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių, vartojant pastoviai. Tai, kad kraujyje ir šlapime rasta ne tik THC metabolitų bet ir paties THC rodo kad kanabinoidai - kanapių produktai galėjo būti pavartoti neužilgo, tai yra iki keleto valandų prieš mirtį (7 tomo b. l. 152). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023-05-24 rašto Nr. (1.8Mr)SD-188 matyti, kad ekspertizės, siekiant nustatyti asmens apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų neatliekamos. Nurodyta, kad apsvaigimas – tai psichinių, vegetacinių ir neurologinių sutrikimų, kuriuos sukelia vartotos psichoaktyvios medžiagos, visuma. Apsvaigimas, be kita ko, priklauso ir nuo asmens individualių savybių (anatominių, fiziologinių, psichologinių), todėl vien tik pagal kraujyje nustatytą psichoaktyvios medžiagos koncentraciją spręsti apie asmens apsvaigimą negalima. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra nustatytų psichiką veikiančių medžiagų ribinių koncentracijų apsvaigimui patvirtinti, todėl įtariant asmens apsvaigimą turėtų būti atliekama medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti (9 tomo b. l. 157).

Šie duomenys patvirtina, kad žuvusysis E. B. buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad nei kaltinamasis A. Ž., organizavęs darbus laive nelaimingo atsikimo dieną, nei liudytojas A. D., dirbęs kartu su E. B., nurodė nepastebėję jo elgesyje kokių nors pasikeitimų, kiti apklausti liudytojai taip pat nenurodė pastebėję, kad E. B. vartotų narkotines medžiagas, jo elgesys neatrodė keistas ar neįprastas, jiems nekėlė įtarimų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, be to, nėra patvirtintos metodikos, pagal kurią būtų galima nustatyti konkretų asmens apsvaigimo lygį, nėra pagrindo teigti, kad E. B. dėl apsvaigimo galėjo atlikti pavojingus neatsargius veiksmus, lėmusius jo žūtį.

Teismas pažymi, jog šiuo atveju nesant galimybės objektyviais ir esminių prieštaravimų neturinčiais įrodymais patvirtinti, jog E. B. buvo pavesta atlikti elektros instaliacijos darbus - „SWITCHBOARD ROOM 104“ patalpoje parišti po elektros spinta Nr. 13 esančius elektros laidus, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, ir A. Ž. kaip laivo „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimą kontroliavusiam ir darbus galėjusiam paskirstyti projektų vadovui, nagrinėjamu atveju kilo pareiga užtikrinti darbuotojų saugias darbo sąlygas kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, jeigu E. B. būtų atlikęs tik jam pavestas užduotis - „SWITCHBOARD ROOM 104“ patalpoje parišti kabelius ir dėl nenustatytų priežasčių nebūtų lindęs į elektros spintą Nr. 13, jis nebūtų pro atidarytos elektros spintos dureles prisilietęs prie veikiančio elektros įrenginio ir nebūtų patyręs sunkių su gyvybe nesuderinamų sužalojimų, dėl kurių jis mirė. Nelaimingas atsitikimas tokiu atveju būtų neįvykęs. Dėl to šioje byloje nesant vieno iš neatsargaus nerūpestingumo kaltės elemento, t. y. pareigos būti atsargiam, V. M. ir A. Ž. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį negalima. Taip pat byloje nesant patikimų ir nenuginčijamų duomenų, kad E. B. buvo pavesta atlikti darbus elektros spintoje Nr. 13, negalima daryti išvados ir apie kitą neatsargaus nerūpestingumo elementą, t. y. spręsti, kad kaltinamieji turėjo realią galimybę užtikrinti saugias darbo sąlygas minėtu atveju. Taigi, šiuo atveju susiklostė kazuso situacija, kai kaltinamieji nesuvokė ir nenumatė, kad dėl jų veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingi padariniai kito asmens (darbuotojo E. B.) sveikatai ir gyvybei, nes nebuvo nurodę atlikti kaltinime nurodytus darbus ir negalėjo numatyti, kad jie bus atliekami, todėl ir neturėjo pareigos bei realios galimybės tokioje situacijoje užtikrinti saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas.

Byloje esantys duomenys ne paneigia, o patvirtina kaltinamųjų nurodytą versiją, jog nukentėjusysis E. B. pats savavališkai atliko veiksmus prie elektros spintos Nr. 13, nesilaikydamas saugumo reikalavimų, neinformuodamas apie tai darbdavio ar kito jo įgalioto atstovo, negavęs pavedimo atlikti kokius nors darbus. Todėl šiuo atveju už dėl darbuotojo savavališkų ir nesaugių veiksmų atlikimą kilusias neigiamas pasekmes kaltinamieji negali būti atsakingi, nes, kaip ir minėta, jie šiuo atveju neturėjo nei pareigos, nei realios galimybės užtikrinti darbų saugos reikalavimus, galėjusius padėti išvengti kilusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog BK nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

Šioje byloje yra nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai, sukėlę sunkius padarinius, tačiau už nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus nėra atsakingi kaltinamieji. Pažymėtina tai, kad teismo vertinimu, kaltinamąjį aktą patikslinus pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad E. B. buvo pavesta atlikti ne elektros instaliacijos darbus, o kabelių parišimą, pagrindo taikyti BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę nebūtų. V. M. ir A. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, išteisinami, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo, kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

I. Nustačius, kad įvykio vietoje paimti raktai priklausė E. B., atsižvelgus į posėdžio metu nukentėjusiosios A. B. pareikštą prašymą grąžinti raktus jai, teismas sprendžia, kad raktai, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (7 tomo b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. B..

II. Du atsuktuvai, darbinis švarkas, darbiniai batai, šalmas, replės, kurie supakuoti į rudos spalvos paketą su aiškinamaisiais užrašais, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (7 tomo b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“;

III. CD-R laikmena su VDI pateiktomis nuotraukomis iš įvykio vietos, 1 vnt. (3 tomo b. l. 171-172), CD-R laikmena su BPC garso įrašu. 1 vnt. (7 tomo b. l. 27-29), DVD-R laikmenos su pareigūnų vaizdo registratorių įrašais, 3 vnt., CD-R laikmena su BPC liudytojo T. R. apklausos telefonu garso įrašu 1 vnt., (7 tomo b. l. 39-49), – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje;

IV. Iš AS (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. paimti įmonės originalūs dokumentai esantys prie bylos Voke Nr. 2:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų daro vietoje registracijos žurnalas, 1 vnt.;

2. 2019 m. spalio 7 d. Nr. 20101-19-09 įsakymas, 3 lapai;

3. 2019-05-24 Nr. 2101-19-04 įsakymas, 2 lapai;

4. Projekto vadovo pareigybės nuostatai , 5 lapai;

5. Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 3, 8 lapai;

6. Dirbančiojo uždarose patalpose darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, 5 lapai;

7. Darbuotojo, dirbančio rankiniais pneumatiniais ir elektros įrankiais, darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 24, 5 lapai;

8. Darbuotojo, dirbančio su galandinimo staklėmis darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 26, 5 lapai;

9. Darbuotojo, dirbančio metalo pjovimo staklėmis darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 27, 6 lapai;

10. Transporto priemonių eismo taisyklės AB „(duomenys neskelbtini)” teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) Nr. 29, 7 lapai;

11. Pakrovimo – iškrovimo darbų rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 61, 14 lapų;

12. Stropuotojo, signalizuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 62, 9 lapai;

13. Kėlimo reikmenų priežiūros instrukcija Nr. 64, 6 lapai;

14. Darbuotojo, dirbančio su gręžimo staklėmis, darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 111, 5 lapai;

15. Darbų su kopėčiomis darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 7 lapai;

16. Aukšto slėgio valymo įrenginio darbų saugos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) 2, 5 lapai.,

– nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini AS (duomenys neskelbtini);

V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie laikomi prie bylos voke Nr. 3:

1. Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalas, 1 vnt.;

2. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas, 1 vnt.;

3. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalas, 1 vnt.;

4. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalas, 1 vnt.;

5. Sutartis rangos darbams, 1 lapas;

6. 2021 metų gegužės mėnesio darbo laiko grafikas, 2 lapai.

7. Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė, 1 lapas;

8. Vairuojančio tarnybinį ar nuosavą automobilį darbo reikalais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 4, 9 lapai.

9. Atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5, 11 lapų.

10. Elektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 7, 12 lapų;

11. Pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiajam darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9, 5 lapai

12. Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija apsisaugant nuo gripo epidemijos ir COVID-19 Nr. 10, 8 lapai.

13. Dirbančio aukštumoje darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 11, 11 lapų.

14. Darbo tvarkos taisyklės, 11 lapų.

15. Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija. 14 lapų.

16. Įvadinė (bendroji) gaisrinės saugos instrukcija, 5 lapai.

17. Įsakymas dėl darbuotojų sveikatos tikrinimų, 1 lapas;

18. Įsakymas dėl įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo, 1 lapas;

19. Įsakymas dėl atsakingo asmens už darbo sutarčių sudarymą, 1 lapas;

20. Įsakymas dėl atsakingo asmens paskyrimo už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą, 1 lapas;

21. Įsakymas dėl asmens, atsakingo už elektros ūkį, 1 lapas;

22. Įsakymas dėl darbuotojų sveikatos tikrinimų, 1 lapas;

23. Patalpų apžiūros prieš jų uždarymą instrukcija Nr. 1.1., 1 lapas;

24. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų gaisrinės saugos instruktavimų renginio ir darbuotojų instruktavimo tvarka, 2 (du) lapai.

25. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai Nr. 4, 11 lapai.

26. Darbuotojų, supažindintų su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencinių priemonių planu, registracijos žurnalas, 13 lapų;

27. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registracijos kortelė, 1 lapas;

28. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymai, 12 lapų.

29. B. E. asmens medicininė knygelė, 1 vnt.;

31. Darbuotojų, supažindintų su profesine rizika, registracijos žurnalas, 10 lapų;

32. Darbuotojų pareigybių, kurioms privalomas išankstinis ir periodinis profilaktinis sveikatos tikrinimas sąrašas, 5 lapai;

33. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atestavimo darbuotojų ir sveikatos klausimais protokolas, 2 lapai;

34. V. M. gaisrinės saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt.;

35. V. M. darbų saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt.;

36. E. B. darbo sutartis, 2 lapai;

37. Gaminio kokybės stebėtojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr.6,7 lapai;

38. Elektromontuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr.8, 16 lapų;

39. UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimas, 1 segtuvas

– nuosprendžiai įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu 2024-09-12 gautas kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Lino Kiaurakio prašymas iš Lietuvos valstybės priteisti kaltinamajam V. M. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas advokato pagalbos ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas. Su prašymu pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus – advokato Lino Kiaurakio 2023-05-10 išrašytą sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 23009 (1 210 Eur), 2023-06-12 išrašytą sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 23012 (1 500 Eur), 2024-09-12 išrašytą sąskaitą faktūrą V. M. Nr. 24035 (5 500 Eur ), atliktų darbų detalizaciją (13 tomo b. l. 22-26).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu advokatas Linas Kiaurakis atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, susijusius su tiriama šios įmonės veikla, pareiškus įtarimą V. M., pradėjo atstovauti jo interesus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismo vertinimu, kaltinamąjį išteisinus, nenustačius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, valstybė privalo atlyginti kaltinamojo ir jo atstovaujamos įmonės patirtas advokato atstovavimo išlaidas.

Prašymas tenkintinas ir V. M. iš valstybės priteistinos jo patirtos 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės priteistinos 2710 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dešimties eurų) advokato pagalbos bylos procese išlaidos. Šių išlaidų dydžiai įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę ir parengtų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, vertinti kaip pagrįsti.

2023-11-03 buvo gautas nukentėjusiosios A. B. advokato H. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo posėdžio metu 2024-09-12 nukentėjusioji A. B. atsisakė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiajai klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi 2021-05-31 (TAR, 2015, Nr. 2015-11240) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi 2021-05-31 (TAR, 2015, Nr. 2015-11240) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

I. Raktus, saugomus Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. B..

II. Du atsuktuvus, darbinį švarką, darbinius batus, šalmą, reples, kurios supakuoti į rudos spalvos paketą su aiškinamaisiais užrašais, saugomą Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

III. CD-R laikmeną su VDI pateiktomis nuotraukomis iš įvykio vietos, 1 vnt., CD-R laikmeną su BPC garso įrašu 1 vnt., DVD-R laikmenas su pareigūnų vaizdo registratorių įrašais, 3 vnt., CD-R laikmeną su BPC liudytojo T. R. apklausos telefonu garso įrašu 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje;

IV. Iš AS (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. K. paimtus įmonės originalius dokumentus:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą, 1 vnt.;

2. 2019 m. spalio 7 d. Nr. 20101-19-09 įsakymą, 3 lapus;

3. 2019-05-24 Nr. 2101-19-04 įsakymą, 2 lapus;

4. Projekto vadovo pareigybės nuostatus, 5 lapus;

5. Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 3, 8 lapus;

6. Dirbančiojo uždarose patalpose darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 10, 5 lapus;

7. Darbuotojo, dirbančio rankiniais pneumatiniais ir elektros įrankiais, darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 24, 5 lapus;

8. Darbuotojo, dirbančio su galandinimo staklėmis, darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 26, 5 lapus;

9. Darbuotojo, dirbančio metalo pjovimo staklėmis, darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 27, 6 lapus;

10. Transporto priemonių eismo taisykles AB „(duomenys neskelbtini)” teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) Nr. 29, 7 lapus;

11. Pakrovimo – iškrovimo darbų rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 61, 14 lapų;

12. Stropuotojo, signalizuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 62, 9 lapus;

13. Kėlimo reikmenų priežiūros instrukciją Nr. 64, 6 lapus;

14. Darbuotojo, dirbančio su gręžimo staklėmis, darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 111, 5 lapus;

15. Darbų su kopėčiomis darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 7 lapus;

16. Aukšto slėgio valymo įrenginio darbų saugos instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini) 2, 5 lapus.

– nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti AS (duomenys neskelbtini);

V. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtus originalius dokumentus, esančius voke Nr. 3.:

1. Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalą, 1 vnt.;

2. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą, 1 vnt.;

3. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalą, 1 vnt.;

4. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalą, 1 vnt.;

5. Sutartį rangos darbams, 1 lapą;

6. 2021 metų gegužės mėnesio darbo laiko grafiką, 2 lapus;

7. Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę, 1 lapą;

8. Vairuojančio tarnybinį ar nuosavą automobilį darbo reikalais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 4, 9 lapus;

9. Atliekančio pakrovimo – iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 5, 11 lapų;

10. Elektrotechninio personalo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 7, 12 lapų;

11. Pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiajam darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9, 5 lapus;

12. Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją apsisaugant nuo gripo epidemijos ir COVID-19 Nr. 10, 8 lapus;

13. Dirbančio aukštumoje darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 11, 11 lapų;

14. Darbo tvarkos taisykles, 11 lapų;

15. Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją, 14 lapų;

16. Įvadinę (bendrąją) gaisrinės saugos instrukciją, 5 lapus;

17. Įsakymą dėl darbuotojų sveikatos tikrinimų, 1 lapą;

18. Įsakymą dėl įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo, 1 lapą;

19. Įsakymą dėl atsakingo asmens už darbo sutarčių sudarymą, 1 lapą;

20. Įsakymą dėl atsakingo asmens paskyrimo už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą, 1 lapą;

21. Įsakymą dėl asmens, atsakingo už elektros ūkį, 1 lapą;

22. Įsakymą dėl darbuotojų sveikatos tikrinimų, 1 lapą;

23. Patalpų apžiūros prieš jų uždarymą instrukciją Nr. 1.1., 1 lapą;

24. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų gaisrinės saugos instruktavimų renginio ir darbuotojų instruktavimo tvarką, 2 lapus;

25. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus Nr. 4, 11 lapų;

26. Darbuotojų, supažindintų su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencinių priemonių planu, registracijos žurnalą, 13 lapų;

27. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registracijos kortelę, 1 lapą;

28. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus, 12 lapų;

29. B. E. asmens medicininę knygelę, 1 vnt.;

30. Profesinės rizikos vertinimo tvarką, 37 lapus;

31. Darbuotojų, supažindintų su profesine rizika, registracijos žurnalą, 10 lapų;

32. Darbuotojų pareigybių, kurioms privalomas išankstinis ir periodinis profilaktinis sveikatos tikrinimas, sąrašą, 5 lapus;

33. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atestavimo darbuotojų ir sveikatos klausimais protokolą, 2 lapus;

34. V. M. gaisrinės saugos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt.;

35. V. M. darbų saugos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt.;

36. E. B. darbo sutartį, 2 lapus;

37. Gaminio kokybės stebėtojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6, 7 lapus;

38. Elektromontuotojo darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 8, 16 lapų;

39. UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimą, 1 segtuvą;

– nuosprendžiai įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti V. M. iš valstybės 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės 2710 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.