Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-176-487/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-05-13
Bylos Nr.: 1A-176-487/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05443-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Aušra Bielskė, Evaldas Gražys
Nukentėjusysis: T. G.
Nuteistasis: P. B.
Advokatai: Edgaras Dereškevičius, Jurijus Kovalenka, Lina Andriuškevičienė

Kategorijos

1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-487/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05443-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; (S) 2.4.6.1; 2.4.7

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nukentėjusiojo T. G. atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,nuteistajam P. B., jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. G. ir jo atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), 6 dalies 5 punktu, 7, 8 dalimis, 69 straipsniu, P. B. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir paskirti šie įpareigojimai:

- bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę ir turtinę žalą;

- per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš P. B. T. G. naudai priteista 15 000 Eur neturtinei žalai ir 1 636,95 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą žalos atlyginimui P. B. įmokėtą 4 999 Eur sumą, po nuosprendžio paskelbimo, nurodyta pervesti T. G. į jo nurodytą banko sąskaitos numerį.

Iš P. B. nukentėjusiojo T. G. naudai nurodyta išieškoti 3 000 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024 m. vasario 11 d., apie 2.45 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su T. G., prie šio baro įėjimo durų tyčia dilbiu sudavė T. G. vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo ant kelio akmeninio grindinio, ir tokiu būdu P. B. padarė T. G. galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušyje, kraujavimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyse, sumušimo židiniais dešinėje smilkininėje skiltyje, jos pamatiniame paviršiuje bei pamato branduoliuose kairėje, pakauškaulio lūžiu, nusitęsiančiu iki didžiosios angos, tai pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1 punktą kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė T. G. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusysis T. G., jo atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nuosprendį ir P. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą; netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, BK 75 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija); iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajam T. G. priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą, visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (t. y. 9 600 Eur) ir patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, nes nuteistasis veikė iš chuliganiškų paskatų. Byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo, nustatyta, kad nuteistasis, išėjęs iš baro, be jokios priežasties prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą – dilbiu sudavė smūgį į galvą, šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje – gatvėje prie įėjimo į naktinį klubą, kuriame buvo kitų lankytojų, o gatvėje – praeivių. Kaip itin svarbią aplinkybę pažymi tai, kad nuteistasis, išėjęs iš baro, jokiu savo elgesiu nedemonstravo, kad ketina tęsti su nukentėjusiuoju konfliktą, kilusį baro viduje, o nukentėjusiajam smogė iš pasalų, kai pastarasis visiškai to nesitikėjo, tiesiog ramiai stovėjo gatvėje. Nuteistojo chuliganišką veikimą įrodo ir smūgio mechanizmas – smūgis suduotas dilbiu, ne kumščiu, kas rodo, kad tai nebuvo spontaniškas veiksmas, o iš anksto nuteistojo suplanuotas veikimas. Pasak apeliantų, toks nuteistojo agresyvus ir įžūlus elgesys prieš nukentėjusįjį viešojoje vietoje buvo pavojingas ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems pašaliniams gatvėje esantiems asmenims.

2.2. Nukentėjusiajam suduoto smūgio aplinkybes, pobūdį bylos proceso metu parodė tiek pats nuteistasis, tiek byloje apklausti liudytojai, taip pat situacija užfiksuota į bylą pateiktoje filmuotoje medžiagoje. Apeliantų vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotas nuteistojo išėjimo ir smūgio sudavimo momentas įrodo, kad nuteistasis veikė ne spontaniškai, o apgalvotai ir kryptingai, ką įrodo į specifinis smūgio mechanizmas – dilbiu į smakrą. Nuteistasis, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2.3. Nukentėjusysis ir jo atstovė taip pat nesutinka su teismo argumentais, kodėl nuteistojo veiksmai nėra kvalifikuojami pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pažymi, kad nuteistasis ir nukentėjusysis nebuvo asmeniškai pažįstami, konfliktas, kilęs tarp jų baro viduje, jau buvo pasibaigęs. Liudytojų parodymais nustatyta ir tai, kad baro viduje grumtinių iniciatorius buvo pats nuteistasis. Todėl nuteistasis neturėjo pagrindo keršyti nukentėjusiajam už kokį nors jo paties elgesį. Nukentėjusysis baro viduje nebuvo niekaip išprovokavęs nuteistojo, jų konfliktas kilo dėl to, kad nuteistajam pasirodė, jog nukentėjusysis pastūmė liudytoją R. P., su kuria nuteistojo net nesieja joks artimas ar giminystės ryšys. Be to, nuteistasis smūgį nukentėjusiajam sudavė, vos išėjęs į lauką, kai nukentėjusysis to visiškai nesitikėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką.

2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam taikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas. Netinkamą šių nuostatų taikymą lėmė neteisingas nuteistojo veikos kvalifikavimas bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykio konstatavimas, neteisingas visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių įvertinimas, dėl ko nuteistajam paskirta bausmė buvo netinkamai individualizuota ir yra per švelni. Anot apeliantų, BK 54 straipsnio 3 dalies netinkamą taikymą rodo tai, kad: 1) nuteistasis nepripažino veikęs iš chuliganiškų paskatų, dėl to, teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (pripažinimas ir gailėjimasis buvo formalus, tikslu sušvelninti savo padėtį); 2) sudavęs smūgį nukentėjusiam, nuteistasis buvo abejingas nukentėjusiojo būklei (nukritus nukentėjusiajam, nekreipė į jį dėmesio, apsisukęs norėjo iš karto grįžti į barą, tačiau buvo sustabdytas apsaugos darbuotojų, jo neįleidus į barą, bandė pasišalinti iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, tik liudytojui V. K. pareikalavus sugrįžti, nuteistasis grįžo), todėl nuteistojo veiksmai iš karto po įvykio nerodo jo nuoširdaus apgailestavimo ar kritinio šių savo veiksmų vertinimo, priešingai, nuteistojo siekimas pasišalinti parodo didesnį jo pavojingumo laipsnį; 3) nepagrįstai nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuteistasis veikė iš chuliganiškų paskatų. Nepagrįstai eliminuota ir faktinė aplinkybė, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tiek nuteistasis, tiek apklausti liudytojai patvirtino, kad prieš padarydamas nusikaltimą nuteistasis vartojo alkoholį), todėl tai taip pat laikytina nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe; 4) nuteistasis veikė kryptingai iš pasalų – smūgį sudavė dilbiu nukentėjusiajam to nesitikint, kilusiam konfliktui pasibaigus, nuteistojo elgesys, jam išeinant iš baro, niekaip neindikavo galimo eilinio smurto protrūkio, dėl ko nukentėjusysis neturėjo galimybės įvertinti gresiančios rizikos. Nuteistasis siekė sukelti nukentėjusiajam kuo sunkesnius sužalojimus, suduotas staigus smūgis dilbiu į smakrą, rodo, kad jis nebuvo spontaniškas, priešingai buvo apgalvotas iš anksto ir kryptingas. Todėl nuteistojo nusikaltimas yra padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo naikintina.

2.5. Apeliantai nesutinka ir su priteistu iš nuteistojo neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad priteista žala yra neproporcingai maža nukentėjusiojo patirtiems sunkiems sveikatos sužalojimams ir patirtiems išgyvenimams. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos priteisimo kriterijų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai ir išdėstyti argumentai dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų masto, liekamųjų reiškinių visam gyvenimui, indikuoja, kad nebuvo pagrindo mažinti nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos sumą. Teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusiojo patirti sveikatos sutrikdymai iš esmės neigiamai įtakoja ir įtakos ateityje jo gyvenimo kokybę, tačiau nepagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą. Nebuvo tinkamai įvertinta faktinė aplinkybė dėl nukentėjusiajam nustatyto dalyvumo lygio (nustatytas 65 procentų netekto dalyvumo lygis), plataus masto darbo ribojimų. 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendime dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nukentėjusiajam nustatytas 35 procentai dalyvumo lygis nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2025 m. liepos 17 d., nustatant, jog negali dirbti darbo, veikiant fizikiniams, psichosocialiniams, fiziniams fizikos dėsniams (dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti naktį, aukštyje, virš 1,3 metro, požeminiai darbai); taip pat veikiant ergonominiams rizikos veiksniams (keliant rankomis krovinius virš 10 kg svorio, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu). Taigi nukentėjusiajam nustatyti ribojimai iš esmės eliminuoja jo galimybes dirbti daugelį darbų, o tai neigiamai paveikia ir paveiks ateityje jo gyvenimo sąlygas, galybes užsidirbti ir pačiam save pilnai išlaikyti.

2.6. Nuteistojo padarytos veikos pasekmės atsiliepia ne tik nukentėjusiojo darbinei veiklai, bet dėl jų iš esmės pasikeitė jo laisvalaikio praleidimas – nukentėjusysis nebegali aktyviai leisti laisvalaikio, jis iš dalies neteko klausos, nuolat vargina galvos svaigimas, nejaučia temperatūros skirtumo. Todėl vien tai, kad nukentėjusiajam nebuvo sukelti vizualiai matomi traumos padariniai, nėra pakankamas pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

2.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje nukentėjusiojo interesams atstovavo advokato padėjėjas Jurijus Kovalenko, o nukentėjusiojo turėtas išlaidas patvirtina advokato padėjėjo išrašyta sąskaita bei susitarimas dėl advokato padėjėjo suteiktų paslaugų apmokėjimo. Nukentėjusiojo atstovas rengė byloje nukentėjusiojo procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, už suteiktas paslaugas nukentėjusiajam buvo išrašyta sąskaita 9 600 Eur sumai, kurią nukentėjusysis prašė priteisti iš nuteistojo. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai iki 3 000 Eur sumažino nukentėjusiajam priteistinas išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu.

2.8. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatytų maksimalių dydžių. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai net nepadengia realiai jo atstovo sugaišto laiko, dalyvaujant teismo posėdžiuose. Advokato padėjėjas Jurijus Kovalenko nukentėjusiojo interesus atstovavo Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiuose 2 posėdžiuose ir Vilniaus apygardos teisme vykusiuose 6 teismo posėdžiuose (viso 18 valandų). Šių paslaugų kaina sudaro 5 250 Eur, kai nukentėjusiajam iš nuteistojo priteista tik 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas sutiko, jog šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, pripažino nukentėjusiojo išlaidas realiomis, atstovavimo valandų skaičius nebuvo paneigtas, todėl nukentėjusiajam priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai yra nepagrįstai sumažintos.

2.9. Sumažindamas išlaidas, teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl paties nukentėjusiojo atstovo iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto kaltinimo patikslinimo, kuomet jau buvo atlikta kaltinamojo apklausa, išspręsta eilė procesinių klausimų, kuriuos advokato padėjėjas kėlė iš naujo ir bylą nagrinėjant apygardos teisme. Apeliantai nesutinka su tokiomis apygardos teismo išvadomis, kurios riboja nukentėjusiojo teisę į visapusišką teisinę pagalbą ir tinkamą teisių ir interesų užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nedetalizavo, kokie konkrečiai nukentėjusiojo atstovo prašymai nepagrįstai užvilkino bylos nagrinėjimą. Faktinę aplinkybę, jog nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimo buvo pagrįstas, įrodo tai, kad kaltinimas buvo patikslintas ir byla perduota nagrinėti apygardos teismui. Iki bylos perdavimo apygardos teismui apylinkės teisme įvyko du posėdžiai, todėl teigti, jog toks nukentėjusiojo atstovo prašymas užvilkino bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo.

2.10. Nukentėjusiajam priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai yra sumažintos daugiau nei tris kartus, nors visos jos yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o tai taip pat laikytina nukentėjusiojo teisių turėti advokatą ir gauti šių išlaidų atlyginimą pažeidimu. Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra mažinamos būtent tokia proporcija. Nukentėjusiojo atstovo rengti procesiniai dokumentai (prašymas dėl susipažinimo su byla, dėl veikos perkvalifikavimo, civilinis ieškinys) buvo teismo priimti ir tenkinti, kas taip pat įrodo, kad išlaidos šiems prašymams parengti turi būti atlygintos, ypač vertinant tai, jog jų dydis neviršija Rekomendacijose dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatytų maksimalių dydžių.

2.11. Todėl apeliantai vertina, kad pirmosios instancijos teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė neteisingai. Atsižvelgus į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą, kuri yra objektyviai pagrįsta suteiktos teisinės pagalbos apimtimi.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo T. G. ir jo atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinis skundas atmetamas.

4. Iš nukentėjusiojo T. G. ir jo atstovės apeliacinio skundo matyti, kad prašoma nuteistojo P. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Apeliantai taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, jų nuomone, ji parinkta netinkamai kvalifikavus nusikaltimą bei neįvertinus visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Be to, skunde ginčijamas priteisto civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų dydis.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistojo P. B. padaryta nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai. Skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstos ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų klausimus, nuteistajam paskyrė teisingą bausmę.

Dėl P. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

6. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalis), o būtent: kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įvykus žodiniam konfliktui su T. G., tyčia dilbiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį, dėl ko T. G. nugriuvo ant kelio akmeninio grindinio ir patyrė galvos sumušimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

7. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, kad nuteistasis P. B. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį T. G. (BK 135 straipsnyje numatyta nusikalstama veika). Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl nuteistojo kaltės, atlikus šiuos veiksmus, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako. Visgi, nukentėjusysis ir jo atstovė nesutinka su nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei prašo P. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas be pagrindo nenustatyta nuteistojo veiką kvalifikuojančia aplinkybe – veikimu dėl chuliganiškų paskatų, kurią anot apeliantų, patvirtina šios aplinkybės: 1) nuteistasis išėjęs iš baro be jokios priežasties prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą; 2) jis smogė iš pasalų, kai nukentėjusysis visiškai to nesitikėjo; 3) smūgis buvo suduotas dilbiu, kas rodo, jog buvo veikiama iš anksto suplanuotai, o ne spontaniškai; 4) veiksmai prieš nukentėjusįjį atlikti viešoje vietoje – gatvėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nukentėjusiojo ir jo atstovės skundo argumentas yra nepagrįstas.

8. Priešingai nei nurodo apeliantai, nuteistojo P. B. veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nuteistąjį P. B., nukentėjusįjį T. G., liudytojus E. L., M. G., R. P., T. P., G. B., E. R., Ž. R., S. S., L. J., J. S., R. R. (R. R.), D. S., A. B., E. V., A. I., M. V. (M. V.), V. K. (V. K.), I. M., ištyrė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, peržiūrėjo vaizdo įrašus. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, nuosprendžio išvadas grindė teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai išdėstė kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, vaizdo įrašo duomenų, vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, taip pat aptarė nukentėjusiojo versiją dėl byloje nagrinėjamo įvykio faktinių aplinkybių (priežasties, konflikto eigos, nukentėjusiajam T. G. padarytų sužalojimų ir kt.) vertinimo. Šioje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji P. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti apygardos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Pagal ją baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Šis požymis konstatuojamas, įvertinus tikruosius nusikaltimo subjekto elgesio motyvus, nulėmusius asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-458/2020, 35 punktas). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-151-628/2021, 10 punktas). Teismų praktikoje panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose nuosekliai pasisakyta, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiškų paskatų pasižymi spontaniška, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusią norą nusikalstamai veikti, yra aiškiai neadekvatus. Be kita ko, esant chuliganiškiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai.

11. Apeliantų nurodomų argumentų dėl chuliganiškų paskatų buvimo, sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo T. G. sveikatą, nepatvirtina byloje nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Baudžiamosios bylos duomenimis, įvykio naktį bare „(duomenys neskelbtini)“ tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo draugo (t. y. T. P.) įvyko žodinis konfliktas dėl R. P. pastūmimo, po kurio ji krito (toks kontaktas užfiksuotas į bylą pateiktame vaizdo įraše); prasidėjus jų susistumdymui (grumtynėms), į jas, be kitų asmenų, įsitraukė ir nuteistasis P. B.. Priėję apsaugos darbuotojai asmenis išskyrė bei iš baro į lauką išlydėjo T. G., paskui jį – T. P., o po kelių akimirkų į lauką išėjo P. B. ir, priėjęs prie T. G., iš karto sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, po kurio šis krito ant grindinio.

12. Nuteistasis P. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog, išėjęs į lauką, smūgį nukentėjusiajam sudavė impulsyviai, t. y. kaip reakcija į baro viduje kilusį susistumdymą (grumtynėse su nukentėjusiuoju be kitų asmenų dalyvavo ir nuteistasis), į kurį įsitraukė dėl nukentėjusiojo T. G. elgesio – nuteistojo draugės R. P. pastūmimo (po ko ši parkrito), o jo draugas T. P. (R. P. sutuoktinis) susistumdė su nukentėjusiuoju. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo nurodytas aplinkybes apie baro viduje vykusį susistumdymą, vienu ar kitu aspektu, patvirtino liudytojai V. K., E. L., M. G., R. P., T. P., o patį smūgio sudavimo faktą lauke ir jo aplinkybes – apsaugos darbuotojai I. M., V. K.. Jie nurodė, kad P. B., priėjęs prie nukentėjusiojo T. G., nieko nesakydamas, sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį. Tokią įvykių eigą nurodė ir liudytojas D. S., stebėjęs konfliktą baro viduje ir per langą, t. y. parodė, kad iš pradžių tarp vyrų įvyko susistumdymas bare, o jiems išėjus į lauką buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam. Tai, kad nukentėjusiojo sužalojimas sekė betarpiškai po konflikto baro viduje, taip pat nustatyta ir liudytojų M. G., E. L., T. P. bei R. P. parodymais. Nuteistojo parodymus apie impulsyvų veiksmų pobūdį patvirtina objektyvūs bylos duomenys – vaizdo įrašuose užfiksuota įvykių seka nuo baro viduje kilusio konflikto iki smūgio sudavimo lauke momento. Šią veiksmų eigą iš dalies patvirtina ir pats nukentėjusysis T. G., duodamas parodymus apie baro viduje kilusį incidentą dėl kontakto su R. P. (jis neigė, ją pastūmęs), po to įvykusį susistumdymą (grumtynes), po kurio, apsaugos darbuotojams išvedus konflikto dalyvius į lauką (tarp jų T. G.), nukentėjusiajam toliau aiškinantis su T. P., priėjęs P. B. sudavė smūgį, po kurio nukentėjusysis parkrito ant grindinio. Byloje esančia vaizdo medžiaga užfiksuota konflikto pradžia ir eiga baro viduje atitinka liudytojų R. P., T. P. nurodytą konflikto priežastį ir jo tolimesnę eigą.

13. Įvertinus byloje nustatytas ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. B. veiksmai, sunkiai sutrikdant T. G. sveikatą, neatitinka kvalifikuotos nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų požymių. Bylos duomenimis, dėl baro viduje kilusio incidento bei tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kompanijos įvykusio apsistumdymo tarp nuteistojo P. B. ir nukentėjusiojo T. G. kilo asmeninis konfliktas, po kurio apsaugos darbuotojams konflikto dalyvius palydėjus į lauką, iš karto sekė spontaniškas, kaip įvardino nuteistasis, jo smūgis nukentėjusiajam. Todėl P. B. veiksmus lauke lėmė asmeninis konfliktas, kilęs dėl paties nukentėjusiojo T. G. nekorektiško elgesio ir buvęs nuteistojo P. B. išėjimo į lauką priežastimi. Nors smūgio sudavimas viešoje vietoje, vos tik išėjus iš baro, yra įžūlus, tačiau veiksmai nebuvo nukreipti, siekiant pažeisti viešąją tvarką, o kilo iš išimtinai asmeninio pobūdžio motyvų, nulemtų konfliktinės situacijos dėl R. P. pastūmimo. Paminėti faktiniai duomenys paneigia apeliantų skundo argumentą, kad konfliktinė situacija jau buvo pasibaigusi, o nuteistojo smūgiavimo būdas – dilbiu, siekiant kuo stipriau sužaloti nukentėjusįjį, parodo iš anksto suplanuotą P. B. elgesį. Nustačius, kad nuteistojo veiksmus lėmė ne siekis pademonstruoti nepagarbą visuomenei, o asmeninė reakcija į susiklosčiusias aplinkybes, kvalifikuoti jo veiką kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad nuteistasis nukentėjusiajam smūgį sudavė viešoje vietoje – gatvėje prie baro – savaime chuliganiškų paskatų nepatvirtina, nes esminę reikšmę kvalifikacijai turi vidinis kaltininko motyvas, kurį šiuo atveju lėmė asmeninės paskatos, o ne siekis pademonstruoti nepagarbą visuomenei.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo P. B. veiką, nes pagal suformuotą teismų praktiką chuliganiškos paskatos yra tais atvejais, kai kaltininkas padaro nusikalstamą veiką (šiuo atveju – sunkų sveikatos sutrikdymą) dėl akivaizdaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymo, kai savo elgesiu demonstruoja aplinkinių niekinimą, siekia prieš pastatyti save, išreikšti niekinamą požiūrį į kitus, arba visai be dingsties, arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoja mažareikšmę dingstį. Vien tai, kad asmuo neadekvačiai reaguoja į jam nepriimtiną nukentėjusiojo elgesį, savaime nepatvirtina chuliganiškų paskatų buvimo. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie tikruosius nuteistojo P. B. motyvus pagal nustatytas faktines aplinkybes. Nors apeliantai teigia, kad smūgio sudavimas „iš pasalų“ patvirtina chuliganišką pobūdį, įvykių visuma ir nenutrūkusi konflikto eiga rodo, jog P. B. veiksmai buvo tęstinio baro viduje prasidėjusio konflikto rezultatas, o ne netikėtas išpuolis prieš niekuo dėtą asmenį. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, smūgio sudavimas dilbiu neįrodo išankstinio planavimo, priešingai – smurtas panaudotas tuoj pat išėjus iš baro, be jokio žodinio kontakto, o tai patvirtina veiksmų impulsyvumą bei spontanišką emocinį protrūkį, reaguojant į sukeltą incidentą baro viduje. Nuteistojo P. B. veiksmai smurtaujant prieš nukentėjusįjį yra nusikalstami ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau nenustatytas pagrindas juos vertinti kaip padarytus be jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas P. B. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pagrindo ją perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.

Dėl bausmės

16. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimus. Teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nesistengė sumenkinti savo paties vaidmens, atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino padarytą žalą (sumokėjo Valstybinei ligonių kasai patirtas išlaidas dėl nukentėjusiojo gydymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už nukentėjusiajam išmokėtas nedarbingumo išmokas, į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 4 999 Eur nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai)), taip pat atsižvelgė, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas nurodė, kad, nors byloje yra duomenų, jog iki nusikalstamos veikos P. B. galimai vartojo alkoholį, tačiau jo neblaivumas nebuvo nustatytas teisės aktuose nustatyta tvarka, o apklaustų asmenų parodymai ar vaizdo medžiaga savaime nėra pakankami konstatuoti, jog P. B. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Be to, teismas įvertino nuteistojo asmenybę – tai, kad P. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už mažesnio pobūdžio nusižengimus, nesusijusius su smurtu, skirtos baudas yra sumokėjęs, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba, darbdavio ir draugų charakterizuojamas itin teigiamai.

18. Įvertinęs šias aplinkybes, P. B. pavojingumą (t. y. nustatęs, kad P. B. nėra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir visuomenėje nusistovėjusias taisyklių) pirmosios instancijos teismas P. B. už nusikalstamą veiką paskyrė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė švelnesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (t. y. 2 metus). Be to, teismas, nustatęs, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nuteistajam P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas įstatyme numatytus įpareigojimus kartu su baudžiamojo poveikio priemone.

19. Nukentėjusysis ir jo atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nuteistajam P. B. nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas. Netinkamą bausmės paskyrimą apeliantai iš esmės sieja su prašymu P. B. veiką kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnio dalį bei netinkamu bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių įvertinimu.

20. Teisėjų kolegijai ankstesniuose šios nutarties punktuose išdėstytais argumentais konstatavus, kad pagrindo P. B. veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra, šiame kontekste keisti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra. Taip pat apeliantų skundo argumentai nepagrindžia išvados, jog nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos paskirties ar kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas P. B. skirtinai bausmei reikšmingas aplinkybes ir paskyrė jo asmenybę, nusikaltimo pavojingumą bei kilusius padarinius atitinkančią bausmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikaltimą skirtina straipsnio sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pagrindo išvadai, kad už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra neatitinkanti kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei per švelni, nėra. Be kita ko, atsižvelgęs nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatęs BK 54 straipsnio 3 dalyje, 75 straipsnyje numatytus pagrindus ir sąlygas, teismas bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas atitinkamas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės išreikštas pasitikėjimas, atidedant paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įgalina sudaryti prielaidas nuteistajam suvokti neteisėto elgesio padarinius, motyvuoja jį stengtis greičiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Paskirta bausmė, atidedant jos vykdymą su nustatytomis pareigomis, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikaltimo pavojingumą, tiek asmenybę, nėra aiškiai neproporcinga, atitinka bausmės paskirtį.

22. Apeliacinio skundo prašymas pripažinti nuteistojo P. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktuose, yra nepagrįstas. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas dėl chuliganiškų paskatų – pripažįstama tik tada, kai šie motyvai nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis ir nereiškia pačios veikos esmės. Šioje byloje konstatavus, kad P. B. veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto požymio, remiantis tais pačiais argumentais, nėra ir pagrindo pripažinti nuteistojo veiksmuose atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliantų akcentuojamas suduoto smūgio pobūdis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo veiksmai (smūgis „iš pasalų“, sudavimas dilbiu į galvos sritį) patvirtina nuteistojo chuliganišką elgesį, pirmiau aptarta įvykių visuma rodo, jog P. B. veiksmai buvo baro viduje prasidėjusio konflikto tąsa, o ne netikėtas išpuolis prieš nukentėjusįjį. Atmestini apeliantų argumentai, kad nuteistasis siekė sukelti kuo sunkesnius sužalojimus, o staigus smūgis dilbiu į smakrą rodo išankstinį planavimą bei kryptingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad smūgis suduotas dilbiu, nepatvirtina išankstinio planavimo, ketinimo nukentėjusįjį sunkiau sužaloti. Priešingai – pagal byloje objektyviai nustatytas faktines aplinkybes konstatuotas nuteistojo veiksmų impulsyvumas ir spontaniškumas, nulemtas reakcijos į kilusį konfliktą. Todėl pagrindo konstatuoti, kad veika buvo apgalvota iš anksto, nėra.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) yra pagrįsti tik prielaidomis. Byloje, išskyrus nukentėjusiojo, dalies liudytojų parodymus apie nuteistojo būseną (galimą neblaivumą), nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių P. B. akivaizdų neblaivumą. Nuteistojo girtumas nebuvo patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka, nors nuteistasis neneigė vartojęs alkoholį, tačiau nurodė, jog apsvaigęs nesijautė. Be to, šio aplinkybės nepatvirtina ir vaizdo įrašų turinys. Todėl byloje surinkti duomenys nepakankami konstatuoti, jog nuteistasis veiką padarė būdamas apsvaigęs ir kad ši būsena turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

24. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nuteistajam lengvinančios atsakomybę aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi) pripažinimo pagrįstumo. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo.

25. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvių sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Šiuo aspektu buvo įvertinta tai, kad P. B. viso proceso metu nuosekliai kaltę pripažino, savo veiksmus ir elgesį vertino kritiškai, nesistengė sumenkinti savo paties vaidmens, ikiteisminio ir bylos teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo. Kartu vertintina ir nuteistojo pozicija dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos, jos padarinių, rodo, kad nuteistasis savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, supranta jo veiksmų pavojingumą, suvokia, kad pasielgė netinkamai ir dėl tokio elgesio gailisi. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo veiksmų vertinimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, yra svarbus, sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pozicija – kritinis požiūris į savo veiksmus, nebandymas vengti už juos gręsiančios atsakomybės, pastangos kiek tik galima sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti materialines pretenzijas), leidžia teismui spręsti ne tik apie jo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio. Šiuo aspektu teisėjų kolegija reikšminga laiko ir paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad P. B. buvo su juo susitikęs ir jo atsiprašė bei atlygino jam neturtinę žalą, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 101–102). Teisėjų kolegija pažymi, kad P. B. pozicija, neigiant jo veiksmų chuliganišką pobūdį, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, neužkerta kelio pripažinti šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Bylos medžiaga taip pat nepatvirtina, jog P. B. ketino šalintis iš įvykio vietos. Priešingai – nustatyta, kad jis laukė atvykstančių pareigūnų, su jais bendravo ir pateikė reikiamus duomenis. Apeliantų argumentas, jog P. B. iš karto po smūgio į įvykio vietą grįžo tik pareikalavus apsaugos darbuotojui V. K., nepagrįstas objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad pats liudytojas V. K. šią aplinkybę nurodė tik teisme, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jos neminėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys betarpiškai po įvykio jo siekio išvengti atsakomybės nepatvirtina, o rodo reakciją į tai, kad po smūgio nukentėjusysis trenkėsi galva į grindinį ir nesikėlė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Duomenų nuteistojo asmenybę vertinti kaip pavojingesnę ar laikyti gailėjimąsi tik formaliu, siekiant sušvelninti teisinę padėtį, nenustatyta.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nuteistajam atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybių visumą išvadai, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas P. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, padaryti. Nustatytos aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimas, nors padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, yra atsitiktinis, nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, įvykdytas spontaniškai, iš anksto nesiruošus ir neplanavus, sudavus vieną smūgį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ir patyrė sunkų sužalojimą, nenaudojant jokių specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar priemonių), tiek su šią veiką padariusio P. B. asmenybės pavojingumą apibūdinančiais duomenimis. Sprendimas parinkti sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir paskirti artimą minimaliam jos dydį yra motyvuotas, todėl jo keisti dėl kokių nors neįvertintų ar netinkamai įvertintų aplinkybių nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą dvejiems metams, paskiriant įpareigojimus, užtikrina BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį – bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą. Išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su P. B. padaryta nusikalstama veika, jo asmenybe, negalima. Nėra pagrindo nuteistajam paskirtą bausmę laikytina neteisinga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. P. B. paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per švelni, ji teisinga ir proporcinga, ją keisti pagrindo nėra.

Dėl neturtinės žalos

27. Nukentėjusysis T. G. ir jo atstovė apeliaciniu skundu prašo neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 30 000 Eur. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 15 000 Eur suma yra neproporcingai maža, neatitinka sužalojimų sunkumo, liekamųjų pasekmių bei išgyvenimų masto ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, su šiais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies dėl priteisto neturtinės žalos dydžio.

28. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Įstatymų leidėjas taip pat nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes (mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-654/2024, 25–27 punktai). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo P. B. veiksmų – suduoto vieno smūgio dilbiu į veido sritį, nukentėjusysis griuvo ant akmeninio grindinio ir patyrė galvos sumušimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą – pasireiškusį muštine žaizda pakaušyje, kraujavimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyse, sumušimo židiniais dešinėje smilkininėje skiltyje, jos pamatiniame paviršiuje bei pamato branduoliuose kairėje, pakauškaulio lūžiu, nusitęsiančiu iki didžiosios angos. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė ilgalaikius fizinius bei dvasinius išgyvenimus: dėl sužalojimo ir gijimo procese kentė fizinį skausmą (kūno ir galvos) ir nepatogumus, kurie tęsiasi ir iki šiol (neteko dalies klausos, (negirdi viena ausimi, neveikia dešinės pusės vestibuliarinis aparatas), nejaučia skonio, kvapo, temperatūros skirtumo), dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis taip pat patiria emocinį nestabilumą (nebegali gyventi įprasto pilnaverčio gyvenimo, sunkiau sekasi darbinėje veikloje, kyla įtampos bendraujant namuose, vengia žmonių susibūrimų, tapo uždaresnis) bei netikrumo jausmą, kiek minėti padariniai bus juntami ateityje. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydytas (iš pradžių devynias dienas stacionarinėje gydymo įstaigoje, vėliau jam buvo taikoma reabilitacija), penkis mėnesius buvo nedarbingas, metus laiko mokėsi vaikščioti, vartojo jam paskirtus medikamentus, tęsė reabilitaciją. 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo nustatytas 65 procentų netekto dalyvumo lygis. Todėl akivaizdu, jog patirtas sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Aptartos aplinkybės rodo, kad dėl kilusių neigiamų padarinių nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

30. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti neturtinei žalai atlyginti 30 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies – sumažino nukentėjusiojo prašomą sumą iki 15 000 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju dėl nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių atsiradusi neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais (veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia), kuriais sukeltos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalotas T. G.). Dėl to nukentėjusysis patyrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog nukentėjusysis, nors patiria psichologinių sunkumų ir netikrumą dėl ateities, išliko iš dalies darbingas, tęsia ankstesnę profesinę veiklą ir neturi vizualiai matomų traumos pasekmių, taigi, gali savarankiškai pasirūpinti savimi. Be to, sprendžiant neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, buvo atsižvelgta ir į nuteistojo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ne tik iš dabarties pozicijų (išlaiko du nepilnamečius vaikus, savanoriškai sumokėjo 4 999 Eur nukentėjusiajam žalos atlyginimui), bet ir iš ateities perspektyvų, nurodydamas, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus ir dirbantis, o tai leidžia daryti išvadą, kad ateityje jis turi galimybę atlyginti nukentėjusiajam priteistą žalą.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pripažinti, kad, sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajam, buvo pažeisti BPK ir CK reikalavimai, neatsižvelgta į tokios žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, ar nesivadovauta teismų praktika dėl priteistinų dydžių neturtinei žalai atlyginti. Byloje ištirti įrodymai ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, siekė protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nė vienai iš šių aplinkybių nesuteikdamas lemiamos reikšmės. Kartu pažymėtina ir tai, kad turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o ne pasirinktinai sureikšminamos tik atskiros aplinkybės (pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo laikotarpiu nukentėjusiajam nustatytas dalyvumo lygis, darbo ribojimų apimtis) kaip nurodoma nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniame skunde.

32. Nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo tinkamai vadovaujamasi teismų praktika. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38- 942/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 66 punktas).

33. Nagrinėjamų nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliacinio skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių

34. Teismų praktikoje dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarius sunkų sveikatos sutrikdymą ir šis dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 40 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017, 7.2, 7.4 punktai), tačiau, kaip minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra tapačios. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas T. G. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam šiuo atveju yra pakankamas. Jis atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam BPK 113 straipsnio 2 dalies ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nukentėjusiajam nustatė individualizuotą, pagrįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį. Todėl nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliacinio skundo prašymas nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamu nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nekeistinas

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir / ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė.

37. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą iš P. B. priteisti T. G. naudai 9 600 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Kartu su prašymu pateikta 2025 m. rugsėjo 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detalizuotas patirtų išlaidų pagrindas – suteiktų paslaugų pobūdis bei darbo valandų skaičius. Taip pat pateiktas nukentėjusiojo T. G. ir advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos susitarimas pagal kurį susitarta, jog pusė sąskaitoje nurodytos sumos bus sumokėta iki 2025 m. gruodžio 31 d., kita dalis – iki 2026 m. liepos 1 d. (t. 3, b. l. 187–188). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, nukentėjusiojo atstovo prašomą išieškoti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 3 000 Eur. Apeliaciniame skunde su tokiu sprendimu nesutinkama, argumentuojama, kad prašomos priteisti išlaidos (t. y. 9 600 Eur) yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, atstovo dalyvavimu teismo posėdžiuose bei procesinių dokumentų rengimu. Pažymima, kad visi parengti dokumentai (prašymas dėl susipažinimo su byla, veikos perkvalifikavimo, civilinis ieškinys) teismo buvo priimti ir tenkinti, o nurodytas išlaidų dydis neviršija Rekomendacijos dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė netinkamai. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo ir jo atstovės skundo argumentus dėl proceso išlaidų dydžio bei pirmosios instancijos teismo atliktą išlaidų analizę, konstatuoja, kad šis klausimas išspręstas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad, sprendžiant šį klausimą, būtų padaryta teisės taikymo klaidų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nukentėjusiojo atstovo atliktą darbą: susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga, prašymų bei civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, taip pat posėdžių skaičių bei darbo laiko sąnaudas.

39. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl advokato padėjėjo, atstovaujant nukentėjusįjį, išlaidų pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į atstovavimo apimtį (parengė prašymus dėl susipažinimo su byla, veikos perkvalifikavimo, civilinį ieškinį ir atstovavo apylinkės, teisme, vėliau apygardos teisme), bylos sudėtingumą (ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas nebuvo labai sudėtingas – viena nusikalstama veika, vienas kaltinamasis, kuris savo kaltę pripažino visiškai) ir proceso trukmę (byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per 9 teismo posėdžius, iš jų advokato padėjėjas nukentėjusiojo interesus atstovavo 2 teismo posėdžiuose apylinkės teisme ir 6 teismo posėdžiuose iš 7 apygardos teisme). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant apygardos teisme, procesas esmingai nesiskyrė, o bylos apimtis išaugo nežymiai (nuo dviejų iki keturių tomų, iš jų: du ikiteisminio tyrimo pabaigoje, trys apylinkės teisme, o užbaigus teisminį procesą apygardos teisme – keturi tomai). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atstovo deklaruotos laiko sąnaudos susipažinimui su bylos medžiaga ir procesinių dokumentų rengimui neatitinka jų apimties bei sudėtingumo. Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjui sudarant teisinių paslaugų sutartį su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu sudarė du tomai, 8 valandos, skirtos tokios apimties medžiagai analizuoti, laikytinos perteklinėmis. Taip pat konstatuotina, kad paprasto turinio (pavyzdžiui, dėl susipažinimo su byla, posėdžio datos derinimo) prašymai nereikalauja deklaruoto 2 valandų darbo. Analogiškai vertintinas ir prašymas dėl veikos perkvalifikavimo – jam parengti 3 valandos nėra visiškai pagrįstos, įvertinus jo turinį ir apimtį (nėra itin didelės apimties). Trys civilinio ieškinio variantai su minimaliomis korekcijomis, savo turiniu ir forma yra analogiški, juose suformuluoti savarankiški reikalavimai iš esmės grindžiami tapačiais motyvais, be to, nemažą dalį juose sudaro standartinis teisės aktų bei teismų praktikos citavimas, todėl nepagrindžia 16 valandų darbo sąnaudų, taip pat nėra itin didelės apimties. Teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismo pastebėjimas, jog procesas užsitęsė dėl nukentėjusiojo atstovo iniciatyvos (t. y. patikslinus kaltinimą ir bylą perdavus apygardos teismui), nėra visiškai korektiškas, tačiau jis išsakytas procesinių išlaidų analizavimo kontekste ir savaime nukentėjusiojo teisių neriboja.

40. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad būtent dėl nuteistojo P. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis T. G. patyrė būtinąsias atstovavimo išlaidas ir kad atsižvelgus į visas atstovo suteiktas paslaugas (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme), prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šias nurodytas aplinkybes. Įvertinus aptartas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas išieškoti bylinėjimosi išlaidas, kaip neproporcingai dideles (t. y. 9 600 Eur). Iš nuteistojo P. B. priteista nukentėjusiajam T. G. suma – 3 000 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, laikytina atitinkančia nukentėjusiojo įgalioto atstovo realias darbo sąnaudas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išieškotų atstovavimo išlaidų dydžio, kaip išspręsto neteisingai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo nurodomą sumą išieškoti iš kaltininko, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Nukentėjusiojo T. G. atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius 500 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą: 2026 m. kovo 13 d. sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. spalio 28 d. pinigų priėmimo kvitą serijos (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 52–53).

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą išieškoti iš jo proceso išlaidas, įskaitant ir tas, kurios susidaro bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-648/2022, p. 24). Baudžiamasis procesas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamu atveju vyko pagal nukentėjusiojo ir jo atstovės skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo priteisti šias išlaidas iš nuteistojo P. B..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo T. G. ir jo atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Prašymą išieškoti iš nuteistojo P. B. 500 Eur nukentėjusiajam T. G. atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjai Aušra BielskėJolanta ČepukėnienėEvaldas Gražys