Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2025-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-1058/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-10-21Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-05-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
1-128-1058/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05443-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
P. B.
Civilinis ieškovas
T. G.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius, Jurijus Kovalenka, Jurijas Kovalenkoir
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-128-1058/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05443-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagieneidalyvaujant vertėjai Virginijai Peterienei,prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam P. B., jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. G., jo atstovams advokatui Jurijui Kovalenko ir advokato padėjėjui Jurijui Kovalenka,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – aukštasis, susituokęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo teisme metu gautas nukentėjusiojo atstovo prašymas pakeisti kaltinimą į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2024 m. vasario 11 d., apie 2.45 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su T. G., prie šio baro įėjimo durų tyčia vieną dilbiu sudavė T. G. į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo ant kelio akmeninio grindinio, ir tokiu būdu P. B. padarė T. G. galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušyje, kraujavimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyse, sumušimo židiniais dešinėje smilkininėje skiltyje, jos pamatiniame paviršiuje bei pamato branduoliuose kairėje, pakauškaulio lūžiu nusitęsiančiu iki didžiosios angos, kas pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1 punktą kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė T. G. sveikatą.

Kaltinamasis P. B. teismo posėdyje parodė, kad sutinka su kaltinimu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad savo veiksmais sukėlė T. G. sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Gali būti, kad 2024 m. vasario 11 d. savaitgalį su šeima ir dar 2 draugų šeimynomis (Ž. ir E. R., T. ir R. P., jis su žmona G.) mieste pavakarieniavo ir nusprendė vakarą pratęsti bare „(duomenys neskelbtini)“. Ten nuėjo apie 22 val. ir gerai leido laiką iki įvykio, kuris matosi ir užfiksuotas vaizdo įraše. Bare išgėrė 1-2 kokteilius, iki baro nevartojo. Apsvaigęs nesijautė. Nežino, kas mokėjo už jo gėrimus. Pats gal ir galėjo kortele ar grynais atsiskaityti. Visą vakarą buvo apsirengęs liemenę. T. G. norit praeiti nuo baro, jis grubiu veiksmu truktelėjo jo (kaltinamojo) draugę (R. P.) ir dėl jo ji parvirto. Pats to veiksmo nematė, bet matė kaip ji stojosi nuo žemės ir kalbėjo su T. G.. Pats tuo metu stovėjo priešais. Buvo trys asmenys vienoje grupėje, jis su kaimynu. T. buvo kokių 2-3 metrų atstumu. Jį matė pirmą kartą, iki incidento nebendravo. Priėjusi R. pasakė, kad vyras su balta striuke ją stūmė, kai kėlėsi pats matė. Bekalbant su R., įvyko susistumdymas į kurias įsitraukė ir pats. Jo neiniciavo. Nežino, kas pirmas prie T. G. priėjo, kas pradėjo grumtynes. Tikėtina, kad jos kilo tarp abiejų T., kadangi T. P. priėjo prie T. G.. Mano, kad T. P. pats matė nustūmimą, nes sureagavo anksčiau. Vyko stumdymasis pirmyn atgal, nieko labai rimto viduje ir nenutiko. Buvo prieblanda, daug aplinkinių žmonių. Susiėmę stumdėsi, aplinkui žmonės šokdami kitus stumdė, buvo apkritę. Neprisimena, ar jam buvo suduota, ar buvo pargriautas, grumtynių metu žalos nepatyrė. Grumtynėse buvo jis, nukentėjusysis, T. P. ir dar bent 2-3 žmonės. Negali pasakyti, kas nukrito, gal jo draugas, gal T. G.. Grumtynių eigoje galėjo (kaltinamasis) stumdytis, suduoti, net ir savo draugui. Jose dalyvavo ir nepažįstami žmonės. Nematė, ar jo draugai trenkė, spardė gulintį žmogų. Jis pats nespardė. Tiesiog su kažkuo stumdėsi, bet tikrai ne su T. G.. Į grumtynes įsitraukė kaip draugės gynėjas. Labai greit prisistatė apsauga ir jie buvo išprašyti lauk. T. G. buvo pirmas išlydėtas. Su nukentėjusiuoju neturėjo žodinio kontakto, bet girdėjo žodžius „išeikite į lauką, išsiaiškinsim“. Suprato, kad jis lauke tęs aiškinimąsi. Išėjus pro duris, stovėjo T. G. ir netoliese T. P., kadangi jie vienas paskui kitą išėjo. Prieš jį (kaltinamąjį) išėjo T. G., T. P., R. P. ir jis. Kažkas buvo aplinkui, bet kas, negali pasakyti, gal apsaugos darbuotojai. Vos išėjęs impulsyviai sudavė dešinės rankos dilbiu jam į veidą ir jis krisdamas susitrenkė galvą, prarado sąmonę. Viskas greit įvyko, emocijos, matyt, dar nebuvo praėję. Jį patį toje vietoje ištiko šokas, vaikščiojo vietoje, suko ratais, niekur nesišalino, nesitikėjo tokių padarinių. Vienintelio viduj prašė, kad jis atsigautų. Greitąją iškvietė gal apsaugos darbuotojai. Atvykus greitajai pagalbai, T. G. atsigavo. Sulaukus pareigūnų, pasakė jiems visus duomenis. Nežinojo, kad T. su artimaisiais buvo. Konflikto bare metu Ž. R. nebuvo, jis jau buvo išėjęs. Į moterų mušimo temą pakankamai stipriai ir jautriai reaguoja (kaltinamasis), kadangi jo paties mama buvo užpulta, augina dvi dukras, kurias labai saugo. Nemano, kad yra konfliktiškas, netraktuotų, kad mėgsta veltis į konfliktus. Jie nėra žmonės, kurie dalyvauja konfliktuose, į juos veliasi, ieško konfliktinių situacijų. Yra tvarkingą gyvenimo būdą vedantys piliečiai. Jam surezonavo, kad tai smurtas prieš moterį ir jo draugę. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl to, ką padarė, tai labai psichologiškai traumavo. Su T. G. buvo susitikę 4 ar 3 kartus, dar spalio antroje pusėje buvo pirmi susitikimai. Pirma buvo susitikę ir su jo žmona, atsiprašė jų, su jais abiem bendravo, patikino, kad civilinio ieškinio nebus, jie supranta. T. irgi manė suprato, kad jam didelis neblaivumas buvo ir pats supranta, kad taip galėjo nutikti ir tiek. Aptarė nematerialios žalos atlyginimo klausimą, pasiūlė jam 15 000 EUR, nors prašomos sumos buvo nuo 1500 eurų iki 23 000 eurų. Jam pervedė 4 900 eurų ir yra pasiruošęs per 2-3 mėn. pervesti, bet bendravimas nutrūko. Jeigu būtų pateikta sąskaita, būtų padaręs pilną pavedimą. Po gruodžio mėn. pradžios su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Raštu susitarimo neformino. Negali atlikti pinigų pervedimo, nes T. G. nenurodo banko sąskaitos, o pašto perlaidos nepriėmė. Ikiteisminio tyrimo metu P. B. nurodė iš esmės analogiška aplinkybes, skirtingai pažymėjo, kad prieš einant į barą alkoholio nevartojo. Jis šoko atsisukęs į mažąjį barą ir per dešinį petį pamatė, jog lyg griūva, lyg suklumpa R. P., o atsikeldama ji lyg šūktelėjo, konkrečiai ką jau neprisimena, tačiau suprato, jog ją kažkas stūmė. Jis per kairį petį atsisuko į žmones ir apie 1,5 iki 2 metrų atstumu pamatė kažkokias grumtynes, tačiau neužfiksavo, kad būtų kas nors mušamas. Vyrą, vilkėjusį baltą striukę, pamatė būtent nuo to momento, kuomet pamatė grumtynes. Matė, kad jis mosikuoja kumščiais į T. P. pusę. Matė, kad apsaugos darbuotojai išvedė į lauką būtent vyrą su balta striuke ir T. P.. O labai greitai į lauką buvo išprašyta ir daugiau žmonių, tarp jų buvo ir jis. Neprisimena, kad T. G. būtų atsigavęs kol greitoji jį išvežė į ligoninę. Nurodė, kad nori atsiprašyti T. G. dėl savo poelgio ir atlyginti jo patirtą žalą (2 t., b. l. 55-58).

P. B. 2024 m. spalio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo išvykta jo nurodytu adresu. Privažiavus prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), P. B. paaiškino, kad jis šiame klube lankėsi 2024 m. vasario 10 d. vakare, linksminosi baro viduje, daugiausiai buvo prie „mažojo baro“. P. B. baro viduje atsistojo į vietą, kurioje jis linksminosi nuo 2024 m. vasario 10 d. vakaro iki 2024 m. vasario 11 d. kol po susistumdymų klubo viduje, baro apsaugos darbuotojai paprašė nemažą dalį klube buvusių asmenų išeiti iš klubo. Jis taip pat buvo išprašytas lauk. P. B. paaiškino, kad jis ėjo iš klubo paskui kitus išeinančius asmenis ir buvo jau apie 02:30 val. Klubo viduje jis matė suklupusią R. P., vėliau mosikuojantį kumščiais vyrą, vilkėjusį baltą striukę, taip pat matė, kad tą vyrą su balta striuke apsaugos darbuotojai išvedė į lauką. P. B. parodė, kad jis į lauką iš klubo išėjo pro duris ir ėjo į T. P. pusę, kuris pakeltu tonu kalbėjosi su vyru vilkėjusiu baltą striukę, kaip iš jam pareikšto įtarimo žino – T. G.. Lauke jis girdėjo ir daugiau žmonių, šaukiančių necenzūrinius žodžius. Paaiškino, kad jis nieko nesakęs, ėjo link T. G. ir vieną kartą nesitaikydamas smogė jam ranka, po ko T. G. nukrito ant akmeninės kelio dangos. P. B. ant manekeno parodė kokiu būdu sudavė smūgį T. G.. Paaiškino, kad niekur nepasišalino iš įvykio vietos, suprato, kad T. G. buvo praradęs sąmonę. Paaiškino, kad taip pasielgė, nes tokiu būdu instinktyviai sureagavo į smurtą prieš moterį, tai yra į tai, jog klubo viduje, jo manymu, vyras vilkėjęs baltą striukę, stūmė R. P. (2 t., b. l. 59-65).

Nukentėjusysis T. G. teismo posėdyje parodė, kad atėjo su draugu E. L. į barą pasilinksminti, tada prisijungė dukra M. ir jos draugė, kurios vardo nepamena. Daugiau jo draugų bare nebuvo. Ten buvo nepažįstami žmonės. Ateinant į klubą nebuvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Klube buvo 2-3 valandas. Išgėrė po porą kokteilių ir išeidinėjo namo. Apsirengė striukę, dėvėjo baltą striukę. E. L. nusileido į apačią pasiimti striukės. Dukra ir jos draugė buvo prie baro, matė jį, bet tuo metu su ja nekalbėjo. Stovėjo ir laukė. Praėjo šviesiaplaukė mergina ir pasakė, kad jis ją užkabino. Atsakė, kad jos nekabino, nestūmė. Į tą pokalbį kiti žmonės neįsijungė. Moteris nuėjo, jis taip pat. Tikrai tos moters nepastūmė. Neprisimena, kad eidamas pro šalį būtų suėmęs kokiai nors moteriai už rankos ir sviedęs ant žemės. Po to stovėjo salėje, kai vienas pradėjo smaugti už kaklo, o kitas suduoti smūgius. Smaugė kaltinamojo draugas. Tada buvo grumtynės, buvo suduotas ne vienas smūgis, spardė kojomis. Po to priėjo apsaugos darbuotojai ir išvedė lauk. Stovint lauke, priėjo P. draugas T., su juo kalbėjo apie muštynes, kodėl jos vyko, kai iš niekur nieko atėjo P. ir kirto. Po to nieko neatsimena. Viduje muštynės vyko tarp jo ir asmens apvaliu veidu, su kuriuo lauke šnekėjosi. Tai, turbūt, buvo T., o tas kitas asmuo – pailgu veidu – su juo mušėsi viduje. Apvalaus veido asmuo smaugė iš už nugaros. Daugiau nieko neatsimena, nes užsidengė veidą. Apsaugos darbuotojas pakėlė jį už parankių ir išvedė į lauką. Jis stovėjau lauke. Neatsimena, ar ką nors pasakė likusiems salėje išeidamas iš baro. Neatsimena, kad būtų pasakęs, kad išsiaiškins lauke. Stovėjo lauke, nes laukė draugo E. L. važiuoti namo, kalbėjo su T. P. apie tai, kas buvo viduje, apie tą moterį. Aiškinosi apie muštynes. Po smūgio nieko neatsimena, atsibudo tik (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad buvo policijos pareigūnai, žmona pasakė, kad jie atėjo apklausti, bet neatsimena, ką jiems sakė. Atsigavo tik po 8 mėnesių. Gydytojas pasakė, kad „paimk loptopą ir įkišk į vandenį ir ištrauk. Pamatysi kas bus“. Prašymas perkvalifikuoti veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto yra jo iniciatyva, nes jie buvo trise.

Jo civilinio ieškinio reikalavimas yra dėl 30 000 EUR neturtinės žalos ir 70 000 EUR turtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala: dukra visa tai matė, matė, kaip jis guli lauke, kraujo klane, „iškirstas“. Po to, kai kalbėjosi su dukra, ji verkė ir sakė, kad negali taip būti, kad tokiame amžiuje, (duomenys neskelbtini) taip muštųsi. Jis pats metus laiko mokėsi vaikščioti, dar iki šiol mokosi, turi motociklą, kuriuo negali važiuoti, važiuojant mašina visą laiką sukasi galva. Šiuo metu dar gydosi, per savaitę du kartus vyksta reabilitacija. Jam sutrikdyta sveikata, viena ausimi negirdi, neveikia (duomenys neskelbtini), tai nebeatsistatys, skonio, kvapo nejaučia – nežino, ar atsistatys. Pagerėjimo nėra. Nejaučia karščio, tikėtina, kad tai neatsistatys. Iki šio įvykio sveikatos problemų neturėjo.

Turtinė žala: kai gulėjo ligoninėje, nedirbo, sustojo verslas. Jeigu būtų dirbęs, apyvarta ir pelnas būtų 20-25 000 EUR per mėnesį, o gulint ligoninėje, kas mėnesį buvo 4-5 000 EUR. 70 000 EUR – per 9 mėnesius negautos pajamos. Jis dirba savo įmonėje UAB „A.“. Gulint ligoninėje gavo nedarbingumo išmokas. Kai po gydymo grįžo į namus, pradėjo vystyti ūkinę komercinę veiklą, kiekvieną dieną gerdavo raminamuosius vaistus. Prie civilinio ieškinio nėra pateikęs duomenų apie uždirbtą pelną. Nežino, kiek dividendų yra išsimokėjęs nuo 2022 m. iki 2024 m. gegužės mėn., ar kaip įmonės akcininkas yra gavęs pajamų iš įmonės pelno.

Ikiteisminio tyrimo metu T. G. davė iš esmės analogiškus parodymus. 2024 m. vasario 13 d. apklausos metu skirtingai nurodė, kad prieš ateidamas į barą jau buvo išgėręs 4 stikliukus romo. Prie baro nusipirko dar du romo stikliukus sau. Ruošiantis išeiti iš baro „(duomenys neskelbtini)“, kažkas pastūmė jam nepažįstamą merginą, pamatė, kai ji nukrito, kita mergina, kuri irgi jam nepažįstama, kuri stovėjo prieš tai prie baro, ji buvo šviesių plaukų paklausė jo, kam jis pastūmė merginą, kuri nukrito, jis pasakė, kad nieko nestūmė, atsimena, kad jam už nugaros stovėjo gal kokie keturi ar penki žmonės, vienas plikas asmuo, veidas apvalus, stambus, mano, kad iš nuotraukos jį galėtų atpažinti, ką jis jam sakė jis pasakyti negali, nes neatsimena ir tada įvyko susistumdymas, negali pasakyti dėl kokios priežasties, kas jame dalyvavo tiksliai neatsimena, bet žino, kad buvo trys asmenys, vienas iš jų buvo tas plikas, kuris prieš tai stovėjo už nugaros, visas tas veiksmas vyko baro viduje, kiek atsimena gavo keletą smūgių rankomis, jam atrodo, kad nuo to asmens, kuris buvo plikas, vėliau parkrito ant žemės ir jautė kai jį spardė į šonus, kur tiksliai neatsimena, buvo užsidengęs rankomis (1 t., b. l. 77-81).

2024 m. birželio 4 d. apklausos metu T. G. papildė, kad šiuo metu jo gydymas dar nebaigtas, po sužalojimų labai sunkiai sutrikdyta jo sveikata, jis visiškai nebegirdi dešine ausimi bei neveikia mano (duomenys neskelbtini) ir jam bus skiriamas neįgalumas. Jis nukentėjo tiek fiziškai, tiek morališkai (1 t., b. l. 82-84). 2024 m. spalio 30 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis T. G. parodė, kad jį sužalojęs asmuo – P. B., jam sutikus, buvo su juo susitikęs ir jo atsiprašė, bei atlygino jam neturtinę žalą. Civilinio ieškinio jis nereiškia. Daugiau prie savo parodymų jis neturi ką papildyti (1 t., b. l. 101, 102).

Liudytojas E. L. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta T. G. ir jo dukrą. Kaltinamasis matytas, bet jo nepažįsta. Tą kartą kartu su T. G. atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, ten susitiko su jo dukra M. ir praktiškai visą vakarą praleido prie baro. Nelabai daug šoko, tiesiog buvo prie baro. Paskui nusprendė abu važiuoti namo. Iš pradžių T. G. pasiėmė striukę, o tada jis (liudytojas) pasiėmė. Apsirengę nuėjo į viršutinį barą, kalbėjo su M.. Tuomet jis pasiūlė išsikviesti taksi. T. G. pasisuko eiti ir nuėjo, o jis liko kalbėjau su M.. Matė, kad T. pradėjo eiti pro žmones link išėjimo ir tada jį kažkas griebė už sprando. Trys vyrukai puolė T. G. smaugti, mušti, spardyti, trankyti kojomis, jis net neturėjo galimybės priešintis. Jis (liudytojas) buvo už T. G., arčiau baro. Matė to konflikto pradžią. Niekas neįvardino dėl ko jis kilo. Su tais asmenimis jie vakaro metu nesikalbėjo, neturėjo jokio kontakto. Bare matė krūvą smūgių, kuriuos sudavė tiek kaltinamasis, tiek kiti. Matė, kad kaltinamasis konflikto pradžioje, T. G. gulint, smūgiavo koja. Kitų kaltinamojo veiksmų įvardinti negali. Negali pasakyti, ar jis paguldė T.. Pats tuo metu stovėjo gal už 3-4 metrų nuo besigrumiančiųjų. Aplinkui buvo labai daug žmonių. Mano, kad grumtynėse kartu su T. dalyvavo keturi vyrai. Gal ir dar kažkas buvo susiję, nežino. Visos grumtynės, smurtas buvo nukreipti tik į T. G.. Jis dengėsi rankomis nuo smūgių, nes labai greitai buvo pargriautas. Dėl žmonių gausos negali konkrečiai įvardinti, kiek kokių smūgių buvo. Muštynės truko gal 20 s.

Kai prasidėjo veiksmas, M. bandė eiti link tėčio, bandė kažką daryti, pradėjo verkti, puolė į stresą. Jis (liudytojas) ėjo kviesti apsaugą, bet buvo didelė žmonių grūstis, kažkas kitas pirmiau sureagavo. T. G. su niekuo nebendravo prieš šį pirminį kitų asmenų veiksmą. Nematė, kad prieš tai T. būtų kur nors pasišalinęs ar kalbėtų su moterimi, kad moteris būtų parvirtusi nuo T. G. veiksmų. Muštynės įvyko gal po 4 s, kai T. G. pajudėjo nuo baro. Jis pats (liudytojas) į konfliktą nesivėlė. Po to atėjo klubo apsauga, pradėjo skirti, nutraukė muštynes. Pirma išmetė T. G., paskui tuos vyrukus. Išėjęs pamatė, kad T. guli ant grindinio, pakaušiu į plyteles, be sąmonės. Lauke jam suduoto smūgio nematė. Apvertė jį ant šono, pakaušis buvo kruvinas, pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją. M. buvo dideliame strese, verkė. Vyrai, kurie tai padarė, nesitraukė, buvo šalia, per kelis žingsnius. Mano, kad tie trys asmenys, tarp jų buvo ir kaltinamasis, buvo pažįstami, nes tarpusavyje bendravo, vienas kitam sakė „nešnekam“, „nesiveliam“, „nedarom“. Jie minėjo, kad jiems reikia tylėti ir nieko nesakyti. Iki šio konflikto kaltinamojo nebuvo matęs. Vienas buvo stambesniais pečiais, labai trumpai kirptas, o kitas buvo aukštesnis už tą, kuris buvo plačiais pečiais, ilgesniais plaukais. Už kaltinamąjį tas vyras plačiais pečiais buvo žemesnis. Matė, kad jie vakaro eigoje šoko ratu. Jie buvo bare porą valandų ar ilgiau. Jų nepažįsta, bet atpažinti galėjo. Lauke dar buvo moteris, šviesiais plaukais, kuri buvo priėjusi prie policijos, kažką aiškinosi, bet negirdėjo, ką. Matė, kad policijos pareigūnai apklausė tuos vyrukus. Pats kartu su T. G. išvažiavo greitąja į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nematė, kiek alkoholinių gėrimų vartojo kaltinamojo kompanija. Iš jų vizualios būsenos mano, kad jie buvo apsvaigę, jų kalba buvo nerišli.

Prieš atvykstant į barą ir bare vartojo (liudytojas) alkoholinius gėrimus, bet nebuvo apsvaigęs. Išgėrė gal du kokteilius. Prieš tai namie vartojo (kartu su T. G.) alkoholinius gėrimus, buvo praėję jau apie 3 val. Gėrė apylygiai, jautėsi adekvačiai. Kitų konfliktų bare nebuvo, su pašaliniais net nesikalbėjo. Prie baro buvo jis (liudytojas), T. G., epizodiškai jo dukra ir jos draugė. Mano, kad tai vyko tarp 4-5 val. Nepamena, kada tiksliai atvyko į barą. Kiek žino, T. G. nėra linkęs kabinėtis prie kitų žmonių, kai padaugina alkoholinių gėrimų. Jis (liudytojas) nėra buvęs tokioje situacijoje, kad T. kabinėtųsi prie kitų žmonių. Gal 8 kartus yra taip linksminęsi kartu su T..

Po įvykio T. G. gyvenimas pasikeitė, tapo sunkiau susikalbėti, jis neprigirdi, reikia kartoti kelis kartus, pamiršta, reikia priminti, svirduliuoja, nesusikaupia. Ta būsena tęsiasi iki šiol. Pakito darbinė veikla. Anksčiau bendradarbiaudavo su T. G. automobilių srityje, duodavo užsakymų daryti automobilius, viskas vykdavo sklandžiai, o po šio įvykio nepavyksta suvaldyti terminų, kokybės. T. G., turbūt, pamiršta susitarimus. Tai prasidėjo būtent po to įvykio. Jeigu kalbama viena tema, jis nukrypsta į kitą. Tai labai aiškiai matosi, anksčiau to nebūdavo. Anksčiau jis sveikata nesiskundė. Su T. G. pažįstami apie 4 metus. Bendrauja šeimomis, mano yra artimi draugai, kartu švęsdavo gimtadienius, šventes, vaikų šventes.

Nuo 2024 m. vasario 11 d. iki šio posėdžio su advokato padėjėju J. Kovalenka ar T. G., nekalbėjo apie liudijimą teisme nei telefonu, nei gyvai, nei elektroniniu paštu. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus skaitė prieš pasirašydamas. 2024 m. vasario 11 d. apklausos metu nenutylėjo jokių aplinkybių, pasakojo, ką matė. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 72-73), juos patvirtino, nurodė, kad atvykimo į barą „(duomenys neskelbtini)“ laikas parodymuose yra nurodytas tiksliai, nes tada žiūrėjo į telefono išklotinę. Visi trys vyrai darė tą patį: smūgiavo ir rankomis, ir kojomis, todėl nurodė, kad sudavė ir kaltinamasis. Matė, kad juos nuo nukentėjusiojo atitraukinėjo apsauga. Nematė, kad atitraukinėtų kiti žmonės. Kartu su T. G. buvo parkritęs dar vienas vyriškis. Mano, kad T. G. sąmoningai buvo nuverstas ant žemės. Jis nukrito smūgių ir smaugimo pasėkoje. T. spardė ir stovintį ir gulintį. Gulintį T. spardė tada, kai gulėjo keli žmonės. Matė, kad spyrė T. G.. Kas spyrė, negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 2-74).

Liudytoja M. G. teismo posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiojo dukra. Kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Tą vakarą ji su drauge V., buvo mieste. Paskambino tėtis ir pasakė, kad jis su E. L. irgi atvyksta į miestą, susitarė susitikti klube „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti, kad į klubą ji atvyko 24-1.50 val. Tėtis su E. L. jau buvo bare, jie buvo dviese, buvo išgėręs. Ten apie 1-1,5 val. visi gėrė kokteilius, šoko. Visi visą laiką buvo kartu. Ji nesijautė apsvaigusi. Klubo gale yra baras, prie kurio ir buvo. Būdamas ten, tėtis pasakė, kad jau nori namo, nuėjo ir pasiėmė striukę, baltos spalvos. Atsisveikino. Tada ji dar lyg kalbėjo su savo drauge, su E. L., nežino, ar jis girdėjo, kad tėtis ruošėsi namo, ar tarėsi eiti kartu. Atsisuko ir pamatė muštynes. Jos vyko toliau nuo baro, link stalų (baras, toliau sustatyti stalai, prie kurių galima stovėti). Prie tėčio buvo labai daug žmonių, atrodo, tik vyrai, bet negali pasakyti, kad ten buvo ir kaltinamasis. Galimai buvo ir tokių žmonių, kurie bandė juos skirti. Kadangi buvo apsirengęs baltą striukę, gerai matėsi, kad gulėjo ant žemės ir bandė atsikelti. Nematė detaliai kas vyko, negali nurodyti, ar matė tėčiui suduotus smūgius, nes buvo daug žmonių. Matė susistumdymą. Ji pradėjo brautis per žmones link jo. Minia pradėjo stumdyti, todėl nenuėjo. E. L. stovėjo prie baro ir ji nuėjo pasakyti, kad jis ką nors darytų. E. taip pat pradėjo brautis per minią. Tuo metu ji nubėgo į apačią pasiimti striukės, ten buvo ilga eilė, todėl nelaukė. Per tą laiką bare konfliktas jau buvo nurimęs, juos išvedė į lauką. Jai išėjus į lauką, tėtis jau buvo ant grindinio. Kai tėtis vaikščiojo pasiimti striukės, jokios konfliktinės situacijos nepastebėjo. Niekada nebuvo taip, kad per tėtį kiltų koks nors konfliktas ar kad jis su kuo nors susibartų, susistumdytų, būtų kėlęs ranką prieš moterį. Nematė, kad tėtis išeidamas iš baro susitiktų su kitais asmenimis, būtų sukontaktavęs su kokia moterimi. Nematė tėčio fizinių veiksmų moters atžvilgiu.

E. L. pažįsta jau daug metų, jie su tėčiu geri draugai. Su drauge po to įvykio nekalbėjo. Ji negyvena kartu su tėčiu, bet kartu dažnai bendrauja. Lankė tėtį (duomenys neskelbtini) ligoninėje gal 1-2 savaites. Jis bandė vaikščioti, jam svaigo galva. Sakydavo, kad vaikšto, laikosi už turėklų, nes negali normaliai statyti kojų. Iki įvykio tėčio sveikata buvo gera, jis vartojo vaistus nuo cholesterolio. Šiuo metu pasekmės tokios, kad jis visiškai nejaučia skonio, reikia kalbėti tik į vieną ausį, nes kita negirdi, sutrikusi koordinacija. Ji su mama pastebėjo, kad tėtis mažiau su jomis bendrauja, grįžęs iš darbo beveik nekalba, tapo uždaresnis.

Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino ir nurodė, kad galėjo matyti, kaip kažkas laikė jos tėtį. Jo nepažintų. Tas įvykis visus labai sukrėtė, stengiasi pamiršti, todėl gali būti, kad tam tikrų detalių jau neatsimena. Negali pasakyti, ar kaltinamasis laikė tėtį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus, skirtingai nurodė, kad prasidėjus muštynėms baro viduje, matė, kaip jai nepažįstamas asmuo laikė jos tėtį, kitą jai nepažįstamą asmenį laikė kitas jai nepažįstamas asmuo, kaip minėti asmenys atrodė neatsimena ir mano, kad atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 134-140).

Liudytoja R. P. teismo posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo kaimynė. Tą vakarą ji su vyru, kaimynas P. su žmona, ir kaimynas Ž. su žmona iš pradžių vakarieniavo, paskui pasivaikščiojo ir sugalvojo užeiti į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Buvo daug žmonių, garsi muzika. Nuėjo prie mažojo baro. Ji kažkurį laiką šoko, grįždavo pabendrauti, nebuvo vienoje vietoje. Vienu metu šokdama pajuto, kaip jai už rankos stvėrė vyras, kuris vilkėjo baltą striukę, ir tempė ją nuo savęs. Nuo tempimo ją bloškė ant žemės ir ji nukrito. Nepamena, ar ką nors sakė tuo metu. Ji nesuvokė, kas įvyko, bet užfiksavo, kad tas vyras ją tempė. Atsistojo pati, niekas nepadėjo, jos draugės galėjo būti tuo metu išėjusios į tualetą. Tada priėjo prie to vyro ir paklausė, ar jis gerai jaučiasi stumdydamas moterį. Tas žmogus buvo agresyvus, jis kėlė ranką ir sakė „dink iš čia“, pradėjo ją vadinti keiksmažodžiais. Ji norėjo įsitikinti, kodėl jis stumdo moterį, todėl dar kartą priėjusi paklausė „kodėl tu stumdai moteris?“. Garsiai grojo muzika, todėl priėjo arti jo. Tada jis atsakė keiksmažodžius, „varyk iš čia“. Tas vyras jai atrodė agresyvus. Tai buvo vienintelis jos susitikimas su tuo vyru balta striuke, jo iki tol jo nematė. Kažkuriuo momentu atėjo jos vyras ir paklausė „kas čia vyksta?“. Vyras priėjo prie to žmogaus klausti, kas jam yra. Tada tas žmogus, balta striuke, trenkė ir prasidėjo grumtynės. Tada atsirado 5-6 žmonės (iš jų pažino savo vyrą, kaimyną P.), ir visi pradėjo grumtis. Ji stovėjo šalia, bet truputį atsitraukė, nes tie stumdymai buvo vyriški. Kažkuriuo metu padėjo sutuoktiniui atsistoti, nes jis buvo nugriuvęs, jį spardė. Negali pasakyti, kuriuo metu ten atsirado P. B., nes viskas vyko labai greitai. Ž. R. susistumdymo, grumtynių metu nebuvo. Po to greitai atsirado 2 apsaugos darbuotojai ir visus besistumdančius žmones išvedė, taip pat ir jos vyrą. Po kelių akimirkų ji taip pat išėjo į lauką pažiūrėti, kas ten yra, nes ten buvo jos vyras. Lauke pamatė, kad ant grindinio nukritęs vyras, kuris ją užkabino bare. Nematė, kas jam nutiko. Vyras sakė, kad jis buvo nustumtas, kad greitoji jau iškviesta. Kai atvyko greitoji, vyras balta striuke jau buvo atsisėdęs. Po to jį išvežė. Ji nuėjo pasiimti striukės, nes ketino važiuoti namo. Lauke jie visi buvo kartu, tiesiog stovėjo, buvo pasimetę. Nepastebėjo, ar kas bandė nueiti toliau, išeiti iš tos vietos. Pasiėmusi striukę, kieme pamatė policijos automobilį ir suprato, kad turi nueiti pasakyti, kas čia vyko, palikti savo kontaktus. Kartu su P. nuėjo prie pareigūnų. Ji papasakojo, kad buvo apstumdyta ir pažeminta tame bare, kad ją tiesiog iškoneveikė. Paliko savo kontaktus ir su sutuoktiniu grįžo namo. To įvykio metu jai buvo nubrozdinta koja, kitą rytą skaudėjo ranką, ant dilbio atsirado mėlynė, mano, kad nuo to suėmimo. Vyras rekomendavo rašyti pareiškimą, bet ji atsisakė, nes jai tokie dalykai kelia stresą. Atrodo, kad tuo metu, kai ją suėmė už rankos, ji šoko viena aikštelėje. Draugių tuo metu nebuvo. Jos vyras tuo metu sėdėjo ant pakilimo, o kur buvo kiti, nepamena. Ji niekam iš draugų, taip pat ir vyrui nesakė, kad nukrito nuo to vyro balta striuke stūmimo, nes viskas vyko labai greitai. Sutuoktinis matė, kad jie kalbasi, priėjo išsiaiškinti situaciją, kas vyksta. Jis, lyg tai, apkabino tą vyrą balta striuke. Mačiau, kad jam ant peties uždėjo ranką. Tada pamatė, kad tas vyras norėjo stumti ar trenkti sutuoktiniui. Tada įvyko susistumdymas, atsirado daug vyrų, kurių ji nepažįsta. Buvo gal 6 vyrai, kurie stumdėsi, grūmėsi. Jos vyras gulėjo ant žemės, jį spardė kiti vyrai. Nematė, kad kažkas spardytų vyrą balta striuke. Jis dalyvavo grumtynėse. Buvo daug vyrų, vieni traukė, kiti stūmė. P. buvo įsivėlęs į tas grumtynes, jis bandė išskirti. Nepamena, kokius veiksmus jis atliko, nes jai buvo stresas, negali žiūrėti, kai žmonės mušasi. Kitą dieną savo vyrui pasakė, kad tas vyras balta striuke ją užpuolė ir ji su juo kalbėjosi. Vyras sakė, kad jis tiesiog sėdėjo ir ją stebėjo, atėjo pažiūrėti, kas jai yra. Tą vakarą visi vartojo alkoholį, iki susitikimo bare visi restorane išgėrė po 100 ml vyno prie maisto. Bare ji išgėrė 2 kokteilius, buvo lengvai apsvaigusi. Už gėrimus ir patiekalus mokėjo atskirai. Nematė, kiek kokių gėrimų išgėrė P. B., pradžioje visi užsisakė kokteilius. P. B. nebūdingas agresyvus elgesys, jis labai mandagus. Su juo pažįstami apie 10 metų. Gyvena šalia, vaikai to paties amžiaus, bendravo šeimomis. Mano, kad viskas įvyko spontaniškai. Galbūt P. pamatė, kad yra stumdoma moteris, gal jis norėjo apginti moterį. Ji nematė, kad P. prieš tai būtų kalbėjęs su vyru balta striuke. Nėra mačiusi P. labai neblaivaus. Nemano, kad tokį jo elgesį galėjo nulemti tą vakarą suvartotas alkoholio kiekis, gal tiesiog ta situacija. Kad nukentėjusysis buvo labai girtas, sprendė iš jo laikysenos, kalbėjimo, jo žodžiai buvo nerišlūs, jautėsi kvapas. Ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino vyrą baltą striuke, nes jį įsidėmėjo, jis ją įžeidė. Su juo bendravo daugiau nei minutę.

Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 32-35), ji parodė, kad pasakė tai, ką prisiminė. Nebuvo taip, kad ją sulaikė nepažįstama mergina ir ji nenugriuvo ant grindų. Dėl užfiksuotų parodymų, kad tą vyrą balta striuke ėmė mušti jos vyras T. P., tai ji pasakė, kad tame konflikte buvo T. P., bet negalėjo sakyti, kad jis mušė tą vyrą balta striuke. Tuo metu, kai ją apklausinėjo, ji jautė didelę įtampą. Dabar nėra užtikrinta, kad tas vyras balta striuke gulėjo ant žemės. Negali atsakyti, kada tiksliai jai davė peržiūrėti įrašą iš baro, bet apklausos pradžioje matė įrašą iš lauko. Tokio žodžio „išjungė“ ji nesakė. Dar nori patikslinti, kad kartu su P. buvo priėję prie policijos pareigūnų. Ji nepamena susitikimo pas Ž. R., kur, kaip užfiksuota jos parodymuose, visos moterys išsakė pretenziją, iš kur pas juos tokia agresija, ir kad to pokalbio metu P. B. pasakė, kad greičiausiai jis „išjungė“ tą vyrą. Jie apskritai kalbėjo, kad žmonės girti, ji neturėjo omenyje savo vyro, aš su tyrėja tokių dalykų nekalbėjo. Nepamena, kad P. B. jai būtų sakęs, kad buvo labai girtas ir todėl sudavė tam vyrui. Patvirtina kitus savo parodymus, tačiau pripažįsta, kad juos pasirašė neskaičiusi. Nėra užtikrinta, bet gerai pamenu tas aplinkybes, apie kurias pasakoja.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai parodė, kad jie visą vakarą gėrė kokteilius, o ji šoko žmonių būryje tarp kurių matė šalia stovintį vyriškį su balta striuke. Ji nematė ar jis buvo vienas ar su kokia nors kompanija. Su tuo asmeniu nebuvo jokio konflikto nei su ja, nei su kuo nors iš jos pažįstamų asmenų. Kažkuriuo momentu tas vyras su balta striuke ją stūmė nuo ko ji slydo ir atsirėmė į grindis abiem delnais bei kairiu kelia, bet ją sulaikė kažkokia jai nepažįstama mergina ir ji nenugriuvo ant grindų. Kadangi įsidėmėjo jos jau paminėtą, jai nepažįstamą vyriškį su balta striuke, ji atsistojusi prie jo ir priėjo ir lietuviškai jam pasakė su priekaištaujančiu tonu „ar jis gerai jaučiasi stumdydamas moteris“. Tas vyras nieko jai nepasakė, tada ji jau pamatė, kad jis labai girtas. Ji tikrai niekam iš jų kompanijos nesakė, kad ją pastūmė tas vyras su balta striuke, tačiau pamatė, kad tą vyrą su balta striuke ėmė mušti jos vyras T. P., jam sudavė P. B., matė, kad į tas muštynes įsipainiojo dar jos jau paminėti du nepažįstami vaikinai. Vyras su balta striuke buvo nugriuvęs ant žemės, bet viskas vyko pora minučių, baro apsaugos darbuotojai visus vyrus išlydėjo į lauką. Kas vyko lauke, ji nematė. Kiek prisimena, jau kitą dieną jie visi susitiko pas Ž. R. namuose ir visos moterys savo vyrams išsakė pretenziją iš kur pas juos tokia agresija. To pokalbio metu P. B. ir pasakė, kad jis buvo labai girtas ir nieko nepamena, tačiau, greičiausiai jis išjungė tą vyrą. Toliau pokalbis vyko apie tai, kad buvo suvartota per daug alkoholio (2 t., b. l. 32-34).

Liudytojas T. P. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai. Pažįsta jį gal 10 metų, bendrauja kaimyniškai, susitinka kieme. 2024 m. vasario mėnesį su P. B., jo sutuoktine, Ž. R. ir E. R. susitiko vakare (duomenys neskelbtini) pavakarieniauti ir paskui nutarė dar pasivaikščioti po Vilnių, užėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, užsisakė po kokteilį ir linksminosi. Sėdėdamas kampe pamatė nugriuvusią savo žmoną. Nematė, kaip ji buvo parblokšta, matė, kaip kėlėsi. Iš pradžių pagalvojo, kad ji už kažko užkliuvo, bet kai žmona grįžo kalbėtis prie to žmogaus, vilkinčio balta striuke, suprato, kad ji nukrito ne be jo pagalbos. Tas žmogus agresyviai gestikuliavo ir iš veido mimikos suprato, kad jis sakė ne pačius gražiausius žodžius, kad keiksmažodžiais plūsta jo žmoną. Nežino, ar kaltinamasis tai matė, negali pasakyti, kur tuo metu buvo kitos jų kompanijos moterys, nematė jų. Priėjo paklausti, kas vyksta, norėjo apginti savo žmoną, pasiaiškinti, kas vyksta, kaltinamajam nieko nesakė, kur eina. Išgirdo iš to vyro keiksmažodžių triadą ir pajuto smūgį į kaklą ar į petį, žandikaulio sritį, jie pradėjo grumtis ir nugriuvo. Atrodo, kad jis smūgiavo dešine ranka. Nukritęs ant žemės juto smūgius rankomis, kojomis, bet nematė, kas juos atliko. Iki tol tarp jo ir to vyro balta striuke jokio kontakto nebuvo. Dabar tiksliai nepamena, bet gal buvo uždėjęs ranką jam ant peties, gal buvo pasilenkęs. Garsiai grojo muzika, gali būti, kad pasilenkė prie jo, nes nesuprato, ką jis bando pasakyti. Nelabai gali komentuoti, kaip vyko grumtynės, nes buvo parblokštas ant žemės, po to visus išskyrė apsauga. Tuo metu jo žmona ir P. buvo šalia, kitų kaimynų, su kuriais kartu atvyko į barą, nematė. P., turbūt, įsivėlė į tas grumtynes. Jo veiksmų nematė, nes buvo parblokštas ant žemės. Grumtynėse bare dalyvavo 2-3 vyrai, jų nepažįsta, prieš tai nėra jų sutikęs. Atėjo apsauga ir liepė išeiti iš baro. Pirmas iš baro išėjo tas vyras balta striuke, jis išėjo jam iš paskos. Nematė, ar dar kas nors išėjo kartu, ėjo tiesiai. Lauke buvo keletas žmonių, bet nežino, ar jie susiję su šiuo konfliktu. Kai išėjo, žmogus, balta striuke, jau stovėjo priešais. Priėjęs prie jo paklausė, „kodėl tu muši moteris?“. Dviese kalbėjosi. Jis pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, pasiūlė užmušti. Į tokius jo žodžius nieko neatsakė, tik stebėjosi jo agresija. Tada pamatė, kaip jis krenta ant grindinio. Nematė kontakto, bet mano, kad P. jį stūmė. Iki tol bare su tuo vyru balta striuke nebendravo, tarp jų nebuvo jokio kontakto. Matė, kad jis yra ganėtinai apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai vaikšto, stumdo kitus žmones. Jie patys tame klube buvo gal valandą ar dvi, matė jį ne kartą. Jis išsiskyrė, nes vienas vaikščiojo minioje ir visus stumdė. Tiesiog yrėsi rankomis per žmones. Taip elgėsi gal prieš pusvalandį iki konflikto, jis migravo agresyviai nustumdamas visus į šalį. Neužfiksavo, ar klube jis buvo vienas. Lauke P. B. visada buvo jo akivaizdoje iki policijos pareigūnų atvykimo. Jis su žmona ir P. patys nuėjo pas pareigūnus, niekur nebuvo išėję.

Tą vakarą buvo išgėręs vieną kokteilį, jautėsi blaivus. Mokėjo už save ir žmoną. Matė, kad P. B. gėrė kokteilį, bet nepastebėjo, kad būtų kokie nors girtumo požymiai. Negali pasakyti, kiek alkoholinių gėrimų jis išgėrė. Vyras balta striuke buvo visiškai girtas ir vos stovėjo ant kojų. Nėra matęs, kad pavartojęs alkoholio P. B. agresyviai elgtųsi. Jis labai puikus kaimynas, tik gerai apie jį gali atsiliepti. Kitą dieną visa jų kompanija, kuri buvo bare, buvome susitikę ir kalbėjo, kodėl žmonės tokie agresyvūs, kad vyrai netgi puola nepažįstamas moteris, tampo jas, stumdo. Žino, kad P. sudavė smūgį, bet tada apie smūgio sudavimą nekalbėjo. Dėl savo sumušimo niekur nesikreipė, žmona taip pat griežtai atsisakė, nes kuo greičiau pamirši. Ji sunkiai pergyveno visus šiuos įvykius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 37-38).

Liudytoja G. B. teismo posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo žmona. Tą vakarą ji, P., T. P., R. P., Ž. R., E. R. buvo pavakarieniauti. Po to pasivaikščiojo po miestą ir sugalvojo užeiti į barą „(duomenys neskelbtini)“. Ten šoko, kalbėjosi, leido laiką, visi buvo kartu. Buvo dešiniajame krašte, kairėje baro pusėje. Nežino, kiek laiko praleido bare. Pati vartojo nedaug alkoholinių gėrimų, išgėrė taurę vyno. Kiti kompanijos nariai irgi vartojo minimaliai. Prieš ateidami į tą barą alkoholio nevartojo. Nežino, ar vyrai gėrė alkoholinius gėrimus bare, kažką gurkšnojo. Nematė, kokius alkoholinius gėrimus bare vartojo jos sutuoktinis. Neatsimena, kaip su vyru atsiskaitė už gėrimus, kurs sumokėjo ir kokiu būdu. Kai pradėjo rinktis daug žmonių į barą, ketino išeiti, ir ji su E. R. nuėjo į tualetą, bet ten buvo daug žmonių ir jos užtruko. R. P. liko viršuje su vyrais. Prieš išeinant į tualetą, jos šoko, kalbėjosi. Baro viduje nematė jokių incidentų. Kai grįžo, viršuje laukė Ž.. Jis nerado kitų kompanijos narių. Nusprendė pasiimti striukes ir susirasti likusius. Išėjo į lauką, ten buvo policija, greitoji. P. pasakė, kad jiems reikia važiuoti namo ir ji su Ž. bei E. R. išvažiavo namo. P. B. sakė viską papasakos namie. Negali pasakyti, už kiek laiko iš ten išvyko, nes pakankamai ilgai laukė, šnekėjosi. Lauke buvo ir R. P.. T. P., turbūt, irgi buvo lauke, bet jo nematė. Nematė, kas vyko lauke, nes, kai išėjo iš baro, jau buvo po visko, lauke jau buvo policija. Žino apie incidentą su R. P., vyras apie tai pasakojo. Sakė įvyko incidentas, kai ją nustūmė. Ji buvo pasipiktinusi, kad stumdosi. Jos vyrui smurtas visiškai nebūdingas, konfliktus sprendžia kalbėjimo būdu, tai vienintelis atvejis, kai taip atsitiko. Jiems labai rūpi ir svarbu tai, kas atsitiko, visos pasekmės. Nukentėjusiojo neatsimena. Neatsimena, ar prie jų kompanijos buvo prisijungęs pliktelėjęs asmuo, nes buvo labai daug žmonių, o žmonės kartais elgiasi familiariai. Vaizdo įrašus yra mačiusi, nepažįsta to pliktelėjusio žmogaus, su kuriuo apsikabino jos vyras. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 44,45).

Liudytoja E. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, mūsų nesieja šeiminiai ar giminystės santykiai. Jų, B. ir P. šeima išėjo į miestą papietauti, nepamena, ar gėrė alkoholį, ji nevartojo, negali pasakyti dėl P. B.. Visi yra kaimynai. Po pietų pasivaikščiojo po miestą ir nutarė užeiti į (duomenys neskelbtini) esantį barą „(duomenys neskelbtini)“. Ten ji išgėrė vieną kokteilio taurę. Neatsimena, ar pati sumokėjo. Jie buvo šešiese, nematė, kad prie jų, prie P. B. būtų priėjęs pliktelėjęs vyras. Bare buvo daug žmonių. Jie buvo kairėje baro pusėje, moterys šoko, o vyrai buvo šalia. Bare gėrė vieną kokteilį, o ką gėrė kiti, negali pasakyti. Ji daugiau bendravo su G.. Kai susiruošė eiti namo, su ja nusileido į rūsį, į tualetus, iš ten ėjo į rūbinę paltų. Ten buvo didelė eilė, teko gana ilgai laukti savo paltų. Grįžę jau nebematė savo kompanijos draugų. Nežino, kodėl kartu su jomis nėjo R. P.. Ji šoko, šokančiųjų ratas buvo didelis. Neatsimena, kur buvo vyrai, kai jos išėjo į tualetą. Kai išeidinėjo į tualetą, salėje konfliktų nematė. Kai išėjo iš tualetų, prie išėjimo durų sutiko jos vyrą. Jis laukė, nes visi ketino eiti namo. Išėję trise į lauką suprato, kad įvyko kažkoks įvykis. Jos vyras nematė, kas įvyko. Lauke buvo apsaugos darbuotojai ir daugiau žmonių. P. B. lauke pamojo, sakė, kad „viskas tvarkoje, važiuokit namo“. Jie nieko neklausinėjo, nieko nedarė. Lauke T. ir R. P. nematė. Ji matė tik P. B., jis kalbėjo su policija. Nusprendė važiuoti be likusių kompanijos narių, nes vis tiek visi nesusėstų į taksi. Kitiems apie savo išvykimą nepranešė. G. B. išvažiavo kartu su jais. P. B. liko. Nukentėjusiojo nėra mačiusi. Bare jo nematė. P. B. buvo truputį išgėręs. Nematė, kad jis ketintų pasišalinti iš tos vietos. Su P. B. bendrauja artimai, pažįstami apie 10 metų. Jis yra draugiškas, atsakingas, mandagus. Labai gerai bendrauja su savo vaikais. Niekada nėra mačiusi jo konfliktinėse situacijose, smurtinių veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad ryte 2024 m. vasario 11 d. pas juos susirinko visa buvusi klube „(duomenys neskelbtini)“ kompanija, kelinta buvo valanda nežino. Kalbėjosi apie tai, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra nesaugus (2 t., b. l. 44,45).

Liudytojas Ž. R. teismo posėdyje parodė, kad yra P. B. draugas, kaimynas. P., jo ir T. šeimos kartu pietavo mieste, po to vaikštinėjo, sugalvojo užeiti į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Ten šoko, ilsėjosi. Visi buvo kartu, kairėje baro pusėje, prie mažojo baro. Tą vakarą vartojo alkoholį – pietų metu gėrė alaus, klube kokius du kokteilius. Dėl suvartoto alkoholio įvykius gerai atsimena. Nežino, kokius alkoholinius gėrimus vartojo P. B.. Mano, kad visi vyrai vartojo alkoholį, bet mano, kad visi buvo blaivūs. Bare aplinkui buvo dvi moterys, kurios sėdėjo, dar buvo du šokėjai. Jų nepažinojo. Atsimena, kad juos vaišino tie du šokėjai, po to jie juos pavaišino. Pats to gėrimo, kuriuo vaišino šokėjai, negėrė, nes jis buvo kažkoks specifinis. Jis daugiau vaikščiojo po klubą, nes nemėgsta šokti, buvo nuėjęs prie didžiojo baro, ten sutiko pažįstamus, bendravo su jais. Tuo metu bare negirdėjo jokio konflikto. Nematė, kad kas nors iš jo kompanijos būtų konfliktavę bare. Kai pavaikščiojo, pasibaigė vakarėlis, kairėje pusėje prie mažojo baro jau nebuvo draugų. Tai buvo netikėta, net žmonos nerado, jie nesakė, kad kažkur išeis. Jo nebuvo gal 10-20 min., sunku tiksliai pasakyti, nes nestebėjo laiko. Dar nebuvo suplanavę išeiti. Prie rūbinės ant laiptų sutiko E. ir G., kurios prieš tai buvo tualete, pasiėmė paltus ir išėjo į lauką. Ten rado likusius draugus, buvo ir greitoji pagalba, apsauga, policija, šurmulys. Suprato, kad kažkas įvyko. Lauke matė P., R. ir T.. R. P. buvo policijos automobilyje. Ką veikė T. P., neatsimena. P. B. vienas stovėjo ant šaligatvio. Nematė, ar jis bendravo su policija. P. pasakė, kad „čia gali užrukti, varykite namo“, ir jie išvažiavo į namus. P. neaiškino, kodėl gali užtrukti, kas įvyko. Ryte visi susirinko pas juos (liudytojo namuose) ir pasikalbėjo. Pasakojo, kad buvo konfliktas, kad R. buvo nuskriausta, kad ją stūmė, ji parkrito, užsigavo koją. Kalbėjo ir apie P., kad įvyko konfliktas, kad nukentėjo žmogus. Jie nesigilino į tą konfliktą. P. pažįsta gal 15-17 metų. Niekada nepastebėjo iš jo nei agresijos, nei smurtinių veiksmų, jis yra kompanijos pavyzdys kaip tėtis ir vyras. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 41-42).

Liudytoja S. S. teismo posėdyje parodė, kad teko matyti ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Asmeniškai jų nepažįsta. Kai įvyko įvykis, dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ administratore, buvo ofiso patalpose. Buvo suduota kitam žmogui, kuris krito ir trenkėsi į trinkeles lauke, buvo sužalotas. Konfliktas prasidėjo viduje, paskui išeita į lauką. Vaizdas įstrigęs iš kamerų. Neatsimena, ar pradžią pamatė per kameras, ar jau buvo išėjusi į lauką. Po to kalbėjo su kolegomis, aptarinėjo. Kalbėjo su L. J., tą vakarą buvo dviese. Jis dirbo baro vadovu, viduje – administracinėse patalpose ir bare. Jie tikrai nematė to įvykio viduje, tik iš kamerų. Neatsimena, kuriuo tiksliai momentu jie atsidūrė lauke. Negali tiksliai pasakyti, ar lauke matė suduotą smūgį, ar per kamerą, nes viskas vyko labai greitai. Greičiausiai išėjo po smūgio, pamačiusi per kameras, kas vyksta, nes ten jau buvo žmonių susibūrimas, vienas žmogus gulėjo, buvo chaosas. Neatsimena, ar jai paskambino, ar pati išėjo. Pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, ar kažkas iškvietė greitąją pagalbą, kas apskritai įvyko. Nelabai kas suprato, kas įvyko. Pavyko išsiaiškinti, kad žmogui trenkė ir jis nukrito, bet kodėl tai įvyko, nepavyko išsiaiškinti. Neatsimena, kiek žmonių dalyvavo konfliktinėje situacijoje lauke, ar tik du, ar daugiau. Neatsimena, kiek tą naktį budėjo apsaugos darbuotojų ir kokia buvo jų lokalizacija. Paprastai būna du / trys. Tą vakarą, atrodo, dirbo R. R. ir I. M.. Prie įėjimo durų stovi vienas arba du apsaugos darbuotojai. Neatsimena, kieno iniciatyva asmuo su balta striuke ir kiti asmenys išėjo iš baro vidaus patalpų. Neatsimena, kaip elgėsi kaltinamojo kompanija iki muštynių, kaip jis pats elgėsi lauke, ar bandė suteikti pirmąją pagalbą. Niekas nesakė, kodėl prasidėjo konfliktas. Jeigu yra nukentėjęs asmuo, darbuotojai sprendžia situaciją, jeigu žmogus prašo pagalbos, prašo kviesti policijos pareigūnus, taip ir padaro. Šiuo atveju policijos pareigūnams buvo pranešta apie tai, ką matė – apie įvykį lauke. Pareigūnams perdavė ir vaizdo įrašą iš baro patalpos, nes matėsi, kad vyko kažkoks konfliktas, kurio jie patys iš šalies nesuprato. Neatsimena, kad kažkas po įvykio būtų priėjęs prie jos ir pasakęs, kad matė įvykį, prašęs užsirašyti jo kontaktus. Kaip žmonės reagavo tą vakarą į konfliktą, ji neatsimena. Lauke buvo chaosas, žmonės lakstė, bandė suprasti, kas įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 2-3).

Liudytojas L. J. teismo posėdyje parodė, kad salėje esančių asmenų nepažįsta, yra juos matęs įvykio naktį. Tuo metu jis dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, baro vadovu. Nematė įvykio. Buvo didžiajame bare. Atstumas tarp didžiojo ir mažojo baro yra nemažas, o kai būna daug žmonių, nieko nesimato. Turbūt viskas vyko jam už nugaros, nes įėjimas yra į dešinę arba už nugaros. Kažkas iš darbuotojų pakvietė iš baro, kad lauke kažkas įvyko, ir jis išėjo į lauką. Žino, kad nukentėjo žmogus, bet matė tik vaizdo įrašus, gyvai nieko nematė. Neatsimena, ar kas nors iš kolegų tiesiogiai matė tą įvykį. Bendravo su apsaugos darbuotojais, bet nepamena, apie ką tiksliai, nes viskas vyko daugiau nei prieš metus. Po visko kartu nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Išėję pamatė, kad kažkas guli ant žemės, buvo kviečiama greitoji. Nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Abu su S. S. vienu metu žiūrėjo kameras. Tiek ir matė. Baro viduje sąmyšio nematė. Lauke, turbūt, bendravo tik su S.. Neatsimena, kad kas nors (apsaugos darbuotojai, baro lankytojai ar kiti asmenys) būtų priėjęs ir papasakojęs visą istoriją, nes viską matė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 2-3).

Liudytojas J. S. teismo posėdyje parodė, kad nėra matęs nei vieno iš asmenų, esančių salėje. Buvo apklaustas dėl įvykio klube „(duomenys neskelbtini)“, bet neatsimena, kas ten vyko. To įvykio metu dirbo pagrindiniame bare. Yra du barai, vienas pagrindinis, o kitas – mažiukas, šone. Bare dar buvo jo kolega A. B., galbūt E. V. ir L. J.. Girdėjo, kad kažkas įvyko, nes visi kalbėjosi tarpusavyje, matė, kad buvo greitoji, policija, bet pats nematė. Būdamas bare jokio sąmyšio nematė. Nežino, kas dirbo prie mažojo baro. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 8-9).

Liudytojas R. R. (R. R.) teismo posėdyje parodė, kad nieko nėra matęs iš salėje esančių asmenų. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl įvykio klube „(duomenys neskelbtini)“. Jo metu dirbo budinčiu administratoriumi bare „(duomenys neskelbtini)“, stovėjo lauke, už kito baro durų, rūkė. Įvykio nematė, tik paskui pamatė, kad lauke guli žmogus. Aplinkui buvo žmonės, nematė, kaip tas žmogus atsidūrė ant žemės. Neatsimena, ar tą vakarą, ar kitą kažkas sakė, kad kažkokie asmenys susimušė prie durų. Neatsimena su kuo apie tai kalbėjau, gal su I. M.. Jo pareigos – budintis administratorius – kaip apsaugos darbuotojas. Atrodo, kad jis tada stovėjo prie durų. Vienos pamainos metu bare turi būti 3 darbuotojai, kurie turėtų užtikrinti tvarką. Trečiasis tuo metu galėjo būti V. K. (V. K.). Pagrindinė jų (administratorių) funkcija yra užtikrinti tvarką bare. Jie pasiskirsto prižiūrimą teritoriją. Dažniausiai dviese būna prie baro durų, o vienas kitame kampe, arba vienas prie durų, o dviese prasivaikšto. Akcentuojamasi į įėjimo, patekimo į barą priežiūrą. Dažniausiai dviese stovi prie durų. Rūkymo pertraukėlės laisvos, bet mes vienas kitam apie tai pasisako. Tada vienas lieka prie durų, o kitas stebi padėtį viduje. Su kolegomis apie tą įvykį nebendravo. Atrodo, I. paklausė ir jis pasakė, kad įvyko mušimas. Su klientas nebendravo (liudytojas), neklausinėjo apie tai, kas įvyko. Kai išėjo parūkyti, kolega V. K. liko baro viduje, prie baro durų stovėjo I. M.. Neprisimena, ar I. M. stovėjo patalpos viduje ar išorėje. Jeigu baro viduje vyksta muštynės ar susistumdymas, iš karto išveda. Neatsimena, ar buvo aiškinamasi nuo ko prasidėjo konfliktinė situacija. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 10-12).

Liudytojas D. S. parodė, kad P. (B.) yra matęs klube „(duomenys neskelbtini)“. Žino jo vardą, nes matė dokumentą, iki tol jo nepažinojo. Prisimena, kad buvo ginčas, tada du vyrai išėjo į lauką ir buvo smūgis, kurį matė pro langą. Tie vyrai buvo klube, susistumdė ir tada išėjo į lauką. Atsimena susistumdymą, nes jis vyko už 1-2 m nuo jo. Atsimena kaltinamąjį, ten buvo gana didelė kompanija. Sunku pasakyti, kiek tiksliai ten žmonių, bet tikrai virš 5, gal tarp 5 ir 15. Ten buvo ir moterų, ir vyrų. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo vienas, turbūt ne vienas. Viskas vyko jam už nugaros, garsiai grojo muzika. Atsisukęs pamatė, kad buvo susistumdymas ir grumtynės. Jose dalyvavo kaltinamasis. Baro viduje buvo suduoti smūgiai, bet ten buvo labai daug susigrumdymo, todėl sunku identifikuoti žmones. Negali pasakyti, ar kaltinamasis sudavė, ar nesudavė ir kam. Buvo gana didelės grumtynės, nes buvo labai didelė kompanija. Tada kai kurie išėjo į lauką ir jis visą veiksmą galėjo stebėti pro langą. Negali pasakyti, kas ir kaip pradėjo, tik prisimena, kad lauke buvo trenktas smūgis į galvą. Tai matė pro langą. „(duomenys neskelbtini)“ buvo perpildytas. Žmonės, nenorėdami nukentėti, bandė pasitraukti nuo įvykio vietos. Pati grumtynių pradžia vyko viduje, buvo susigrūmimas tarp kompanijų. Tada visas veiksmas persikėlė į lauką. Buvo gal netyčinis pastūmimas kažkokios moters, bet dabar gerai neprisimena.

Darė vaizdo įrašą. Negali pasakyti, kuriuo metu, ką filmavo, kodėl nusprendė filmuoti, nes tai vyko labai seniai. Tą vakarą nevartojo alkoholio. Buvo mažesniojo baro kairėje, kur yra VIP staliukai ir sėdimos vietos. Striukės laikomos nulipus laiptais, o visas veiksmas buvo kairiau už nuėjimo į rūbinę.

Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. S. prašė jais vadovautis, kaip teisingais. Patvirtino, kad buvo susižiūrėjimas tarp vyro ir moters. Tai įvyko jo akivaizdoje. Atkreipė dėmesį, nes matė kitų žmonių traukimąsi. Kai šoki aikštelėje, nebūni vienoje vietoje, šoki, žiūri į kairę, dešinę pusę, vis tiek matosi, kad kažkas vyksta. Nemano, kad vyras balta striuke kalbėjosi su moterimi. Dabar neatsimena, ar matė moters pastūmimą. Bare garsiai grojo muzika, todėl kažkokių kalbų apie tai nesigirdėjo. Neprisimena, kodėl kilo tokia mintis, jog moteris buvo pastumta. Negali pasakyti, ar kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, ar buvo apsvaigęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad jo nuomone muštynės įvyko dėl to, kad bare buvęs vyras, kuris dėvėjo baltos spalvos striukę, kurio jis nepažįsta galimai žvilgsniu susižiūrėjo su moterimi, kuri buvo šviesių plaukų, trumpų iki pečių, ji dėvėjo pūkinį paltą tamsios spalvos, bet ne juodos. Po jo minėto vyro žvilgsnio moteris pradėjo vaipytis tada jis nusisuko ir maždaug po 20-30 sekundžių atsisukęs pamatė, kad prasidėjo pirmi apsistumdymai, kurie peraugo į muštynes. Muštynių metu kiek matė vyras su balta striuke pargriuvo ant žemės ir kiti 3-4 vyriškos lyties asmenys jį toliau mušė tiek rankomis, tiek kojomis. Tuo tarpu jis būdamas šalia vykstančių muštynių nusprendė nueiti kiek toliau, kad pats nebūtų sužalotas. Išėjęs iš baro ir beeidamas (duomenys neskelbtini) link dar pamatė ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta tris asmenis iš didelės kampanijos, kurie ėjo ta pačia kryptimi kaip ir jis (t. 1, b. l. 155-161).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. savanoriškai pateikė turimus vaizdo įrašus (1 t., b. l. 158-161). Atpažino P. B. nuotraukoje Nr. 2, kaip asmenį apie kurį davė parodymus. Šį asmenį atpažino iš bruožų tokių kaip: nosies ir veido formos bei plaukų struktūros. Nurodė, kad šis asmuo dalyvavo pradinėse muštynėse baro viduje ir taip pat šis asmuo išėjęs iš baro, lauke, galimai sudavė smūgį vyriškiui su balta striuke, po ko pastarasis parkrito ant grindinio (1 t., b. l. 168-172).

Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. 2024 m. vasario mėnesį dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, barmenu. Tą vakarą dirbo prie pagrindinio baro, prie to, kuris didesnis. Atsimena, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Pačio įvykio nematė, nes nuo pagrindinio baro nebuvo galimybės kažką pamatyti. Vakaro pradžioje matė atvykusį nukentėjusįjį. Atkreipė dėmesį į jo striukę, kuri buvo kitokia nei visos minios – balta. Daugiau nieko nepastebėjo, nes buvo darbo. Paryčiais pro langą pamatė policijos arba greitosios pagalbos švyturėlius. Negirdėjo jokios sumaišties bare, dirbo įprastai. Tuo metu su juo prie didžiojo baro dirbo L. J. ir J. S.. Pačio įvykio niekas iš baro darbuotojų nematė, o ryte peržiūrėjo vaizdo įrašą. Su apsaugos darbuotojais apie šį įvykį tuo metu nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodė, kad nežino, dėl ko konfliktas prasidėjo (2 t., b. l. 23-24).

Liudytojas E. V. (E. V.) teismo posėdyje parodė, kad 2024 m. dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“. Iš salėje esančių asmenų nieko neprisimena. Yra davęs parodymus apie konfliktą bare. Tą dieną dirbo mini bare, buvo vienas, tik kartas nuo karto ten ateina pagalbiniai darbuotojai. Pamatė, kad prasidėjo kažkoks veiksmas, kažkas stumdosi. Vienu metu stumdėsi daug žmonių. Ne iš karto atkreipė dėmesį. Paprašė kolegų M. ir A. pakviesti apsaugą. Nematė, nuo ko viskas prasidėjo, neatsimena, kokie veiksmai buvo atliekami susistumdymo metu, nematė, kaip nutrūko konfliktas. Iš vėliau parodyto video atsimena, kad lauke buvo sumuštas baltą striukę vilkintis vyras. Tą vyrą gal ir matė baro viduje ir iki konflikto, bet kaip jį sumušė matė tik iš įrašo. Jo elgesys buvo kaip visų, eilinis baro lankytojas. Nuo baro vyrą balta striuke matė 4-3 metrų atstumu. Neatsimena, ar matė, kad tas vyras būtų su kuo nors apsikabinęs ar užkliudęs, sugriebęs, nuvertęs ant žemės moterį. Perskaičius E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 23-25), nurodė, kad mušėsi gal 4-5 vyrai. Dabar neprisimena, kodėl jam tada atrodė, kad vyras balta striuke gali nukentėti.

Liudytojas A. I. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. 2024 m. vasario mėnesį dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ baro padėjėju, prie mažesniojo baro. Labai mažai matė. Kai atėjo, nežiūrėjo į salę, tiesiog patikrino, ar nieko netrūksta. Tada jį pakvietė E. V., parodė, kad salėje, arčiau mažesnio baro, kažkas mušasi ir kad reikia kviesti apsaugą. Pastebėjo, kad kažkas vyksta, kad žmonės nešoka, o daro kažką kitą. Tiesiog žvilgtelėjo ir nuėjo, į muštynes nežiūrėjo, nematė, kas mušėsi, kad kažkas gulėtų ant grindų. Nežiūrėjo, kuo jos baigsis, tiesiog iškvietė apsaugą. Tuo metu kaip tik atėjo M. V.. Jis (liudytojas) dar buvo naujokas, pasimetė, todėl apsaugą iškvietė M.. M. nuėjo pirmas, jis žinojo, kur yra apsauga. Jis (liudytojas) nuėjo toliau dirbti. Niekas bare nepasikeitė. Nematė, kaip atėjo apsauga, kaip išvedė žmones. Jokių šauksmų, komentarų negirdėjo, nes garsiai grojo muzika. Po įvykio su M. nekalbėjo. Niekas iš baro darbuotojų nepasakojo apie tai, kad būtų matę, kas ten įvyko. E. V. apie tai su juo nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 17-18).

Liudytojas M. V. (M. V.) teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta, nėra matęs. 2024 m. vasario mėnesį dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ barmeno padėjėju, prie abiejų barų. Atsimena, kad vyriškis, baltais marškiniais, dalyvavo konflikte. Atsimena, kad kažkas kažkam smūgiavo prie mažojo baro. Baltai apsirengęs vyras tuo metu buvo dešinėje mažojo baro pusėje. Neprisimena, ar jis smūgiavo, ar jis gavo smūgį. Negirdėjo, kodėl įvyko susistumdymas, nes garsiai grojo muzika. Buvo vyriškis baltais marškiniais. Kadangi buvo tamsu, todėl jis matėsi ir įsiminė. Dėl darbo specifikos jis su klientais nebendrauja, todėl neatkreipė dėmesio į to vyro veidą. Negali pasakyti, ar smūgiavo tas vyras baltais marškiniais, ar jam kažkas sudavė. Matė vieną smūgį, gana galingą, iš šono. Negali pasakyti, kiek žmonių dalyvavo tame konflikte, kokia buvo konflikto eiga. Turbūt barmenas per raciją pakvietė apsaugos darbuotojus. Kai atėjo apsaugos darbuotojai, muštynės jau buvo baigtos. Atrodo, kad vienas žmogus voliojosi ant žemės. Neprisimena, ar ant žemės buvo tik vienas žmogus. Neatsimena, ar tose muštynėse dalyvavo kas nors iš esančių salėje. Neatsimena, kiek atėjo apsaugos darbuotojų, atrodo, kad atėjo V.. Nežino, kas vyko toliau, dirbo savo darbus. Nematė, kaip konflikte dalyvavę asmenys išėjo į lauką. Vėliau kalbėjo su darbuotojais, bet nežino daugiau informacijos nei peržiūrėjus vaizdo įrašą. Nelabai kreipė dėmesio į konfliktą, nes dažnai būna tokių įvykių, jog kažkas kažkam smūgiuoja, o po to kartu geria. Tokia situacija gana įprastinė, konfliktų būna nuolatos, o smūgių rečiau. Prie mažojo baro kartu su juo buvo barmenas E. V.. Jis bendrauja, dirba su klientais. A. I. taip pat buvo. Žiūrėjo vaizdo įrašus, juose matė save. Tarp tų besistumdančių asmenų pažįstamų, nuolatinių, baro klientų nebuvo. Muštynių metu ir po muštynių veikla prie mažojo baro nesutriko, viskas vyko ir toliau.

Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 26-30), M. V. parodė, kad daug laiko praėjo, neprisimena, ar tas vyras vilkėjo baltą striukę ar baltus marškinius. Tuo metu, kai buvo apklausiamas, prisiminė geriau. Dabar jau blogiau prisimena, gali pasakyti, kad tame konflikte dalyvavo baltai apsirengęs žmogus. Ar jis smūgiavo, ar jam smūgiavo, negali pasakyti, neprisimena. Kažkuriuo muštynių metu kažkas atsidūrė ant žemės. Sunku pasakyti, kiek žmonių dalyvavo muštynėse. Neatsimena, ką vėliau darė apsauga. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad apie 02.40 val., priešais mažąjį barą prasidėjo susistumdymas, kuomet vyriškį su balta striuke ėmė mušti keli vyrai. Jis padėjėjams nurodė, kad kviestų apsaugos darbuotojus, nes jis negali palikti baro. Kiek prisimena pakankamai greitai atėjo apsaugos darbuotojas I. M., kuris išskyrė besimušančius ir juos išsivedė į gatvę. Jis nežino dėl ko tas konfliktas prasidėjo (2 t., b. l. 23-24).

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad yra matęs salėje esančius asmenis. Tuo metu dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, buvo penktadienis ar šeštadienis. Gal apie 2.00 val. nakties viduje įvyko kažkoks konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Jo pareigos - budintis administratorius. Darbo vieta prie durų, o konfliktas buvo prie antro baro, t. y. prie mažojo baro, gal pora metrų nuo jo. Atrodo, kad pakvietė žmonės, o gal baro darbuotojai, gerai neatsimena. Kai atėjo, pamatė, kad ant grindų jau voliojosi, mušasi. Dviese buvo apsikabinę, su jėga, už kūno, o ką darė kiti, neatsimena, nes pradėjo traukti. Neatsimena, ką pradėjo traukti. Negali tiksliai pasakyti, už kurios kūno vietos jie buvo apsikabinę. Nematė, kiek žmonių dalyvavo muštynėse. Apsikabinę buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis. Negali tiksliai pasakyti, ar jie abu buvo ant žemės, bet buvo arčiau grindų. Neatsimena, kaip jie buvo apsirengę. Juos gerai įsidėmėjo jau lauke. Nukentėjusįjį pats asmeniškai jau buvo parvedęs. Žmogus gulėjo be sąmonės. Tada buvo iškviesta greitoji, o kaltinamasis pradėjo šalintis. Jis nuėjo iš paskos į bromą. Jis buvo gal 40 m. Pasiėmė dujas, nes matė, kad jis yra aukštas. Pasakė „žmogau, ką tu padarei? Grįžk atgal.“. Jis grįžo atgal, nesipriešino. Negali pasakyti, kiek iš viso žmonių dalyvavo tame konflikte. Matė tik du. Aplinkui buvo daug žmonių, todėl negali pasakyti, kas dalyvavo konflikte, kas nedalyvavo. Kai atėjo, pradėjo kažkurį vieną iš jų traukti, neatsimena kurį. Neatsimena, ar matė suduodamus smūgius. Konfliktas baro viduje truko gal 3-4 min. Nežino, ar kas nors iš baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų žino, kodėl jis prasidėjo. Matė lauke suduotą smūgį, nes stovėjo prie durų, gal 4 m atstumu. Nukentėjusysis stovėjo lauke. Gal jis su kažkuo kalbėjosi, nepamena. Tada priėjo žmogus (kaltinamasis) ir tiesiog trenkė jam alkūne į galvą, o nukentėjusysis iš karto krito ant žemės, jam prasidėjo traukuliai, nes jis nukrito galva tiesiai ant plytelių. Sudavimo priežasties nežino. Tada kaltinamasis bandė vėl įeiti į vidų, bet jie (darbuotojai) neleido. Kažkas paskambino greitajai. Atvažiavo greitoji, policija. Nematė nei vieno smūgio sudavimo baro viduje. Neatpažins kitų asmenų, kurie buvo kartu su kaltinamuoju. Nuo įėjimo į barą durų iki mažojo baro, iki įvykio vietos, yra gal 6-7 metrai, konflikto pradžios nematė. Negali iš savo darbo vietos matyti, kas vyksta prie mažojo baro, jeigu bare yra daug žmonių. Tą vakarą žmonių bare buvo vidutiniškai, bet gerai neatsimena.

Perskaičius liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 20-22), jis parodė, kad nemelavo, įvykio aplinkybes tuomet prisiminė geriau. Neatsimena, kodėl nepaminėjo, kad kaltinamasis buvo nuėjęs iki bromo. Žiūrėjo vaizdo įrašą apklausos metu. Baro veikla dėl muštynių nebuvo sutrikusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad per radijo stotį gavo pranešimą, kad prie mažojo baro muštynės, pamatė besistumdančius vyrus ir juo išskyrė, neprisimena, kad palydint būtų kilę kokie nors ginčai. Išėjus visiems konfliktavusiems asmenims, jis vėl išėjo prie lauko durų. Paskui pasisuko į savo kolegą I. M. ir pamatė, kad tas vyras su balta striuke jau guli ant gatvės grindinio. Pagal tai gali pasakyti, kad jam galėjo suduoti smūgį tik jo jau minėtas aukštas vyras su liemene, kas pasitvirtina ir vaizdo įraše (t. 2, b. l. 20-22).

Liudytojas I. M. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. 2024 m. vasario mėnesį dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ budinčiu administratoriumi. Jo darbo vieta buvo prie įėjimo į barą durų, kontroliavo užeinančius lankytojus. Su juo dar buvo budintis administratorius V.. Atsimena, kad baro viduje buvo kažkoks konfliktas. Pirmas į barą nuėjo V.. Atrodo, kad jį kažkas pakvietė. Jis (liudytojas) nuėjo gal po 15-30 sekundžių, tačiau konflikto jau nebuvo, pamatė tik kažkokį sambrūzdį tiesiai link mažojo baro. Kažkas iš aplinkinių sakė, kad buvo nukritęs žmogus, bet kai priėjo, jau nieko nebuvo, nes visi išeidinėjo atgal. Niekas nepasakojo to įvykio priežasties. Pirmi išėjo nukentėjusysis ir dar vienas žmogus (plikas) iš kaltinamojo kompanijos. Lauke nukentėjusysis stovėjo ir kalbėjosi su tuo kitu žmogumi, negirdėjo apie ką, nebuvo jokio konflikto, o išėjęs kaltinamasis be žodžių trenkė jam alkūne į galvą ir apsisukęs, nieko nepasakęs bandė grįžti į baro vidų. Tuo metu jis (liudytojas) buvo prie durų, matė smūgio sudavimą. Nežino, ar V. matė. Kaltinamojo į barą nebeįleido, tada jis su tuo pliku asmeniu pradėjo eiti link bromo. Nežino, gal jie norėjo pasišalinti, todėl pasakė V., kad reikia juos parvesti. Nežino, ar kaltinamasis iš baro išėjo pats, ar buvo išvestas, nes tuo metu išeidinėjo eilė žmonių. Jis nėra nuolatinis baro klientas, o tą pliką vyrą yra matęs ne kartą. Galėtų jį atpažinti. Negirdėjo, kad kažkas skųstųsi, jog buvo nuskriausta kažkokia moteris ar vyras.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad kažkas iš baro lankytojų pradėjo šaukti, jog vyksta muštynės prie mažojo baro. Nuėjęs matė, kad vyrą, balta striuke, o baro lankytojai rodė, kad jį mušė vienas plikas, antras vyras vilkėjo liemenę, jis lieknas, aukštas. Dėl ko kilo konfliktas nematė, taip pat nematė muštynių, tik baro lankytojai šaukė, kad jo paminėti asmenys mušė tą su balta striuke. Jam priėjus vyras su balta striuke ir jo paminėtas plikas vyras patys ėjo link išėjimo iš baro. Lauke suduoto smūgio aplinkybes liudytojas nupasakojo taip pat, kaip teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 13-15).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvaujant liudytojams buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš baro „(duomenys neskelbtini)“ „Laukas“, „Vidus“ 1, „Vidus“ 2.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą „Vidus 1“, E. L. nurodė, kad jis turėtų būti tas žmogus prie baro, kampe, kur matosi du asmenys šviesiau apsirengę. T. čia nemato. Vaizdo įraše „Vidus 2“ jis yra tas tamsiai apsirengęs ir atsisukęs į barą. Ilgomis rankovėmis, šviesiai apsirengęs yra T.. Trečio vyro nepažįsta. Dar mato M.. Gali būti, kad tai tie trys vyrai (toje vietoje, kur vienas sėdi ant stalo). Tie trys nešokantys, sėdintys vyrai, iš kurių vienas sėdi, ir kurie kalbasi tarpusavyje, yra tie nepažįstami vyrai, apie kuriuos kalbėjo. Tas, kuris sėdi ant stalo, nedetalizuos, kokius veiksmus atliko, nes nėra tikras ar čia tas žmogus, tačiau matė, kad kiti ir kojomis spardė, ir rankomis sudavė. tie du, kurie stovėjo, tikrai mušė. Jeigu gerai atsimena, tas vyras trumpais plaukais, kuris stovi, pradėjo smaugti. Mano, kad vaizdo įraše kaltinamasis yra tas vyras juodomis kelnėmis, su liemene, atsisukęs nugara. Įraše mato, kaip T. kalbasi su dukra. Nematė, kaip nugriuvo ta moteris, nors mato, kad tuo metu buvo atsisukęs į T. G.. Nematė, kaip T. G. kalbėjo su moterimi, tiesiog žvalgydamasis žiūrėjo, ar T. išeidinėja, ar ne, nes jau norėjo išeidinėti. Įsivaizdavo, kad T. G. tuo metu braunasi per minią link durų. Tos moters, su kuria kalba įraše, nematė.

Peržiūrėjus baro viduje darytą vaizdo įrašą, nukentėjusysis T. G. nurodė, kad E. L. teisingai nurodė, kur yra jis ir jo dukra. Nepažįsta įrašo pradžioje matomo vyro, vilkinčio marškinėlius trumpomis rankovėmis. Jis prisijungė prie jų ir stovėjo. Atsimena, kaip moteris nukrito. Jis su ja kalbėjo. Ji klausė, kodėl ją pastūmė (nukentėjusysis), pasakė, kad jos nestūmė. Aplinkui ją stovi jam nežinomi asmenys. Įraše taip pat matomi trys asmenys (vienas sėdi, apsikabinę du vyrai, šalia moteris) dabar jau žinomi. Tai tie asmenys, kurie mušė bare. Vienas iš jų – tas plikas – stovėjo lauke. Jis primas priėjo lauke, su juo kalbėjosi. Prieš nukrentant, nematė, kas smaugė. Jį smaugė už kaklo ir pradėjo daužyti. Jis pradėjo muistytis ir griuvo kartu su tuo žmogumi, kuris laikė. Negali pasakyti, ar sąmoningai vertė ant žemės, ar tiesiog grumtynių metu nugriuvo kartu. Galvojo tik kaip apsiginti. Įraše „Vidus 1“ jis stovi priekyje prie baro, įrašo viršuje kairėje pusėje. Tas asmuo, kuris sėdėjo prie stalo, jis nulipo nuo stalo ir smaugė. Taip mano peržiūrėjęs vaizdo įrašą. Bare to vyro nematė, neatsimena. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „Laukas“ parodė, kad tas pirmas prie jo priėjęs vyras ir buvo paėmęs jį už kaklo. Jį atpažįsta iš vaizdo įrašo. Iš atminties prisimena, kad prie jo priėjo plikas žmogus ir su juo kalbėjo. Neatsimena, ką kalbėjo.

Peržiūrėjus baro viduje darytą vaizdo įrašą M. G. nurodė, kad tų trijų asmenų, buvusių šone, neatsimena. Matė tik tiek, kad tėtis praleido tą moterį. Gal ji kur nors užkliuvo. Nematė, kaip ta moteris nugriuvo. Neatsimena jos. Tėtis – vyras balta striuke, o ji yra šalia jo, yra jį apsikabinusi. Nežino, kas tas vyras, kuris vilki marškinėlius trumpomis rankomis ir yra netoliese.

Peržiūrėjus baro viduje darytą vaizdo įrašą „Vidus1“, liudytojas T. P. parodė, kad mažasis baras yra ekrano viršuje, kairėje pusėje. Jis sėdėjo prie baro, kairėje pusėje. Ten matyti ir P. B.. Ž. R. nemato. Vyro su barzda neatsimena. Įrašo 52 s matyti, kaip jį pargriauna. Priėjęs apkabino jį dešine ranka per petį, per kaklą. Kadangi garsiai grojo muzika, jis pasilenkė paklausti, apie ką jis kalbėjo. Peržiūrėjus baro viduje darytą vaizdo įrašą „Vidus 2“, liudytojas T. P. parodė, kad mato save sėdintį ant pakylos, šalia yra P., kas yra kiti asmenys, nežino. Vyro, su kuriuo apsikabino kaltinamasis, nežino. To pliktelėjusio vyro ir moters nepažįsta.

Kaltinamasis P. B. paaiškino, kad įrašo pradžioje matyti, kaip jo žmona ir E. R. išeina paimti striukių, nes jie jau ruošėsi išeiti. Ž., matyt, buvo nuėjęs į tualetą.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą „Laukas“, T. P. parodė, kad jame matyti P., žmona ir jis. Kitų pažįstamų nemato. Jis (liudytojas) priėjo prie vyro balta striuke ir klausė, kas darosi, kodėl jis panikuoja, agresyviai elgiasi. Šis išplūdo necenzūriniais žodžiais, ir pasirodė, kad nori smogti. Jis (liudytojas) pasisuko bandymas apsiginti. Nebuvo jokio susitarimo susitikti lauke. Nukentėjusysis nieko nesakė nei grumtynių metu, nei išeinat iš baro, net nematė kur jis tuo metu buvo. Atsikėlęs (liudytojas) nuo žemės išėjo į lauką.

Peržiūrėjus baro viduje darytus vaizdo įrašus, liudytoja S. S. parodė, kad didysis baras yra ten, kur įraše matosi, kad žmonės stovi ant stalo. Po įvykio peržiūrėję vaizdo įrašą matė, kad moteris užkliuvo ir pargriuvo. Tokių įvykių per naktį įvyksta tikrai daug. Jeigu kažkas nesusižalojo ir nesikreipė pagalbos, jie negali kiekvieno parkritusio žmogaus identifikuoti. Iš vaizdo įraše esančių asmenų nieko nepažinojo. Po šio įvykio baro veikla tęsėsi, darbuotojai tęsė darbą viduje.

Peržiūrėjus baro viduje darytus vaizdo įrašus, liudytojas L. J. parodė, kad duodamas parodymus žiūrėjo šį ir kitą vaizdo įrašą. Tokių kritimų bare yra daug matę. Gali padėti, jeigu žmonės kreipiasi. Visada stengiasi padėti susižalojusiam asmeniui. Šiuo atveju nebuvo į nieką kreiptasi. Tiesiog išgirdo, kad buvo muštynės ar kažkas įvyko ir išbėgo lauk. Čia panašu į tiesiog kritimą. Iš vaizdo įraše matomų asmenų nieko nepažįsta. Baro veikla po šio įvykio nebuvo nutrūkusi, tiesiog gal dalis žmonių buvo išėję į lauką. Žmonės, kurie stovėjo prie baro, net nežinojo, kas įvyko. Gal kiek žmonių pamažėjo zonoje prie įėjimo.

2024 m. vasario 11 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad apžiūrima gatvės dalis prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Gatvė grįsta pilkos masės plytelėmis, kurias nuo akmenimis grįsto kelio skiria bordiūras. Tarp baro „(duomenys neskelbtini)“ ir baro „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato sienos ir grindinio, grįsto pilkos masės plytelėmis, yra raudonos spalvos skysčio dėmės, paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Daugiau objektų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t, b. l. 26-32).

2024 m. vasario 20 d. atlikta vaizdo įrašų iš baro „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra ir nustatyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai - LAUKAS; VIDUS 1; VIDUS 2; Apžiūrimas vaizdo įrašas „LAUKAS“ vaizdo įrašas yra 00:47 sek., trukmės. Vaizdo įraše matomas laukas, baro „(duomenys neskelbtini)“ durys. Įrašo kairės pusės viršutiniame kampe matomas užrašas baltomis raidėmis „02-11-2024 Sun 02:47:33“, laikas keičiasi tolygiai einant pačiam vaizdo įrašui. Nuo įrašo pradžios yra matoma, kaip pro baro duris į lauką išeina pareiškėjas (apsirengęs baltai). 00:18 sek., pro duris išeina vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų žilų plaukų, pliktelėjęs. Apsirengęs mėlynos spalvos megztiniu, mėlynos spalvos džinsais, rudos spalvos batais. Šis vyras prieiną prie pareiškėjo ir jie apie kažką kalbasi. 00:22 sek., pro duris išeina dar vienas vyras, kuris yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų rudų plaukų, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos megztinį, juodos spalvos džinsais, juodos spalvos batais. Šis vyras 00:25 sek., staigiai prieiną prie pareiškėjo ir iš dešinės rankos kartą smogia pareiškėjui į galvą. 00:26 sek., pareiškėjas iškart nukrenta nugara ant žemės grindinio. Matoma, kad pareiškėjas guli ant žemės be sąmonės. Minėti du vyrai daugiau nieko nedaro tik žiūri į gulintį pareiškėją. 00:33 sek., vyras, kuris smogė pareiškėjui grįžtą į barą, tačiau prie durų jį sulaiko baro apsaugos darbuotojai. 00:42 sek., prie gulinčio pareiškėjo prieiną kiti žmonės. Daugiau nieko nevyksta, įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „VIDUS 1“ vaizdo įrašas yra 01:21 min., trukmės. Vaizdo įraše matomas baro „(duomenys neskelbtini)“ vidus, šokio aikštelė. Įrašo kairės pusės viršutiniame kampe matomas užrašas baltomis raidėmis „02-11-2024 Sun 02:45:29“, laikas keičiasi tolygiai einant pačiam vaizdo įrašui. Vaizdo įraše nieko reikšmingo tyrimui nepastebėta.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „VIDUS 2“ vaizdo įrašas yra 02:50 min., trukmės. Vaizdo įraše matomas baro „(duomenys neskelbtini)“ vidus, šokio aikštelė, dalis baro. Įrašo kairės pusės viršutiniame kampe matomas užrašas baltomis raidėmis „02-11-2024 Sun 02:44:38“, laikas keičiasi tolygiai einant pačiam vaizdo įrašui. Nuo įrašo pradžios šio įrašo dešinėje matomi aukščiau aprašyti du vyrai, iš kurių vienas smogė pareiškėjui į galvą. Vyrai sėdi, nieko nedaro. 00:29 sek., matoma, kaip prie šių vyrų prieiną kitas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, plikas, dėvi tamsios spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes, batus. Vyrai apie kažką tarpusavyje kalbasi. Matyti, kad šie vyrai yra pažįstami, bendrauja tarpusavyje artimai (apsikabina, rankas spaudžia vienas kitam). Matoma, kaip kairėje esantis pareiškėjas su kažkuo sukonfliktuoja žodiškai ir prie pareiškėjo prieina minėti trys vyrai. Tarp šių trijų vyrų ir pareiškėjo prasideda žodinis pokalbis. 02:01 min., tarp pareiškėjo ir šių trijų vyrų prasideda grumtynės, kur 02:04 min., matoma, kad pareiškėjas pargriaunamas yra ant žemės, kur toliau kas vyksta yra sunku matyti, kadangi visą vaizdą užstoja kiti baro lankytojai, galimai pareiškėjui yra smogiama iš rankos tik kas ir kiek kartų smogia pareiškėjui tiksliai nėra matoma. 02:42 min., pareiškėjas atsistoja ir vyrai kažkur nueiną. Daugiau nieko nematyti. Įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 39-48).

2024 m. kovo 6 d. apžiūrėjus liudytojo D. S. pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „att.SdEDsRZVHjJ1I7okru2esHrhJkaT8i71xE-7yKe1D-8“, vaizdo įrašas yra 00:03 sek., trukmės. Vaizdo įrašas filmuojamas patalpoje, viduje. Nuo įrašo pradžios matomas šokantis vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų, apsirengęs tamsiai. Daugiau vaizdo įraše nieko reikšmingo nepastebėta. Apžiūrimas vaizdo įrašas „IMG_6049“, vaizdo įrašas yra 00:05 sek., vaizdo įraše matomas laukas, policijos automobilis. Taip pat įraše matomas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyras ilgesnių rudų plaukų, ruda barzda, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai žalsvos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Daugiau įraše nieko reikšmingo nepastebėta (1 t., b. l. 162-167).

2024 m. gegužės 28 d. nukentėjusysis T. G. savanoriškai pateikė savo medicininių dokumentų kopijas, kurios prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 103-115).

2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu paštu nukentėjusysis T. G. pateikė dokumentus, pagrindžiančius jam nustatytą dalyvumo lygį – laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2025 m. liepos 17 d. nustatytas dalyvumo lygis procentais – (duomenys neskelbtini) proc. (T-1, b.l. 122-132)

2024 m. balandžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 684/2024(01) nurodyta, kad remiantis T. G. medicininiais dokumentais, pateikiama išvada:

1. T. G. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušyje, kraujavimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyse, sumušimo židiniais dešinėje smilkininėje skiltyje, jos pamatiniame paviršiuje bei pamato branduoliuose kairėje, pakauškaulio lūžiu nusitęsiančiu iki didžiosios angos. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar plokštuma, traumuojant pakaušio sritį, iki atvykimo į gydymo įstaigą 2024-02-11 03:31.

2. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, tikėtinai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra nukentėjusiajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į plokštumą.

4. Labiausiai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į plokštumą.

5. Labiausiai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į plokštumą (1 t., b. l. 144-145).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veiksmų kvalifikavimo

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. To paties straipsnio antroje dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinant chuliganiškų paskatų požymį yra nurodyta, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020 ir kt.). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019).

Nagrinėjamoje byloje teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad 2024 m. vasario 11 d. apie 2.45 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjimo durų, lauke, P. B. sudavė nukentėjusiajam T. G. vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio šis nugriuvo ant akmeninio grindinio ir jam buvo padaryti sužalojimai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokios teismo išvados grindžiamos tiek paties kaltinamojo kaltės prisipažinimu, tiek liudytojų parodymais, tiek baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada. P. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė analogiškus parodymus, kad vos išėjęs į lauką impulsyviai sudavė dešinės rankos dilbiu T. G. į veidą ir jis krisdamas susitrenkė galvą, prarado sąmonę. Analogiškai smūgio sudavimo aplinkybes nurodė ir įvykio naktį prie baro durų budėjęs bei sudavimą matęs apsaugos darbuotojas I. M., kuris patvirtino, kad lauke kaltinamasis be žodžių priėjęs trenkė nukentėjusiajam alkūne į galvą. Tą patį patvirtino ir kitas apsaugos darbuotojas V. K., nuo nukentėjusiojo stovėjęs apie 4 m atstumu ir matęs suduotą jam smūgį, t. y. liudytojas nurodė, kad kaltinamasis sudavė alkūne į galvą, o nukentėjusysis iš karto krito ant žemės. Lauke suduotą kaltinamojo smūgį nukentėjusiajam į galvą patvirtino pro langą matęs ir liudytojas D. S., tačiau jis neįvardijo, kokiu būdu buvo suduota. T. G. pats negalėjo įvardinti, kokiu būdu jam buvo suduotas smūgis, nes to momento neprisimena. Iš nukentėjusiojo medicininių dokumentų matyti, kad gydymo įstaigoje iš karto po įvykio sužalojimo aplinkybes nupasakojo T. G. draugas, įvardindamas, jog smūgis buvo suduotas alkūne į galvą. Vis tik, kaip seka iš E. L. parodymų, jis pats smūgio sudavimo momento nematė.

P. B. lauke suduotas smūgis nukentėjusiajam užfiksuotas baro „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įraše „Laukas“. Jame matyti, kaip 1 įrašo sekundę iš baro išeina T. G. ir atsistoja priešais duris. Tuomet įrašo 17 sekundę išeina į lauką T. P. ir priėjęs prie T. G., kreipiasi į jį. Įrašo 21 sekundę pro duris išeina P. B. ir priėjęs prie T. G. bei T. P., 25 įrašo sekundę užsimoja dešine ranka ir suduoda T. G. smūgį į galvos sritį, o T. G. nuo smūgio aukštielninkas krenta ant grindinio ir nebejuda. Dėl vaizdo įrašo ribotumo sunku įžvelgti kokia rankos dalimi kaltinamasis smūgiavo, matyti tik tiek, kad ranka buvo iškelta gana aukštai, P. B. lakūnė ir dilbis buvo ties nukentėjusiojo galva. Atsižvelgiant į tai, kad sudavimo fizinis veiksmas truko vos sekundę, liudytojams I. M. ir V. K. galėjo būti sunku identifikuoti tikslią kontaktavimo vietą. Pastebėtina, kad smūgio sudavimo būdą – dilbiu – P. B. parodė parodymų patikrinimo vietoje metu ir jis iš esmės atitinka vaizdo įraše užfiksuotą veiksmą. Baudžiamojoje byloje yra pateikti ir liudytojo D. S. daryti vaizdo įrašai, tačiau juose nėra užfiksuota nusikalstamai veikai reikšminga informacija.

Vertinant smūgio sudavimo mechanizmą, aktuali ir aplinkybė, kad be P. B. inkriminuojamo sužalojimo pakaušio srityje, joks kitas sužalojimas T. G. specialisto tyrimo metu nenustatytas, nors akivaizdu, kad pakankamai stipraus smūgio alkūne požymiai turėtų būti išlikę ir nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, paneigiančių kaltinamojo parodymus, jog jis smūgį nukentėjusiajam sudavė dešinės rankos dilbiu, teismas šiais kaltinamojo parodymais vadovaujasi ir tikslina kaltinimo faktinę aplinkybę dėl sudavimo T. G. būdo. Kaltinime nurodytą smūgį kumščiu pakeičiant į smūgį dilbiu. Nors kaltinamasis apie tokį kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pakeitimą nebuvo įspėtas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau teismo vertinimu toks kaltinimo patikslinimas neturi įtakos P. B. gynybai, nes būtent tokį sudavimo būdą jis nurodė ir savo parodymuose.

Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai.??? Nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 684/2024(01) nurodyta, kad T. G. nustatytas sužalojimas pasireiškęs muštine žaizda pakaušyje, kraujavimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyse, sumušimo židiniais dešinėje smilkininėje skiltyje, jos pamatiniame paviršiuje bei pamato branduoliuose kairėje, pakauškaulio lūžiu nusitęsiančiu iki didžiosios angos, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, tokie P. B. veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Perdavus bylą nagrinėti teisme, nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą t. y. sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinęs teisme apklaustų asmenų parodymus ir peržiūrėjęs baro viduje padarytus vaizdo įrašus, teismas neturi pagrindo sutikti su tokia P. B. veiksmų kvalifikacija. Iš tiesų, kaip teigia nukentėjusysis ir jo atstovas, baro viduje daryti vaizdo įrašai „Vidus1“ ir „Vidus2“ patvirtina, jog 2024 m. vasario 11 d., apie 2.45 val. baro viduje įvyko grumtynės, kuriose be kitų asmenų dalyvavo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, tiek liudytojas T. P. ir daugiau nenustatytų asmenų. Vis tik, vaizdo įraše „Vidus2“ užfiksuotas dar iki paminėtų grumtynių įvykęs nukentėjusiojo kontaktas su R. P., kuris, pasak kaltinamojo, T. P., R. P. ir buvo konflikto su nukentėjusiuoju priežastis. Nors nukentėjusysis viso proceso metu neigė stūmęs ar kitu būdu kliudęs pro šalį praeinančią R. P., jų kontaktas matyti aptariamame vaizdo įraše. Vaizdo įrašo „Vidus 2“ 50 sekundę matyti, kaip balta striuke vilkintis T. G., įsikibęs į ranką E. L., pro judančių žmonių grūstį pamažu eina nuo baro, o jam iš priekio ateina R. P.. Įrašo 54 sekundę, jų prasilenkimo metu, matyti, kad T. G. ranka bando prasiskirti sau kelią tarp žmonių ir R. P. pargriūva ant žemės, tačiau T. G. į tai nereaguodamas eina toliau. Atsikėlusi nuo žemės R. P. eina tiesiai prie T. G. ir 1.04 įrašo minutę jam kelis kartus kažką pasako. Tuo metu T. G. stovi nejudėdamas ir žiūri į ją. Šiame įraše taip pat matyti, kad vos kelių žmonių atstumu nuo jų apsikabinęs du asmenis (vyrą ir moterį), tarp jų, stovi P. B., o šalia, už jo, ant stalo, sėdi ir sutuoktinės pokalbį su T. G. stebi T. P.. Pokalbiui tęsiantis, apie 1.28 įrašo minutę, tiek P. B., tiek T. P. beveik tuo pačiu metu pajuda link R. P. bei T. G.. Vaizdo įraše „Vidus1“ matyti, kaip pirmas prie T. G. priėjęs T. P. (44 įrašo sekundę) apkabina T. G. ties kaklu ir nusiveda kelis žingsnius į priekį, tuomet, apie 55 įrašo sekundę, matyti tarp jų prasidėjęs susistumdymas, į kurį įsijungia daugiau vyrų, taip pat ir P. B.. Vyksta stumdymasis, tampymas, matyti tiek T. G., tiek ir P. B. smūgiavimo ranka judesiai, tačiau neįmanoma įžvelgti, nei kam jie buvo adresuoti, nei ar pasiekė adresatą. Grumtynių pradžia bei nukentėjusiojo ir T. P. kontaktas kitu kampu užfiksuotas ir artimesne kamera, filmuojančia vaizdą nuo baro, vaizdo įraše „Vidus 2“. Įrašo 1.37 minutę kairėje ekrano pusėje matyti, kad pro žmones praeina T. P. ir T. G., T. P. iš nugaros dešine ranka yra apkabinęs T. G. galvą, delnu apėmęs jo viršugalvį. Abu juda gan greitai ir žmonių minioje įvyksta masinis susistumdymas. Jo metu mažiausiai keturi vyrai pargriūna ant žemės, toliau stumdosi susikabinę, vieni kitiems suduoda smūgius. Matyti ir P. B. suduodamas smūgis, tačiau dėl besistumdančių žmonių kiekio nematyti, ar smūgis pasiekė T. G., ar buvo suduota kam kitam. Kaltinamasis su visais kartu pargriūva ant žemės ir toliau vaizdo įraše jo nebesimato. Šiame kontekste aktualu tai, kad specialistui, teikusiam išvadą dėl T. G. sužalojimo masto, užduotyje buvo suformuluotas klausimas nustatyti visus padarytus sužalojimus nukentėjusiojo kūne. Iš 2024 m. kovo 25 d. specialisto išvados matyti, kad buvo vertinami T. G. medicininiuose dokumentuose fiksuoti sužalojimai, tačiau išskyrus vienintelį nustatytą trauminį poveikį pakaušyje, kitų sumušimo žymių nenustatyta. Jos neaprašytos jokiuose byloje esančiuose T. G. medicininiuose dokumentuose (1 t., b. l. 144-152).

Teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad nors ir matė baro viduje grumtynes, negalėjo prisiminti atskirų veiksmų ir kas juos atliko, t. y. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. Apsaugos darbuotojas V. K. parodė, kad atėjęs skirti grumtynių, nematė, neatsimena nei vieno smūgio sudavimo baro viduje. Matė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo apsikabinę už kūno, su jėga. Ką darė kiti, neatsimena, nes pradėjo traukti. Nepamena, kurį iš jų atitraukė. Juos gerai įsidėmėjo jau lauke. Nukentėjusįjį pats asmeniškai jau buvo parvedęs. Įvertinus šiuos liudytojo parodymus matyti, kad liudytojas gerai įsidėmėjo tik nukentėjusįjį, kadangi pats išlydėjo jį iš baro, tuo tarpu dėl kaltinamojo jis galėjo objektyviai klysti dėl pernelyg trumpo laiko baro viduje. Tokia išvada seka įvertinus filmuotą medžiagą iš vaizdo įrašo „Vidus2“. Įrašo 2.28 minutę matyti, kaip apsaugos darbuotojas bando atitraukti T. G. nuo kito ant žemės gulinčio su juo susikabinusio vyro, pavykus tai padaryti, T. G. išlydimas pro žmonių minią, netrukus, kitas apsaugos darbuotojas išlydi ant žemės gulėjusį vyrą. Iš šio aprangos akivaizdu, jog tai nėra P. B. (skiriasi batai ir kelnių spalva). Vaizdo įraše „Laukas“ užfiksuota, kad pirma apsaugos darbuotojas į lauką išlydi T. G., o paskui, kitas apsaugos darbuotojas išlydi T. P.. P. B. pro duris išeina vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms, vienareikšmė išvada, jog liudytojas V. K. baro viduje matė nukentėjusįjį susikabinus būtent su P. B., negalima. Kaip seka iš jo parodymų, liudytojas kaltinamąjį ir nukentėjusįjį labiau įsidėmėjo lauke, todėl objektyviai galėjo suklysti, nurodydamas P. B. veiksmus baro viduje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, galinčių patvirtinti P. B. suduotus smūgius T. G. baro viduje. Atitinkamai šie veiksmai kaltinamajam neinkriminuoti pagrįstai.

Kita vertus, vaizdo įrašuose užfiksuotas konfliktas baro viduje patvirtina faktą, jog lauke P. B. suduotas smūgis T. G. nebuvo visiškai be priežasties. Vaizdo įrašai „Vidus1“ ir „Vidus2“ patvirtina P. B., T. P. ir T. G. parodymus, kad konflikto pradžia įvyko baro viduje, po to, kai R. P. prasilenkdama su T. G. nukrito ir priėjusi prie nukentėjusiojo ėmė aiškintis situaciją. Teismo vertinimu, visiškai nesvarbu, ar dėl R. P. nugriuvimo buvo kaltas T. G., ar ji parvirto savaime dėl didelės grūsties, aktualu tai, jog būtent šis įvykis išsiplėtojo į daugelio vyrų grumtynes baro viduje, kur matyti, tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo, tiek kitų asmenų suduoti smūgiai, tačiau nenustatyti realiai nuo to nukentėję ir visi konflikte dalyvavę asmenys. Ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nebuvo pradėtas ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kita vertus, būtent šio, baro viduje vykusio konflikto, pasėkoje P. B. lauke ir sudavė smūgį T. G., todėl nustačius aiškias nukentėjusiajam suduoto smūgio priežastis, kaltinamojo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra teisinio pagrindo.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas apibūdindamas bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatė bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-184-746/2016, 2K- 253-699/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Akcentuotina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsniu.

Naujos įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 62 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatoma kita alternatyvi 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Palyginus su iki 2025 m. vasario 1 d. pakeitimų galiojusia BK 62 straipsnio redakcija, naujoji yra kaltinamojo padėtį lengvinanti, todėl jo veiksmai vertintini būtent pagal šią įstatymo redakciją.

Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos neegzistuoja. Nors P. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kaip matyti iš karto po nusikaltimo padarymo, jis nukentėjusiojo būklei buvo abejingas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad sudavęs smūgį P. B. matė, kad nukentėjusysis nukrito aukštielninkas ir nebejudėjo, tačiau į jį dėmesio nebekreipė ir apsisukęs iš karto norėjo grįžti į baro vidų, tik apsaugos darbuotojų buvo sustabdytas. Čia įrašas nutrūksta, tačiau pasak liudytojo I. M., kai P. B. nebuvo įleistas į barą, jis su kitu asmeniu pradėjo eiti link bromo, tuomet jis V. K. pasakė juos parvesti. V. K. patvirtino, kad sudavęs smūgį kaltinamasis pradėjo šalintis. Nuėjo iš paskos jam į bromą ir liepė grįžti. Kaltinamasis nesipriešino. Aptarti P. B. veiksmai iš karto po įvykio nerodo nuoširdaus apgailestavimo dėl nukentėjusiojo sužalojimo, todėl taikyti BK 62 straipsnį kaltinamojo atžvilgiu nėra pagrindo, kita vertus svarstytina galimybė skirti švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Aptariamas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, rodančiu, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju P. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, gyvybiškai svarbią kūno dalį, suvokė, kad tokio smūgio sudavimas gali nukentėjusiajam sukelti neigiamas pasekmes, jį sužaloti, ir to siekė, tačiau galimų pasekmių sunkumui buvo abejingas, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors nustatyta, kad T. G. inkriminuotą sužalojimą T. B. įvykdė vienu smūgiu, jis sukėlė ilgalaikes ir sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatos būklei. Aktualu ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme P. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailėjosi, ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Jo nuoširdumu neleidžia abejoti faktas, kad kaltinamasis iš dalies atlygino ir padarytą žalą. Sumokėjo Valstybinei ligonių kasai išlaidas, patirtas dėl nukentėjusiojo gydymo taip pat atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už T. G. išmokėtas išmokas jam esant laikinai nedarbingam (2 t., b. l. 178, 182 194), į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 4 999 EUR nukentėjusiajam T. G. padarytai žalai atlyginti (3 t., b. l. 149). Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje yra duomenų, jog iki nusikalstamos veikos P. B. galimai vartojo alkoholį, tačiau jo neblaivumas nebuvo nustatytas teisės aktuose nustatyta tvarka, tuo tarpu apklaustų asmenų parodymai ar vaizdo įrašas savaime nėra pakankami konstatuoti, jog P. B. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. P. B. teisiamas pirmą kartą (2 t. b. l. 73-74), baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl smurtinio pobūdžio ir už mažesnio pavojingumo administracinius nusižengimus, skirtos baudos sumokėtos (2 t. b. l. 77-81). Kaltinamasis palaiko socialinius ryšius, turi sukūręs šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip profesionalus, sąžiningas, empatiškas, nuoširdus, išskirtinis lyderis, atsakingas ir pareigingas šeimos vyras (2 t. b. l. 75-76, 191), jo artimi šeimos draugai teismo posėdyje P. B. charakterizavo taip pat išskirtinai teigiamai. Aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, kad P. B. linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Aptartos aplinkybės iš esmės teigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo mažesnį jo pavojingumą, tuo pačiu ir tai, kad jo nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, spontaniškai, sudavus vieną smūgį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ir patyrė sunkų sužalojimą. Kaltinamasis nenaudojo jokių specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar priemonių, nusikalstamos veikos darymui iš anksto nesiruošė ir neplanavo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus P. B. padaryto nusikaltimo sunkumą ir sukeltas nukentėjusiajam ilgalaikes neigiamas pasekmes, dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių nebuvimą, padaryto nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą, kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, P. B. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuris vykdymas atidėtinas.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 75 straipsnio 4 dalies redakcija numato teismui galimybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuo vienerių iki trejų metų terminui visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą net ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už sunkius tyčinius nusikaltimus. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teismo vertinimu P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas šiai dienai neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo ir pasiektų tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo tikslą. Esminį teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, kuo operatyvesnį nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą ir BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas galėtų užtikrinti ne P. B. izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai ir poveikio priemonės. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio 4 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nuostatos ir P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus kartu su baudžiamojo poveikio priemone.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo pavojingumą, teismas P. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros bei šiuo laikotarpiu įpareigoja tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę ir turtinę žalą; per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 7, 8 dalys, 69 straipsnis).

Šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 66-68) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė liginių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 984,24 EUR žalos priteisimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – dėl 2 677,62 EUR turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamajam savanoriškai atlyginus civiliniuose ieškiniuose reikalaujamą turtinę žalą, šie civiliniai ieškovai pareiškė, kad atsisako savo reikalavimų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 56-58, 2 t., b. l. 119-120, 178-180, 187, 194, 3 t., b. l. 59).

BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, procesas dėl Vilniaus teritorinės liginių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių nutrauktinas.

Dėl T. G. reikalavimo priteisti neturtinę žalą

Nukentėjusysis T. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurį ne kartą tikslino. Pagal paskutinio, 2024 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje patikslinto, civilinio ieškinio reikalavimus T. G. prašo priteisti iš P. B. 30 000 EUR neturtinę žalą ir 70 000 EUR turtinę žalą.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jeigu taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, 2K-300-222/2017, 2K-334-699/2017).

T. G. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis buvo 9 dienas gydomas stacionare, po to 3 savaites rekomenduota vengti padidinto krūvio, 5 mėnesius buvo nedarbingas, 2024 m. rugpjūčio 13 d. jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netekto dalyvumo lygis. Dėl patirto sužalojimo T. G. teigė jaučiasi sužlugdytas fiziškai ir morališkai, nuolat jaučia stiprius kūno ir galvos skausmus, mokėsi iš naujo vaikščioti, valdyti abi rankas, kontaktiniu būdu iki šiol nejaučia temperatūros skirtumo, patiria nuolatinį stresą ir abejones dėl galimybės ateityje dirbti kaip anksčiau, ateityje laukia ne viena rimta procedūra ir galimi jos šalutiniai poveikiai. Sapnuoja ir nuolat prisimena įvykį, vengia lankytis viešose vietose ar renginiuose, kur susirenka daug žmonių, pradėjo bijoti žmonių. Tapo našta sau ir kitiems. Nebegali kaip anksčiau aktyviai leisti laisvalaikio su savo vaikais, sutriko jo pilnavertis šeimyninis gyvenimas. Dėl negalėjimo dirbti ankstesnio darbo T. G. patyrė finansinį smūgį, nes tenka skolintis lėšų pragyvenimui. Nuo 2011 m. T. G. vadovauja UAB „A.“, kurios apyvarta po kaltinamojo nusikalstamų veiksmų dėl nukentėjusiojo ilgalaikio nedarbingumo krito. Būtent T. G. buvo atsakingas už įmonės darbų, klientų medžiagų kiekių pirkimą, planavimą, paiešką.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktų T. G. medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo netekęs sąmonės, hospitalizuotas 2024 m. vasario 11 d.–2024 m. vasario 20 d. laikotarpiu. Ligoninėje kontaktas su juo buvo apsunkintas, pacientas neblaivus, vangus. Iš ligoninės išleistas tęsti gydymą namuose, konstatuojant, kad tuo metu jutimai, motorika nesutrikusi, neurochirurginis gydymas baigtas, žaizda sugijo, siūlai ištraukti. Nurodyta 3 savaites vengti psichinio ir fizinio krūvio, rekomenduoti vaistai. UAB „B.“ 2024 m. balandžio 3 d. radiologinio tyrimo vertinime nurodyta, kad atlikus galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją, nustatyti dauginiai potrauminiai liekamieji pakitimai. Iš SODRA pateiktų dokumentų matyti, kad T. G. nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. kovo 30 d. gydėsi medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje (2 t., b. l. 119-147). 2024 m. balandžio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientas negirdi dešine ausimi, vargina galvos svaigimas. Nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105-115, 148-152). 2024 m. rugpjūčio 13 d. priimtas sprendimas dėl T. G. dalyvumo lygio, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) balų dalyvumas. Sprendimo priėmimo metu įvertinti 3 vidutiniškai išreikšti liekamieji reiškiniai ir nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendime dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. T. G. dalyvumo lygis nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2025 m. liepos 17 d. Nustatant, kad nukentėjusysis negali dirbti darbo veikiant fizikiniams, psichosocialiniams, fiziniams rizikos veiksniams (dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti naktį, aukštyje, virš 1,3 metro, požeminiai darbai). Taip pat veikiant ergonominiams rizikos veiksniams (keliant rankomis krovinius virš 10 kg svorio, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu) (1 t., b. l. 123-133).

Teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, jog po traumos atsigavo tik po 8 mėnesių, kiekvieną dieną po gydymo gerdavo raminamuosius vaistus, metus laiko mokėsi vaikščioti, iki šiol negirdi dešine ausimi, neveikia (duomenys neskelbtini), tai nebeatsistatys, skonio, kvapo nejaučia – nežino, ar atsistatys. Pagerėjimo nėra. Nejaučia karščio, tikėtina, kad tai neatsistatys. Ženkliai pablogėjo jo kasdienis gyvenimas, nebegali vairuoti transporto priemonių, visą laiką sukasi galva. Iki šiol tęsia reabilitaciją du kartus per savaitę. Iki byloje nagrinėjamo įvykio sveikatos problemų neturėjo. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusiojo dukra taip pat parodė, kad po įvykio pasikeitė T. G. gyvenimo būdas, jis dėl pakitusio sveikatos būklės tapo uždaresnis, mažiau bendrauja su ja ir mama, grįžęs iš darbo beveik nekalba. Visiškai nejaučia skonio, negirdi viena ausimi, sutrikusi koordinacija, jam svaigo galva. Iki įvykio tėvo sveikata buvo gera. T. G. artimas draugas R. L. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad po įvykio T. G. gyvenimas pasikeitė, tapo sunkiau susikalbėti, jis neprigirdi, reikia kartoti kelis kartus, pamiršta, reikia priminti, svirduliuoja, nesusikaupia. Ta būsena tęsiasi iki šiol. Pakito darbinė veikla, nebepavyksta suvaldyti terminų, kokybės. T. G., turbūt, pamiršta susitarimus. Tai prasidėjo būtent po to įvykio. Jeigu kalbama viena tema, jis nukrypsta į kitą. Tai labai aiškiai matosi, anksčiau to nebūdavo. Anksčiau jis sveikata nesiskundė.

Taigi, iš aptartų medicininių dokumentų bei apklaustų asmenų parodymų seka, kad T. G. po sveikatos sutrikdymo ilgą laiką buvo gydytas stacionare, vėliau reabilitacijoje, dėl sužalojimo ir gijimo procese kentė fizinį skausmą ir nepatogumus, kurie tęsiasi ir iki šiol. Kaip patvirtina medicinai dokumentai, T. G. neteko dalies klausos, vadinasi pasekmes nukentėjusysis jaus ir ateityje. Dalinis klausos netekimas neabejotinai neigiamai atsiliepia kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime. Taip pat akivaizdu, jog dėl kitų su sužalojimu susijusių sveikatos sutrikimų nukentėjusysis patiria eilę psichologinių sunkumų. Būdamas dar pakankamai jauno, darbingo amžiaus, jis nebegali gyventi įprasto pilnaverčio gyvenimo, sunkiau sekasi darbinėje veikloje, kyla įtampos bendraujant namuose, vengia žmonių susibūrimų. Visa tai rodo ženkliai pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę pagrįstą netikrumą dėl ateities, kasdien patiriamus civiliniame ieškinyje ir liudytojų nurodytus neigiamus išgyvenimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su P. B. nusikalstamais veiksmais ir turi būti atlyginta baudžiamojoje byloje.

Nustatyta, kad kaltinamasis savanoriškai 2025 m. birželio 26 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 4 999 EUR T. G. žalos atlyginimui (3 t., b. l. 149), vis tik, teismo vertinimu, nurodyta suma yra per maža palyginus su nukentėjusiojo buvusiais ir vis dar patiriamais ilgalaikiais neigiamais išgyvenimais. Baudžiamosiose bylose dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarius sunkų sveikatos sutrikdymą ir šis dydis svyruoja nuo 1 449 EUR iki 40 000 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017, 2K-334-699/2017). Pastebėtina, kad 40 000 EUR dydžio neturtinė žala buvo priteista asmeniui, kuris analogiškai, kaip ir nagrinėjamoje byloje nuo vieno smūgio kumščiu virto aukštielninkas ir patyrė panašius galvos sužalojimus, vėliau pasireiškusius kairės kūno pusės paralyžiumi ir visišku kairės rankos nevaldymu, dėl ko nebegalės tęsti mokslų muzikos srityje, nei dirbti, buityje jam reikalinga kito žmogaus pagalba. Be to, buvo subjaurota jo išvaizda, veide liko didelis randas. Teismo vertinimu, palyginus su nurodytu atveju, T. G. situacija šiek tiek palankesnė, kadangi nukentėjusysis, vis tik, tęsia savo ankstesnę darbinę veiklą, jis nenurodė, kad jo darbinė veikla yra susijusi su 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendime dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytais rizikos veiksniais. Vadinasi, šiuo metu T. G. yra pajėgus savarankiškai savimi pasirūpinti, vizualiai kitiems matomų traumos padarinių nepatyrė.

Teismas įvertinęs sužalojimo padarymo aplinkybes ir nustatytą lygį (sunkus mastas), atsiradusias pasekmes, kaltinamojo tyčią, turtinę padėtį – yra pakankamai jauno amžiaus darbingas ir dirbantis, išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, duomenų, dėl kurių negalėtų tęsti darbinės veiklos ateityje, nenustatyta – tai, jog kaltinamasis jau savanoriškai sumokėjo 4 999 EUR nukentėjusiajam žalos atlyginimui, kitas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš P. B. T. G. naudai 15 000 EUR neturtinę žalą. Likusi reikalavimo priteisti neturtinę žalą dalis atmestina. Nukentėjusiajam pateikus teismui savo banko sąskaitą, į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 4 999 EUR pervestini T. G..

Dėl T. G. reikalavimo priteisti turtinę žalą

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnis, numatantis žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, išskiria dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti 70 000 EUR turtinę žalą, nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų neteko pajamų, jo nedarbingumo laikotarpiu nukrito jo įmonės UAB „A.“ apyvarta ir pelningumas. Teismas atkreipia dėmesį, kad įmonė, kaip juridinis asmuo, yra atskiras subjektas nuo jos vadovo ar savininko, tuo tarpu nusikalstamais veiksmai padaryta žala yra atlyginama tiesiogiai nuo jos nukentėjusiam asmeniui (BPK 109 straipsnis). Išimtis galima tik nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-719/2022). Esant nurodytoms aplinkybėms T. G. neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimą šioje baudžiamojoje byloje dėl galimai UAB „A.“ patirtų nuostolių, todėl teismas plačiau dėl ieškinyje nurodytų argumentų, susijusių su nukentėjusiojo įmonės, o ne jo paties patirtais nuostoliais, nepasisako.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų T. G. neteko didelės dalies pajamų, tačiau konkretus jų dydis nenurodomas. Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos metu patirto sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2024 m. vasario 11 d. iki 2024 m. liepos 10 d. Iš tiesų, šiuo laikotarpiu jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 2 677,62 EUR ligos išmoka bendroje sumoje ir kaip matyti iš SODRA sprendimų skirti T. G. ligos išmoką turinio, išmokos dydis yra tik 62,06 proc. 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdyje T. G. nurodė, jog jo vidutinis mėnesio darbo užmokesti buvo 1 200 EUR, atitinkamai darytina išvada, kad būdamas nedarbingu jis prarado dalį atlyginimo. Kita vertus, byloje yra pateiktas draudimo kompanijos raštas, patvirtinantis, jog (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam šiai dienai yra bendroje sumoje išmokėjusi 17 200 EUR draudimo išmoką (3 t., b. l. 159-161).

Pastebėtina, kad siekdamas objektyviai nustatyti dėl ilgalaikio nedarbingumo prarastas nukentėjusiojo pajamas, teismas net dviejuose teismo posėdžiuose siūlė T. G. ir jo atstovui pateikti duomenis, patvirtinančius realius asmeninius finansinius nuostolius, negautas pajamas (pvz., kokio dydžio atlyginimą gaudavo, darbo dienų laikotarpį, anksčiau išsimokėtus dividendus ir pan.), tačiau tokie duomenys iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį taip ir nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, nustatydamas T. G. negautų pajamų dydį teismas vadovaujasi byloje esančiais duomenimis – Sodra sprendimais dėl T. G. ligos išmokos skyrimo nurodytais duomenimis, kad išmokos dydis yra 62,06 proc. atlyginimo dydžio, vadinasi T. G. būdamas nedarbingu patyrė 37,94 proc. nuostolį – 1 637,34 EUR (2 677,62 EUR x 37,94 proc.) : 62,06 proc. = 1636,95 EUR). Ši suma laikytina byloje esančiais įrodymais pagrįstos negautos T. G. pajamos, todėl priteistinos iš P. B., kaip tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo nusikalstamais veiksmais susijusi turtinė žala. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Šiai dienai nėra duomenų, kad dėl sveikatos sutrikdymo sumažėjo T. G. galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje. Kaip minėta, T. G. šiuo metu tęsia ankstesnę savo darbinę veiklą, vis tik, tuo atveju, jei dėl tam tikrų su P. B. nusikalstamais veiksmais susijusių sveiktos sutrikimų T. G. darbo pajamos ateityje sumažėtų, pateikęs tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus nukentėjusysis savo interesus turi teisę ginti civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą T. G. priteisti iš P. B. 9 600 EUR išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba. Kartu su prašymu gauta 2025 m. rugsėjo 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas patirtų išlaidų pagrindimas, t. y. konkrečiai suteiktos teisinės paslaugos ir valandų skaičius. Taip pat pateiktas advokato padėjėjo J. Kovalenkos ir T. G. 2025 m. rugsėjo 2 d. susitarimas dėl teisinių paslaugų, kuriuo susitarta, jog ½ sąskaitoje nurodyta sumos už teisines paslaugas dalis bus sumokėta iki 2025 m. gruodžio 31 d., o likusi ½ – iki 2026 m. liepos 1 d. (3 t., b. l. 187-188). Iš čia seka, kad nukentėjusysis šiai dienai nėra sumokėjęs už jam suteiktas teisines paslaugas.

Vadovaujantis EŽTT jurisprudencija pagrindiniai bylinėjimosi ir kitų išlaidų atlyginimo priteisimo kriterijai – išlaidos turi būti faktiškai patirtos, būtinos (neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią pažeidimui arba gauti pažeidimu padarytos žalos atlyginimą) ir protingo dydžio (žr., pvz., Didžiosios Kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Merabishvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 72508/13, par. 370). Atstovavimo išlaidos (atlyginimas atstovui) yra faktiškai patirtos, jei pareiškėjas yra jas apmokėjęs arba įpareigotas apmokėti pagal teisinius ar sutartinius įsipareigojimus (žr., pvz., EŽTT 1980 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Luedicke, Belkacem ir Ko? prieš Vokietiją, peticijos 6210/73 ir kt., par. 15; 1981 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Airey prieš Airiją, peticijos Nr. 6289/73, par. 13; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Hajnal prieš Serbiją, peticijos Nr. 36937/06, par. 154; kt.). EŽTT darbo reglamente pažymėta, kad kaip išlaidas patvirtinančius įrodymus reikalaujama pateikti detalizuotas sąskaitas ir kvitus. Šie įrodymai turi būti pakankamai išsamūs, kad EŽTT galėtų nustatyti, kiek patirtos bylinėjimosi ir kitos išlaidos atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus. Iš konkrečių EŽTT bylų, kuriose spręsta dėl šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, matyti, kad atitinkamais įrodymais gali būti įvairūs dokumentai – sąskaitos faktūros, susitarimai dėl atlyginimo už teisinių paslaugų teikimą, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1983 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Pakelli prieš Vokietiją, peticijos Nr. 8398/78; 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą byloje Zustović prieš Kroatiją, peticijos Nr. 27903/15; Didžiosios Kolegijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 61435/19; kt.). Taigi, EŽTT praktikoje realumo kriterijų atitinkančiomis išlaidomis pripažįstamos ne tik jau patirtos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios neišvengiamai bus patirtos pagal jas atlyginti prašančios šalies teisinius ar sutartinius įsipareigojimus. Išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Nurodyta teismų praktika bylinėjimosi išlaidų priteisimo kontekste taikytina ir baudžiamosiose bylose, todėl aplinkybė, kad šiai dienai atstovavimo išlaidos dar nėra apmokėtos, esant atstovo ir nukentėjusiojo susitarimui, įpareigojančiam T. G. sumokėti finansiniam dokumentui – sąskaitai už teisines paslaugas – kurioje išsamiai pagrįstos reikalaujamos proceso išlaidos, spręstinas šių išlaidų priteisimo klausimas.

Nustatyta, kad advokato padėjėjas J. Kovalenka su T. G. atstovavimo sutartį pasirašė 2024 m. gruodžio 3 d. ir teisines paslaugas teikė tiek Vilniaus miesto apylinkės, tiek Vilniaus apygardos teisme. 2025 m. rugsėjo 2 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyti įkainių dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo numatytų maksimalių dydžių. Advokato padėjėjas nukentėjusiojo interesus atstovavo Vilniaus miesto apylinkės teisme įvykusiuose 2 posėdžiuose ir Vilniaus apygardos teisme vykusiuose 6 teismo posėdžiuose iš 7. Pirmojo posėdžio metu nukentėjusįjį atstovavo advokatas J. Kovalenko. Vis tik vertinant nukentėjusiojo atstovo nurodytas darbo laiko sąnaudas matyti, jog vien civilinio ieškinio parengimui nurodomos 16 valandų, atstovavimui Vilniaus apygardos teisme – 18 val., susipažinimas su kaltinamuoju aktu ir byla – 8 val., 2024 m. gruodžio 11 d. prašymo parengimui 2 val. Teismo vertinimu išlaidos šioje dalyje nėra visiškai pagrįstos, todėl mažintinos. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2024 m. gruodžio 11 d. prašymas tėra pusės puslapio ilgio, juo prašoma leidimo susipažinti su baudžiamąja byla ir perkelti teismo posėdžio laiką. Tokiam prašymui parengti 2 val. akivaizdžiai nereikėjo. Advokato padėjėjui sudarius teisinių paslaugų sutartį su nukentėjusiuoju baudžiamąją bylą sudarė vos du tomai, todėl su tokios apimties medžiaga susipažinimui 8 val. laikas tikrai yra perteklinis. Taip pat būtina pastebėti, kad nors nukentėjusiojo atstovas rengė ir teismui teikė net tris civilinio ieškinio variantus, esminio skirtumo juose nėra, atliktos tik nežymios korekcijos, atitinkamai jų parengimui didelių laiko sąnaudų nereikėjo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą buvo perduota paties nukentėjusiojo atstovo iniciatyva, pateikus kaltinimo patikslinimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuomet jau buvo atlikta kaltinamojo apklausa išspręsta eilė procesinių klausimų, kuriuos advokato padėjėjas iš naujo kėlė ir nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme tokiu būdu užtęsdamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, sudėtingumą (nesiskiria nuo tipinių šios kategorijos bylų, nereikalavo specialiųjų žinių), iš P. B. nukentėjusiojo T. G. naudai priteistina 3 000 EUR išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.

Išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas. Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys baudžiamosios bylos 1 tomo 38, 52 lapais, 3 tomo 108 lapu pažymėtuose vokuose, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Stacionaro epikrizė, „(duomenys neskelbtini)“ radiologinio tyrimo vertinimas, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymas (1 t., b. l. 103-115), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova, perduota saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) (1 t., b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), 6 dalies 5 punktu, 7, 8 dalimis, 69 straipsniu, P. B. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir paskirti P. B. šiuos įpareigojimus:

- bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę ir turtinę žalą;

- per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

P. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės liginių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių nutraukti.

Nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš P. B. T. G. naudai 15 000 EUR neturtinę žalą ir 1636,95 EUR turtinę žalą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą žalos atlyginimui P. B. įmokėtą 4 999 EUR sumą, po nuosprendžio paskelbimo, pervesti T. G. į jo nurodytą banko sąskaitos numerį.

Priteisti iš P. B. nukentėjusiojo T. G. naudai 3 000 EUR išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius baudžiamosios bylos 1 tomo 38, 52 lapais, 3 tomo 108 lapu pažymėtuose vokuose, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Stacionaro epikrizę, „(duomenys neskelbtini)“ radiologinio tyrimo vertinimą, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplovą, perduotą saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė