Utenos apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje (2023-07-27 CBP-5357) nurodoma, kad J. S. (ieškovės O. S. sutuoktinis, ieškovių R. M. ir E. K. tėvas) 2020-05-28 kaip dovanotojas sudarė Dovanojimo sutartį su atsakovu A. M., kaip apdovanotuoju, kuriam neatlygintinai asmeninėn nuosavybėn perleido žemės ūkio paskirties 0,5357 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį patvirtino Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras trečiasis asmuo byloje R. M., sutarties notarinio registro Nr. 2405. Atsakovas A. M. yra visiškai svetimas tiek J. S., tiek ieškovėms žmogus. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovė E. K. 2022-06-30 parašė elektroninį laišką į Varėnos rajono 1-ajį notaro biurą (notarui R. M.) pranešdama, kad mirė jos tėvas J. S. ir ji su seserimi R. M. bei mama O. S. atvyks dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Atsakovas A. M. 2022-07-27 sudarė Dovanojimo sutartį kaip dovanotojas su atsakovais E. G. ir G. G. kaip apdovanotaisiais, kuria neatlygintinai perleido tą patį žemės ūkio paskirties 0,5357 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 4111. Kiek žinoma ieškovėms, atsakovė G. G. yra atsakovo A. M. duktė. Varėnos rajono 1-ajame notaro biure ieškovėms 2022-08-05 buvo išduotas Liudijimas, kurio notarinio registro Nr. 5083, tikslu ieškovės galėtų gauti reikiamus dokumentus dėl paveldėtino mirusiojo J. S. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovėms E. K. ir R. M. pradėjus rinkti reikiamus dokumentus, peržiūrėti, koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo likęs po tėvo J. S. mirties, buvo surasta Dovanojimo sutartis, kurios notarinio registro Nr. 2405, taigi, buvo sužinota apie šį neatlygintinai perleistą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovėms E. K. ir R. M. pasikalbėjus su mama O. S., ši patvirtino, kad apie sandorio faktą sužinojo likus visai nedaug iki sutuoktinio mirties, tačiau sutarties teksto nėra mačiusi, daugiau aplinkybių nežinojusi. Apie tokio sandorio sudarymo aplinkybes dukterims J. S. taip pat nebuvo pranešęs. Dėl ieškinio senaties. Ieškovės E. K. ir R. M. (J. S. dukterys) apie Dovanojimo sutartį sužinojo ne anksčiau negu 2022-08-05, t. y., kada notaro R. M. buvo išduotas Liudijimas Nr. 5083, todėl jos bet kuriuo atveju nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, jeigu tokią ieškinio senatį prašytų taikyti atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio. Ieškovė O. S. (J. S. sutuoktinė) atkreipia dėmesį, kad J. S. sandorio sudarymo metu buvo 85 metai, o žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), jos sutuoktiniui priklausė asmeninės nuosavybės teise, kas pažymėta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše su istorija, t. y., įrašas, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypas įgytas 2007-06-19 apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovei sandorio sudarymo metu buvo 80 metų, ji sandoryje tiesiogiai nedalyvavo ir tik po sutuoktinio mirties dukterims (kitoms dviem ieškovėms) pradėjus rinkti dokumentus paveldėjimo bylai, suradus Dovanojimo sutartį, ieškovė perskaitė Dovanojimo sutarties tekstą, kuriame be kita ko (Dovanojimo sutarties 4.7 punktas), pažymėta, jog „Dovanotojas patvirtina, kad Sutarties sudarymo dieną yra sudaręs santuoką (Pagrindas: 2020-05-28 VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas), Daiktas priklauso Dovanotojui asmeninės nuosavybės teise. Dovanotojas patvirtina, kad Dovanotojo sutuoktinė O. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra pagerinusi Daikto savo darbu, asmeninėmis jo su Dovanotoju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, Dovanotojo sutuoktinė neturi pretenzijų dėl šios Sutarties bei jų nereikš ateityje“. Taigi, ieškovė turi pretenzijų dėl sutarties ir nori jas reikšti, pas notarą sandorio dieną jos niekas nekvietė, pasirašyti vienašalio pareiškimo nepasiūlė, todėl apie savo pažeistas teises ji taip pat sužinojo ne anksčiau negu 2022-08-05, taigi ir ji nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino, jeigu tokią ieškinio senatį prašytų taikyti atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio. Dėl apsimestinio sandorio. Ieškovė O. S. ir sutuoktinis J. S. santuokoje yra susilaukę dviejų dukterų (ieškovės byloje) ir turi keturis vaikaičius. Žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išlaikytas iki ginčo sandorio 13 metų (nuo 2007-06-19 apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai visuomet pasikalbėdavo, kad įvertinus šio žemės sklypo ypatybę – upės pakrantę, toks žemės sklypas turėtų atitekti dukterims arba vaikaičiams, kad šie galėtų čia atvažiuoti pailsėti, nes turėti nuosavą priėjimą prie upės yra vertybė. Niekada nebuvo kalbama ne tik kad apie šio žemės sklypo neatlygintiną perleidimą svetimiems žmonės, bet ir apskritai apie jo perleidimą. Ieškovės O. S. sutuoktinis ir ieškovų E. K. bei R. M. tėvas J. S. visada buvo labai atsargus, apdairus žmogus, vengiantis bet kokių nebūtinų kontaktų su svetimais žmonėmis ir to mokė savo dukteris nuo mažens, t. y., itin atsargiai ir apdairiai vertinti svetimų žmonių pasiūlymus, ketinimus ar pažadus. Todėl tokio pobūdžio, - kaip asmeninę vertę šeimai turinčio nekilnojamojo turto padovanojimas tiek jam, tiek visai šeimai svetimam asmeniui, yra visiškai nebūdingas, netgi prieštaraujantis J. S., kaip asmenybei, kokia jis visa gyvenimą buvo, veiksmas. Be to, iki dovanojimo sutarties suradimo nei vienas šeimos ar giminės narys nebuvo girdėjęs apie tokį žmogų kaip A. M. (atsakovas). Taigi racionaliausias paaiškinimas yra toks, kad A. M. pradėjo ieškoti būdų, kaip gauti šį žemės sklypą, t. y., kaip palenkti J. S. valią sudaryti A. M. palankų ginčo sandorį. Paminėtina ir tai, kad J. S. tiek asmeniškai, tiek kartu su sutuoktine O. S. per savo bendrą gyvenimą turėjo ne vieną nekilnojamojo turto objektą (tiek žemės sklypų, tiek butų), kuriuos sėkmingai ir už realią rinkos kainą yra pardavę ne vieną kartą. Iki šio ginčo sandorio nėra buvę nei vieno nekilnojamojo turto objekto padovanojimo (perleidimo neatlygintinai) atvejo nei šeimos/giminės nariui, nei juo labiau visiškai svetimam asmeniui. Prieš parduodamas bet kokį turtą, J. S. kartu su sutuoktine visuomet pranešdavo apie tokį ketinimą savo dukterims (ieškovėms), visada pasitardavo dėl kainos ir pan. Juo labiau, kad ieškovė E. K. nuo 2015 m. yra įsteigusi įmonę, kuri užsiima nekilnojamojo turto prekyba ir visuomet galėdavo tėvams patarti dėl konkretaus nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų bei rinkos vertės, ką visuomet ir darydavo. Šis atvejis yra visiškai nebūdingas šeimos praktikai ir, kaip jau minėta, J. S. asmenybei ir visiškai kitoks visomis prasmėmis, nes apie šį sandorį jis nepasitarė ir net neinformavo nei savo sutuoktinės, nei savo dukterų, iki pat mirties nekalbėjo apie šį sandorį, dokumentus laikė visiškai atskirai nuo kitų svarbių dokumentų. Vadinasi, objektyviai tam yra priežastis. Darytina racionaliausia išvada, kad tikroji J. S. valia nėra išreikšta dovanojimo sandoryje ir buvo susiformavusi ne laisvai. Reikia paminėti, kad J. S. buvo žemesnio išsilavinimo nei jo sutuoktinė, be to, visą bendrą gyvenimą svarbiais reikalais, dokumentų tvarkymu, notariniais sandoriais rūpinosi ieškovė, o J. S. tokios patirties neturėjo, todėl palenkti valią žmogaus, kuriam 85 metai, buvo įmanoma, pateikiant jam neteisingą informaciją dėl žemės sklypo rinkos vertės, pateikiant kitokius argumentus, kurie ieškovėms nežinomi, akivaizdu, dėl kurių vis dėlto buvo sudarytas ginčo sandoris. J. S. ginčo sandorio metu buvo 85 metai, per pastaruosius penketą metu J. S. buvo pastebimai pasenęs, ne toks pastabus, apdairus, ne toks aktyvus, galima sakyti, vangus, tapo netgi pernelyg naivus, labai prastai girdėjo, apibendrinant, buvo įgijęs požymių, kurie būdingi senyvo amžiaus žmogui ir kurie tokiais atvejais kaip šis gali sukelti lemiamų pasekmių, kas beje nutiko šiuo atveju. Taip pat atkreiptinas dėmesys į kitą ginčo sandorio šalį – atsakovą A. M., - sandorio metu jam buvo 58 metai, galima sakyti, vidutinio amžiaus apsukrus verslininkas, buvęs policininkas, akivaizdu, dėl profesinės patirties puikiai mokantis daryti įtaką žmonėms, turintis interesą įsigyti kuo geresnėmis sąlygomis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nes dėl to būtų dar palankesnės sąlygos plėtoti baidarių nuomos verslą. Taigi, kuo didesnis žemės sklypo plotas, tuo jis patrauklesnis kaip nekilnojamojo turto objektas, t. y., žemės sklypas su upės pakrante, kurį pardavus už realią rinkos vertę būtų galima neblogai pasipelnyti. Dar vienas svarbus kriterijus, kuris vertintinas faktinių aplinkybių kontekste dėl būtinybės sudaryti ginčo sandorį – ieškovių tėvas ir mama O. S. visuomet gyveno pasiturinčiai, visą gyvenimą gerai uždirbdavo, vėliau gaudavo sąlyginai nemažas pensijas, iš kurių galėjo pragyventi ir netgi susitaupyti, nes J. S. mirus, įpėdiniai paveldėjo jo sukauptą indėlį banke, todėl jokių objektyvių priežasčių perleisti asmeninės vertės šeimai turintį žemės sklypą už neobjektyviai mažą kainą J. S. neturėjo, nes pinigų šeimai niekada netrūko. Atsakovas A. M. už žemės sklypą sumokėjo J. S. grynaisiais pinigais 2000,00 EUR, - apie šį faktą J. S. papasakojo sutuoktinei O. S.. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas žemės pirkimo – pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu. Taigi, akivaizdu, kad vengiant išviešinti atsiskaitymo faktą, atsakovas sumokėjo grynaisiais pinigais. Kaip matyti iš Dovanojimo sutarties, sandoryje VĮ „Registrų centras“ nurodoma vidutinė rinkos vertė 459,00 EUR, o jos nustatymo data – 2020-05-22. Be jokios abejonės, atsakovas A. M., sumokėdamas grynaisiais pinigais 2000,00 EUR, įtikino J. S., kad tokia kaina yra reali rinkos kaina, nes yra didesnė keturis kartus, tačiau tai nebuvo tuo metu galiojusi reali vidutinė rinkos kaina. Ieškovių nurodomas aplinkybes patvirtina pridedama Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaita Nr. 2023/D126. Pagal šią ataskaitą žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina 2020-05-28 datai buvo 9 500,00 EUR, t. y., 4,75 karto daugiau negu J. S. sumokėjo atsakovas A. M.. Tai buvo naudinga išimtinai atsakovui A. M., kadangi jis negalėjo būti tikras, kad būtent jis įsigis žemės ūkio paskirties žemės ūkio sklypą, jeigu būtų vykdomos skaidrios pirkimo sąlygos, kurias nustatė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30), t. y., šalys privalėtų pereiti privalomąją procedūrą, vykdomą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kadangi žemės ūkio paskirties žemės pardavimas reguliuojamas valstybės. Jeigu J. S. būtų teikęs pranešimą pagal įstatymo nuostatas, jog parduoda žemės ūkio paskirties žemės ūkio sklypą už 2000,00 EUR, tikrai kuris nors iš gretimų sklypų savininkų būtų priėmęs tokį pasiūlymą ir įsigijęs šį žemės sklypą ir tai nebūtinai būtų buvęs atsakovas A. M., todėl pastarajam turint interesą įsigyti šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, buvo nenaudinga ir labai nepatogi tokia rizika, dėl ko jis įkalbėjo J. S. sudaryti neva dovanojimo sandorį, kad būtų galimybė „apeiti“ įstatymo nuostatas ir neteikti pranešimo apie ketinimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip eliminuojant kitus potencialius suinteresuotus pirkėjus. Taigi, realiai buvo įvykdytas pirkimo pardavimo sandoris (tikrasis), pridengiant jį dovanojimo sandoriu (apsimestinis), tačiau dėl to, jog buvo išvengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos privalomosios procedūros (imperatyvios nuostatos), toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Ieškovės sutinka sugrąžinti atsakovui A. M. 2000,00 EUR, dėl ko žemės ūkio paskirties žemės sklypas turi būti sugrąžintas iš atsakovų G. G. ir E. G. atsakovo A. M. nuosavybėn, o iš atsakovo A. M. sugrąžintas J. S. nuosavybėn. Kad atsakovas A. M. neturėjo ketinimo realiai (sąžiningai) perleisti žemės ūkio paskirties žemės klypo, patvirtina faktas, kad jį padovanojo dukteriai ir žentui, t. y., žemės ūkio paskirties žemės sklypas liko šeimoje, juo labiau, šiandien žemės sklypu naudojasi ir jį valdo būtent atsakovas A. M.. Atsakovas puikiai suprato, jog siekiant perleisti realiai (sąžiningai), reikalinga įgyvendinti jau minėto Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas ir tokiu būdu žemės sklypas tikrai atitektų tretiesiems asmenims, t. y., atsakovas nebetektų nuosavybės teisių į šį žemės sklypą. Teismui išsprendus, kad konkreti norma yra imperatyvaus pobūdžio, sutartis vertinama kaip niekinis sandoris, o reikalavimas jį nuginčyti reiškia ir prašymą pašalinti niekinio sandorio padarinius pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Niekinės sutarties pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pobūdį, yra pagrindas žemės ūkio paskirties žemės sklypo įgijėjus traktuoti įgijusius teises ir pareigas neteisėtai. Nurodytais motyvais sandoris tarp atsakovo A. M. ir atsakovų E. G. ir G. G. taip pat pripažintinas niekiniu dėl ko taikytina restitucija, t. y., žemės ūkio paskirties žemės sklypas grąžintinas A. M. nuosavybėn.

6. Teismui pateiktame ieškovių dublike (2023-09-18 DOK 29254) nurodoma, kad ieškovės E. K. ir R. M. (J. S. dukterys) dar kartą patvirtina, kad apie Dovanojimo sutartį sužinojo ne anksčiau negu 2022-08-05, t. y., kada notaro R. M. buvo išduotas Liudijimas Nr. 5083, nes su šiuo Liudijimu buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ dėl J. S. priklausiusio nekilnojamojo turto išrašų gavimo (paveldėtino turto kiekio nustatymo tikslu). Teigiamas ieškovių aplinkybes patvirtina su gautais dokumentais parengtas ir išduotas ieškovei E. K. VĮ „Registrų centras“ 2022-09-13 Nr. SP-93669(4-55Mr) „Dėl duomenų pateikimo“ lydraštis. Reikiamus dokumentus dėl nekilnojamojo turto E. K., R. M. ir O. S. gavo tik po 2022-09-13, iš kurių ir buvo nustatyta, kad nebėra vieno nuosavybės teise J. S. priklausiusio žemės sklypo, apie kurio perleidimą ieškovėms iki tėvo mirties nebuvo žinoma, todėl vienerių metų ieškinio senatis užginčyti dovanojimo sutartį nėra praleista. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovei O. S. (J. S. sutuoktinei) sandorio sudarymo metu buvo 80 metų, ji dar kartą patvirtina, kad sandoryje tiesiogiai (notaro biure) nedalyvavo ir tik po sutuoktinio mirties dukterims (kitoms dviem ieškovėms) pradėjus rinkti dokumentus paveldėjimo bylai, apie ką rašoma aukščiau, gavus tokius dokumentus iš VĮ „Registrų centras“, pradėjus namuose ieškoti dokumento, kuris pagrįstų sklypo perleidimą, kurį suradus buvo perskaitytas Dovanojimo sutarties tekstas ir, ieškovei žinant, jog iš tiesų buvo gauti 2000,00 EUR už šį žemės sklypą, buvo suprasta, jog realiai buvo atlikti visai kiti veiksmai (pirkimas – pardavimas), o ne dovanojimas, kas tvirtinama sutartyje. J. S. nuosavybės teise turėjo ne vieną žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl O. S. ne iš karto suprato, kuris žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo perleistas. J. S. priklausė dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, taip pat esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė suprato, kad už 2000,00 EUR buvo perleistas būtent šis žemės sklypas, nes tokio žemės sklypo (nedidelio ploto, nelabai derlingos žemės, kurią galima naudoti išskirtinai tik žemės ūkio paskirčiai) vertė buvo artima tai sumai, kuri buvo sumokėta. Po J. S. mirties gavusi dokumentus iš VĮ „Registrų centras“ apie vis dar likusį sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, ieškovė suprato, kad ne šis mažos vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo perleistas, o būtent byloje nurodytas žemės ūkio paskirties žemės sklypas su upės pakrante. Todėl suradus tarp dokumentų dovanojimo sutartį ir ją perskaičius, kadangi buvo sudarytas apsimestinis sandoris, ieškovei dar prireikė laiko, kad ji tinkamai suprastų apie savo teisių pažeidimą, taigi ir O. S. nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino. Ieškovės atkreipia dėmesį, kad atsakovo A. M. atsiliepime yra aiškiai nurodyta, jog šis atsakovas dar penkerius metus iki ginčo sandorio sudarymo (2020-05-28) rūpinosi žemės sklypu, į jį investavo, jį pagerino savo lėšomis, nors įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes, nepridedami. Tuo tarpu atsakovai G. G. ir E. G. teigia, kad jie nupirko ir pastatė du modulinius namelius, užsakė ir gavo leidimą lieptui, suformavo maudyklą, iškasė senus kelmus, krūmus, nužymėjo sklypą, pastatė lauko tualetą, kas pasak jų, patvirtinta pridedamais įrodymais. Ieškovės vertina atsakovų G. G. ir E. G. pateiktus įrodymus ir pasisako dėl jų, - pateiktos dvi Pirkimo pardavimo sutartys, t. y., Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1, sudaryta Kaune 2022-09-24, ir Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2, sudaryta Kaune 2022-09-28, pagal kurias E. G. bendrai už 10 000,00 EUR (nurodoma, jog mokama grynaisiais pinigais) įsigijo du naudotus modulinius mėlynos spalvos namelius. Pastebėtina, jog modulinių namelių gabenimas nėra niekaip aptartas, t. y., pervežimas (maršrutas) nenurodytas, nepateikti pervežimo paslaugos kaštai. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, reikia pripažinti, kad nors ir nėra pakvitavimo apie tinkamą atsiskaitymą už prekes, tokios sutartys tik gali patvirtinti prekių įsigijimą, bet kad būtent šitie nameliai yra atvežti į ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir būtent jie čia stovi, tokių faktų sutartys nepatvirtina. Kaip ir nurodė atsakovas A. M. atsiliepime, jis turi ne vieną žemės sklypą, todėl gal ir atsakovai E. G. ir G. G. turi ne vieną žemės sklypą ir nėra aišku, kokie ten stovi ar nestovi moduliniai nameliai. Įrodymai, kad atsakovai E. G. ir G. G. užsakė ir gavo leidimą lieptui, suformavo maudyklą, iškasė senus kelmus, krūmus, nužymėjo sklypą, pastatė lauko tualetą, nepateikti, todėl ieškovėms sunku pasisakyti, kokias investicijas atliko A. M. per nurodomą tęstinį laikotarpį, o kokias atsakovai G. G. ir E. G.. Kol kas visų atsakovų teiginiai dėl atliktų investicijų ir sklypo priežiūros tėra deklaratyvūs, prieštaraujantys tarpusavyje ir neparemti leistinais ir objektyviais įrodymais.

7. Teismui pateiktame atsakovo A. M. triplike (2023-10-03 DOK-30838) nurodoma, kad ieškovės savo pateiktame dublike iš esmės nurodo, kad ieškovė O. S. nedalyvavo sudarant Dovanojimo sutartį. Tokį faktą aiškiai paneigia ir pačios Dovanojimo sutarties turinys, kuriame aiškiai yra nurodoma apie tai, kad ieškovė O. S. nėra pagerinusi dovanojimo Sklypo nei savo darbu nei savo lėšomis. Tokius faktus taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino atsiliepimu Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras R. M., kuris atsiliepime nurodė, kad tai gali patvirtinti ir notarų biuro darbuotoja J. N.. Tokia ieškovės O. S. pozicija yra norint apsiginti nuo ieškinio senaties, taip pat norint patvirtinti, kad velionis J. S. buvo apgautas, padovanotas visiškai svetimam žmogui – Atsakovui. Ieškovių teiginiai, kad Atsakovo, trečiųjų asmenų ar liudytojų parodymais negalima įrodinėti, kad ieškovė O. S. dalyvavo sudarant Dovanojimo sandorį yra visai nepagrįsti, nes tretysis asmuo – Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras R. M. nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, nėra niekaip susijęs su Atsakovu ir atliko savo tiesiogines funkcijas patvirtindamas tokį Dovanojimo sandorį. Dėl J. S. ir atsakovo pažinties ir santykių. Ieškovės savo dublike nurodo, kad Atsakovas nebuvo artimas žmogus J. S., net nedalyvavo pastarojo laidotuvėse. Atsakovas nedalyvavo J. S. laidotuvėse dėl ligos, nes tuo metu sirgo. Vien šis faktas niekaip nepaneigia jų tarpusavio bendravimo ir itin draugiškų ryšių. Atsakovas atliko šalia ginčo Sklypo jam jo dėdės J. M. 2009-09-23 dovanojimo sutartimi Nr. RM-3735 padovanoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB (duomenys neskelbtini). Šiam Atsakovui priklausančiam sklypui UAB (duomenys neskelbtini) 2009-12-18 parengė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre 2010-06-10. Kaip matyti iš ginčo Sklypo nekilnojamo turto registro išrašo duomenų, velioniui J. S. UAB (duomenys neskelbtini) 2009-12-22 parengė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre 2010-06-11. Taigi net šios aplinkybės patvirtiną faktą, kad nuo 2010 m. Atsakovas artimai bendravo su velioniu J. S. ir patvirtina Atsakovo atsiliepime nurodomus argumentus apie tai, kad būtent jis susitarė su tuo pačiu matininku, kad jis atliktų ir velionio J. S. ginčo Sklypo geodezinius matavimus, tačiau net tokios aplinkybės nėra ir nebuvo žinomos nei vienai iš Atsakovių, kas patvirtina vieną faktą, kad velionis J. S. su Atsakovu turėjo labai artimus ir glaudžius ryšius. Atsakovės nurodo, kad tarp Atsakovas turėtų įrodyti, kad penki metai iki ginčo Dovanojimo sutarties sudarymo rūpinosi Sklypu, tačiau pačios savo dublike nurodo, kad bet kokia komercinė veikla šiame Sklype yra draudžiama, todėl nurodome, kad visą šį laiką besirūpindamas jam tuo metu nepriklausančiu Sklypu Atsakovas į jo pagerinimą iš esmės jokių didelių investicijų neinvestavo, tačiau jį prižiūrėjo, šienavo, kirto krūmus, rudenį grėbdavo lapus, nes kaip buvo nurodyta užsiima baidarių nuoma, šiame Sklype priimdavo tik poilsiautojus. Net ir minimaliai prižiūrint svetimam asmeniui priklausantį Sklypą yra patiriamos išlaidos, bet pačia Sklypo priežiūra rūpinosi būtent pats Atsakovas, kitų asmenų Sklypo priežiūrai nesamdė. Iš atsakovų G. pateikto atsiliepimo yra aišku, kad jie šiuo metu yra pagerinę Sklypą ir yra patyrę įvairių išlaidų, nes jiems šis Sklypas jau priklauso nuosavybės teise, todėl Atsakovas nebūdamas Sklypo savininku, jokių didelių išlaidų nenorėjo ir nepatyrė, tačiau naudodamasis šiuo Sklypu, jį prižiūrėjo. Iš paties velionio J. S. veiksmų yra suprantama tik viena, kad su Atsakovu jie buvo pažįstami ir bendravo, tą patvirtina ir į bylą pateikiami duomenys apie geodezinių matavimų atlikimą. J. S. ir Atsakovas buvo pažįstamas nuo jo gimimo, kilę iš to paties kaimo, jų ryšiai niekada nebuvo nutrūkę ir buvo bendraujama iki pat velionio mirties. Priešingai tai patvirtina faktą, kad velionio J. S. dukros sužinojo apie Dovanojimo sandorį tik po jo mirties suprantama, kad jos su savo tėvu J. S. artimai nebendravo net nežinojo apie jo sudaromus sandorius, yra daugiau negu keista, nes velionis J. S. buvo senyvo amžiaus žmogus, kuriam galimai buvo reikalinga artimų žmonių priežiūra. Taigi iš tokios ieškovių velionio J. S. dukrų logikos yra suprantama, kad jeigu jos net nežinojo apie sudarytą Dovanojimo sandorį, jos negalėjo žinoti ir apie Atsakovo bendravimą su J. S., taigi dublike nurodomi teiginiai, kad J. S. nebūtų tokio sandorio sudaręs yra daugiau negu nesuprantama, ieškinyje nėra nurodoma, kad velionis J. S. būtų sirgęs kažkokiomis psichinėmis ligomis dėl ko galėjo sudaryti, ar turėjo ir norėjo nuo savo dukrų nuslėpti Dovanojimo sandorį. Dėl nurodomo imperatyvo pažeidimo ir ieškinio senaties. Priešingai velionio dukros – ieškovės E. K. ir R. M. viso proceso metu teigia, kad apie Dovanojimo sandorį sužinojo tik mirus velioniui J. S., nors kaip yra žinoma iš bylos duomenų apie Dovanojimo sudarymo sandorį pati ieškovė O. S. žinojo nuo jo sudarymo momento, tačiau jokių reikalavimų ar pretenzijų pačiam Atsakovui nereiškė. Tokie ieškovės O. S. ieškinyje pateikti faktai, kad ji sudarant sandorį tiesiogiai nedalyvavo yra tiesiog absurdiški ir pateikiami tik todėl, kadangi Ieškovės nori apsiginti savo poziciją, kad apie sandorį sužinojo tik po to, kai mirė J. S. ir nėra praleistas senaties terminas. Kad velionis J. S. nenorėjo padovanoti Atsakovui Sklypo nėra pateikiama jokių rimtų argumentų. Kaip nurodoma, kad Sklypas buvo realiai apsimestiniu Dovanojimo sandoriu parduotas už 2 000 EUR sumą taip pat nepateikiama jokių įrodymų, bet bandoma įrodyti, kad dovanotos Sklypas yra 9 500 EUR vertės. Ieškovės turi įrodyti šioje byloje, kad Atsakovas sumokėjo velioniui J. S. 2 000 EUR sumą, tačiau nėra net iš esmės aišku, kaip yra šiuo metu, ar bylos nagrinėjimo metu bus bandoma įrodinėti tokios aplinkybės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl sandorio nuginčijimo, privalo įrodyti, kokie jo teisėti interesai, egzistavę sandorio sudarymo metu, buvo pažeisti ginčijamu sandoriu. Nagrinėjamos bylos atveju Ieškovės, teigdamos, kad ginčijama Dovanojimo sutartis negalėjo pažeisti velionio dukrų ieškovių interesų, nes priimdamas velionio J. S. palikimą jos neįgavo daugiau teisių negu jų turėjo velionis. Velionis J. S. net du metus iki savo mirties jokių pretenzijų Atsakovui dėl Dovanojimo sutarties nereiškė ir toliau bendravo su savo kaimynu iki pat savo mirties. Fizinio asmens mirtis nepanaikina jo teisių ir pareigų bei kai kurių jo asmeninių teisų. Mirus fiziniam asmeniui, vietoj jo gali atsirasti kitas asmuo (fizinis ar juridinis) – įpėdinis, kuris turi teisę perimti palikėjo turėtas teises ir pareigas. Tais atvejais, kai kyla ginčas dėl daikto, kaip paveldėjimo objekto, teismas, vadovaudamasis daiktinės teisės normomis, turi nustatyti daiktą ir jo savininką, t. y. kokias teises ir pareigas paveldimam turtui turėjo mirusysis. Dublike taip pat nurodoma, kad ieškovė O. S. nesuprato, kurį sklypą Atsakovui padovanojo velionis S. tik dar aiškiau patvirtina faktą, kad pati ieškovė O. S. dalyvavo notarinėje kontoroje, kuomet velionis J. S. atliko Dovanojimo sandorį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Ieškovių su dubliku pateiktą žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro išrašą yra aišku, kad velionis J. S. nebuvo vienintelis šio žemės sklypo savininkas, todėl net negalėjo padovanoti šio sklypo Atsakovui nebūdamas vienintelis jo savininkas, o ½ šio sklypo tikėtina priklausė velionio J. S. broliui J. S.. Dar labiau abejotina nurodomomis aplinkybėmis, kad minėtas sklypas buvo itin mažos vertės, kai šio sklypo vidutinės rinkos kaina yra net tris kartus didesnė už dovanoto Sklypo vidutinės rinkos kainą. Ieškovės O. S. argumentai dėl ieškinio senaties pažeidimo yra visai nelogiški ir nepagrįsti, o jos dalyvavimą Dovanojimo sandorį patvirtina byloje dalyvaujantys asmenys, bei liudytojai, kurie bus apklausti proceso eigoje. Be abejones iki velionio mirties ir pati ieškovė O. S. turėjo ir galėjo per du metus informuoti dukras, apie sudarytą Dovanojimo sutartį, tačiau iš ieškinio logikos suprantama, kad to nepadarė ir tai kelia labai pagrįstų abejonių Ieškovių sąžiningumu. Ieškinyje nėra nurodoma, kaip buvo pažeistos subjektinės Ieškovių teisės, kodėl velionis J. S. negalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir padovanoti Sklypą Atsakovui.

8. Teismui pateiktame atsakovų E. G. ir G. G. triplike (2023-09-26 DOK-30248) nurodoma, kad nėra jokių priežasčių abejoti notaro, tvirtinusio ginčo dovanojimo sandorį kompetencija, atliktų veiksmų teisėtumu, tinkamu savo funkcijų atlikimu ir kt., kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad notarui R. M. prieš patvirtinant sandorį nekilo jokių abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo, J. S. valios sudarant sutartį, t. y. jam nebuvo atskleista jokia informacija ir/ar aplinkybės, kurioms esant būtų galima suabejoti sudaromo sandorio teisėtumu ir atitinkamai nebuvo jokių teisinių kliūčių jo patvirtinimui notarine forma, Sutartis buvo sudaryta pagal šalių nurodytas sąlygas. Negana to, šiam prieš sandorio sudarymą buvo pateikti visi reikalingi šalių teisnumą bei jų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, J. S. asmeninę nuosavybės teisę į Sklypą patvirtinantys dokumentai bei atlikti kiti procedūriniai veiksmai, reikalingi patvirtinti sandoriui. Notarui negalėjo kilti ir, kaip matyti iš atsiliepimo, nekilo abejonių ir dėl velionio valios ir/ar veiksnumo - ginčo sutartį pasirašė pats velionis, velionio valia dėl turto perleidimo Atsakovui nesikeitė iki pat jo mirties, t. y. 2 metus, kas suponuoja, kad velionis J. S., padovanodamas ginčo turtą Atsakovui A. M., išreiškė savo valią, tuo tarpu paveldėtojai neįgyja daugiau teisių ir pareigų negu turėjo velionis. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sandorio metu, t. y. 2020-05-28 buvo tokios būklės (pvz. psichinės ligos), kad negalėjo pats savarankiškai priimti sprendimų, suprasti savo veiksmų prasmės ar jų valdyti. Notaras taip pat patvirtino, kad sudarant ginčo sandorį jame dalyvavo ir velionio sutuoktinė – ieškovė O. S., kuri, Šalis supažindinus su Dovanojimo sutarties tekstu, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes, aiškiai išreikšdama savo valią, kad neprieštarauja Dovanojimo sutarties sudarymui, nėra savo lėšomis pagerinusi Sklypo ir ateityje jokių pretenzijų dėl to sudaryto sandorio nereikš. Abejotinai skamba dubliko teiginiai, kad Atsakovo A. M. atsiliepimas paremtas vien melagingais teiginiais, kad šis negalėjo būti pažįstamas su velioniu vien dėl to, kad nedalyvavo jo laidotuvėse ir niekas iš artimųjų menamai jo nematė. Pastebėtina, kad Atsakovas savo atsiliepime aiškiai nurodė, kad šis buvo velionio kaimynas ir priešingai nei Ieškovės pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą iš kuriuo matyti, kad šiam priklauso gretimas sklypas. Pastebėtina, kad priešingai nei teigiama, Atsakovas A. M. įgytą žemės sklypą Atsakovams perleido ne iš karto, o daugiau nei po dviejų metų po jo įsigijimo, kas patvirtina, kad Sandoriai nebuvo fiktyvūs ir kt. Atsakovas A. M. savo atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad jokios privalomos procedūros sudarant sandorį nebuvo pažeistos, kad buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sutikimas šiam įsigyti Sklypą. Priešingai nei teigiama dublike, tiek tretysias asmuo, t. y. notaras, tiek atsakovas A. M. patvirtino, kad ginčo dovanojimo sandoryje, kartu su velioniu dalyvavo ir Ieškovė O. S., t. y. apie ginčo sandorį Ieškovė O. S. žinojo jau jo sudarymo dieną, t. y. 2020-05-28, tačiau iki pat ieškinio pateikimo dienos jokių pretenzijų nė vienam iš Atsakovų nereiškė. Be to ir iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ir pati Ieškovė O. S. pripažįsta, kad dar prieš dovanotojo J. S. mirtį, t. y. iki (duomenys neskelbtini), žinojo, kad pastarasis žemės ūkio paskirties 0,5357 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovui A. M., kas priešingai nei teigiama, patvirtina, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio pateikimo terminą. Teisiškai nėra svarbus argumentas neva Ieškovė O. S. tik perskaičius Dovanojimo sutarties tekstą menamai suprato, kad realiai buvo atlikti visai kiti veiksmai, o ne dovanojimas, kadangi kaip nurodyta aukščiau apie patį sandorį Ieškovei buvo žinoma jo sudarymo dieną, visos teisės ir pareigos, sutarties esmė ir kt. sandoryje dalyvavusioms šalims, tame tarpe ir Ieškovei, buvo išaiškintos notaro (ką patvirtino Notaras), tad ši, kaip protingas, apdairus, gyvenimiškos patirties turintis, šeimos reikalais besirūpinantis žmogus galėjo ir turėjo dėti pastangas „susipažinti“ su ginčo dokumentu ir jeigu su juo nesutiko, jį ginčyti nesuėjus senaties terminui, tačiau jokių veiksmų neatliko. Priešingai nei teigiama, Atsakovų pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina, kad būtent Atsakovai, įsigiję ginčo Sklypą juo naudojasi, į jį investavo, t. y. ginčo sklype Atsakovai nupirko ir pastatė du modulinius namelius, užsakė ir gavo leidimą lieptui, suformavo maudyklą, iškasė senus kelmus, krūmus, nužymėjo sklypą, pastatė lauko tualetą ir kt. (tą patvirtina atskirojo skundo dėl nutarties taikyti LAP priedas). Priešingai nei nurodoma dublike, kad šie veiksmai buvo atlikti būtent ginčo sklype patvirtina Atsakovų į bylą pateiktos ginčo sklypo fotonuotraukos su nurodytais pagerinimais. Ieškovės neįrodė, kad buvo sudaryti tariami sandoriai, kadangi neįrodė, jog sandoriai realiai nėra vykdomi, kad Atsakovai elgėsi nesąžiningai ir kt., o teismai laikosi pozicijos, kad įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Be to, Ieškovės neįrodė ir priežasčių apsimestiniam sandoriui sudaryti – kaip nurodyta aukščiau, Atsakovai su atsakovu A. M. nėra susiję jokiais ryšiais (tą patvirtino ir Atsakovas A. M. savo atsiliepime), apie šio sudarytą Ieškovų teigimu „apsimestinę“ dovanojimo sutartį su velioniu jiems nebuvo ir negalėjo būti žinoma, Atsakovai neturėjo jokio pagrindo sudaryti apsimestinio sandorio, patys naudojasi įgytu sklypu ir neketina jo niekam perleisti.

12. Tretysis asmuo notaras R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo dovanojimo sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 459 eurai. O. S. buvo su vyru biure. Vyksta taip, pirmiausia tikslinimus užsako pas padėjėją nuotoliniu būdu, pasako asmens kodą, jie paruošia projektą ir tada šalys ateina pasirašyti sandorio. Atėjus šalims į biurą duoda paskaityti sutartį, jei prašo, bet jis kiekvieną kartą pats skaito sutartį. Ir kadangi tai nebuvo giminaičiai, jis skaito sutartį, pamini, kad tai neatlygintina dovana, kad nei už darbus, nei dar kažką, tai būna išaiškinta šalims. Kai jis įsitikina tikrąja valia, tada tvirtina sandorį. Ir kad nebuvo pagerinimų įsitikino, nes tai asmeninė nuosavybė. Buvo J. S. žmona ir jis patvirtino sutartį, nes įsitikino J. S. valia, kad tai dovanojimas, o ne už paslaugas. Atskiro sutuoktinės pareiškimo netvirtino, nes sutartyje yra punktas. Net jei O. S. ir nebūtų atėjusi kartu su J., sandorį vis tiek būtų tvirtinęs. O. S. dalyvavo kartu su sutuoktiniu, ji rodė dokumentus padėjėjoms. E. K. žinojo apie sklypo dovanojimą jau rugpjūčio mėnesį, nes jis tai pasakė, kai jos atėjo dėl paveldėjimo. Atsimena, kad skyrė ypatingai daug laiko, nes uždavė labai daug įvairių klausimų. Kartu buvo ir O. S.. Tuo metu buvo išrašai su istorija ir buvo žiūrima kas parduota, kas likę. Dėl J. S. psichinės būklės nebuvo kilę jokių abejonių, nes jei būtų kilę - nebūtų tvirtinęs sandorio, viskas vyko normaliai, nebuvo jokių abejonių. Buvo tikrinama veiksnumas ir per duomenų bazes.

13. Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja D. K. paaiškino, kad jai paskambino S. dukra ir paklausė ar ji neketina žemės parduot ir kaip yra su tais pardavimais, ji pasakė, kad buvo gavus pasiūlymą iš A. parduoti žemę. Ji liko per vidurį neparduota. A. buvo prašęs parduoti žemę, bet ji pasakė, kad jai pinigų netrūkta, nes turi vaikus ir tos žemės neparduos. A. buvo paskambinęs ir buvo atvažiavęs. Prašė pagalvoti, pasitarti su vaikais, siūlė 2000 eurų. Tai buvo 2022 metų pavasaris ar vasara. A. siūlė tris kartus, bet kai galutinai pasakė, kad ne, nebesiūlė. Kad gretimas sklypas parduotas ji sužinojo iš A. M., jis pasakė. A. M. pasakė, kad jis nusipirko gretimus sklypus ir klausė gal tu gali parduoti, nes per vidurį esi. Jai buvo keista, dėl sumos, ji nežino kiek kaimynui buvo duota, tik jis (A. M.) taip sakė. Nusistebėjo, nes žmonės ne „biedni“, ir turi vaikus. Jai A. M. pasakė, kad tokia vertė žemės, kad tiek S. davė. M. sakė, kad jis nori jos sklypo, nes turi greta sklypus. Dovanoti irgi nesiūlė.

14. Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja J. N. paaiškino, kad ji dirba Varėnos rajono 1-jo notarų biuro notaro padėjėja. Žino, kad byla dėl dovanojimo sutarties. Dalyvavo sutarties šalys, buvo pristatyti dokumentai, buvo eilinė sutartis. Pirmam kartui savininkas atneša dokumentus, paruošiama sutartis. Sutarties šalys buvo J. S., jo sutuoktinė dalyvavo, ir apdovanotasis, iš matymo atsimena, kad tai buvo A. M.. Kas pirmą kartą atėjo dokumentų nežino. Nes ne viena dirba. Ji rengė sutartį, nešė ją notarui. Sandorio dieną ji dirbo, sutartį siuvo, parašus rinko, dokumentus žiūrėjo, dovanotojo ir apdovanotojo. Kad atėjo kartu J. S. sutuoktinė ji suprato, bet dokumento netikrino. Ji iš kalbos suprato, kad sutuoktinė. S. žino iš matymo, nes Varėna mažas miestelis. Vėliau tvarkėsi paveldėjimą. V. V. pažįsta, pas jas kabinete jis nebuvo. Šis žmogus dažnai būna biure, yra jų klientas. Kas užsakė duomenų tikslinimą neatsimena.

15. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini). A. M. yra jo draugas. Žino, kad byla dėl dovanojimo. Kai vyko tas dovanojimas vežė A. pas notarą. Žino, kad A. kažkoks žmogus padovanojo sklypą, o dabar reikia važiuoti į Anykščius. Kad tuo metu sandoris buvo sudaromas su J. S. negali pasakyti, daug laiko praėjo. O. S. matė notarų biure, ji ten buvo, iš balso ją atpažino.

16. Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja K. Š. paaiškino, kad ji yra turto vertintoja, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Į ją kreipėsi užsakovė E. K. ir pasakė, kad nori kreiptis į teismą ir nori sužinoti retrospektyvinę turto - žemės sklypo rinkos vertę. Dabar žino, kad yra ginčijamas dovanojimas. Vertinimas buvo atliktas, apžiūrėtas turtas, įvertintas lyginamuoju metodu, ir atlikta turto vertės ataskaita.

18. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė advokatė Asta Skujytė nurodė, kad visų trijų ieškovių pozicija yra vienoda, nuosekli, ieškovės R. M. pozicija yra tokia pati kaip yra išdėstyta ieškinyje. Ieškovės O. S. apklausa buvo apsunktina, bet tai dėl akivaizdžių dalykų. Dėl ieškinio - tai nori paaiškinti, kad ieškinys nebuvo parašytas vienu prisėdimu, faktai buvo pateikiami tam tikrais gabalais, kiek prisimindavo O. S., į ieškinį yra sudėti tie faktai, kuriuos paaiškino pati ieškovė. Pirmiausia aplinkybės buvo sužinotos iš O. S., ir tik po to buvo surasta liudytoja D. K..