- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2-207-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01295-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės NT FORTE
- Atsakovas
- žemės ūkio kooperatyvo „AgroBokštai“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grain LT“
- Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-207-450/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01295-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5; 3.1.18.6 (S)
2025 m. vasario 6 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės NT FORTE atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pakeistos žemės ūkio kooperatyvui „AgroBokštai“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal atsakovės žemės ūkio kooperatyvo „AgroBokštai“ prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grain LT“ pareiškimą atsakovei žemės ūkio kooperatyvui „AgroBokštai“ dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grain LT“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ŽŪK) „AgroBokštai“ (toliau – ir atsakovė, kooperatyvas) nemokumo (restruktūrizavimo) bylą.
2. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) uždrausti atsakovei vykdyti prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; (2) išieškoti skolas ir (ar) turtą; (3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; (4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; (5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; (6) parduoti ar kitaip perleisti turtą; (7) iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis; (8) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas, priėmęs pareiškėjos UAB „Grain LT“ pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei ŽŪK „AgroBokštai“, 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei ŽŪK „AgroBokštai“ (ne)iškėlimo įsiteisėjimo dienos uždraudė tokius veiksmus: (1) vykdyti ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; (2) išieškoti skolas ir (ar) turtą iš ŽŪK „AgroBokštai“; (3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; (4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; (5) nustatyti ŽŪK „AgroBokštai“ priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; (6) parduoti ar kitaip perleisti ŽŪK „AgroBokštai“ turtą; (7) iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo kreditoriams nutraukti su ŽŪK „AgroBokštai“ sudarytas sutartis, sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė ŽŪK „AgroBokštai“ 2024 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė: (1) leisti vykdyti ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, įskaitant mokėjimus, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, kurios yra būtinos juridinio asmens ūkinės–komercinės veiklos vykdymui, užtikrinimui bei gyvybingumo išsaugojimui; (2) netenkinus prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria nutarta uždrausti vykdyti ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą.
5. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė uždrausti vykdyti ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, per daug varžo kooperatyvo veiklą ir kelią grėsmę mokumui bei veiklos tęstinumui. Toks draudimas iš esmės sustabdo bet kokią kooperatyvo veiklą, o tai kelia rimtą grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo proceso įgyvendinimui bei gyvybingumo išlaikymui.
6. Pareiškėja UAB „Grain LT“ pateikė teismui sutikimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klaidingai ir per plačiai jį suformulavo, nes tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas kenkia visų kreditorių interesams ir galimybėms išsaugoti kooperatyvo gyvybingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria iki nutarties (ne)iškelti ŽŪK „AgroBokštai“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos taikyta laikinoji apsaugos priemonė, uždraudžiant vykdyti ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; leido vykdyti ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, įskaitant mokėjimus, neįvykdytas iki teismo nutarties (ne)iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, kurios yra būtinos juridinio asmens ūkinės–komercinės veiklos vykdymui, užtikrinimui bei gyvybingumo išsaugojimui; šią nutarties dalį leido vykdyti skubiai; kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį paliko nepakeistą.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir atsakovės argumentus, kad pritaikyta laikinoji priemonė yra perteklinė, jog stabdo kooperatyvo veiklą, o veiklos sustabdymas kelia grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo proceso įgyvendinimui, gyvybingumo išlaikymui, gali pakenkti visų kreditorių interesams, taip pat atsižvelgęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi pažeisti ekonomiškumo principo, reikalaujančio, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, tačiau ne daugiau, nei reikia teismo sprendimo įvykdymui realiai užtikrinti, taip pat tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl prašomų pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių, kad nenustatyta prieštaravimo viešajam interesui ir kartu kooperatyvo ar kreditorių interesams, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovės ŽŪK „AgroBokštai“ prašymą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės pakeisti, leidžiant vykdyti ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, įskaitant mokėjimus, neįvykdytas iki teismo nutarties (ne)iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, kurios yra būtinos juridinio asmens ūkinės–komercinės veiklos vykdymui, užtikrinimui bei gyvybingumo išsaugojimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo UAB NT FORTE (toliau – ir kreditorė, apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, ir priėmus tokią nutartį, ją leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėja ir atsakovė galimai yra susiję asmenys, dėl to atsakovė pritarė pareiškėjos prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (tikėtina tam, kad atsakovės obligacijų savininkai nepradėtų priverstinio išieškojimo), o pareiškėja pritarė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos pagal atsakovės prašymą. Šalims esant susijusioms ir teisminiu procesu siekiant to paties tikslo, tarp šalių visi veiksmai yra koordinuojami, o prie pateiktų prašymų yra pateikiami kitos šalies sutikimai.
9.2. Teismas, pakeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, galimai nežinojo, kad atsakovė yra pradelsusi išpirkti obligacijas už 6 000 000 Eur, o atsakovės obligacijų savininkai yra priėmę sprendimą vykdyti išieškojimą iš atsakovės turimo turto. Įsipareigojimas išpirkti obligacijas turėjo būti įvykdytas iki 2024 m. spalio 28 d.
9.3. Pakeistus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus atsakovei vykdyti dalį atsiskaitymų tik su kai kuriais kreditoriais, iš esmės buvo pažeistos dalies atsakovės kreditorių teisės. Atsakovei palikta diskrecijos teisė spręsti su kuriais kreditoriais atsiskaityti, o kuriems nemokėti. Be to, leidžiama vykdyti ir prievoles atsiradusias iki pareiškimo iškelti nemokumo bylą pareiškimo, mokėti palūkanas, netesybas. Tokiu būdu atsakovė gali vykdyti atsiskaitymus pasirinktinai. Kiti kreditoriai, kuriems vadovaujantis 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi yra uždrausta pradėti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą, neturi jokių galimybių susigrąžinti skolas ir užtikrinti, kad atsakovė ateityje su jais atsiskaitys. Leidus atsakovei vykdyti prievoles, neįvykdytas iki nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, gali susidaryti situacija, kad atsakovė padengs visus iki nurodytos nutarties įsiteisėjimo dienos atsiradusius įsipareigojimus sau palankiems kreditoriams arba susijusioms įmonėms, o nemokumo procese liks nepadengti tik trečiųjų šalių (nesusijusių asmenų) įsipareigojimai.
9.4. Atsakovės obligacijų savininkams yra hipoteka įkeistas atsakovės kooperatyvas. Taigi, atsakovės obligacijų savininkams jos turtas yra įkeistas kaip turinis kompleksas. Kai turtas įkeičiamas kaip turtinis kompleksas, jo savininkas gali šiuo turtu laisvai disponuoti. Atsakovė, nesant taikomam draudimui vykdyti atsiskaitymus su jos pasirinktais kreditoriais, gali panaudoti turimą turtą (lėšas) atsiskaitymui su jos pasirinktais kreditoriais. Vykdant tokius atsiskaitymus, atsakovės turto kiekis gali sumažėti ir likę kreditoriai neturės galimybės atgauti jiems priklausančių lėšų.
9.5. Nors 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržė atsakovės obligacijų savininkų teises, tačiau jos vienodai varžė visų atsakovės kreditorių teises ir ribojo atsakovės teises selektyviai atsirinkti kreditorius, su kuriais bus atsiskaitoma.
Atsiliepimas
9.6. Atsakovės prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones detaliau nėra nurodyta, kaip priimta nutartis riboja jos galimybes vykdyti veiklą ir kelia grėsmę kooperatyvo gyvybingumui, nes kreditoriams buvo uždrausta nutraukti sudarytas sutartis, sustabdyti ar modifikuoti jų vykdymą.
10. Atsakovė ŽŪK „AgroBokštai“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB NT FORTE atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
10.1. Tiek pareiškėjos, tiek kooperatyvo procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad tiek pareiškėja, tiek ir atsakovė priklauso akcinės bendrovės (toliau – AB ) AUGA group įmonių grupei; pareiškėja yra labai svarbus verslo partneris tiek pareiškėjai, tiek visai AB AUGA group įmonių grupei. Ši aplinkybė teismui buvo žinoma ir įvertinta. Priešingai, nei teigia UAB NT Forte, tai neturi reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir juo labiau neįrodo kooperatyvo nesąžiningumo.
10.2. Kreditorė nepagrįstai teigia, kad priėmus skundžiamą nutartį ir leidus kooperatyvui vykdyti dalį atsiskaitymų tik su kai kuriais kreditoriais, o iš esmės su tais, kurie būtini ūkinės–komercinės veiklos vykdymui ir gyvybingumo išlaikymui, buvo pažeistos dalies kooperatyvo kreditorių teisės. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos įgyvendinant įstatymo nuostatą, kad pirmiausia turi būti imamasi priemonių išsaugoti gyvybingą nemokią įmonę, tai yra viešojo intereso klausimas, kai būtina stabilizuoti esamą padėtį tam, kad būtų galima pradėti sėkmingą restruktūrizavimo procesą, kurio metu būtų maksimaliai apsaugoti visų kreditorių, o ne kai kurių kreditorių interesai. UAB NT Forte interesas nagrinėjamu atveju yra daugiau nei akivaizdus – prioritetiškai prieš kitus kreditorius patenkinti savo finansinį reikalavimą, žlugdyti kooperatyvo gyvybingumą ir netgi privesti kooperatyvą prie bankroto. Pakeistos laikinosios apsaugos priemonės saugo kooperatyvą nuo bankroto grėsmės, užtikrina restruktūrizavimo galimybę, o kooperatyvo kreditorius apsaugo nuo atskirų kreditorių piktnaudžiavimo arba net ir objektyvios galimybės patenkinti savo interesus kitų kreditorių sąskaita, taip pat įtvirtina esamą padėtį, įgalina restruktūrizavimo proceso realumą ir jo pagalbą – maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
10.3. Laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos (pakeistos) tam, kad apsaugotų tik dalies kreditorių interesus. Priešingai, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės kooperatyvo atžvilgiu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo siekia užtikrinti veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, sureguliuoti esamą situaciją ir ją išlaikyti. Kooperatyvo negalėjimas laiku vykdyti visų turimų turtinių prievolių yra įprasta ir net būtina sąlyga, siekiant iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl tai negali būti vertinama kaip išskirtinę grėsmę konkrečiam kreditoriui kelianti aplinkybė, sudaranti pagrindą apriboti kooperatyvo veiklą. Juo labiau kai kooperatyvo nemokumas yra tik laikinas, o jo turimi įsipareigojimai neviršija turtimo turto vertės.
10.4. Kooperatyvas šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kurie buvo nulemti vidinių ir išorinių priežasčių (ekologinės gamybos poreikio sumažėjimo, dėl įstatymų pasikeitimų prarastų išmokų, COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje). Taigi aplinkybė, kad kooperatyvas neišpirko obligacijų, tik patvirtina teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytą ir restruktūrizavimo bylos iškėlimui reikšmės turintį faktą, jog kooperatyvas šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10.5. Kooperatyvui buvo leista atlikti mokėjimus, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, kurie yra būtini veiklos vykdymo užtikrinimui bei gyvybingumo išsaugojimui. Iš 2025 m. sausio 8 d. teismui pateiktų įrodymų apie nuo 2024 m. gruodžio 16 d. atliekamus mokėjimus, matyti, kad kooperatyvas sąžiningai elgiasi ir turimas lėšas naudoja tik veiklos vykdymui bei gyvybingumo užtikrinimui būtiniems atsiskaitymams. Be to, nagrinėjamu atveju yra objektyvi tikimybė, jog vis dar gyvybingas ir veiklą vykdantis kooperatyvas pagal nustatytą restruktūrizavimo plane tvarką ir terminus grąžins visiškai skolas kreditoriams, atkurs savo veiklą, bus išsaugotos darbo vietos, t. y. nebus padaryta socialinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
12. Apeliantė UAB NT FORTE kartu atskiruoju skundu pateikė įrodymus – 2024 m. gruodžio 9 d. vykusio atsakovės obligacijų savininkų susirinkimo protokolą; 2023 m. balandžio 20 d. sutartinės hipotekos sutartį; ŽŪK „AgroBokštai“ 2024 m. liepos 31 d. balansą.
13. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: (1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas).
14. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo pridėti prie bylos teikiamus įrodymus, nepagrindė tokių įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai nėra vertinami kaip galintys patvirtinti ar paneigti byloje analizuojamas aplinkybes, nes byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, sumažinant jų mastą, o ne dėl apeliantės finansinio reikalavimo patenkinimo galimybių ir (ar) dėl atsakovės mokumo. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs pareiškėjos UAB „Grain LT“ pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei ŽŪK „AgroBokštai“, 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei ŽŪK „AgroBokštai“ (ne)iškėlimo įsiteisėjimo dienos uždraudė tokius veiksmus: (1) vykdyti ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; (2) išieškoti skolas ir (ar) turtą iš ŽŪK „AgroBokštai“; (3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; (4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už ŽŪK „AgroBokštai“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; (5) nustatyti ŽŪK „AgroBokštai“ priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; (6) parduoti ar kitaip perleisti ŽŪK „AgroBokštai“ turtą; (7) iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo kreditoriams nutraukti su ŽŪK „AgroBokštai“ sudarytas sutartis, sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą.
16. Atsakovė ŽŪK „AgroBokštai“, manydama, kad jos atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė uždrausti jai vykdyti prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, per daug varžo jos veiklą ir kelią grėsmę mokumui bei veiklos tęstinumui, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl tokios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymą dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, skundžiama nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir pakeitė pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, leisdamas ŽŪK „AgroBokštai“ vykdyti prievoles, įskaitant mokėjimus, neįvykdytas iki teismo nutarties (ne)iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, kurios yra būtinos juridinio asmens ūkinės–komercinės veiklos vykdymui, užtikrinimui bei gyvybingumo išsaugojimui.
18. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir mano, kad pakeista laikinoji apsaugos priemonė iš esmės pažeidžia trečiojo asmens ir kitų atsakovės kreditorių, įskaitant atsakovės obligacijų savininkų, interesus, nes atsakovė gali selektyviai rinktis su kuriais kreditoriais atsiskaityti, mokėti palūkanas ir netesybas, dėl to po tokių atsakovės atsiskaitymų įvykdymo, ji gali nebeturėti turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai tolimesniame nemokumo procese.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pakeitė atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pakeitimo
20. Minėta, kad apeliantė nesutikimą su atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimu iš esmės grindžia atsakovės kreditorių, įskaitant atsakovės obligacijų savininkų, interesų pažeidimu. Anot apeliantės, atsakovei galint selektyviai rinktis su kuriais kreditoriais atsiskaityti, po tokių atsakovės atsiskaitymų įvykdymo su jai palankiais kreditoriais, ji gali nebeturėti turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai tolimesniame nemokumo procese.
21. JANĮ nėra nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pakeitimą ar panaikinimą, todėl nemokumo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstinas vadovaujantis atitinkamomis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 1 dalis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-403-407/2022).
22. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
23. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-256-464/2020; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-528-790/2021).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovei leidus vykdyti prievoles, įskaitant mokėjimus, neįvykdytas iki teismo nutarties (ne)iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, kurios yra būtinos juridinio asmens ūkinės–komercinės veiklos vykdymui, užtikrinimui bei gyvybingumo išsaugojimui, kooperatyvo turtas, iš kurio galėtų būti tenkinami su atsakove nesusijusių kreditorių finansiniai reikalavimai, iki nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo gali būti neišsaugotas.
25. Pirmiau nurodyta išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, visų pirma, priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, jog atsakovė ir pareiškėja yra susiję subjektai, kurie priklauso AB AUGA group įmonių grupei bei kurie palaiko vieni kitų procesinius prašymus tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir dėl jų pakeitimo, niekaip nepatvirtina atsakovės galimo nesąžiningumo, vykdant prievoles, kurios yra būtinos juridinio asmens ūkinės–komercinės veiklos tęstinumui, užtikrinimui bei gyvybingumo išsaugojimui. Juo labiau kad, kaip pagrįstai pastebi atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ši aplinkybė buvo aiškiai nurodyta jos ir pareiškėjos procesiniuose dokumentuose.
26. Antra, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nagrinėjamu atveju – pakeitimo) klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių tarpusavio sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Būtent tokios praktikos laikomasi nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-790/2024). Atsižvelgiant į nurodytą, aplinkybės, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė savo įsipareigojimų ir neišpirko obligacijų iš jų savininkų bei, jog obligacijų savininkai šioje nemokumo proceso stadijoje negali vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmų atsakovės atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nelemia nei atsakovės nesąžiningumo, nei kitų kreditorių, įskaitant atsakovės obligacijų savininkų, subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju kooperatyvo negalėjimas laiku vykdyti savo prievolių, įskaitant prievoles išpirkti obligacijas, vertintina kaip objektyvi su jos turtine padėtimi susijusi aplinkybė, lemianti siekį, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.
27. Trečia, minėta, pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Atsakovė savo prašyme pirmosios instancijos teismui detalizavo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jai riboja galimybes vykdyti veiklą ir kelia grėsmę jos gyvybingumui bei veiklos tęstinumui, yra perteklinės ir nebūtinos; be to, toks draudimas gali būti suprantamas ne tik kaip mokėjimų savo kontrahentams draudimas, bet ir draudimas atlikti kitus veiksmus – parduoti produkciją, teikti paslaugas ir kt., dėl to gali būti sustabdyta kooperatyvo veikla ir tai kelia rimtą grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo proceso įgyvendinimui bei įmonės gyvybingumo išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, prioritetą suteikė kooperatyvo veiklos tęstinumui, jo gyvybingumo išlaikymui ir esamos padėties stabilizavimui, tam, kad būtų galima pradėti sėkmingą restruktūrizavimo procesą, kurio metu būtų maksimaliai apsaugoti visų kreditorių, o ne vieno kreditoriaus, interesai bei patenkinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad kooperatyvas vykdo ūkinę–komercinę veiklą, taip pat tai, jog byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys kooperatyvo sąžiningą elgesį, turimas lėšas naudojant tik veiklos vykdymui ir gyvybingumo užtikrinimui būtiniems atsiskaitymams, o ne kaip teigia apeliantė, atsiskaitymams su atsakovei palankiais ar su ja susijusiais kreditoriais, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai. Šiuo atveju pagrįstai prioritetas suteiktas restruktūrizavimo proceso galimybei ir visų kreditorių interesų užtikrinimui.
28. Ketvirta, iš bylos duomenų matyti, kad neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi kooperatyvui iškėlė restruktūrizavimo bylą; trečiasis asmuo dėl šios teismo nutarties yra pateikęs atskirąjį skundą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė yra pateikusi restruktūrizavimo plano projektą. Jei atsakovei bus iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla (įsiteisės teismo nutartis), vadovaujantis JANĮ 104 straipsnio nuostatomis, restruktūrizavimo laikotarpiu atsakovė veiklą vykdys vadovaudamasi restruktūrizavimo planu. Dėl pritarimo restruktūrizavimo planui turės balsuoti visi atsakovės kreditoriai, įskaitant ir apeliantę, jei ji bus įtraukta į kreditorių sąrašą. Taigi apeliantė turės galimybę daryti įtaką restruktūrizavimo planui ir savo, kaip kreditorės, finansinio reikalavimo patenkinimui (JANĮ 107 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliantės teiginiai, kad yra grėsmė, jog kooperatyvas neatsiskaitys su obligacijų savininkais ar vykdys mokėjimus tik sau palankiems kreditoriams, laikytini stokojančiais pagrįstumo.
29. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje susiklosčiusią situaciją ir skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, sumažinant jų mastą, yra proporcingas byloje siekiamiems tikslams, nepažeidžia ekonomiškumo bei proceso šalių pusiausvyros principų.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pakeisdamas atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisdamas ŽŪK „AgroBokštai“ vykdyti prievoles, įskaitant mokėjimus, neįvykdytas iki teismo nutarties (ne)iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, kurios yra būtinos juridinio asmens ūkinės–komercinės veiklos vykdymui, užtikrinimui bei gyvybingumo išsaugojimui, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, tinkamai įvertino įrodymus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.