Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-11322-1157/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-30
Bylos Nr.: e2-11322-1157/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06794-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: G. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-11322-1157/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06794-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Valeriai Filon,dalyvaujant ieškovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančia motina nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas V. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei G. K. (toliau – ir atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančia motina nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) nustatyti atsakovės bendravimo su dukra D. K. tvarką; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą dukteriai D. K. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nustatyti, kad dukrai priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovas; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas nurodė, jog kreipėsi į teismą, kadangi ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai pašliję, ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, ieškovo ir atsakovės nepilnametė dukra gyvena su ieškovu, tačiau atsakovė ne tik neteikia išlaikymo dukrai, tačiau ir kelia pavojų dukters fizinei ir psichinei sveikatai.

4. Ieškovo teigimu, atsakovė yra linkusi smurtauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai (ypatingai prieš šalių dukrą), yra agresyvi, konfliktiška, neprognozuojama, yra linkusi žeminti ieškovą dukters akivaizdoje, be jokio pagrindo, imituodama neva smurtinius veiksmus prieš save, kviečia teisėsaugos institucijas, vaiko teises ginančias tarnybas, ieškovas nenori ir neketina gyventi kartu su atsakove. Ieškovas nurodė, jog šalių dukra jau nuo 2021 m. rudens gyvena su ieškovu, tačiau tai neapsaugo dukters nuo mamos keliamo psichologinio ir fizinio smurto, taigi yra būtina nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, dukters bendravimo su atsakove tvarką, priteisti išlaikymą dukrai iki ji sulauks pilnametystės.

5. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu kartu su atsakove vienuose namuose negyvena. Atsakovė visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, negana to į savo banko sąskaitą yra nukreipusi ir bazinę socialinę išmoką, kuri nuo šių metų sausio mėnesio sudaro 85,75 Eur kasmėnesinio dydžio sumą. Nurodė, jog dukters būtinuosius poreikius sudaro išlaidos: maistui, drabužiams, matematikos ir fizikos korepetitoriams, užklasinei veiklai, transportui, vaistams, higienos priemonėms ir kt. Bendra suma, reikalinga šalių dukters išlaikymui per mėnesį mažiausiai sudaro 500 Eur dydžio sumą. Ieškovo manymu, nustatant atsakovei prievolę teikti dukters išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, tokia prievolė laikytina atitinkančia tiek minimalius dukters poreikius, tiek atsakovės finansines galimybes.

6. Pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas nurodė, kad ieškovas gali užtikrinti nepilnametei dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, žino jos poreikius, pomėgius, dienos ritmą bei rutiną, turi tinkamą ir saugią gyvenamąją vietą, kurioje su dukra gyvena. Pažymėjo, kad ieškovas nėra smurtavęs ir nesmurtauja prieš dukrą nei fiziškai nei psichologiškai, nemanipuliuoja dukra, priešingai nei tai daro atsakovė. Ieškovas pažymėjo, jog jis visada buvo dukrai pasiekiamas, rūpinosi dukra net ir atsakovei išvarius jį iš namų (pervesdavo išlaikymą, bendravo su dukra), tuo tarpu atsakovė ne tik yra smurtavusi prieš dukrą (2022 m. rugpjūčio 3 d. sudavė dukrai penkis kartus sukeldama fizinį skausmą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), ne kartą kėlusi įtampą ir stresą neva atvykdama pasiimti dukters ir reikalaudama jos vykti kartu neatsižvelgdama į dukters norus, poreikius ir planus, tačiau vedama pykčio yra išmetusi jos asmeninius daiktus iš bendrų šeimos namų, sąmoningai ir tikslingai 2022 m. vasarą paslėpė dukters pasą, kad dukra negalėtų keliauti su ieškovu į Vokietiją.

Šalies argumentai

7. Ieškinyje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, kartu turi būti nustatyta ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančia motina. Ieškovas siūlo nustatyti šią dukters ir atsakovės bendravimo tvarką: 1) motina gali bendrauti su nepilnamete dukra darbo dienomis, švenčių dienomis bei savaitgaliais, tačiau prieš dvi dienas apie planuojamą susitikimą turi raštu informuoti tėvą. Motina privalo atsižvelgti į dukters užimtumą, poreikius, norus ir interesus dėl numatomo bendravimo; 2) šalis turi raštu (trumpąja SMS žinute, el. paštu ar kt.), prieš 2 savaites, informuoti kitą šalį apie ketinimus išsivežti atostogauti dukrą į užsienį bei pateikti kelionės duomenis: išvykimo ir grįžimo datą, šalį ir miestą į kurį vykstama.

8. 2023 m. liepos 26 d. gautas atsakovės priešieškinis (pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, toliau – EPP). 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovei nustatė 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nutarties kopija atsakovei išsiųsta 2023 m. rugpjūčio 9 d. per EPP (remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikoma įteikta 2023 m. rugpjūčio 10 d.). Taigi teismo nutartimi nustatyti priešieškinio trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Teismo nustatytu terminu 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, taigi teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė atsakovės priešieškinį laikyti nepaduotu, tuo tarpu paduotą procesinį dokumentą laikyti atsiliepimu į ieškovo ieškinį.

Atsiliepimas

9. Taigi atsakovė atsiliepimu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į Tarnybos rekomendaciją bei nepilnametės pageidavimą. Atsakovė taip pat nurodė, jog sutinka mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui – 150 Eur per mėnesį į dukters sąskaitą.

10. Atsakovė pažymėjo, jog nuo 2022 m. sausio 29 d. ieškovas iš atsakovės atėmė galimybę rūpintis ir auklėti savo dukrą. Dukra atsisakė bendrauti su savo mama G. K. ir tokio noro nepareiškė iki dabar. Atsakovei bandant bendrauti su D., mergaitė numesdavo ragelį arba kalbėdavo nemandagiai, nenoriai. Atsakovės manymu, jeigu dukra nenori bendrauti su savo mama, tai yra jos asmeninis reikalas, ji jau yra beveik pilnametė ir pati gali nuspręsti, su kuo bendrauti.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybos specialistė apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovas kartu su dukterimi gyvena trijų kambarių bute, kuris, anot ieškovo, nuosavybės teise priklauso jam ir seseriai po ¼ dalį, bei ieškovo motinai ½ dalis. Apsilankymo metu buvo švaru, tvarkinga, namuose palaikoma aplinkos higiena, būstas su visais patogumais. Mergaitė turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, lentynos, spintelės, mergaitės daiktai. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Ieškovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu, ieškovas pasakojo, kad su atsakove skyriumi gyvena apie 2 metus. Pasak ieškovo, pirmus metus dukra gyveno su atsakove, tačiau vėliau atėjo gyventi pas jį, kadangi su mama „nesusigyveno“. Ieškovo teigimu, atsakovė su dukra nuo to laiko bendravo tik kelis kartus. Pasak ieškovo, atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. Tarnybos vyriausioji specialistė su atsakove bandė susisiekti 2023 m. gegužės 25 d., gegužės 30 d., birželio 13 d. mobiliuoju telefonu, tačiau telefonas buvo arba išjungtas, arba niekas neatsiliepdavo. 2023 m. gegužės 25 d. buvo parašyta trumpoji SMS žinutė su prašymu susisiekti. 2023 m. birželio 20 d. buvo lankytasi atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Namuose nieko nerado, todėl pašto dėžutėje buvo paliktas kvietimas susisiekti su specialiste. Su Tarnybos atstove niekas taip ir nesusisiekė.

12. Tarnybos išvadoje nurodoma, jog nepilnametė D. K. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Nurodyta, jog Tarnybos specialistė nepilnamete D. bendravo individualiai, jos kambaryje. Pokalbio metu ji buvo drąsi, komunikabili, gebėjo aiškiai išdėstyti bei argumentuoti savo nuomonę, ir poziciją, bendravo mandagiai bei noriai. D. nurodė, kad apie metus laiko gyvena su tėčiu, o prieš tai gyveno su mama. Pasak paauglės, po to, kai tėtis išėjo, ji liko su mama gyventi tik dėl to, kad į tėčio namus negalėjo pasiimti katino. D. teigimu – jeigu ne katinas, ji iš pat pradžių būtų išėjusi su tėčiu. Anot mergaitės, gyvenant su mama, jos labai daug pykosi, kadangi D. pradėjo turėti savo nuomonę ir ją išreikšti, o mamai tai nepatiko. Pasak D., nepaisant pykčių, gyvenant su mama, mama ją viskuo aprūpindavo. Dabar, kai gyvena su tėčiu, anot mergaitės, ją viskuo aprūpina tėtis, o su mama ji beveik nebendrauja, buvo kartą susitikusios, tuomet pakalbėjo, mama ja nuvežė į miestą, į vaistinę, nupirko D. vaistų nuo alergijos ir nuvežė namo. Anot D., šiuo metu apie mėnesį laiko ji su mama nebendrauja. Mergaites žiniomis, šiuo metu mama yra „uždaryta“ (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo vietoje. D. teigimu, ji nori ir toliau likti gyventi su tėčiu, kadangi su juo gerai sutaria. Pasak mergaitės, ji dažnai inicijuoja bendrą laiko praleidimą su tėčiu, tuomet jie kartu eina į parduotuvę, važinėja riedlentėmis. Pasak mergaitės, jos santykiai su tėčiu yra „laisvi“, o su mama – „įtempti“. D. nurodė, kad su mama ji norėtų ateityje bendrauti tik tokiu atveju, jeigu mama „pradėtų gydyti savo elgesį“. Vaiko teigimu, mama yra „manipuliuojanti, konfliktuojanti“.

13. Tarnyba pažymėjo, jog šeimai nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. kovo 1 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, vykdomi du atskiri Pagalbos šeimai planai. 2022 m. balandžio 21 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas užbaigti atvejo vadybos procesą dėl jos nebendradarbiavimo. 2023 m. kovo 1 d. ieškovo atžvilgiu priimtas sprendimas netęsti paslaugų teikimo, nes ieškovas yra pajėgus savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

14. Pasisakydama dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, Tarnyba pažymėjo, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančią medžiagą, vaiko amžių bei jo išsakytą nuomonę, manytina, kad ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, užtikrina vaiko poreikių tenkinimą, turi tvirtą ryšį su dukra. Nurodyta, jog Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnametės D. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (ieškovu) V. K..

15. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, Tarnyba pateikė nuomonę, jog nagrinėjamu atveju, ieškovo siūloma bendravimo tvarka nėra konkreti ar apibrėžta. Pastebėtina, jog motinos ir dukros ryšys yra kažkiek nutolęs, tačiau atsakovė, tikėtina, nededa pakankamai pastangų ryšio atkūrimui, paslaugų ir pagalbos teikimo moteris nepriima, nebendradarbiauja. Nurodė, jog įvertinus šias aplinkybes, taip pat nepilnametės šalių dukros amžių ir nuomonę, manytina, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepažeis vaiko interesų.

16. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, Tarnyba išvadoje nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečio vaiko geriausiais interesais, o prašomas priteisti išlaikymo dydis po 250 Eur/mėn. būtų pakankamas patenkinti minimalius, kasdienius vaiko poreikius.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

17. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad jis į motinos ir dukros santykius nesikiša, mano, kad motina turėtų žengti pirmą žingsnį. Ieškovas nurodė, jog jeigu motina parašytų jam, o jis dukrai pasakytų, mano, kad dukra nenuvyktų susitikti. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė per 2-3 metus pakeitė 5 darbus – iš visų atleisdavo dėl konfliktinių situacijų, negebėjimo bendrauti su pacientais (dirbo (duomenys neskelbtini)), arogancijos. Ieškovo teigimu, atsakovė sveika, darbingumas nėra apribotas. Ieškovas patikslino, jog nuo to laiko, kai dukrai padaryta banko kortelė, „vaiko pinigai“ pervedami dukrai. Nurodė, jog vaiko pinigus gauna pati dukra. Ieškovas pažymėjo, jog dukra iš motinos gautą maistą valgyti bijo.

18. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti teismo posėdžio nepateikė.

19. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, teismo posėdyje šios Tarnybos atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

20. Ieškinys tenkinamas visiškai.

21. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą D. K. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Ieškiniu ieškovas prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) nustatyti atsakovės bendravimo su dukra D. K. tvarką; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą dukteriai D. K. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nustatyti, kad dukrai priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovas; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų

24. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

25. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su tėvu, Tarnyba tokiam ieškovo reikalavimui neprieštaravo, nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi tik su tėvu, o atsakovė atsiliepimu nurodė palaikanti Tarnybos poziciją, kuomet ji bus išreikšta. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu V. K., jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

26. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiškiems tėvų santykiams, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

27. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

28. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

29. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką:

1) motina gali bendrauti su nepilnamete dukra darbo dienomis, švenčių dienomis bei savaitgaliais, tačiau prieš dvi dienas apie planuojamą susitikimą turi raštu informuoti tėvą. Motina privalo atsižvelgti į dukters užimtumą, poreikius, norus ir interesus dėl numatomo bendravimo;

2) šalis turi raštu (trumpąja SMS žinute, el. paštu ar kt.), prieš 2 savaites, informuoti kitą šalį apie ketinimus išsivežti atostogauti dukrą į užsienį bei pateikti kelionės duomenis: išvykimo ir grįžimo datą, šalį ir miestą į kurį vykstama.

30. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog iš esmės nuo ieškinio pateikimo teismui neliko būtinybės nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į dukros amžių, galimybę pačiai nuspręsti dėl bendravimo su motina, be to, dukra galimai nesusitiktų su motina net jei jis praneštų apie motinos norą. Todėl šio ieškinio reikalavimo nebepalaikė.

31. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog dukra atsisakė bendrauti su savo mama G. K. ir tokio noro nepareiškė iki dabar. Atsakovei bandant bendrauti su D., mergaitė numesdavo ragelį arba kalbėdavo nemandagiai, nenoriai. Atsakovės manymu, jeigu dukra nenori bendrauti su savo mama tai yra jos asmeninis reikalas, ji jau yra beveik pilnametė ir pati gali nuspręsti su kuo bendrauti.

32. Tarnyba išvadoje nurodė, jog nagrinėjamu atveju, ieškovo siūloma bendravimo tvarka nėra konkreti ar apibrėžta. Išvadoje pažymima, jog motinos ir dukros ryšys yra kažkiek nutolęs, tačiau atsakovė, tikėtina, nededa pakankamai pastangų ryšio atkūrimui, paslaugų ir pagalbos teikimo moteris nepriima, nebendradarbiauja. Tarnyba, įvertinus šias aplinkybes, taip pat nepilnametės šalių dukros amžių ir nuomonę, mano, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepažeis vaiko interesų.

33. Teismo vertinimu, iš esmės ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo jo pareiškimo metu būtų tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į ieškovo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, atsakovės atsiliepime išreikštą poziciją, jos retą bendravimą su vaiku, vaiko amžių (mažiau nei už mėnesio sulauks pilnametystės ir pats spręs, kiek ir kaip bendrauti ar nebendrauti su skyriumi gyvenančia motina) ir Tarnybos atstovui išsakytą nuomonę, Tarnybos pateiktą išvadą, motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymas nagrinėjamu atveju būtų beprasmis. Todėl esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra tikslinga nustatyti vaiko bendravimo su atsakove tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

34. Teisės aktuose yra įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė kiekvienam vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (633,20 Eur atskaičius mokesčius). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (šiuo metu 85,70 Eur) ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tai reiškia, kad esant vienodai tėvų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent po 275 Eur vaikui.

35. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

36. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

38. Ieškovas ieškiniu prašė nepilnamečio vaiko naudai priteisti 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir jas pervedant į ieškovo sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Ieškovas taip pat nurodė, jog šiuo metu kartu su atsakove vienuose namuose negyvena. Atsakovė visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Nurodė, jog dukters būtinuosius poreikius sudaro išlaidos: maistui, drabužiams, matematikos ir fizikos korepetitoriams, užklasinei veiklai, transportui, vaistams, higienos priemonėms ir kt. Bendra suma, reikalinga šalių dukters išlaikymui per mėnesį mažiausiai sudaro 500 Eur dydžio sumą. Ieškovo manymu, nustatant atsakovei prievolę teikti dukters išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, tokia prievolė laikytina atitinkančia tiek minimalius dukters poreikius, tiek atsakovės finansines galimybes.

39. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečio vaiko geriausiais interesais, o prašomas priteisti išlaikymo dydis po 250 Eur/mėn. būtų pakankamas patenkinti minimalius, kasdienius vaiko poreikius.

40. Atsakovė pateiktu atsiliepimu neginčijo prievolės teikti išlaikymo ir nurodė, jog sutinka mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur per mėnesį į dukters sąskaitą.

41. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė šiuo metu nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

42. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog abi šalys yra darbingos, nedarbingumas nei ieškovui, nei atsakovei nėra nustatyti, abu yra panašaus amžiaus, kitų išlaikytinių nei viena iš šalių neturi. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai rodo, kad abiejų tėvų finansinė padėtis ir galimybės užsidirbti yra iš esmės panašios. Vien tai, kad atsakovė šiuo metu neturi darbo, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos galimybės dirbti ir gauti pajamas yra apribotos.

43. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra racionali ir pagrįsta. Be to, nepilnamečio vaiko poreikių suma neviršija teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, todėl ieškovas, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, neturi pareigos jo įrodinėti.

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės nepilnamečio vaiko D. K. naudai priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 10 kalendorinės dienos į nepilnamečio vaiko tėvo (ieškovo) V. K. nurodytą banko sąskaitą. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas V. K., kuris yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir su kuriuo nustatoma nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

45. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai. Aplinkybė, kad sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra vykdytinas skubiai, nesudaro pagrindo nuspręsti kitaip – byloje nėra ginčo, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, o išlaikymas reikalingas būtent vaikui, todėl, remiantis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo tikslinga vykdyti skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį (2023 m. gegužės 15 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 331, 2023 m. balandžio 26 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 330).

48. Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas ieškovas bei jo atstovė nepateikė (CPK 98 straipsnis 1 dalis).

49. Šiuo sprendimu ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai (100 proc.). Kaip minėta anksčiau, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės būtų tenkintinas, tačiau bendravimo tvarka šiuo sprendimu nenustatoma atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes ir vaiko amžių. Remiantis teisiniu reglamentavimu bei pateiktais duomenimis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovui iš atsakovės 220 Eur žyminio mokesčio.

50. Taip pat, už reikalavimus priteisti išlaikymą, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo mokėtinas 124 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 2 x 12 mėn. = 6 000 Eur x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 135 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovės priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 135 Eur.

52. Byloje patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), jos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

53. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis kurį ieškovas sumokėjo bei nuo kurio ieškovas buvo atleistas bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. bendrai iš atsakovės priteistina 361,64 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkos nenustatyti.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gegužės 9 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 10 kalendorinės dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 141,64 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt vienas euras 64 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė