Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto A. G. 2015 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 10N-23984778-15 dalyje, kurioje jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. sausio 7 d. nutarimu M. Ž. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį bei 123 straipsnio 5 dalį, subendrinta 300 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 29 d., 00.23 val., Vilniuje, Vikingų g. 1, vairavo automobilį BMW 320 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nedraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, žiedinėje sankryžoje tyčia nepasirinko saugaus geručio, atsižvelgdamas į slidžią kelio būklę, specialiai akseleruodamas, sukeldamas automobilio variklio apsukas ir sukiodamas vairą, priversdamas automobilį slysti šonu, tyčia iš chuliganiškų paskatų pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir sukėlė pavojų savo bei keleivio saugumui. Tuo pažeidė KET 6, 226 punktus.

Atkreipia dėmesį, kad protokole nurodytame pažeistame KET 6 punkte yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu siejamas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau mano, kad to nepakanka, be jo protokole turi būti nurodyta ir konkrečios KET specialiosios dalies normos pažeidimas.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 straipsnis). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šioje byloje, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. Ž. žiedinėje sankryžoje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į slidžią kelio būklę, specialiai akseleravo, sukeldamas variklio apsukas ir sukiojo vairą, taip privertė automobilį slysti šonu ir sukėlė pavojų savo bei keleivio saugumui. Šiais veiksmais pažeidė KET 6 punkto reikalavimus.

KET 6 punkte yra bendro pobūdžio teisės norma, įtvirtinanti kiekvienas eismo dalyvio teisę naudotis keliais, laikantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-135/2008, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1243-648/2012).

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Pažymėtina, kad administracinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį užtenka nustatyti faktą, jog asmuo pažeidė KET 9 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir taip kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui ir priešingai nei nurodo apeliantas, nebūtina pripažinti, kad kaltininkas vienu metu ar paeiliui padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nėra papildomai nurodyta, kad M. Ž. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, tačiau Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, daro išvadą, kad jame pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir KET 9 punkte, kurį padaręs kaltinamas M. Ž., esmė (esminės kaltinimo aplinkybės), atskleista pakankamai aiškiai, todėl sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo šiuo atveju nėra pažeista.

Apeliaciniu skundu M. Ž. nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu ir nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis automobilio chuliganiškai nevairavo. Važiavo naujai įsigytu automobiliu, kurio varomieji ratai yra galiniai, žiedinėje sankryžoje paslydo važiuodamas slidžia kelio danga, dėl ko automobilį užmetė į šoną. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. M. Ž. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 6), tarnybiniu pranešimu (b. l. 11), pranešimu apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, registracijos ROIK Nr. 0114000820694 (b. l. 22-23), liudytojų (pareigūnų) A. A. ir M. T. parodymais apylinkės teisme.

Aplinkybę, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis BMW 320 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo, sukdamasis ratu ir slysdamas, kėlė pavojų kartu važiuojančiam asmeniui, patvirtina patrulio M. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog nuvykus pagal iškvietimą, matė kaip automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį vairuojančiam asmeniui specialiai akseleruojant ir sukiojant vairą žiedinėje sankryžoje priverčiamas slysti šonu. Šį automobilį sustabdė, jį vairavo M. Ž. (b. l. 11). Šias aplinkybes patvirtino apklausiamas teismo posėdžio metu. Papildomai paaiškino, kad esant slidžiai kelio dangai automobilis negalėjo taip slysti, tai galėjo padaryti tik mokantis vairuoti asmuo tyčia (b. l. 20). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir patrulis A. A., kuris apklausiamas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad prie IKEA parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje keli automobiliai pavojingai manevruoja. Įvažiuojant pastebėjo, kad aikštelėje stovėjo keli automobiliai, o žiede, vairuotojui padidinus greitį ir išsukus vairą, čiuožia automobilis M. K. aikštelėje buvo keli automobiliai, jie stebėjo, ar kiti taip pat daro pavojingus manevrus, tačiau visi stovėjo, o kol jie privažiavo, automobilio BMW vairuotojas padarė dar porą ratų žiede (b. l. 19-20). Šių liudytojų parodymus patvirtina ir bendrojo pagalbos centro informacija apie chuliganišką transporto priemonių, tarp jų ir BMW (3 kl., tamsios spalvos), vairavimą prekybos centro aikštelėje, kurią pateikė IKEA apsaugos darbuotojas V. P. (b. l. 21-22). Byloje nėra aplinkybių, dėl kurių įvykį matę pareigūnai turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją. Tokių duomenų nepateikė ir M. Ž., todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atmestinas apelianto teiginys, jog jo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuoto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės – chuliganiškų paskatų, požymio, nes šis argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog M. Ž., vairuodamas transporto priemonę, be aiškaus tikslo ir motyvo, žinodamas, kad kelio danga yra slidi, tyčia nepasirinko saugaus greičio ir akseleruodamas, sukeldamas automobilio apsukas ir sukiodamas vairą, privertė automobilį slysti šonu. Pažeidimo metu M. Ž. pavojingai vairuojamame automobilyje sėdėjo ir keleivė E. J., buvo tamsus paros metas ir slidu. Visa tai rodo, kad tyčinis automobilio manevravimas, nesilaikant saugaus greičio bei automobilio šoninis slydimas, neabejotinai sukėlė pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir šalia sėdėjusios keleivės saugumui ir sveikatai. Akivaizdu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio ir skaudžių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog M. Ž. neabejotinai tyčia vairavo chuliganiškai, suprasdamas tiesioginę grėsmę sau ir keleivio vietoje sėdinčiam asmeniui.

Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad jis automobilį sumėtė, kad tai buvo netyčinis automobilio nuslydimas, nes toje vietoje kelio danga buvo slidi, yra motyvuotai paneigtos skundžiamoje teismo nutartyje ir su šiuo vertinimu apygardos teismas visiškai sutinka. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Skunde apeliantas nurodo, jog naudojosi neseniai įsigytu automobiliu, kurio varantieji ratai buvo galiniai, kelio danga buvo slidi. Tokiu būdu, apeliantas žinodamas šias aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į kelio dangos būklę, į važiavimo sąlygas, bei ypatingai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių.

Atsižvelgiant į apelianto padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pastarojo skundo teiginys, kad jis stengėsi suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, ją ištiesinti, vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių M. Ž. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. sausio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą. Naikinti ar keisti šią apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 28 eurų žyminį mokestį (b. l. 32). Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis ATPK nenumato žyminio mokesčio nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti M. Žiulpiui (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 7 d. už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 28 (dvidešimt aštuonis) eurus.

Nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.