Kauno apylinkės teismo nutartis

psichiatrei ekspertei J. D. (Utenos ekspertinis skyrius, nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), taikymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. vasario 18 d., apie 14.20 val., I. S., viešoje vietoje – VšĮ „Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras“, adresu Kėdainiuose, Budrio gatvėje 5, kabinete Nr. 41, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra sugriebusi už plaukų tąsė gydytoją R. R., nagais apdraskė jai veidą, padarydama odos nubrozdinimus veide, šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. R. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

I. S. įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 105-106).

Teismo posėdžio metu iki paskiriant ekspertizę apklausta I. S. nurodė (2 t., b. l. 11-12), kad nukentėjusioji „nuėmė“ jos mamos naudotus kraują skystinančiuosius vaistus, dėl ko jos mama patyrė insultą. Gydytoja norėjo nužudyti jos mamą, tai buvo užsakomoji žmogžudystė. Kai jos mama buvo gydoma ligoninėje, gydytoja nedavė mamos kortelės, nes buvo aišku, kad mamą ligoninėje numarins. Ligoninėje slaugytojos ir medikai netiesiogiai reikalavo iš jos kyšio, todėl ji nusprendė sumušti gydytoją R., nes ji įvedė ją į tokią situaciją. Kai mamai darė skrodimą, rado infarktą. Mama neprigirdėjo viena ausimi, todėl ji padarė išvadą, kad mama negirdėjo jau apie penkis metus, o pas gydytoją vaikščiojo apie 10 metų ir gydytoja nieko nematė. Jai buvo šokas, kai ji tai išgirdo. Ji pati toje situacijoje buvo svarbi, nes jai reikėjo padaryti spaudimą, kadangi ji skolinga bendrijai, nepasiduoda pirmininkui, kuris ją terorizuoja apie 30 metų. Mano, kad užsakovas buvo pirmininkas. Bendrijos pirmininkas ir gydytoja R. atsikrato žmonėmis. Dėl medikų darbo ji yra parašiusi į ligoninę, šiuo metu vykdomas auditas. Nesigaili, kad užpuolė gydytoją. Ji pati nesilanko pas gydytojus, nes neturi teisės, 9 metus nėra mokėjusi Ligonių kasai. Bendrijai nemoka už patarnavimus, todėl namo pirmininkas jai reiškia pretenzijas. Visos tos situacijos negalėjo raštu aprašyti, nes tai yra schema. Ministras Pirmininkas ir ponas Veryga sugalvojo tokią jos reakciją iššaukti, kaip agresiją. Prieš visa tai darydama ji tai suvokė, tiesiog ja pasinaudojo. Ji turėjo taip pasielgti. Tai buvo viskas suplanuota. Ji nuo 2018 metų rašė raštus. Jos pokalbių klausėsi, bet jai niekas oficialiai to nepasakė. Buvo atlikta medicininė žvalgyba ir buvo ta provokacija sugalvota. Ji pasigyrė ministerijai, kad iš pirmininko išsireikalavo ataskaitą ir sukėlė triukšmą. Jiems buvo reikalingas tas triukšmas ligoninėje pasinaudojant ja ir tai buvo natūralus procesas. Ji tai darė natūraliai, nors suprato, kad yra provokuojama tokiems veiksmams. Jeigu ji rašė žinutę kažkokiam savo žmogui, šeimos nariui, tai buvo sekama.

Teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-14/2021 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, o ir šiuo metu, I. S. sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, dėl ko ji nesuprato, o ir šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir negalėjo bei negali jų valdyti, su ja negalima atlikti procesinių veiksmų, ji negali adekvačiai suvokti bylai reikšmingų aplinkybių, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo nebus pilnavertė proceso dalyvė, be to, tai gali pabloginti jos psichikos būklę. I. S. dėl lėtinio psichikos sutrikimo nėra kritiška, jos veiksmai neprognozuojami, ji yra socialiai pavojinga. Todėl jai rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (2 t., b. l. 129-133).

Ekspertė psichiatrė J. D. teismo posėdžio metu davė išvadą, kad tvirtina teismo psichiatrijos ekspertizėje konstatuotus teiginius, nurodė, kad I. S. yra konstatuotas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl ko ji nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, todėl turi būti pripažinta nepakaltinama. I. S. pasireiškia mąstymo sutrikimai, kliedesiai, ji savo elgesiui nekritiška. I. S. psichikos sutrikimas nėra laikinas, tai lėtinis susirgimas, kuris gali būti koreguojamas vaistais, tačiau gydoma ambulatoriškai ji, ekspertės manymu, pati vaistų negers, nes savo susirgimo nepripažįsta. I. S. turi būti medikų stebima ir gydoma, jai reikia priverčiamojo gydymo ir siūlo taikyti priverčiamąsias medicininio priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Negydoma stacionariai I. S. gali būti pavojinga aplinkiniams. Dėl I. S. nekritiškumo savo būklei, ambulatorinis jos gydymas šiuo metu nėra įmanomas.

Vertindamas byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą , kad I. S. aplinkybėse nurodytu laiku ir viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra sugriebusi už plaukų tąsė gydytoją R. R., nagais apdraskė jai veidą, padarydama odos nubrozdinimus veide, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. R. sveikatą, išgąsdino įvykį mačiusius kitus pašalinius asmenis, sukėlė jiems stresą.

I. S. viešoje vietoje uždraustus veiksmus atliko prieš žmogų, tuo metu pacientą konsultavusį gydytoją, panaudodama prieš jį fizinį smurtą ir žmogų sužalodama, o visus jos smurtinius veiksmus matė pašaliniai asmenys, kurie, kaip ir nukentėjusioji, buvo išgąsdinti, sutrikę, patyrė stresą, jautėsi nemaloniai, todėl teismas daro išvadą, kad I. S. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, tai yra viešosios tvarkos pažeidimą.

Tačiau, kadangi darydama įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, I. S. dėl tuo metu buvusio jos psichikos sutrikimo negalėjo, o ir dabar negali suvokti savo veiksmų esmės, jų valdyti ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną yra pavojinga visuomenei, I. S. turi būti pripažinta nepakaltinama (Lietuvos Respublikos BK 17 str.).

I. S., teismo šioje byloje pripažinta nepakaltinama, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, tačiau, vadovaujantis psichiatrų ekspertų rekomendacija, jai būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Atsižvelgiant į I. S. padarytą baudžiamuoju įstatymu uždraustą smurtinę veiką pakankamai ciniškai sumušant žmogų, į jos sudėtingą dabartinę psichikos būklę, kuri buvo patvirtinta psichiatrų ekspertų, į tai, kad, kaip nurodė ekspertai, procese pasisakė ir pati I. S., ji savo psichikos sveikatos būklei nėra kritiška, todėl nestebima stacionariai gydymo vengtų, o negydoma gali būti pavojinga aplinkiniams, įvertinant ir procese dalyvavusio bei pasisakiusio I. S. artimo giminaičio - atskirtai gyvenančio sūnaus A. S. išreikštą manymą, jog jo mama yra adekvati, psichikos sutrikimu neserga, tai yra net artimiausiam I. S. asmeniui objektyviai neįvertinant jos realios psichikos būsenos, kas dar kartą rodo, jog ambulatorinis gydymas būtų vertinamas atsainiai, todėl būtų akivaizdžiai nepatikimas - šiuo metu I. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė specializuotame psichiatrijos stacionare bendro stebėjimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 2 p.).

Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikas - atsižvelgiant į tai, kad I. S. teisės, atidavus ją į psichiatrijos ligoninę iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, buvo apribotos - skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 19 d., tai yra nuo I. S. faktinio patalpinimo į Utenos ekspertinį skyrių dienos.

Kardomoji priemonė.

I. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. vasario 18 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 19 d. 15.40 val. (2 paras/dienas). Paleidus jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl asmens laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje.

2021-04-01 teismo nutartimi I. S. dėl savo komplikuotos psichikos būklės buvo perkelta/atiduota iš VTPT Utenos ekspertinio skyriaus į specialiąją medicinos įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje laiką nustatant 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo I. S. faktinio patalpinimo į Utenos ekspertinį skyrių dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 19 d. (2 t., b. l. 112-113).

Kadangi I. S. serga psichikos sutrikimu, dėl ko negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, yra socialiai pavojinga, siekiant, kad jai ir toliau būtų užtikrinamas nepertraukiamas nedelsiamas būtinas gydymas, šioje byloje I. S. skiriant priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, I. S. laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje laikas pratęstinas iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, išlaidos atstovui - advokatui 800 Eur (2 t., b. l. 1, 6).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 768,48 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 54-60).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

I. S., kuriai skiriama priverčiamoji medicinos priemonė, šioje byloje nebėra kaltinamąja, o yra asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes ji, būdama nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. I. S. nėra civiline tvarka pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys, nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, todėl paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio nukentėjusiajai/civilinei ieškovei pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2010).

Proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (BPK 103, 104 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401-404 straipsniais, teismas

nutaria:

I. S., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), esant nepakaltinamai, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL).

Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laiką skaičiuoti nuo 2021 m. kovo 19 d.

I. S. laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, laiką pratęsti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl 800 Eur išlaidų advokatui, bei civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl 768,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtus.

Proceso išlaidas apmokėti iš valstybės lėšų.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.