Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – I. S. gynėjui advokatui S. Š.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pripažinta, jog I. S., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nutarta jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – I. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijamas I. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat keliamas klausimas dėl I. S. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės bei tikslingumo atlikti pakartotinę ekspertizę.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad I. S., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Faktas, kad I. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, grindžiamas teisme ištirtais ir nutartyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

6. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad I. S. nesutrikdė nukentėjusiosios R. R. sveikatos ir tuo pačiu visuomenės rimties ir tvarkos. Taip pat skunde teigiama, kad ji yra pakaltinama, todėl ekspertų išvada turi būti panaikinta ir baudžiamoji byla nutraukta. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojų duoti parodymai, kurie visiškai patvirtina, kad I. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje esančia medžiaga. Be to, pati I. S. apklausos metu patvirtino, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 14.20 val. ji nuėjo pas šeimos gydytoją R. R. ir gydytojos kabinete sugriebė jai už plaukų ir patąsė, tąsydama galėjo įdrėksti į veidą. I. S. pripažino, kad tuo metu, kai ji tampė gydytoją R. R. už plaukų, ją nuo gydytojos atitraukė du vyriškiai, kurių vienas atėjo iš koridoriaus, o kitas buvo gydytojos kabinete. Taip pasielgė, kadangi buvo labai nusivylusi ir dideliame strese, nes nežinojo, kaip iš gydytojų sulaukti pagalbos motinos gydymui.

8. Iš nukentėjusiosios R. R. parodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 14.20 val., dirbant šeimos gydytoja Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, jos kabinete esant slaugytojoms E. Z., G. M. ir pacientui, į kabinetą įbėgo jai nepažįstama moteris, kaip dabar žino, I. S., kuri pradėjo šaukti, pribėgusi prie jos griebė už galvos, už plaukų ir pradėjo tampyti po visą kabinetą, draskė veidą. Slaugytojos puolė ją ginti, bet joms nepavyko. Ji juto fizinį skausmą, buvo sužalota. Slaugytojos ir pacientai sunkiai atitraukė I. S. nuo jos. I. S. jai išrovė daug plaukų, ją labai išgąsdino, sukėlė stresą, ji nebegalėjo toliau dirbti, apie tris savaites turėjo nedarbingumą. I. S. ją nepagrįstai kaltino dėl to, kad ji „nutraukė“ vaistus jos motinai, dėl ko pastaroji patyrė insultą.

9. Iš liudytojos G. M. (N.) parodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 14.20 val., Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, kurioje ji dirba slaugytoja, buvo gydytojos R. R. kabinete ir apmokė dirbti slaugytoją E. Z.. Kabinete esant pacientui, į kabinetą įsiveržė neadekvačiai atrodanti moteris, kuri keikėsi, vadino gydytoją žudike, sudavė gydytojai delnu per galvą, paėmė už plaukų ir tampė po kabinetą, išrovė plaukų, apdraskė kaktą. Su pacientų pagalba moterį atitraukė nuo gydytojos. Dėl tokio moters elgesio ji išsigando, patyrė šoką, stresą, bijojo eiti į darbą. Gydytoja po įvykio nebegalėjo toliau dirbti.

10. Iš liudytojo I. J. parodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 14.20 val., jis buvo savo šeimos gydytojos R. R. kabinete kaip pacientas, kai į kabinetą įsiveržė moteris, kuri keikėsi, iš karto griebė gydytoją už plaukų ir ėmė tampyti ją po kabinetą, gydytoja net buvo išgriuvusi. Jis puolė gydytoją ginti, bandė atitraukti moterį. Padėti atitraukti moterį padėjo ir atbėgęs vyras. Gydytojai buvo išrauti plaukai. Dėl įvykio jis susinervino, net drebėjo, buvo susijaudinęs, jam buvo nemalonu.

11. Iš liudytojo V. R. parodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 14.20 val., jis laukė prie kabineto pas savo šeimos gydytoją R. R., kai burnodama atėjo moteris, kuri įlėkė į gydytojos kabinetą, kabinete sukėlė triukšmą. Įbėgęs į kabinetą jis matė, kaip moteris laikė ir tampė gydytoją už plaukų, laikė už rankos. Jis padėjo atitraukti moterį nuo gydytojos, gynė gydytoją. Mano, kad moters psichika buvo sutrikusi. Matė, kad gydytoja yra sužalota, jai bėgo kraujas. Jo atitraukta ir laikoma moteris pasiūlė padaryti jai paslaugą ir gydytoją nužudyti. Savijauta dėl įvykio buvo nemaloni. Po to gydytoja nebegalėjo jo priimti.

12. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, kurie betarpiškai patvirtina, kad I. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymai sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs bei atitiko nustatytas faktines aplinkybes. Šie liudytojai tiesiogiai matė I. S. nusikalstamus veiksmus, nuosekliai atpasakojo tos dienos įvykius. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti I. S. nusikalstamos veikos padarymu ar būtų jos atžvilgiu šališki.

13. Taigi nors I. S. nepripažino padariusi inkriminuojamą veiką, tačiau tai įrodo byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai. Iš policijos pažymos matyti, kad 2020 m. vasario 18 d. 14.26 val., buvo gautas E. Z. telefoninis pranešimas, kad kabinete gydytoją užpuolė pacientė I. S., kuri gydytoją tampė už plaukų, prakirto kaktą. Iš teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad R. R. konstatuoti odos nubrozdinimai veide, tikėtina padaryti nagais. R. R. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji R. R. po įvykio buvo nedarbinga nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. vasario 28 d.

14. Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad I. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Įrodymų visuma patvirtina, kad I. S. įvykdė inkriminuojamą veiką, t. y. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra sugriebusi už plaukų tąsė gydytoją R. R., nagais apdraskė jai veidą, padarydama odos nubrozdinimus veide, šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Taigi, I. S. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

15. Pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paskyrė I. S. ambulatorinę teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizę. 2021 m. kovo mėn. teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, o ir šiuo metu, I. S. sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, dėl ko ji nesuprato, o ir šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir negalėjo bei negali jų valdyti, su ja negalima atlikti procesinių veiksmų, ji negali adekvačiai suvokti bylai reikšmingų aplinkybių, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo nebus pilnavertė proceso dalyvė, be to, tai gali pabloginti jos psichikos būklę. I. S. dėl lėtinio psichikos sutrikimo nėra kritiška, jos veiksmai neprognozuojami, ji yra socialiai pavojinga, todėl jai rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje).

16. Ekspertė - psichiatrė J. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizėje konstatuotus teiginius bei nurodė, kad I. S. yra konstatuotas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl ko ji nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, todėl turi būti pripažinta nepakaltinama. Ekspertė paaiškino, kad I. S. pasireiškia mąstymo sutrikimai, kliedesiai, ji savo elgesiui nekritiška. I. S. psichikos sutrikimas nėra laikinas, tai lėtinis susirgimas, kuris gali būti koreguojamas vaistais, tačiau gydoma ambulatoriškai, ekspertės manymu, ji pati vaistų negers, nes savo susirgimo nepripažįsta. I. S. turi būti medikų stebima ir gydoma, jai reikia priverčiamojo gydymo ir siūlė taikyti priverčiamąsias medicininio priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertė patvirtino, kad negydoma stacionariai I. S. gali būti pavojinga aplinkiniams. Dėl I. S. nekritiškumo savo būklei, ambulatorinis jos gydymas šiuo metu nėra įmanomas.

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. S. darydama įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, dėl tuo metu buvusio jos psichikos sutrikimo negalėjo ir dabar negali suvokti savo veiksmų esmės, jų valdyti ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną ji yra pavojinga visuomenei, nutarė I. S. pripažinti nepakaltinama (BK 17 straipsnis) bei paskirti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

18. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti BK numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, skirdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – I. S., apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.