Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo pareiškėjos I. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje I. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajai I. S. paskirta stacionarinė komisinė teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Taip pat nutarta teisme gavus pranešimą apie ekspertizės pradžios datą, atiduoti I. S. į sveikatos priežiūros įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei kompleksinei teismo psichiatrijos/ psichologijos ekspertizei atlikti, bet ne ilgiau kaip 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojat nuo asmens faktinio atidavimo/patalpinimo į ekspertinę įstaigą dienos.

3. I. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį dėl stacionarios teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės paskyrimo ir prašo ją panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

3.1. Skunde nurodoma, kad pareiškėja nesutinka su paskirtos ekspertizės atlikimo būdu. Teigiama, kad teismas nepakankamai teisingai įvertino jos emocinę būklę tiek 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi skirdamas ambulatorinę ekspertizę, tiek ir skundžiama nutartimi – stacionarinę ekspertizę. I. S. tokiame procese dalyvauja pirmą kartą, nežino, kaip jame elgtis. Teismo procesas kiekvienam asmeniui sukelia didesnius susijaudinimus nei įprasti išgyvenimai, todėl pareiškėja, nesuprasdama situacijos ir savo teisinės padėties, elgėsi teismo požiūriu netinkamai, o teismas tai klaidingai įvertino jos psichikos būklės sutrikimu.

3.2. Pareiškėjos manymu, nors ji neskundė nutarties, kuria buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatijos, teismo psichologijos ekspertizė, tačiau tai nesudarė teismui pakankamo pagrindo skirti stacionarinę ekspertizę, I. S. priverstinai izoliuojant nuo visuomenės ir artimos aplinkos (tame tarpe, sūnaus). Pareiškėja pažymi, kad ji problemų dėl savo psichikos sveikatos nėra turėjusi.

Motyvuojamoji dalis

5. Pareiškėjos skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 208 straipsnyje reglamentuojami ekspertizės, be kita ko, teismo proceso metu skyrimo pagrindai, numatyta, kad teismas turi teisę skirti byloje ekspertizę, jeigu nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. BPK 209 straipsnyje numatyta ekspertizės skyrimo tvarka.

7. Šiuo atveju teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, kurioje atsakomybėn traukiama I. S., atsižvelgdamas į prokurorės bei nukentėjusiosios atstovo prašymus, sprendė klausimą dėl ekspertizės skyrimo, nurodydamas motyvus dėl jos tikslingumo, taip pat ekspertui reikiamus pateikti klausimus bei kitus BPK 209 straipsnyje nurodytus duomenis. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamosios stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizė paskirta pagrįstai, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos, o skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti klausimai atitinka ekspertizės skyrimo tikslus. Tai yra, skiriant stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, BPK 208, 209 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Kaltinamajai ir jos gynėjui buvo pranešta apie būtinumą skirti tiek ambulatorinę, tiek ir vėliau stacionarinę ekspertizes, išaiškinta teisė pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui. Be to, skundžiamoje nutartyje buvo išsamiai ir motyvuotai nurodyti ekspertizės skyrimo pagrindai, jos rūšis ir tipas, ekspertinė įstaiga ir ekspertui teiktini klausimai.

8. Pagal BPK 208 ir 396 straipsnius, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Praktikoje tai dažniausiai būna žinios apie nusikalstamą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydimosi laikotarpius bei vietas, faktai, rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą, proceso dalyvių prašymai skirti ekspertizę ir panašiai.

9. Nagrinėjamu atveju, baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, išklausius I. S. parodymų, proceso dalyviams, tai yra prokurorei bei nukentėjusiosios atstovui, kilo klausimų dėl pastrosios psichikos sveikatos būklės. Tokias abejones pagrindė kaltinamosios parodymų turinys, tai yra pastaroji tvirtino, jog gydytoja, prieš kurią ji galimai pavartojo fizinį smurtą, nutraukdama medikamentų skyrimą, siekė nužudyti jos motiną, kad tai buvo užsakomoji žmogžudystė, o namo pirmininkas yra nusiteikęs priešiškai prieš ją. Bendrijos pirmininkas ir gydytoja R. atsikrato žmonėmis. Visos tos situacijos negalėjo raštu aprašyti, nes tai yra schema. (duomenys neskelbtini) ir ponas V. sugalvojo tokią jos reakciją iššaukti, kaip agresiją. Prieš visa tai darydama ji tai suvokė, tiesiog ja pasinaudojo. Ji turėjo taip pasielgti. Buvo atlikta medicininė žvalgyba ir buvo ta provokacija sugalvota. Priešingai nei tvirtinama skunde, tokie teiginiai negali būti vertinami kaip pavienė reakcija į stresą dėl vykdomo baudžiamojo proceso, kadangi, kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų, I. S. 2020 m. spalio 27 d.–2020 m. lapkričio 25 d. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė patvirtino, jog stebimas tiriamosios nenuoseklus ir padrikas mąstymas, persekiojimo kliedesiai, elgesys įtakojamas kliedėjiminių interpretacijų, stebima trinkanti tiriamosios adaptacija socialinėje aplinkoje, jokios kritikos savo būsenai, poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu. Šios išvados pateikiamos įvertinus I. S. išsakytus teiginius ne tik teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir po pokalbio su tiriamąja atliekant ekspertizę.

10. Kaip matyti iš aptariamo 2020 m. spalio 27 d.–lapkričio 25 d. ekspertizės akto išvadų, detalesniam ištyrimui, be kita ko, atsakant į nutartyje ekspertams užduotus klausimus apie I. S. gebėjimą tiek galimos veikos padarymo, tiek ir baudžiamojo proceso metu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti bei kt., rekomenduojama skirti stacionarią teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Priešingai nei tvirtinama skunde, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog esant nurodytoms I. S. psichikos sveikatos būklės indikacijoms, stacionarios ekspertizės skyrimas yra akivaizdžiai netikslingas, nėra. Pažymėtina, kad bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jau pirmajame teisiamajame posėdyje kaltinamoji elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. Jos būklė išliko nepakitusi ir vėlesnio posėdžio metu, ji buvo pašalinta iš teismo posėdžių salės dėl neadekvataus ir agresyvaus elgesio. Dėl to, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių dėl kaltinamosios psichikos sveikatos būklės. Apylinkės teismas padarė teisingą ir byloje esantiems duomenims neprieštaraujančią išvadą, jog baudžiamojo proceso tęstinumui būtina atlikti specialių žinių turinčių ekspertų rekomendacijas atitinkančią stacionarinę ekspertizę, o atsisakymas ją atlikti negali būti pateisinamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galimai padariusio asmens laikinu socialinių ryšių nutraukimu.

11. Kilus įtarimui dėl kaltinamosios I. S. psichinės sveikatos būklės ir atsižvelgus į aplinkybę, kad stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė atliekama tik specializuotose teismo medicinos įstaigose – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertiniuose skyriuose, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė atiduoti kaltinamąją į sveikatos priežiūros įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių ir laikyti ją ten iki ekspertizės akto pateikimo teismui, kadangi kitaip nebūtų galima atlikti stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai nepažeidžia kaltinamosios teisių ir teisėtų interesų labiau nei reikalinga proceso tikslams pasiekti, o duomenų, kad ši procesinė prievartos priemonė pritaikyta akivaizdžiai neteisėtai ar nepagrįstai, nesant tam įstatyminio pagrindo, nėra. Skunde ši teismo nutarties dalis nėra kvestionuojama, ginčijant tik stacionarinės ekspertizės paskyrimą, todėl, neišeinant už skundo ribų, dėl jos detaliau nepasisakytina.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria I. S. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, todėl naikinti ją I. S. skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 209 straipsniu ir 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.