Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2020 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį. A. V. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė vaikų teises bei laisves, vaiko teisę į garbę ir orumą, asmens neliečiamybę, t. y. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą tuo, kad 2020-08-31 (duomenys neskelbtini) esančioje terasoje, A. V., pamatęs mergaites G. Ž., gim. 2011 m., ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), jas filmavo. Mažametės buvo išgąsdintos joms sukeltas stresas, sutrukdyta žaisti aikštelėje (A. V. pakeltu tonu ir grubiai veja vaikus iš bendro naudojimo aikštelės, neleidžia užsiimti laisvalaikiu).

2. 2021 m. vasario 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato persiųstas I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato R. Mažulio 2020 m. gruodžio 3 d. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių.

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, atsisakyta priimti pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato R. Mažulio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

4. 2021 m. balandžio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartis, ir skundo nagrinėjimo klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, dar kartą kitais pagrindais buvo atsisakyta priimti pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato R. Mažulio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

6. 2021 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartis, ir skundo nagrinėjimo klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. Klaip ėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. spalio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato R. Mažulio skundo ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad 2020-10-29 A. V. pareiškimas policijai patvirtina jo parodymus apie tai, kad vaikus filmavo klausydamas policijos pareigūnų patarimo ir pateikė filmuotą medžiagą prie savo pareiškimo. Teismas nurodė, kad duomenų, jog A. V. būtų kažkur neteisėtai, asmeniniais ar savanaudiškais tikslais panaudojęs šią medžiagą nėra. Be to, fiksavimas atliktas viešoje vietoje. Teismas pažymėjo, jog peržiūrėjus prie bylos pateiktą vaizdo medžiagą, matyti kelios nuotraukos ant namo, plokščio stogo, iš gana toli, kuriame riedučiais važinėja du vaikai tarp statybinių medžiagų, įraše nesimato laisvalaikio ar žaidimų įrenginių. Teismo vertinimu, pateikta vaizdinė bylos medžiaga ir A. V. paaiškinimai yra visiškai įtikinami. Teismas nurodė, jog jo vertinimu, pavojinga vaikams žaisti tarp statybinių medžiagų ir vykdomų statybos, remonto darbų. Teismas taip pat nurodė, jog neįžvelgia pagrindo abejoti tuo, kad liudytojas A. V. nufotografavo vaikus tik siekdamas užfiksuoti pavojingą elgesį, galimą pažeidimą, informuoti vaikų tėvus, namo bendrijos pirmininką, o nesulaukęs adekvačios reakcijos kreipėsi ir į policiją. Teismas neįžvelgė ir policijos neveikimo ar neišsamaus tyrimo. Pažymėjo, jog skundas, tikėtina, susijęs su kaimynų tarpusavio ginču, o ne su realiu vaikų teisių pažeidimu. Teismo vertinimu, šiuo atveju neįžvelgiama galimų vaiko teisių pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ar padarytų procesinių pažeidimų, numatytų tiriant administracinio nusižengimo bylą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliaciniu skundu pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovas advokatas R. Mažulis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimą bei grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

8.1. Skunde nurodoma, jog ANK 72 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Pažymi, jog savo skunde nurodė ne tik tai, kad pažeidžiama jų vaikų teisė į privatumą, tačiau ir tai, kad trukdoma naudotis kitomis vaikų teisėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo atstovo manymu, policijos įstaiga išnagrinėjo klausimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167, 145 straipsniuose buvimo, tačiau veika, baudžiama pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį yra kur kas platesnė, ir nors policijos įstaigos nutarime nurodoma, kad neįžvelgiami šio administracinio nusižengimo požymiai, kaip matyti iš nutarimo, šie požymiai nebuvo tiriami, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šiuo klausimu nėra visiškai jokių argumentų, todėl 2020-09-15 nutarimo teiginys, jog neįžiūrima ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnyje požymių, buvo iš esmės deklaratyvus.

8.2. Skunde pareiškėjų atstovas nurodo, jog pareiškėjų namo bendro naudojimo patalpos yra stebimos (įrengta vaizdo stebėjimo sistema), todėl bet kokie pažeidimai, daromi bendro naudojimo patalpose, yra fiksuojami, o vaizdo įrašus galima gauti iš namo bendrijos pirmininko. Pažymima, kad jau tyrimo policijos įstaigoje metu buvo nustatyta, kad A. V. nufilmuotą medžiagą išviešino – perdavė ne policijos įstaigai, o namo bendrijos pirmininkui.

8.3. Pareiškėjų atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodo, kad A. V. paaiškinimai yra įtikinami ir tokia išvada padaryta remiantis vienu vaizdo įrašu, kuriame matoma, kad namo terasoje esančioje aikštelėje padėtos remonto darbams skirtos medžiagos. Pažymima, jog pareiškėjai skundėsi dėl A. V. veiksmų, atliktų tuo metu, kai joks aikštelės pertvarkymas nebuvo vykdomas, negana to, pareiškėjai pateikė teismui policijos įstaigos 2020-11-18 nutarimą, kuriuo administracinė teisena pagal A. V. pareiškimą nebuvo pradėta. Pareiškėjų žiniomis, 2020-11-18 nutarimai (priimti G. M. ir B. P.) nebuvo apskųsti ir įsiteisėjo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi vis dėlto konstatuojama, jog pareiškėjų vaikų elgesys buvo netinkamas, tokiu būdu kvestionuojami įsiteisėję procesiniai sprendimai.

8.4. Pareiškėjų atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodo, kad neįžvelgiamas policijos įstaigos neveikimas ar neišsamus tyrimas. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad 2020-11-13 nutarime dalinai pasisakyta dėl 2020-08-31 įvykio, o kiti pareiškėjų nurodyti pažeidimai visiškai neištirti ir net netirti. Pažymima, kad dėl 2020-08-31 įvykio buvo apklaustas tik A. V., o pareiškėjams nesudaryta galimybė pateikti papildomų paaiškinimų. Mano, jog siekiant išsamaus tyrimo, pareiškėjams turėjo būti sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus policijos įstaigoje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta – kaip matyti iš nutarimo, visas pareiškimo tyrimas apsiribojo vos dviejų asmenų – A. V. ir G. J. apklausa, negana to, G. J. apklaustas dėl esminės reikšmės pareiškimo tyrimui neturinčių aplinkybių arba dėl aplinkybių, kurių jis negali žinoti (pvz. dėl A. V. vykdomų vaizdo fiksavimo tikslų). Mano, jog iš policijos įstaigos atlikto tyrimo galima spręsti, jog ši institucija nebuvo aktyvi, nustatant bylai svarbias aplinkybes.

8.5. Skunde nurodoma, kad neteisėti A. V. veiksmai atsinaujino ir šiuo metu – pareiškėjų vaikams žaidžiant aikštelėje, pats A. V., o kartais ir jo sutuoktinė ima vaikus akivaizdžiai filmuoti, taip sukelia jiems diskomfortą ir nenorą būti aikštelėje.

9. Atsiliepimu į pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato R. Mažulio apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. Apeliaciniu skundu pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovas advokatas R. Mažulis nesutinka su policijos įstaigos priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį ir jo pagrindu priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjų atstovo skundas. Pareiškėjų atstovo manymu, policijos priimtas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas pagrįstas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog A. V. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. vien aplinkybė, jog A. V. 2020-08-31 (duomenys neskelbtini), esančioje bendro naudojimo terasoje filmavo ir fotografavo ten buvusias mergaites – G. Ž. ir I. M., neįrodo jog buvo pažeistos vaikų teisės bei laisvės, vaiko teisė į garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir tuo pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog tarp pareiškėjų bei A. V. vyksta nesutarimai dėl terasos, esančios (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo tvarkos, pareiškėjų vaikų buvimo joje ir kitais klausimais. 2020-10-07 pareiškėjai pakartotiniu prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVPK dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nurodydami, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), terasoje, esančioje ant stogo, namo gyventojas A. V. filmavo telefonu žaidžiančius vaikus. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pareigūnai, išnagrinėję pareiškimą 2020-11-13 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nustatyta, kad A. V. butas ribojasi su stogo terasa, kurioje žaidžia ir triukšmauja pareiškėjų vaikai, o A. V. nepavykus gražiuoju susitarti su vaikų tėvais, jis, pasitaręs su teisininkais, užfiksavo telefonu žaidžiančius vaikus, o užfiksuotos medžiagos niekur nenaudojo, išskyrus tvarką kontroliuojančias institucijas. Apylinkės teismo nutartimi, nutarimas paliktas nepakeistas, motyvuojant tuo, kad minėto asmens veiksmuose nenustatyta tyčia neteisėtai trukdyti vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. filmavo ir fotografavo mažamečius vaikus, siekdamas užfiksuoti, jo nuomone, daromą pažeidimą. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra surinkta duomenų, kad A. V. būtų kažkur neteisėtai, asmeniniais ar savanaudiškais tikslais panaudojęs šią medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. V. nufotografavo vaikus tik siekdamas užfiksuoti, jo manymu, pavojingą elgesį, galimą pažeidimą, informuoti tėvus, namo bendrijos pirmininką, o nesulaukęs adekvačios reakcijos jis kreipėsi su pareiškimu į policiją. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, pagrindo nesutikti su tokiu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu neturi. Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad A. V. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra.

14. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, tikslinant pareiškėjų skunde dėl galimai neteisėtų A. V. veiksmų nurodytas aplinkybes buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklaustas A. V., kuris nurodė, kad 2020-08-31 padarė kelias nuotraukas pro savo buto langą bei 14 s vaizdo įrašą, pradaręs savo buto terasos duris, kur prieš gyventojus ir jo buto vitrininius langus ant stogo, statybvietėje, kur vykdomi stogo remonto darbai, žaidė bei triukšmavo minėtų kaimynų vaikai, trikdydami rimtį namuose. Į šiuos vaikus A. V. išvis nesikreipė, grubiai jų nevijo, o filmuota ir fotografuotą medžiagą nenaudojo niekur, išskyrus tvarką kontroliuojančias institucijas. Šiuos A. V. parodymus patvirtina DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko G. J. parodymai apie tai, kad A. V. kreipėsi į jį dėl susiklosčiusios situacijos (duomenys neskelbtini) ir rašte pridėjo nuorodą į vaizdinę medžiagą. Klaipėdos AVPK 2020-10-29 buvo gautas A. V. pareiškimas dėl ant stogo (duomenys neskelbtini) triukšmaujančių ir neatsargiai žaidžiančių vaikų. Pagal jo pareiškimą 2020-10-18 nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena (b. l. 104-106). Šie duomenys neleidžia abejoti A. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis pareiškėjų mažamečius vaikus filmavo ir fotografavo ne siekdamas pažeisti mažamečių vaikų teises (jų teisę į atvaizdą) ar pažeminti jų garbę ir orumą, tačiau siekdamas užfiksuoti jo manymu daromą pažeidimą, t. y. triukšmaujančius ir neatsargiai žaidžiančius vaikus, ir perduoti minėtą vaizdo įrašą bei fotonuotraukas namų valdos pirmininkui bei policijai. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. V. tyčia buvo nukreipta į mažamečių vaikų teisės į atvaizdą pažeidimą ar, kad jų atvaizdas buvo panaudotas priešingai jų teisėms ir interesams, nagrinėjamu atveju nėra, todėl aukštesniojo teismo vertinimu administracinio nusižengimo teisena pagrįstai buvo nutraukta.

15. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pagrindo filmuoti pareiškėjų mažamečius vaikus nebuvo, nes jie nedarė jokio pažeidimo, o pareiškėjų namo bendro naudojimo patalpos yra stebimos (įrengta vaizdo stebėjimo sistema), todėl bet kokie pažeidimai, daromi bendro naudojimo patalpose, yra fiksuojami, o vaizdo įrašus galima gauti iš namo bendrijos pirmininko. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalis gina asmens teisę į atvaizdą, t. y. niekas negali būti filmuojamas ar fotografuojamas be asmens sutikimo. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Tačiau teisė į atvaizdą nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad draudimas filmuoti ar fotografuoti vaiką netaikomas fiksuojant teisės pažeidimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. vaizdo įrašą bei fotonuotraukas darė norėdamas užfiksuoti, jo nuomone, daromą pažeidimą bei perduoti šią filmuotą medžiagą namų valdos pirmininkui bei policijai. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas vaizdo įrašas bei fotonuotraukos iš tiesų buvo išsiųstos DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkui G. J. bei policijai. Duomenų paneigiančių, kad A. V. filmavo mažamečius vaikus turėdamas kokį nors kitą tikslą, nei užfiksuoti jo manymu daromą pažeidimą, byloje nėra. Vien tai, kad policija, gavusi minėtą vaizdo įrašą ir fotonuotraukas nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą, nėra pagrindas pripažinti, kad pats A. V. padarė administracinį nusižengimą.

16. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo bylos pradėjimui (nutraukimui) analizuojamu atveju buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, pagrįstai nutraukiant (nepradedant) administracinio nusižengimo bylos procesą. Priimti priešingą procesinį sprendimą, įvertinus apeliaciniame skunde pateiktus jokiais objektyviais duomenimis neparemtus pareiškėjų samprotavimus, teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.