Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui pareiškėjai I. L., A. Ž., B. P., G. M. pateikė pakartotinį prašymą dėl administracinės teisenos pradėjimo A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjai šį nutarimą apskundė teismui.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną atsisakė priimti ir jį grąžino jį padavusiems asmenims.

4. Pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovas advokatas Raimondas Mažulis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismui.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą, motyvuodamas tuo, jog jie neturi jiems suteikto nukentėjusiųjų statuso. Toks argumentas yra formalus. Pareiškėjai savo skunduose, teiktuose Policijos įstaigai ir kitoms institucijoms, ne kartą nurodė kokia žala jų nepilnamečiams vaikams padaryta neteisėtais A. V. veiksmais. Tai, kad formaliai nebuvo priimtas nutarimas ar kitoks dokumentas, kuriais pareiškėjai ar jų nepilnamečiai vaikai pripažįstami nukentėjusiaisiais, nereiškia, jog žala nebuvo padaryta. Formaliai nebuvo galimybės jų pripažinti nukentėjusiais, nes toks procesinis sprendimas priimamas, kai surašomas administracinių nusižengimų protokolas pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį. Pagal pirmosios instancijos teismo dėstomą teisės aiškinimą gautųsi situacija, kad priėmus nepalankų pareiškėjams procesinį sprendimą jie netenka procesinės teisės jo skųsti vien tuo pagrindu, jog jie nėra pripažinti nukentėjusiais. Tai reikštų, kad ANK 621 straipsnio norma, numatanti teisę apskųsti institucijų nutarimus dalyje dėl nutarimų nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, savaime negalioja. Toks įstatymo aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei nepagrįstai suvaržytų konstitucinę ir konvencinę asmens teisę ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka.

4.2. Skunde nurodyta, kad Policijos įstaiga pasisakė dėl galimybės A. V. atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą, tačiau administracinio nusižengimo požymių buvimo iš esmės netyrė, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarime tik formaliai pažymima, jog nenustatyti ANK 72 straipsnyje nurodyto nusižengimo požymiai. Jie savo prašyme nurodė A. V. veiksmus, kuriais šis pažeidė jų nepilnamečių vaikų interesus, t. y. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 10 straipsnio 1 dalyje numatytą vaiko teisę į asmens duomenų apsaugą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę; 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtina vaikų teisę į poilsį, laisvalaikį, teisę žaisti — vaikams be teisinio pagrindo trukdyta žaisti; 20 straipsnio 3 dalyje – visų formų smurtą prieš vaikus draudimą. Jų vaikai A. V. veiksmus supranta kaip jų bauginimą (gąsdinimą), trukdymą žaisti aikštelėje, mergaitėms nemalonu, kad svetimas asmuo jas filmuoja, tai sukelia diskomfortą. Nufilmuotą medžiagą A. V. teikia tretiesiems asmenims – DNBS „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui. Jie buvo raštu informavę šį asmenį, jog nesutinka, kad jis jų vaikus filmuotų. A. V. prieš vaikus vartojo psichologinį smurtą.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašė jo netenkinti ir palikti galioti priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį.

5.1. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjai neturi procesinės teisės skųsti Institucijos priimto nutarimo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalies, požymių.

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutartimi pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną atsisakė priimti ir jį grąžino jį padavusiems asmenims, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai nėra pripažinti nukentėjusiais, todėl neturi procesinės teisės skųsti Institucijos priimto nutarimo. Atskirajame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vertino aplinkybę, jog jie nepripažinti nukentėjusiais, ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškimu dėl administracinės teisenos pradėjimo gynė savo nepilnamečių vaikų interesus, t. y. jie turėjo procesinę teisę skųsti Institucijos priimtą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo atsisakymo priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant ANK nuostatas, todėl nėra pagrįsta.

8. ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, numatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Remiantis ANK 578 straipsniu, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

9. Nagrinėjamu atveju tiriamas administracinis nusižengimas buvo pradėtas pagal pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., terasoje, adresas (duomenys neskelbtini), A. V. pamatęs mergaites G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini), filmavo jas. Mažametės buvo išgąsdintos, joms sukeltas stresas, sutrikdyta žaisti aikštelėje – A. V. pakeltu tonu ir grubiai veja vaikus iš bendro naudojimo aikštelės, neleidžia užsiimti laisvalaikiu. Ginčo nėra, kad pareiškėjai A. Ž. ir G. M. yra šių nepilnamečių vaikų tėvai – įstatyminiai atstovai. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo pradėjimo nėra detalizuota, kokius pažeidimus A. V. padarė I. L. nepilnamečiams vaikams – K. L., gim. (duomenys neskelbtini), M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ar B. P. nepilnamečiams vaikams – S. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau abstrakčiai nurodyta, kad buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Nukentėjusiųjų statusas nei vienam iš pareiškėjų ar jų nepilnamečiams vaikams suteiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai formaliai nėra priskiriamų subjektų ratui pagal ANK 621 straipsnį, galinčių apskųsti Institucijos priimtą nutarimą. Tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta pagal pareiškėjų pateiktą pakartotinį prašymą Nr. 30-AP-3501. Atsižvelgus į šią aplinkybę, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną turi tiesioginę įtaką jų teisinei ir procesinei padėčiai, todėl pareiškėjai turi procesinę teisę skųsti priimtą sprendimą, jiems negali būti atimta teisė siekti objektyvios tiesos pagal jų pateiktą skundą nustatymo. Pažymėtina, kad asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai interpretavo ANK 621 straipsnio nuostatas ir padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjai neturi teisės apskųsti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Todėl atskirasis skundas tenkintinas – naikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir skundo nagrinėjimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų I. L., A. Ž., B. P., G. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ir skundo nagrinėjimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.