Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-673-319/2017 Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00320-2014-1

2017 m. rugpjūčio 16 d.

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo U. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės Rimos Gražienės teikimas dėl nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu U. V. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 MGL, t. y. 376 Eur bauda. Antstolė Rima Gražienė teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama nuteistajam U. V. paskirtą baudą pakeisti areštu arba viešaisiais darbais. Teikime nurodyta, kad skolininko turtinė padėtis po pirmojo teikimo teismui nepasikeitė - areštuotino turto jis neturi, Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą, iš kurios išieškoti baudos nėra jokios galimybės. Skolininkas nesidomi vykdymo eiga, nors puikiai žino apie likusią nesumokėtą baudos dalį bei vykdymo išlaidas. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi antstolės teikimą tenkino ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu U. V. paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį - 154 Eur (4 MGL) pakeitė dviejų parų areštu. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, U. V. skunde apygardos teismui prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad likusios baudos sumos negalėjo sumokėti. Šiuo metu jis jau sumokėjo likusią baudos dalį, todėl prašo panaikinti jam paskirtą dviejų parų areštą. U. V. skundas netenkinamas. Negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiu, jog paskirtas dviejų parų areštas turi būti panaikintas, nes jis sumokėjo visą paskirtą baudą. Iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų ( t. 2, b. l. 7) matyti, kad jis iki 2017 m. birželio 15 d. į antstolės Rimos Gražienės sąskaitą buvo įnešęs 376 Eur, t. y. visą jam teismo baudžiamuoju įsakymu priteistą sumą ir to pagrindu prašo panaikinti nesumokėtos baudos dalies pakeitimą dviejų parų areštu. Nors antstolė, kreipdamasi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, nepasisakė dėl jos patirtų vykdymo išlaidų, tačiau akivaizdu, kad ji, atlikdama savo darbą ir paskirstydama nuteistojo persiųstas lėšas, jų turės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 753 straipsnyje reglamentuotu reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumu bei teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-918-785/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-135-148/2016), darytina išvada, kad nustatant, kokia baudos dalis buvo sumokėta ar išieškota, būtina atsižvelgti ir į susidariusias sprendimo vykdymo išlaidas, taip pat antstolio atlygio dalį. Taigi, U. V. nesumokėjo pakankamai lėšų, kad būtų padengtos dėl priverstinio išieškojimo susidariusios išlaidos. Taigi, nors ir nėra duomenų apie konkrečias antstolio turėtas ar ateityje būsimas išlaidas, vykdant teismo sprendimą, konstatuojama, kad išanalizuotos aplinkybės patvirtina nuteistąjį sumokėjus ne visą reikalingą sumą priverstiniam teismo sprendimo dėl jam paskirtos baudos įvykdymo atlikimui, todėl nuteistojo skundas negali būti patenkintas. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, jog pagrindas keisti U. V. paskirtą baudą į kitą bausmę išlieka, tačiau konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė netinkamas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą, nes nebuvo tinkamai išsiaiškintos visos šio klausimo išsprendimui svarbios aplinkybės, todėl apylinkės teismo nutartis naikinama ir antstolės teikimas perduodamas nagrinėti iš naujo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į viešuosius darbus, o kai asmuo vengia savo noru ją sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti, bauda gali būti pakeista į areštą BK 65 straipsnyje numatytu santykiu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys). Kaip jau buvo paminėta, nuteistasis U. V. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, jos vykdymas buvo perduotas antstoliui šią sumą išieškoti priverstinai. Antstolė, patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes, konstatavo, kad turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, iš individualios veikos, kurią nuteistasis U. V. vykdo, išieškoti baudos nėra jokio galimybės, todėl kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme – areštu arba viešaisiais darbais. Pažymėtina, kad antstolė, prašydama baudą pakeisti kita bausme, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad nuteistasis vengia sumokėti teismo jam paskirtą baudą, o teikime tik nurodė, kad nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Tačiau negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti. Teismas skundžiamoje nutartyje išvadą, jog nuteistais vengia sumokėti baudą savo noru, grindžia tuo, kad jis ankstesnio šio klausimo svarstymo metu pasižadėjo sumokėti likusią baudos dalį. Aukštesnysis teismas negali su tuo sutikti, nes nuteistojo pasižadėjimas savaime nesuponuoja išvados, jog jis iš tiesų turėjo galimybę sumokėti likusią dalį, bet piktybiškai vengia tą daryti, juolab, kad antstolė pateikė duomenis apie tai, kad areštuoto turto jis neturi, o ar iš vykdomos individualios veiklos jis gauna pajamų ir ar apskritai ją realiai vykdo, jokių duomenų nėra. Taigi, nebuvo surinkta duomenų, leidžiančių teigti, kad U. V. turi lėšų likusiai baudos daliai sumokėti, tačiau vengia savo noru tą daryti. Klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 2 dalis). Taigi, nuosprendį priėmęs teismas aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas tinkamai galės pritaikyti tik surinkęs informaciją apie antstolio turėtas išlaidas, susijusias su U. V. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymu. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nutartį teismas priėmė neišsiaiškinęs aukščiau paminėtų svarbių ir esminių aplinkybių, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, o antstolės teikimas grąžinamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

Nuteistojo U. V. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir antstolės Rimos Gražienės teikimą dėl nuteistajam U. V. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.