Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės asociacijos „Amber Taxi Association“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas patvirtinti papildomą asociacijos „Amber Taxi Association“ finansinį reikalavimą bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Vilniaus veža“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. BVšĮ „Vilnius veža“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, ginčo klausimas išspręstas galiojant JANĮ, tačiau šiuo atveju taikytina JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtis. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl skundžiamos nutarties, kuria atmestas prašymas patvirtinti papildomą asociacijos „Amber Taxi Association“ finansinį reikalavimą BVšĮ ,,Vilniaus veža“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo, spręstinas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.

15. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Teismo nutartys, kuriomis tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013).

16. Taigi, nors ĮBĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, ginčas dėl konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo išlieka savarankišku teisiniu ginču, kuriam taikytini CPK įtvirtinti ieškinių tapatumo kriterijai ir jų sukeliamos procesinės teisinės pasekmės, t. y. tapatų prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) teismas turi atsisakyti priimti, o tuo atveju, jei toks prašymas buvo teismo priimtas, – bylą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Vis dėl to, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų. Viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Tačiau reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami tik pareiškėjui pateikus įrodymų, pagrindžiančių naujai paaiškėjusias (atsiradusias) aplinkybes, dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi ir kurios lemia patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio pasikeitimą (reikalavimo ar jo dalies pasibaigimą). Pareiškėjui tokių aplinkybių nenurodžius, pareiškimas dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo vertintinas kaip tapatus reikalavimas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir CPK 293 straipsnio 3 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019).

17. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3628-866/2019 atmestas asociacijos „Amber Taxi Association“ prašymas patikslinti jos kreditorinį reikalavimą BVšĮ ,,Vilniaus veža“ bankroto byloje, jį padidinant 176 803,06 Eur iki 389 666,35 Eur. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1529-798/2019. 2020 m. birželio 29 d. BVšĮ „Vilnius veža“ nemokumo administratorė MB „Likvidavimas“ pateikė prašymą patvirtinti papildomą asociacijos „Amber Taxi Association“ 176 803,06 Eur reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti nemokumo administratorės prašymą patvirtinti papildomą asociacijos 176 803,06 Eur reikalavimą tuo pagrindu, kad klausimas dėl minėto reikalavimo jau išspręstas iš esmės, teismams išnagrinėjus šalių ginčą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1431-553/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį panaikino ir perdavė BVšĮ „Vilnius veža“ nemokumo administratorės MB „Likvidavimas“ 2020 m. birželio 29 d. prašymo dėl kreditorių finansinių reikalavimų ir jų sąrašo patikslinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas pastarojoje nutartyje konstatavo, kad klausimo dėl tos pačios sumos skolos asociacijai „Amber Taxi Association“ (ne)buvimo pakartotinis nagrinėjimas susijęs išimtinai su aplinkybe, kad administratorės prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl asociacijos 176 803,06 Eur papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje, kadangi 2019 m. gegužės 15 d. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo buvo grindžiamas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o skolos susidarymą pagrindžiančių pirminių dokumentų teismai prieš tai nevertino.

18. Nors pirmosios instancijos teismas iš dalies atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1431-553/2020 pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės ir nemokumo administratorės argumentams, kad skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, o į bylą pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiamas prašomas patvirtinti papildomas asociacijos reikalavimas, nepakankamai ištirti, dėl jų pasisakyta formaliai. Šiame kontekste taip pat svarbi ir nemokumo administratorės pozicija ginčo papildomo kreditorinio reikalavimo (ne)tikslinimo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtinoji kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

19. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo nemokumo administratorės poziciją asociacijos „Amber Taxi Association“ kreditorinio reikalavimo BVšĮ ,,Vilniaus veža“ bankroto byloje, jį padidinant 176 803,06 Eur, tikslinimo klausimu, ypatingą dėmesį skirdamas pirminei administratorės pozicijai, kai ji prieštaravo šio reikalavimo tikslinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualesnė ne pirminė, o galutinė nemokumo administratorės pozicija ginčo kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimu. Svarbu ir tai, kad pati administratorė paaiškino savo pozicijos pasikeitimą, nurodydama, kad jos pasikeitusią poziciją lėmė tai, kad pradėjus nuodugniai analizuoti bendrovės sudarytas sutartis, susijusias su veiklos perkėlimu asociacijai, taip pat buhalterinės apskaitos programos duomenis, tapo aišku, kad BVšĮ „Vilnius veža“ dėl sudarytos dispečerinės paslaugų ir subnuomos sutarties pati negalėjo teikti keleivių vežimo paslaugų tiesiogiai. Nepaisant to, kad pagal sutartines nuostatas visi taksi iškvietimai turėjo būti perduodami asociacijai, BVšĮ „Vilnius veža“ už tokias paslaugas išrašinėjo sąskaitas faktūras asmenims, su kuriais buvo sudariusi keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi sutartis.

20. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad asociacijai 2019 m. gruodžio 27 d. pakartotinai pateikus prašymą administratorei dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo ir pateikus pradinius dokumentus, administratorė atliko pakartotinę buhalterinių duomenų analizę, iš kurios tapo aišku, kad: 1) B VšĮ „Vilnius veža“ pati negalėjo teikti tiesioginių paslaugų savo klientams, t. y. asmenims, su kuriais buvo sudarytos keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais sutartys, nes tokias paslaugas pagal dispečerinės paslaugų sutartį galėjo teikti tik asociacija (BVšĮ „Vilnius veža“ įsipareigojo asociacijai perduoti visus klientų iškvietimus-užsakymus (sutarties 3.1. punktas); 2) BVšĮ „Vilnius veža“, negalėjusi teikti paslaugų pati, kadangi didžioji dalis transporto priemonių subnuomos sutarties pagrindu buvo perduotos asociacijai; 3) BVšĮ „Vilnius veža“ už taksi paslaugas asmenims, su kuriais buvo sudariusi keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi sutartis, išrašinėjo sąskaitas už taksi paslaugas; 4) asmenys, su kuriais BVšĮ „Vilnius veža“ buvo sudariusi keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi sutartis, mokėjo už paslaugas pagal BVšĮ „Vilnius veža“ išrašytas sąskaitas faktūras. Tad įvertinusi buhalterinės apskaitos duomenis, administratorė padarė išvadą, kad BVšĮ „Vilnius veža“ klientus aptarnavo ne pati BVšĮ „Vilnius veža“, o asociacija, kurios išrašytos sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas BVšĮ „Vilnius veža“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos nebuvo. Dėl šių priežasčių administratorė pritarė asociacijos „Amber Taxi Association“ kreditorinio reikalavimo BVšĮ ,,Vilniaus veža“ bankroto byloje, jį padidinant 176 803,06 Eur, tikslinimui. Tai reiškia, kad ginčo dėl šio kreditorinio reikalavimo tikslinimo byloje nėra.

21. Kaip minėta, nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Į bylą pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais grindžiamas prašomas patvirtinti papildomas asociacijos reikalavimas, įskaitant tarp BVšĮ ,,Vilniaus veža“ ir asociacijos „Amber Taxi Association“ sudarytas sutartis, priėmimo–perdavimo aktus, vairuotojų išrašytas sąskaitas faktūras, BVšĮ ,,Vilniaus veža“ išrašytas sąskaitas faktūras, asociacijos „Amber Taxi Association“ išrašytas sąskaitas faktūras, pardavimo operacijų žiniaraščius, klientų apyvartos, skolų, nuostolių ir kitas finansines suvestines, etc. Į bylą taip pat pateikti kiti įrodymai, kuriais grindžiamas prašomas patvirtinti papildomas asociacijos reikalavimas, įskaitant BVšĮ ,,Vilniaus veža“ ir asociacijos „Amber Taxi Association“ pretenzijas ir atsakymus į pretenzijas, BVšĮ ,,Vilniaus veža“ buvusios buhalterės 2020 m. lapkričio 12 d. paaiškinimus, 2020 m. lapkričio 9 d. specialisto pažymą apie VšĮ ,,Vilniaus veža“ ir asociacijos ,,Amber Taxi Association“ santykių atvaizdavimą VšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterinėje apskaitoje ir kita.

22. 2020 m. lapkričio 9 d. specialisto pažymoje apie VšĮ ,,Vilniaus veža“ ir asociacijos ,,Amber Taxi Association“ santykių atvaizdavimą VšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterinėje apskaitoje nurodyta, kad esant rašytiniam susitarimui visi taksi iškvietimai turėjo būti perduodami asociacijai „Amber Taxi Association“, o tai reiškia, jog dėl to VšĮ ,,Vilniaus veža“ nuo 2014 m. liepos 2 d. negalėjo teikti keleivių vežimo paslaugų pagal keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi sutartis (nėra pakankamai duomenų nustatyti, kad tokios sutartys buvo nutrauktos). Iš to galima daryti išvadą kad VšĮ ,,Vilniaus veža“ savo klientams išrašė sąskaitas už paslaugas, kurių pati suteikti negalėjo, t. y. dėl tokių paslaugų teikimo nepatyrė išlaidų (paslaugų pirkimo), tačiau gavo pajamas, o galiausiai ir perparduodama paslaugas klientams, su kuriais buvo sudarytos keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi sutartys, tokių paslaugų pirkimo neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje pagal atitinkamus teises aktus.

23. Buvusi BVšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterė G. G. 2020 m. lapkričio 12 d. paaiškinimuose nurodė, kad asociacija „Amber Taxi Association“ veikė kaip subrangovas, t. y. aptarnavo klientus, kurie buvo sudarę sutartis su VšĮ ,,Vilniaus veža“. Kiekvieno mėnesio pabaigoje subrangovo atstovas atvykdavo į VšĮ ,,Vilniaus veža“ biurą ir perduodavo VšĮ ,,Vilniaus veža“ administracijai aptarnautų įstaigos klientų kelionių ataskaitas (popierinius kvitus, patvirtintus klientų antspaudais ir (ar) parašais) bei pateikdavo sąskaitas faktūras už VšĮ ,,Vilniaus veža“ klientams suteiktas paslaugas. Iš asociacijos „Amber Taxi Association“ jos pateiktų sąskaitų faktūrų VšĮ ,,Vilniaus veža“ administracija nenorėjo priimti dėl įstaigos ir subrangovo kilusio konflikto. Minėtos sąskaitos faktūros iš pradžių buvo traukiamos į VšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterinę apskaitą, o konfliktui paaštrėjus, VšĮ ,,Vilniaus veža“ administracija šių sąskaitų faktūrų nebepateikdavo VšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterijai. Tai lėmė, kad minėtos sąskaitos faktūros nebuvo užfiksuotos VšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterinėje apskaitoje. Už asociacijos „Amber Taxi Association“ VšĮ ,,Vilniaus veža“ klientams suteiktas paslaugas VšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterė išrašydavo sąskaitas faktūras VšĮ ,,Vilniaus veža“ klientams.

24. Teisėjų kolegijos vertimu, šios nutarties 22-23 punktuose ištirti įrodymai ir nurodytos aplinkybės patvirtina BVšĮ ,,Vilniaus veža“ nemokumo administratorės išvadas, kad BVšĮ „Vilnius veža“ klientus aptarnavo ne pati BVšĮ „Vilnius veža“, o asociacija „Amber Taxi Association“, kurios išrašytos sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas BVšĮ „Vilnius veža“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos nebuvo. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad BVšĮ „Vilnius veža“ turėjo prievolę atsiskaityti su asociacija „Amber Taxi Association“ už taksi paslaugas BVšĮ „Vilnius veža“ klientams išrašytų sąskaitų suma. BVšĮ „Vilnius veža“ nemokumo administratorė prašė tikslinti asociacijos „Amber Taxi Association“ kreditorinį reikalavimą, padidinat jį 176 803,06 Eur. Ginčo dėl pastarosios sumos byloje nėra. Nemokumo administratorė nurodė, kad susipažinusi su pirminiais asociacijos „Amber Taxi Association“ pateiktais rašytiniais dokumentais, kuriais grindžiamas prašomas patvirtinti papildomas 176 803,06 Eur dydžio finansinis reikalavimas, sutikrino šiuo dokumentus su turima BVšĮ „Vilnius veža“ buhalterine apskaita ir nustatė, kad papildomas 176 803,06 Eur dydžio reikalavimas yra pagrįstas. Nemokumo administratorė taip pat pažymėjo, kad įrodymų paneigti asociacijos „Amber Taxi Association“ nurodytas aplinkybes ar pateiktus rašytinius įrodymus, neturi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad narinėjamas nemokumo administratorės prašymas dėl papildomo asociacijos „Amber Taxi Association“ 176 803,06 Eur reikalavimo tvirtinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

25. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, kaip teisingai nurodo apeliantė, aplinkybė, jog asociacijos „Amber Taxi Association“ išrašytos sąskaitos faktūros nebuvo pasirašytos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes teisės aktai sąskaitos faktūros galiojimo nesieja su jos pasirašymu. Į bylą pateiktos sąskaitos faktūros atitinka joms įstatymo keliamus reikalavimus. Tuo tarpu, kaip nurodė buvusi BVšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterė G. G. (priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas), asociacijos „Amber Taxi Association“ išrašytos sąskaitos faktūros buvo pateiktos BVšĮ ,,Vilniaus veža“ administracijai, tačiau įstaigos administracija šių sąskaitų faktūrų neteikė savo buhalterijai dėl tarp asociacijos ir įstaigos kilusio konflikto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad buvusi BVšĮ ,,Vilniaus veža“ buhalterė G. G. savo paaiškinimuose pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jos paaiškinimus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Be to, tai, kad tarp asociacijos „Amber Taxi Association“ ir B VšĮ ,,Vilniaus veža“ buvo kilęs konfliktas, patvirtina ir į bylą pateiktos pretenzijos ir atsakymai į juos.

26. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti BVšĮ ,,Vilniaus veža“ nemokumo administratorės prašymą ir patvirtinti papildomą asociacijos „Amber Taxi Association“ 176 803,06 Eur kreditorinį reikalavimą BVšĮ ,,Vilniaus veža“ bankroto byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti B VšĮ ,,Vilniaus veža“ nemokumo administratorės MB „Likvidavimas“ prašymą ir patvirtinti papildomą trečios eilės kreditorės asociacijos „Amber Taxi Association“, juridinio asmens kodas 303320909, 176 803,06 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų trijų eurų, 06 ct) dydžio kreditorinį reikalavimą B VšĮ ,,Vilniaus veža“ bankroto byloje.