Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijų būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VIPC Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

10. 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4845-431/2018 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl hipotekos turtui panaikinimo, leidimo paimti turtą visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymo Vilniaus apygardos teismas nutarė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reikalingo visuomenės poreikiams (socialinei infrastruktūrai plėsti – kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti (Tautos namų projektui įgyvendinti)) naudojimo teisės nutraukimo“ – nurodytą kultūros paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytiems tikslams, panaikinant hipoteką negyvenamajai patalpai – kavinės patalpoms (duomenys neskelbtini), esančioms pastate (duomenys neskelbtini); bei negyvenamajai patalpai – kultūros paskirties patalpoms (duomenys neskelbtini), esančioms pastate (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad UAB „VIPC Vilnius“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Valeksa“, yra 5 996 000 Eur, kurie yra 2018 m. rugsėjo 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6543 pervesti į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą LT32 7044 0600 0041 2451, esančią AB SEB banke, savininkas. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 10 d.

11. 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 Vilniaus apygardos teismas nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį UAB „VIPC Vilnius“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – kultūros rūmus (duomenys neskelbtini) bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą dydį 7 781 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-328-241/2019 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 Vilniaus apygardos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1158-790/2020 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14. 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 Vilniaus apygardos teismas nutarė atmesti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą išdėstyti teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymą, kadangi savivaldybė nepateikė jos sunkią finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1260-553/2020 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas, kad šiuo metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje susiklosčiusi situacija savaime nereiškia atleidimo nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo ir negali paneigti teismo sprendimo privalomumo, o atsiskaitymas iš dalies su UAB „VIPC Vilnius“ negali būti suprantamas, kaip šalių interesų derinimas, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų laikymasis, nes UAB „VIPC Vilnius“ du metus po turto nusavinimo iki šiol laukia atlyginimo išmokėjimo, tuo tarpu savivaldybė nusavintu turtu naudojasi ir pradėjo įgyvendinti Nacionalinės koncertų salės statybos darbus, t. y. disponuoja nusavintu turtu.

15. 2020 m. spalio 15 d. UAB „VIPC Vilnius“ pateikė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o Vilniaus miesto savivaldybė pateikė prašymą neišduoti vykdomojo rašto.

16. 2020 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė UAB „VIPC Vilnius“ vykdomąjį raštą dėl 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 priteistų sumų.

17. 2020 m. spalio 16 d. ir pakartotinai 2020 m. spalio 20 d. UAB „VIPC Vilnius“ pareikalavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė sumokėtų 1 785 000 Eur kompensaciją.

18. 2020 m. spalio 20 d. ieškovė UAB „VIPC Vilnius“ pateikė antstoliui I. G. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 priteistų sumų, prašydamas priverstinio vykdymo veiksmų nesiimti iki 2020 m. spalio 27 d.

19. 2020 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi antstolio I. G. raginimą įvykdyti sprendimą, sumokėjo 1 785 000 Eur sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.

20. 2020 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, prašydama: 1) panaikinti 2020 m. spalio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-8-39089 ir jo pagrindu priimtus 2020 m. spalio 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-39095, o vykdomąją bylą Nr. 0008/20/01791 nutraukti; 2) panaikinus 1 punkte nurodytus dokumentus, grąžinti savivaldybei 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo pavedimu apmokėtas 247,50 Eur vykdymo išlaidas.

21. 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-37448-1134/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė atmesti Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolio I. G. veiksmų. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo neabejotiną pareigą sumokėti ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu priteistą sumą už visuomenės poreikiams paimtą turtą.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl nuvertėjusios kompensacijos dėl visuomenės poreikiams paimto turto (kai dėl nepriteistų palūkanų skyrėsi kompensacijos vertė kreipimosi į teismą metu ir jos sumokėjimo metu), vertino įvairias aplinkybes: kokiu mastu nuvertėjo kompensacija, ar šį nuvertėjimą galėtų kompensuoti tokie veiksniai, kaip pareiškėjo galėjimas naudotis žeme proceso metu, taip pat analizavo, ar asmuo galėjo reikalauti įstatymo nustatyto dydžio palūkanų, ar egzistavo teisėto viešojo intereso pateisinimas, kuris būtų galėjęs pagrįsti mažesnės negu žemės rinkos vertė išmokos sumokėjimą, ir pan. (EŽTT 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą byloje D. prieš Turkiją, peticijos Nr. 74155/14).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo. Asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėjo, taip pat negalėjo jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 str. 1 d., tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

24. Sprendimą paimti turtą visuomenės poreikiams priėmusiai institucijai laiku nesumokėjus tinkamo dydžio kompensacijos, atsiranda pagrindas paimamo turto savininkui reikalauti palūkanų iš šios institucijos. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, jog institucija, paėmusi turtą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti turto savininkui, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti paimamo turto savininkui už šio galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017). Visuomenės poreikiams paimamo turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

25. Teismas pažymi, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nulemto negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Todėl nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta tvarka iš žemės paėmimą visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

26. Teismas pažymi, kad tiek procesinių, tiek kompensuojamųjų palūkanų funkcija yra kompensacinė, todėl kasacinio teismo išaiškinimai dėl procesinių palūkanų skaičiavimo yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, jog visuomeniniams poreikiams nusavinto turto savininkas kompensacijos savininku tampa tuo pačiu metu, kai įsiteisėja teismo nutartis paimti turtą visuomenės poreikiams. Vadinasi, teisė į teisingą kompensaciją, įskaitant kompensuojamąsias palūkanas, nusavinto turto savininkui priklauso nuo teismo nutarties leisti paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo dienos.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims taikiai nepavyko susitarti dėl visuomenės poreikiams reikalingo ieškovės nekilnojamojo turto paėmimo, todėl Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl leidimo paimti žemės sklypą su jame esančiais statiniais visuomenės poreikiams, hipotekos panaikinimo bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esantį pastatą – kultūros rūmus bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4845-431/2018 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl hipotekos turtui panaikinimo, leidimo paimti turtą visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymo nutarė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. 1P-347-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reikalingo visuomenės poreikiams (socialinei infrastruktūrai plėsti – kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti (Tautos namų projektui įgyvendinti)) naudojimo teisės nutraukimo“ – nurodytą kultūros paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytiems tikslams, panaikinant hipoteką negyvenamajai patalpai – kavinės patalpoms (duomenys neskelbtini), esančioms pastate (duomenys neskelbtini); bei negyvenamajai patalpai – kultūros paskirties patalpoms (duomenys neskelbtini), esančioms pastate (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad UAB „VIPC Vilnius“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Valeksa“, yra 5 996 000 Eur, kurie yra 2018 m. rugsėjo 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 6543 pervesti į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą LT32 7044 0600 0041 2451, esančią AB SEB banke, savininkas. Nutartis įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį UAB „VIPC Vilnius“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – kultūros rūmus (duomenys neskelbtini) bei visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimą dydį 7 781 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-328-241/2019 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. 2020 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 vykdymo išdėstymo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo (1 785 000 Eur dydžio kompensacijos dalies išmokėjimo apimtyje) išdėstymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1158-790/2020 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-282-431/2019 nutarė atmesti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą išdėstyti teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymą, kadangi savivaldybė nepateikė jos sunkią finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1260-553/2020 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas, kad šiuo metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje susiklosčiusi situacija savaime nereiškia atleidimo nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo ir negali paneigti teismo sprendimo privalomumo, o atsiskaitymas iš dalies su UAB „VIPC Vilnius“ negali būti suprantamas, kaip šalių interesų derinimas, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų laikymasis, nes UAB „VIPC Vilnius“ du metus po turto nusavinimo laukia atlyginimo išmokėjimo, tuo tarpu savivaldybė nusavintu turtu naudojasi ir pradėjo įgyvendinti Nacionalinės koncertų salės statybos darbus, t. y. disponuoja nusavintu turtu. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi antstolio I. G. raginimą įvykdyti sprendimą, sumokėjo 1 785 000 Eur sumą į antstolio depozitinę sąskaitą 2020 m. spalio 26 d.

28. Teismas konstatuoja, kad ieškovės UAB „VIPC Vilnius“ reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas yra pagrįstas, nes 174 831,80 Eur palūkanos buvo paskaičiuotos nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties paimti ieškovės turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteistos kompensacijos 1 785 000 Eur sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. Ieškovės pasirinkta palūkanų skaičiavimo pradžia yra pagrįstai siejama su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimu, nes pagal kasacinio teismo praktiką vien nusavinamo turto savininko nesutikimas su jam pasiūlytu atlyginimu ir atsakovės kreipimosi į teismą faktas patvirtina, kad institucija, priėmusi sprendimą paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, taigi tinkamai nevykdė savo pareigos. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, kad institucija, paėmusi nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti turto savininkui, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti turto savininkui už jo galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002), nes asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėjo, taip pat negalėjo jam generuoti papildomų pajamų, todėl tokiam asmeniui, kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

30. Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą nekilnojamąjį turtą ieškovei buvo sumokėtas pakankamai operatyviai nuo procesinių sprendimų dėl turto nusavinimo ir kompensacijos nustatymo įsiteisėjimo, taip pat, kad teisės aktuose nenustatytas konkretus terminas atsiskaityti už nusavintą turtą, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Nagrinėjamu atveju ieškovei 1 785 000 Eur kompensacijos dalis sumokėta beveik po 2 metų nuo teismo nutarties leisti paimti ieškovės turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo už atsakovės nustatytą ieškovės turto 5 996 000 Eur kainą. Akivaizdu, kad ieškovė ilgą laiką negavo už paimtą nekilnojamąjį turtą jai priklausančios ženklios piniginės kompensacijos dalies, šių lėšų ieškovė nenaudojo ir negavo papildomų pajamų.

31. Teismas pažymi, kad prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. CK 6.251 str. įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, t. y. prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą, juolab, kompensuojamųjų palūkanų specifika lemia, kad jokios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti skolininką nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 str. 1 d.), kadangi pinigų laiku nemokantis skolininkas faktiškai nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 str.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

32. Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog šalys naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nustatant turto vertę ir ją ginčijant, prašant išdėstyti sprendimo vykdymą ar neišduoti vykdomojo rašto, reiškiant naujus reikalavimus kitose bylose dėl nuostolių atlyginimo, apskundžiant antstolių veiksmų, patvirtina, kad šalys naudojosi ir/ar naudojasi konstitucinėmis teisėmis į tinkamą teisminę gynybą, o ne piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto 7 781 000 Eur dydis, įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d. Ieškovei vykdomasis raštas dėl 1 785 000 Eur kompensacijos dalies išieškojimo (likusi dalis ieškovės nuosavybe tapo, įsiteisėjus 2018 m. spalio 29 d. nutarčiai) buvo išduotas 2020 m. spalio 16 d., t. y. kitą dieną po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus miesto savivaldybės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įsiteisėjimo. Atsakovė 1 785 000 Eur sumą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 2020 m. spalio 26 d., t. y. pakankamai operatyviai. Teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos aplinkybės, kuriomis šalys kaltina viena kitą nesąžiningumu, naudojantis procesinėmis teisėmis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ieškovės teisei į kompensuojamąsias palūkanas ar tokių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Byloje nėra duomenų, jog šalių nesąžiningumas ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis dėl sistemingo prašymų teikimo buvo konstatuotas kokiame nors teismo procesiniame sprendime.

33. Teismas pažymi, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė UAB „VIPC Vilnius“ civilinėje byloje dėl leidimo paimti turtą visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymo neprašė priteisti jokių palūkanų, t. y. nei procesinių, nei kompensuojamųjų, todėl ieškovė nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už ankstesnį laikotarpį.

34. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties įsiteisėjimo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 1 785 000 Eur kompensacijos dalies sumokėjimo 2020 m. spalio 26 d. (už 715 dienas), t. y. iš viso 174 831,80 Eur palūkanų sumą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 174 831,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų ieškovės UAB „VIPC Vilnius“ naudai.

35. Ieškovė pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 174 831,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji prievolės neįvykdė geruoju, dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė, neįvykdžiusi prievolės geruoju, gavo iš to naudos, tuo pažeisdama ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 6.37 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.259 str., 6.261 str.; Žemės įstatymas; CPK 7 str., 8 str., 12 str., 178 str., 185 str., 179 str. 3 d.).

36. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

37. Ieškovė UAB „VIPC“ patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio ir dubliko parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose 8.2 p., 8.3 p., 8.19 p. nustatytų dydžių, nes pagal Rekomendacijas vien už ieškinio ir dubliko parengimą maksimali atlyginimo suma gali būti atitinkamai 3 496,25 Eur ir 2 097,75 Eur. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina prašomų priteisti išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

38. Ieškovė už ieškinį taip pat sumokėjo 2 286 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteistina 2 286 Eur žyminio mokesčio suma. Viso iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistinas 5 190 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės UAB „VIPC Vilnius“ naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 174 831,80 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 174 831,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 190 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „VIPC Vilnius“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.