- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- eA-4098-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00971-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- BUAB "VIPC Vilnius"
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „VIPC Vilnius“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų atstovų pareiškėjo naudai 302 996,45 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos veiksmų, t. y. nesąžiningai vykdytų ir vilkintų derybų bei administracine tvarka priimtų sprendimų dėl pareiškėjo nekilnojamojo turto – kultūros rūmų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Pastatas) – perėmimo visuomenės poreikių tenkinimui, patyrė žalą, kurią sudaro 302 996,45 Eur. Kadangi pareiškėjui priklausantis turtas buvo įtrauktas į apleistų ir neprižiūrimų objektų sąrašus, jam buvo taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Pastatas yra įtrauktas į sąrašą apleistų ir (ar) neprižiūrimų objektų, kuriems taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Pareiškėjas 2012–2016 m. laikotarpiu sumokėjo (arba jam atsirado pareiga sumokėti) 302 996,45 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio daugiau nei būtų sumokėjęs, jei anksčiau minėti turto sutvarkymo ir naudojimo apribojimai nebūtų taikomi.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad padidinti nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio tarifai buvo nustatyti dėl pareiškėjui priklausančio Pastato būklės, kurios jis neturėjo galimybės tinkamai sutvarkyti dėl Savivaldybės ir Lietuvos valstybės nesąžiningų veiksmų, todėl egzistuojantis tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovų neteisėtų bei nesąžiningų veiksmų yra tinkamai pagrįstas ir įrodytas.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad ekspertizės išvadoje konstatuota, jog prasta Pastato būklė yra dėl gaisro ir ši problema egzistuoja jau nuo 2004 m. Pareiškėjas nurodė, jog bandė šią problemą spręsti: Pastatą aptvėrė ir užsandarino, tačiau atsakovai nuolat kreipdavosi į pareiškėją su prašymais sustabdyti, neinvestuoti į Pastatą, nes jį ateityje gali perimti valstybės institucijos, todėl pareiškėjui negali būti taikoma sankcija – padidintas mokesčių tarifas. Pareiškėjas teigė, jog Kultūros ministerija nurodė, kad pareiškėjas linkęs į kompromisus ir nori įgyvendinti projektą. Buvo parengtas taikos sutarties projektas, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas siekė viską išspręsti taikiai, tačiau atsakovai jokių sprendimų nepriėmė ir derybos nebuvo tęsiamos.