Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendro turto padalijimo, ir atsakovės R. P. priešieškinį ieškovui M. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, uzufrukto nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajono savivaldybėje (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, turto teisinio režimo bei jo padalijimo, išlaikymo dydžio vaikui nustatymo.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš šios teisės normos dispozicijos darytina išvada, kad sutuoktinio pripažinimui kaltu dėl santuokos iširimo turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo. Pažymėtina, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių.

Atsakovė, kaip pagrindą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo nurodo tai, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovo vartotam fiziniam smurtui prieš ją pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nurodė, kad į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Ieškovas smurto naudojimo fakto nepripažino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuoti, kad, ieškovas vartojo atsakovės atžvilgiu fizinį smurtą, nėra pagrindo. Ieškovo psichologinį smurtą atsakovė įrodinėjo į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad ieškovas atsakovei siuntė savo nuotraukas su kilpomis ant kaklo, atsisveikinimo raštelį, šias aplinkybes ieškovas pripažino, nurodė, kad taip elgėsi norėdamas susigrąžinti šeimą, parodyti, kaip jam skauda. Teismo vertinimu, šie bylos duomenys (fotonuotraukos) patvirtina, kad ieškovas netinkamai elgėsi su atsakove, kadangi tokio pobūdžio iš artimo žmogaus, sutuoktinio, siunčiamos nuotraukos, kuriomis neabejotinai siekiama įbauginti sutuoktinę dėl ketinimų nusižudyti, atsakovei neabejotinai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus ir tai negali būti pateisinama siekiu susigrąžinti atsakovę ar šeimą. Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys neatitinka CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pati atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi sutuoktinės pareigas.

CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovei siuntė savo nuotraukas su kilpomis ant kaklo ir atsisveikinimo raštelį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas naudojo psichologinį smurtą prieš sutuoktinę, dėl to bendras šalių santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas, šalys nuo 2018 m. rugpjūčio neveda bendro ūkio bei negyvena santuokinio gyvenimo, tad santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Šalių prašymu jiems paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „P.“, „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, nes jis naudojo psichologinį smurtą prieš sutuoktinę ir tokiu būdu iš esmės pažeidė jo, kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 2000 Eur. Neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Teismas atsižvelgia į kriterijus, nustatydamas neturtinės žalos dydį – žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovo kalti veiksmai – psichologinis smurtas šeimoje – sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas, tačiau iš dalies ir atsakovei priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi teismas vertina, kad toks neturtinės žalos dydis galėtų atlyginti atsakovės neturtinio pobūdžio praradimus.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, dėl to tarp šalių ginčo nėra.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių vaikas D. P. nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su atsakove, kuri rūpinasi vaiko auklėjimu, vaikui šiuo metu yra 7 m. ir jam labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje, pagal kurią nepilnamečiam vaikui atsakovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir visapusiškai vystytis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti D. P. gyvenamąją vietą su atsakove nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog atsakovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, D. P. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove R. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

2019 m. birželio 3 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną M. P. su sūnumi D. P., bendravimo tvarką pagal kurią buvo nustatyta, kad pirmuosius tris kartus M. P., jam esant Lietuvoje, pasiima sūnų Danielių kas antrą šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina sūnų tą pačią dieną 19 val. į jo gyvenamąją vietą, vėliau M. P. bendrauja su sūnumi Danieliumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 17 val. į jo gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu paklausus ieškovo, kaip dažnai jis bendravo su vaiku pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovas negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų buvo susitikęs su vaiku, nurodė, jog vieną kartą buvo pasiėmęs vaiką pas save į namus su nakvyne. Pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą vaikas turi bendrauti su tėčiu, svečiuotis pas jį namuose, tačiau kadangi yra ilgesnė pertrauka ieškovo bendravime su vaiku, vaikas turi priprasti prie bendravimo su tėčiu, sužinoti, kur jis gyvena. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečiui sūnui, kuriam šiuo metu yra septyneri metai, šiuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, sukurti aiškų ir struktūrizuotą kasdienio gyvenimo ritmą, kurio besilaikant vaikui būtų aiškus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus ieškovo pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, ieškovo ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra teismo tvirtintina su kai kuriomis išlygomis bei, atsižvelgiant į tai, kad yra ilgesnė pertrauka ieškovo bendravime su vaiku, įtvirtinant, kad vaiko nakvynė pas tėtį turėtų būti pageidaujama paties vaiko. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gimtadienio diena nebūtinai gali sutapti su nedarbo diena, bendravimo tvarka pakoreguotina nustatant, kad ieškovas turi teisę kas antrais metais organizuoti vaiko gimtadienį, tačiau vaiko gimtadienis turi būti organizuojamas tik nedarbo dienomis, kadangi vaikas, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, privalo lankyti ugdymo įstaigą ir negalėtų praleisti pamokas vien tam, kad švęsti su tėvu jo gimtadienį. Teismo vertinimu, yra būtina nustatyti, kad elektroninio ryšio priemonėmis tėvas nevaržomai turi teisę bendrauti su sūnumi ne vėliau kaip iki 20 val. Teismo nuomone, mokyklinio amžiaus vaikui (šiuo metu pradinukui), siekiant užtikrinti vaiko dienos režimą ir nuolatinę, stabilią bei sveiką gyvenimo aplinką, būtina yra pailsėti, pasiruošti miegui.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovas yra vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, dėl to ginčo tarp šalių nėra, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovas ieškiniu vaiko išlaikymui prašo priteisti iš jo po 200,00 Eur dydžio sumą per mėnesį. Nurodė, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, po išsiskyrimo ieškovas teikia vaikui po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. Aplinkybės, kad ieškovas teikia po 200,00 Eur dydžio sumą per mėnesį vaiko išlaikymui, atsakovė neginčijo, tačiau atsakovė priešieškiniu prašo teismo priteisti didesnio dydžio išlaikymą – po 280 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui išlaidos per mėnesį sudaro apie 550 – 600 Eur, išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, išskyrus mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) atsakovė nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad atsakovė viena augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui.

Pažymėtina, jog ieškovas nurodė, kad jis didesnio dydžio, negu 200 Eur išlaikymo vaikui teikti negalėtų, gauna 1800 Eur – 2000 Eur, atskaičius mokesčius darbo užmokestį per mėnesį, nurodė, jog už gyvenamojo būsto nuomą moka 530 Eur nuomos mokestį, maistui išleidžia apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, kad gauna apie 540 Eur į rankas per mėnesį pajamas iš darbo užmokesčio, vaiko išmoką, nurodė, jog moka 50 Eur nuomos mokestį per mėnesį, papildomai komunalinius mokesčius.

Vertinant atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis ir kitos išmokos, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai sudarė 1 640,82 Eur per mėnesį. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn., vidutiniškai sudarė 532 Eur per mėnesį. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi po vieną jų vardu registruotą transporto priemonę. Nei ieškovas, nei atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra skirtinga – ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, be to, atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju atsakovė augina nepilnametį šalių sūnų, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi D. P. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nurodė, jog sveikatos sutrikimų neturi, duomenų, kad turėtų daugiau išlaikytinių, byloje nėra, ieškovas neteikė įrodymų, kad turi įsipareigojimų kreditoriams.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, pasikeitusią šalies ekonominę padėtį, ieškovo turtinę padėtį daro išvadą, kad ieškovas objektyviai pajėgus teikti sūnui 230 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį, o vaikai kasdien auga ir jų poreikiai tik didėja.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina (atsakovė). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl turto teisinio režimo bei dalintino bendro turto balanso

Ieškovas prašo santuokoje įgytą turtą padalinti priteisiant ieškovui 1500 Eur vertės automobilį „Nissan Interstar“, o atsakovei 1500 Eur vertės automobilį „Audi A4“. Nurodo, kad nekilnojamąjį turtą šalys jau pasidalino. Nurodo, kad sutinka, jog atsakovei natūra atitektų patikslintame ieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovo M. P. ir atsakovės R. P. sudaryta notarinė sutartis, kuria šalys susitarė, jog ieškovui M. P. atitenka žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbti). Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad kompensacijos pagal sutartį nėra ir nebus mokamos, šalys viena kitai dėl to pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Akcentuotina tai, kad minėtoje sutartyje nėra aptartas šalių santuokos metu įgyto kilnojamojo turto perėjimas nei ieškovo, nei atsakovės nuosavybėn. Ieškovo atstovas nurodė, kad kilnojamasis turtas ieškovui sutartimi perėjo kartu su nekilnojamuoju turtu, kaip jo priklausinys.

Pažymėtina, jog pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Teismo vertinimu, atsakovės priešieškinyje nurodyto kilnojamojo turto negalima laikyti šalių 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi pasidalinto nekilnojamojo turto priklausiniais, kadangi šie daiktai pagal savo prigimtį nepasižymi nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui – nekilnojamajam turtui – funkcinis daiktų ryšys nėra toks, kad kilnojamieji daiktai būtų skirti tenkinti pagrindinio daikto poreikius, o buvo skirti tenkinti šalių buities ir asmeninius poreikius. Atsižvelgiant į šiuos argumentus teismas vertina, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi nepasidalino santuokos metu įgyto kilnojamojo turto ir jis išlikęs turtas turi būti įtrauktas į bendro dalintino turto balansą. Nėra reikšminga, kokiu būdu kilnojamasis turtas buvo šalių įgytas – pirktas, dovanotas, rastas ir pan. –, svarbu yra tai, kad kiekvienas kilnojamasis daiktas turi savo vertę ir turtas yra įgytas santuokos metu.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, koks konkrečiai kilnojamasis turtas iš atsakovės priešieškinyje nurodyto yra išlikęs, nurodė, kokios yra šio turto vertės, taip pat patvirtino, kad turtas fiziškai yra pas jo draugą garaže. Atsakovė priešieškinyje nurodydama dalintiną kilnojamąjį turtą neteikė jokių įrodymų dėl to, kad turtas yra realiai egzistuojantis. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Atsižvelgiant į tai, teismas į dalintino sutuoktinių turto balansą įtraukia tą kilnojamąjį turtą, kuris abiejų šalių teigimu yra išlikęs.

Šalys bylos nagrinėjimo teisme metu, nors buvo teismo siūlyta, neteikė jokių rašytinių įrodymų dėl jų nurodomų kilnojamųjų daiktų vertės. Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios abi šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybe yra įgijusios ir į bendrą dalintino turto balansą įtrauktinas toks ir tokios vertės turtas: 1. Šaldytuvas Samsung, pilkos spalvos, 600 Eur vertės (800+400=1200/2=600); 2. Virtuvinis komplektas šviesiai rudos spalvos (trys pakabinamos spintelės, pastatoma trijų dalių spintelė, kriauklės spintelė) 300 Eur vertės; 3. Indesit dujinė viryklė, pilkos spalvos, 150 Eur vertės; 4. Svetainės stalas – baldų plokštės, tamsiai rudos spalvos, su stiklu viduryje 50 Eur; 5. Svetainės sekcija – baldų plokštės, šviesiai pilkos spalvos, 325 Eur vertės (450+200=650/2=325); 6. Oro kondicionierius (juodas, pastatomas ant žemės) 35 Eur vertės (60+10=70/2=35); 7. Televizorius Mirai 60 Eur vertės; 8. Skalbimo mašina Indesit 100 Eur vertės; 9. Jaunuolio sekcija – medžio masyvo, nelakuota 100 Eur vertės; 10. Mokyklinis stalas (vaikiškas) – medžio masyvo, nelakuotas 70 Eur vertės; 11. Mokyklinis stalas – medžio masyvo, nelakuotas 100 Eur vertės; 12. Vaikiška lova „Traktorius“ 150 Eur vertės; 13. Tamsiai rudos spalvos miegamojo komplektas (spinta dviejų durų stumdomos su veidrodžiais, dvigulė lova su čiužiniu, komoda)1000 Eur vertės; 13. Televizoriaus staliukas, stiklinis, juodos spalvos 40 Eur vertės (50+30=80/2=40); 14. Dvivietis odinis fotelis, tamsiai rudos spalvos 90 Eur vertės; 15. Vaiko kambario spinta, šviesiai rudos spalvos 50 Eur vertės; 16. Radijo centras 50 Eur vertės; 17. Sportinis treniruoklis (dviratis) 80 Eur vertės; 18. Virtuvinis komplektas stalas + 4 kėdės (medžio masyvo, šviesiai rudos spalvos, lakuoti) 95 Eur vertės 120+70=190/2=95); 19. Naktinė lempa (pastatoma ant grindų, geležinė) 50 Eur vertės; 20. Mikrobangų krosnelė, pilkos spalvos 40 Eur vertės; 21. Namų apyvokos daiktai (grėbliai, kastuvai, kibirai, šluotos, kauptukai ir kt.) 100 Eur vertės; 22. Žoliapjovė traktoriukas Stiga, geltonos spalvos 700 Eur vertės; 23. Žoliapjovė savaeigė, benzininė Stiga, geltonos-juodos spalvos 150 Eur vertės; 24. Elektrinis pjūklas malkoms pjauti, raudonas (stalas, elektros variklis, pjūklas) 100 Eur vertės; 25. Vaikiškas dviratukas DBS, juodos spalvos 20 Eur vertės; 26. Oro kompresorius, juodos spalvos 50 Eur vertės; 27. Trimeris 80 Eur vertės; 28. Grandininis elektrinis pjūklas 70 Eur vertės; 29. Kiti elektros prietaisai ūkyje (grąžtai, plaktukai, perforatorius ir kt.) 112,50 Eur vertės (200+25=225/2=112,5), iš viso turto už 4917,50 Eur.

Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo ir turto dalių

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kt.).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nenori turto natūra ir prašo teismo priteisti jiems kompensacijas. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Pažymėtina, jog šiuo atveju byloje konstatuota, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo M. P. kaltės, su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus, pagal ieškovo paaiškinimus, kilnojamasis turtas yra pas ieškovo draugą garaže, atsakovės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra pakankamai nedidelės – apie 530 Eur atskaičius mokesčius, ieškovo gaunamos pajamos 3 kartus didesnės – apie 1640,82 atskaičius mokesčius. Akivaizdu, kad priteisus atsakovei sumokėti ieškovui kompensaciją už jai natūra tenkančią turto dalį, nukentėtų ir nepilnamečio vaiko interesai, tai neatitiktų teisingumo principo. Taigi teismo nuomone, šiuo atveju kilnojamasis turtas natūra priteisiamas ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteistina 2458,75 Eur dydžio (4917,50/2=2458,75) kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto natūra dalį.

Dėl atsakovės R. P. priešieškinio reikalavimo atsisakymo

Atsakovė R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo. Teismas išaiškino atsakovei procesines reikalavimo atsisakymo pasekmes. Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. patvirtino, kad jai yra žinomos reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK.

Pažymėtina, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys turi teisę atsisakyti savo pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šioje civilinėje byloje atsakovė šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikšto priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo atsisakė. Kadangi atsakovė R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė nuo pareikšto priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, teismas nenustatė, kad atsisakymu būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos ar viešasis interesas, šalių ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, atsakovei reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK, yra žinomos, priimtinas priešieškinio dalies atsisakymas ir civilinė byla dalyje dėl uzufrukto nustatymo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas, priimdamas sprendimą, išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei 225 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimų pateikimą sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, žyminis mokestis atitinkamai priteisiamas iš ieškovo ir atsakovės proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys patenkintas 60 procentų, atsakovės priešieškinis patenkintas 60 procentų, dalyje reikalavimų (17 procentų) priešieškinis atsakovės prašymu paliktinas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo valstybei priteistinas 135 Eur (225 × 60 % = 135) žyminis mokestis, o iš atsakovės valstybei priteistinas 78,53 Eur ((90 – 15,30) + (15,30 × 25 % = 3,83) = 78,53) žyminis mokestis, o ieškovui 66 Eur (110 × 60 % = 66) žyminis mokestis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas M. P. pateikė rašytinius įrodymus apie jo turėtas 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą. Atsakovė R. P. pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, šios išlaidos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą. Iš ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinta 60 procentų, iš atsakovės priešieškinio reikalavimų patenkinta 60 procentų reikalavimų, dalyje reikalavimų (17 procentų) priešieškinis paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, jog bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Pažymėtina, jog šiuo atveju vertinant šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina, jog bylą nagrinėjant teisme atsakovė R. P. pati savo laisva valia nusprendė atsisakyti vieno iš pareikštų priešieškinio reikalavimų dėl uzufrukto nustatymo, teismo vertinimu, šiuo atveju būtent atsakovės R. P. procesinis elgesys nulėmė tai, jog buvo atsisakyta vieno reikalavimo ir byla šioje dalyje nutraukiama, todėl būtent atsakovė yra atsakinga už šią dalį (17 procentų) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jos atitinkamai priteistinos ieškovo naudai iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei R. P. priteistina 720 Eur (1200 × 60 % = 720) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo. Iš atsakovės R. P. ieškovo M. P. naudai priteistina 1155 Eur (1500 × 77 % = 1155) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo.

Ieškovo M. P. naudai iš atsakovės R. P. taip pat priteistinos kitos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu – 28,49 Eur (37 × 77 % = 28,49) vertimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2019 m. birželio 3 d. teismo nutartimi civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikinoji ieškovo M. P. bendravimo su vaiku tvarka.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2019 m. birželio 3 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012 m. sausio 24 d., Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 8, dėl ieškovo M. P. kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovui palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovei – „P.“.

Nustatyti D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina atsakove R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtai trisdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 7 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P. skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą dėl bendro turto natūra padalinimo ir priteisti ieškovui M. P. natūra šaldytuvą Samsung, pilkos spalvos, 600 Eur vertės; virtuvinį komplektą šviesiai rudos spalvos (trys pakabinamos spintelės, pastatoma trijų dalių spintelė, kriauklės spintelė) 300 Eur vertės; „Indesit“ dujinę viryklę, pilkos spalvos, 150 Eur vertės; svetainės stalą – baldų plokštės tamsiai rudos spalvos, su stiklu viduryje 50 Eur vertės; svetainės sekciją – baldų plokštės šviesiai pilkos spalvos 325 Eur vertės; oro kondicionierių (juodas, pastatomas ant žemės) 35 Eur vertės; televizorių Mirai 60 Eur vertės; skalbimo mašiną „Indesit“ 100 Eur vertės; jaunuolio sekciją – medžio masyvo, nelakuota 100 Eur vertės; mokyklinį stalą (vaikišką) – medžio masyvo, nelakuotas 70 Eur vertės; mokyklinį stalą – medžio masyvo, nelakuotas 100 Eur vertės; vaikišką lovą „Traktorius“ 150 Eur vertės; tamsiai rudos spalvos miegamojo komplektą (spinta dviejų durų stumdomos su veidrodžiais, dvigulė lova su čiužiniu, komoda) 1000 Eur vertės; televizoriaus staliuką, stiklinis, juodos spalvos 40 Eur vertės; dvivietį odinį fotelį, tamsiai rudos spalvos 90 Eur vertės; vaiko kambario spintą, šviesiai rudos spalvos 50 Eur vertės; radijo centrą 50 Eur vertės; sportinį treniruoklį (dviratį) 80 Eur vertės; virtuvinį komplektą, stalas + 4 kėdės (medžio masyvo, šviesiai rudos spalvos, lakuoti) 95 Eur vertės; naktinę lempą (pastatoma ant grindų, geležinė) 50 Eur vertės; mikrobangų krosnelę, pilkos spalvos 40 Eur vertės; namų apyvokos daiktus (grėbliai, kastuvai, kibirai, šluotos, kauptukai ir kt.) 100 Eur vertės; žoliapjovę – traktoriuką „Stiga“, geltonos spalvos 700 Eur vertės; žoliapjovę savaeigę, benzininę „Stiga“, geltonos – juodos spalvos 150 Eur vertės; elektrinį pjūklą malkoms pjauti, raudonas (stalas, elektros variklis, pjūklas) 100 Eur vertės; vaikišką dviratuką DBS, juodos spalvos 20 Eur vertės; oro kompresorių, juodos spalvos 50 Eur vertės; trimerį 80 Eur vertės; grandininį elektrinį pjūklą 70 Eur vertės; kitus elektros prietaisus ūkyje (grąžtai, plaktukai, perforatorius ir kt.) 112,50 Eur vertės, iš viso turto už 4917,50 Eur.

Iš dalies tenkinti atsakovės R. P. priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ir priteisti atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2458,75 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai ir septyniasdešimt penki euro centai) kompensaciją iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ieškovui atitenkančio natūra turto dalį.

Priteisti ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise automobilį „Nissan Interstar“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1500 Eur.

Priteisti atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1500 Eur.

Priimti atsakovės R. P. priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo atsisakymą ir bylą šioje dalyje reikalavimų nutraukti.

1. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val. pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie tai, kad savaitgalį bendraus su sūnumi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iš anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieš 3 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieškovą M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

2. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), paimant vaiką švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 17 val., lyginiais metais šias šventes:

1. Sausio 1 d. – Naujieji metai.

2. Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

3. Kovo 11 d. – Nepriklausomybės diena;

4. Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena;

5. Birželio 24 d. – Joninių (Rasų) diena;

6. Liepos 6 d. – Valstybės dieną;

7. Rugpjūčio 15 d. – Žolinę;

8. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną;

9. Gruodžio 24-26 d. (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos).

Apie tai, kad per atitinkamas šventes bendraus su sūnumi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iš anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieš 7 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieškovą M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

3. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val. Apie tai, kad bendraus su sūnumi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iš anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieš 3 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieškovą M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

4. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų, arba 2 kartus po 7 iš eilės einančias kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką Šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus. Apie tai, kad per vasaros atostogas atitinkamą laikotarpį bendraus su sūnumi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iš anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Vaiko D. P. nakvynė pas ieškovą M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

5. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus. Apie tai, kad per rudens, žiemos, pavasario atostogas atitinkamą laikotarpį bendraus su sūnumi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iš anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieš 7 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieškovą M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

6. Jeigu sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su M. P. bendravimo su sūnumi dienomis, M. P. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

7. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrais vaiko gimtadienio metais organizuoti sūnaus gimtadienį ir jį praleisti su sūnumi. Gimtadienis gali būti organizuojamas tik nedarbo dienomis. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas. Apie tai, kad organizuos vaiko gimtadienį, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iš anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieš 7 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieškovą M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

8. R. P. įsipareigoja nedelsiant informuoti M. P. apie vaiko susirgimo atvejus;

9. R. P. įsipareigoja laikinai išvežant vaiką į užsienio valstybę, įspėti M. P. apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas;

10. R. P. įsipareigoja išvežant vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, įspėti M. P. apie tai prieš 30 kalendorinių dienų;

11. M. P. atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, gali kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“ įrangos pagalba. Bendravimas mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis turi baigtis iki 20.00 val;

12. Šalių susitarimu, M. P. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;

13. Šalys įsipareigoja informuoti viena kita apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septyni šimtai dvidešimt eurų) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 135 Eur (vienas šimtas trisdešimt penki eurai) žyminio mokesčio, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šeši eurai) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1155 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt penki eurai) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo bei 28,49 Eur (dvidešimt aštuoni eurai ir keturiasdešimt devyni euro centai) vertimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 78,53 Eur (septyniasdešimt aštuoni eurai ir penkiasdešimt trys euro centai) žyminio mokesčio, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2019 m. birželio 3 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-488-884/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.