- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- I-19-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05998-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjo R. S. atstovės Vadovybės apsaugos departamento darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už viršvalandinį darbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (1 t., b. l. 95–105), ir prašo: 1) priteisti iš Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, VAD) 3 150,84 Eur darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio už viršvalandinį darbą; 2) įpareigoti Departamentą apskaityti ir apmokėti viršvalandinį darbą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Nurodo, kad dirba Departamento (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose. Teigia, kad atsakovas 2013 m. sausio mėn. – 2016 m. sausio mėn. laikotarpiu pažeidė jo teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, t. y. netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias darbo laiką, dėl ko netinkamai atliko darbo laiko apskaitą – neapskaitė viršvalandinio darbo ir atitinkamai neapmokėjo už viršvalandinį darbą.
Pareiškėjas remiasi Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visos įstatymu nustatytos sąlygos 48 valandų per savaitę darbo laiko normai jo atžvilgiu taikyti, t. y. įstaigoje nustatytos funkcijos nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigybė įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, yra įstaigos vadovo sprendimas. Dėl to ginčas nekyla. Ginčas kyla dėl minėtos Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies nuostatos dalyje, kurioje teigiama, kad šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Pareiškėjo manymu, darbo laiko normos taikymas ir savaitės (7 dienų laikotarpio) skaičiavimas neatitiko ginčo laikotarpiu galiojusio Darbo kodekso nuostatų bei Europos sąjungos teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisingą apmokėjimą. Atsakovui netinkamai taikius 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, susidarė viršvalandžiai, todėl iš Departamento priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis už viršvalandinį darbą. Pareiškėjas skunde pateikia ginčo laikotarpio paskaičiavimus dėl susidariusių viršvalandžių.
Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog ginčui aktuliu laikotarpiu galiojusio Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Nurodo, kad jo faktinė tarnybos vieta yra Turniškėse (Turniškėse esančių objektų apsauga), ginklinė yra atsakovo buveinėje, t. y. Pamėnkalnio g. 21, Vilniuje. Taigi, prieš kiekvieną pamainą jis vyksta į darbo vietą adresu Pamėnkalnio g. 21, ten apsiginkluoja ir vyksta į faktinę darbo vietą Turniškėse. Po kiekvienos pamainos iš Turniškių apsiginklavęs grįžta į darbo vietą adresu Pamėnkalnio g. 21, ten nusiginkluoja. Nors įstatymas numato, kad laikas, skirtas apsiginkluoti, yra įskaitomas į pamainos trukmę, tačiau, pareiškėjo teigimu, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šis laikas apskritai nepažymėtas ir į pamainos trukmę neįskaitytas (darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota tik pamainos trukmė faktiškai jam esant Turniškėse). Teigia, kad priklausomai nuo paros laiko ir eismo intensyvumo, apsiginkluoti privalo apie 30 minučių prieš darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotą pamainos trukmę, nusiginkluoti – taip pat apie 30 minučių po darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotos pamainos trukmės. Vadovaudamasis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais pareiškėjas preliminariai paskaičiavo, kad atsakovas, taikydamas 48 valandų per savaitę darbo laiko normą, per ginčui aktualų laikotarpį neapskaitė apie 255 valandas apsiginklavimo laiko, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įskaitytinas į pamainos trukmę. Tai reiškia, kad viršydamas 48 valandų per savaitę maksimalią darbo laiko normą papildomai minėtu laikotarpiu dirbo 255 valandas viršvalandžių, už kuriuos atsakovas privalo sumokėti darbo užmokesčio nepriemoką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-376-756/2019, kurioje buvo nagrinėtos analogiškos aplinkybės, nebepalaiko dalies savo prašymų, o būtent prašymo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už neapskaitytus viršvalandžius netinkamai vedant 7 dienų savaitės darbo laiko apskaitą, o palaiko tik reikalavimų dalį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už neapskaičiuotus ir nesumokėtus viršvalandžius, kurie nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. susidarė dėl apsiginklavimo ir nusiginklavimo laiko neįskaitymo į darbo laiką (II t., b. l. 154-155).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 156-163).
Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo vidaus reikalų įstaigoje, nepertraukiamai vykdančioje saugomų objektų apsaugos funkciją. Kadangi pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, pažymi, kad pirmiausia būtina vadovautis specialiuoju vidaus tarnybos teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu – Statutu. Nagrinėjama teisinė situacija pagal faktines aplinkybes patenka į Statuto 29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį, todėl pareiškėjo darbo laikas, viršijantis 40 valandų per savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio), tačiau neviršijantis 48 valandų per savaitę, nelaikytinas viršvalandiniu darbu. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai aiškina Statuto 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąlygą ,,nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų“, nepagrįstai ją siaurindamas ir tapatindamas ją su nepertraukiamu nustatytas funkcijas vykdančiu statutinės vidaus reikalų įstaigos konkrečiu struktūriniu padaliniu (jos atskiru pareigūnu), o ne su visos įstaigos nepertraukiamai vykdomomis funkcijomis. Toks aiškinimas prieštarauja tikrajai teisės normos prasmei, įstatymo leidėjo intencijai, pažeidžia teisėtumo principą. Minėta norma, aiškinant ją pažodžiui, yra susijusi su vidaus reikalų statutinėmis įstaigomis, kurios nepertraukiamai vykdo nustatytas funkcijas. Aiškinant specialiąją teisės normą, prioritetas teikiamas pažodiniam teisės aiškinimo metodui, t. y. specialiųjų teisės normų aiškinimo rezultatas turėtų būti adekvatus jų žodinei reikšmei. Tai, kad minėta sąlyga susijusi su visos vidaus reikalų statutinės įstaigos nepertraukiamai vykdomomis funkcijomis, patvirtina ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų (toliau – Laiko apskaitos ypatumai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150, nuostatų tekstinė išraiška.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas skaičiuodamas viršvalandžius, kurie neva susidarė dėl nepagrįstai taikytos iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normos, nepagrįstai ignoruoja ginčo laikotarpiu galiojusį VAD direktoriaus įsakymą, kuriame nustatyta, kad savaitės (septynių dienų laikotarpis) darbo laiko apskaitos pradžia – pirmadienis. Atkreipia dėmesį, kad nei Statute, nei Laiko apskaitos ypatumuose, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) sąvokos „savaitė (7 dienų laikotarpis)“ turinys nėra atskleistas. Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgdamas į jam Laiko apskaitos ypatumų 7 punkte suteiktas teises ir pareigas (priimti atitinkamus teisės aktus (darbo tvarkos taisykles), detaliai reglamentuojančius pareigūnų darbo ir laiko apskaitos klausimus) bei siekdamas užtikrinti darbo ir poilsio laiko teisinio reguliavimo tikrumą ir aiškumą, 2009 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigūnų sąrašo bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), kurio 2.1 punktas nustatė, kad savaitės (septynių dienų laikotarpis) darbo laiko apskaitos pradžia – pirmadienis. Šio įsakymo teisėtumas teismo tvarka nuginčytas nebuvo, pareiškėjas nuo jo priėmimo nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovas paaiškino, kad priimdamas minėtą įsakymą, pagal įstatymo analogiją taikė Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, 10 punkto nuostatas, pagal kurias savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse parengti vadovaujantis 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2006, kurio 4 straipsnio i punkte pateiktas sąvokos ,,savaitė“ apibrėžimas, pagal kurį savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. Analogišką sąvokos ,,savaitė“ apibrėžimą pateikia ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys darbo teisinius santykius, pvz., 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB. Lietuvių kalbos žodyne sąvoka „savaitė“ aiškinama kaip septynių dienų laiko tarpas, prasidedantis pirmadieniu ir pasibaigiantis sekmadieniu. Be to, atsakovo nuomone, ir sisteminė DK nuostatų bei teisės doktrinos analizė suponuoja išvadą, kad vartojamo termino „savaitė (7 dienų laikotarpis)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį.
Atsakovas akcentuoja, jog net jei ir būtų nustatyta, kad Departamentas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė iki 48 val. per savaitę darbo laiko normą, pareiškėjo nurodytos sumos jam vis tiek negalėtų būti priteistos, nes į jo pamainos (darbo dienos), viršijančios 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, laiką šalių žodiniu susitarimu buvo įskaitoma 2 valandų trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Pareiškėjas pertraukos metu savo darbo funkcijų nevykdė, palikdavo darbo vietą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pritaikius 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, susidarytų ne tik viršvalandžiai, bet ir pareiškėjo neišdirbtos darbo valandos, o tai rodo VAD teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. VAD nuomone, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, todėl nesąžiningos šalies, t. y. pareiškėjo, interesai šiuo atveju neturi būti ginami. Pareiškėjo skundo tenkinimas prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl bylos nagrinėjimo (II t., b. l. 111-115), nurodydamas, kad Departamentas ginčo laikotarpiu darbo laiko apskaitą vykdė vadovaudamasis galiojančiu teisės aktu, kurio teisėtumas nebuvo nuginčytas. Departamentui darbo laiko apskaitą vykdant vadovaujantis Įsakymu, jokie viršvalandžiai nėra susidarę, t. y. pareiškėjas dirbo darbą, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantį 48 valandų laiko normos. Departamentas taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo nustatytas konkretus laikas, skirtas pareigūnams apsiginkluoti ir pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos pareiškėjo naudai į jo pamainos trukmę yra įskaičiuoti 30 min., kurios bendrai ginčo laikotarpiu sudaro 121 val. viršvalandžių. Departamentas mano, kad pareiškėjo nurodomo apsiginklavimo laiko (30 min. baigus tarnybą) įskaityti į jo pamainos trukmę nėra pagrindo, nes Statuto 37 straipsnio 2 dalis, galiojusi ginčo laikotarpiu, nenumatė, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams nusiginkluoti. Pabrėžia, kad ginklo grąžinimas taip pat nelaikomas atsiskaitymu už tarnybos rezultatus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (už viršvalandžius), kuri, jo teigimu, susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., atsakovui taikant 48 valandų per savaitę darbo laiko normą ir neapskaitant .
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra statutinis Departamento valstybės tarnautojas, ginčijamu laikotarpiu ėjęs pareigas Departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti taikoma 40 valandų per savaitę (7 dienos) darbo laiko norma, skaičiuojant pagal bet kurį 7 dienų laikotarpį. Pareiškėjas skunde taip pat laikosi pozicijos, jog į jo tarnybos laiką nebuvo įskaitytas apsiginklavimo ir nusiginklavimo laikas.
Departamento nuomone, pareiškėjas savo funkcijas vykdo nepertraukiamai jam buvo taikoma iki 48 val. per savaitę darbo laiko norma, kuri yra įtvirtinta ginčo metu galiojusios redakcijos Statuto 29 straipsnio 3 dalyje.
Šioje byloje nagrinėjama situacija patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies, galiojusios iki 2015 m. gruodžio 31 d., bei Statuto 37 straipsnio 3 dalies, galiojančios nuo 2016 m. sausio 1 d., reglamentavimo sritį (nėra ginčo dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos 48 valandų per savaitę darbo laiko normos taikymo pareiškėjo atžvilgiu pagrįstumo). Ginčas šiuo atveju kyla dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalyje (Statuto 37 straipsnio 3 dalyje, galiojančioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtintos sąvokos ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ turinio. Pareiškėjas mano, kad ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ nebūtinai turi sutapti su laikotarpiu nuo pirmadienio iki sekmadienio.
Statuto (redakcija iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Statuto 29 straipsnio 3 dalis nustatė, kad funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma; šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu; šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
Vyriausybė, vykdydama Statuto 29 straipsnio 3 dalies įpareigojimą, 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 (galiojusiu iki 2016 m. birželio 30 d.) patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (toliau – Pareigybių sąrašas) bei Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – Laiko apskaitos ypatumai). Laiko apskaitos ypatumų 2 punkte nustatyta, kad Laiko apskaitos ypatumų 1 punkte nustatytiems pareigūnams nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančios vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintuose Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumuose nustatyta, kad pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigūnai (4 punktas). Pareigūnams naktinis darbo laikas ir darbo dienos trukmė švenčių dienų išvakarėse netrumpinami (5 punktas). Kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigūnams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali būti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigūnams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku (6 punktas).
Departamentas, atsižvelgdamas į jam Laiko apskaitos ypatumų 7 punktu suteiktas teises ir pareigas (priimti atitinkamus teisės aktus (darbo tvarkos taisykles), detaliai reglamentuojančius pareigūnų darbo ir laiko apskaitos klausimus) bei siekdamas užtikrinti darbo ir poilsio laiko teisinio reguliavimo tikrumą ir aiškumą (nes tik esant aiškiam teisiniam reguliavimui gali būti tinkamai Departamente vykdoma darbo laiko apskaita), 2009 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-119 ,,Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigūnų sąrašo bei kitų teisės aktų patvirtinimo“, kurio 2.1 papunkčiu nustatė, kad savaitės (septynių dienų laikotarpis) darbo laiko apskaitos pradžia – pirmadienis. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir Darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-456, 2.9 papunkčiu (savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos. Savaitės (7 dienų laikotarpio) darbo laiko apskaitos pradžia – pirmadienis). Sisteminė nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad vartojamo termino ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį. Būtent tokią prasmę terminui ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ suteikė ir Departamentas, vykdydamas savaitinę darbo laiko apskaitą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas teisės nuostatas, yra konstatavęs, jog taikyti teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius, kai esminiai darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimai yra išspręsti Laiko apskaitos ypatumų 4–6 punktuose, nėra teisinio pagrindo. Pirminis leistinas įrodymas, kuriuo remiantis galima nustatyti, ar buvo pažeistas darbo ir poilsio režimas atitinkamu laikotarpiu, yra tokio laikotarpio pamainų grafikai. Taigi savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos pradžia šiuo atveju neturi reikšmės. Faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinais teisės aktais iš esmės panašiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog Departamentas savaitę (7 dienų laikotarpį) tapatindamas su kalendorine savaite, darbo laiko apskaitą vykdė tinkamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-756/2019, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1506-438/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-261/2018)
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo darbo ir poilsio režimas ginčo laikotarpiu atitiko Laiko apskaitos ypatumų reikalavimus. Pareiškėjas argumentus dėl viršvalandžių susidarymo grindžia kitokia savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos pradžia bei pabaiga, tačiau šie argumentai, vadovaujantis pirmiau minėta teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip nurodyta sprendimo aprašomojoje dalyje, pareiškėjas nebepalaiko reikalavimo šioje apimtyje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą šioje dalyje.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad kiekvieną pamainą nebuvo įtraukiamas į apskaitą laikas, skirtas apsiginklavimui ir nusiginklavimui. Šį argumentą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad po pamainos saugomame objekte jis privalėjo grįžti į Departamentą ir grąžinti ginklus, o tai vidutiniškai užtrukdavo apie 30 min. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuo 2016 m. balandžio 1 d. Departamentas į visų pastatų priežiūros skyriaus pareigūnų pamainos trukmę įtraukia 30 min. nusiginklavimui po pamainos laiką. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose teismui teigia, kad ginčo laikotarpiu nebuvo nustatytas konkretus laikas, skirtas pareigūnams apsiginkluoti ir pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos pareiškėjo naudai į jo pamainos trukmę yra įskaičiuoti 30 min., kurios bendrai ginčo laikotarpiu sudaro 121 val. viršvalandžių. Departamentas mano, kad pareiškėjo nurodomo nusiginklavimo laiko (30 min. baigus tarnybą) įskaityti į jo pamainos trukmę nėra pagrindo, nes Statuto 37 straipsnio 2 dalis, galiojusi ginčo laikotarpiu, nenumatė, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams nusiginkluoti.
Statuto 37 straipsnio 2 dalis, galiojusi ginčo laikotarpiu, nustatė, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės pripažįstama, kad nusiginklavimo laikas taip pat turėtų būti įtrauktas į darbo laiko apskaitą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-640-520/2018), tačiau šio laiko įtraukimas neturi būti formalus. Iki 2016 m. balandžio 1 d. nebuvus atskiro reguliavimo, kuriuo patvirtinta, koks konkrečiai apsiginklavimo ir nusiginklavimo laikas yra įtraukiamas į Departamento pareigūnų darbo laiko apskaitą, į tokią apskaitą galėtų būti įtrauktas tik realus pareigūnų nusiginklavimo laikas konkrečiu laikotarpiu.
Kaip minėta, pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad ginčo laikotarpiu ginklo paėmimo procedūra ir nusiginklavimas truko vidutiniškai po 30 min. Teismas pažymi, kad šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Departamentas su atsiliepimu pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ginklą pareiškėjas vėliausiai grąžindavo praėjus 10 min. po pamainos pabaigos, o dauguma atvejų netgi ir anksčiau, nei baigėsi jo pamaina (II t., b. l. 114, 120-135). Todėl pareiškėjo argumentai, kad į jo darbo laiko apskaitą turėjo būti įtrauktas 30 min. laikas, kurį jis sugaišo nusiginklavimui po pamainos, atmestini kaip nepagrįsti. Šios išvados niekaip nekeičia ir aplinkybė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. Departamentas į pareigūnų darbo laiko apskaitą įtraukia 30 min. nusiginklavimo laiką, nes minėtas teisinis reguliavimas ginčo laikotarpiu negaliojo.
Byloje pateiktas Departamento žiniaraštis apie darbo laiko apskaitą, kuriame pateikti pareiškėjo viršvalandžiai susidarę dėl faktinio apsiginklavimo laiko (II t., b. l. 116, 117). Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad į pareiškėjo pamainos trukmę įtraukus apsiginklavimą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. būtų susidarę 76,50 val., o laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 44,50 val. viršvalandžių, už kuriuos pareiškėjui gali būti priteisiama 853,19 Eur. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktais paaiškinimais, kurie yra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais dėl pareiškėjo darbo laiko apskaitos.
Teismas, įvertinęs ginčo šalių teiktus paaiškinimus bei dokumentus, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką sprendžia, kad pareiškėjo darbo laiko apskaitą Departamentas iš esmės vykdė tinkamai, tačiau į pareiškėjo darbo laiko apskaitą nepagrįstai nebuvo įtrauktas apsiginklavimo prieš tarnybą laikas, už kurį iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 853,19 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. S. iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 853,19 (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir devyniolika euro centų) darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.