- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- 1-144-439/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33792-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilietybė - Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - P. J., šeiminė padėtis - nevedęs, išsilavinimas – aukštasis, dirbantis , (duomenys neskelbtini) proceso operatoriumi, teistumas – neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: nuo 2023 m. sausio 9d. iki 2023 m. gegužės 23 d., būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2023 m. vasario 26 d., 16 val. 39 min., internetiniame portale "Autoplius.lt" melagingai paskelbė apie parduodamą daužtą automobilį "(duomenys neskelbtini)" bei skelbime nurodė telefono (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal melagingą skelbimą paskambinusiam D. V. melagingai prižadėjo iki 2023 m. birželio 25 d. iš Jungtinių A. V. parvežtą automobilį jam parduoti už 14000 eurų bei 2023 m. vasario 28 d. surašė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu avansinį susitarimą, nurodė D. V. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią "L. B." AS banke, už automobilį "(duomenys neskelbtini)", pervesti 7000 eurų. D. V. 2023 m. vasario 28 d., 17 val. 3 min., pervedė 7000 eurų avansinį mokėjimą į (duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią "L. B." AS banke, tačiau prekės negavo. M. L. iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios "L. B." AS banke, gautą 7000 eurų avansinį mokėjimą pervedė į kitą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią "L. B." AS, ir davė nurodymą savo nepilnamečiui broliui A. L. minėtus pinigus išgryninti. Pastarasis, vykdydamas brolio M. L. nurodymą, 2023 m. kovo 2 d. "L. B." AS banko bankomate Nr. "(duomenys neskelbtini), Tauragės m., išgrynino 1000 eurų, 2023 m. kovo 3 d.,"L. B." AS banko bankomate Nr. "(duomenys neskelbtini) Tauragės m., išgrynino 1000 eurų, 2023 m. kovo 6 d., "L. B." AS banko bankomate Nr. "(duomenys neskelbtini) Tauragės m., per penkis kartus išgrynino 5000 eurų. Tokiais savo veiksmais M. L. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam D. V. priklausantį turtą (pinigus) - 7000 eurų.
Šalies argumentai
K. M. L. teisme teigė, jog kaltę pripažįsta visiškai, pripažįsta, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą ir gailisi padaręs šį nusikaltimą, tačiau tuo pačiu davė prieštaringus parodymus. Kaltinamasis aiškino, kad įgaliotinis T. A. B. jam pasiūlė darbą - būti direktoriumi, dirbti su automobilių pardavimais, įsigyti įmonę. Idėja buvo tokia, kad jis taps įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir bendraus su klientais, o įgaliotinis turės įmonės įgaliojimą ir galės veikti įmonės vardu. Jis įmonę nupirko 2023m. sausio mėnesio pradžioje iš prieš tai buvusio įmonės savininko G. Ž.. Kai įmonę įsigijo, ji buvo registruota A. T. (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo Lietuvoje, nes buvo Kalėdų atostogos. Nuo sausio 5 d. tapo įmonės akcininku ir nuo pat pradžios buvo B. reikalavimas, kad jis taptų įgaliotiniu. J. T. A. B. įgaliojo kaip įmonės direktorius. Prieš įgaliojant su juo buvo susitikęs ir jie susitarė dėl visų sąlygų. Susitarė, kad, kuomet jis taps įmonės direktoriumi, padarys jį įgaliotiniu ir galės per nuotolį dirbti. Jo darbas buvo bendravimas su klientais, o įgaliotinio darbas buvo tvarkyti visus kitus įmonės reikalus Lietuvoje. Jis jį įgaliojo atstovauti įmonę. Įgaliojimą surašė B., o jis jį atsispausdino ir pasirašė, įgaliojimas nebuvo nutrauktas. Įgaliojime turėjo būti (duomenys neskelbtini), mano, jog turbūt įvyko klaida nurodant įgaliojime įmonės pavadinimą. Įgaliojimas nebuvo registruotas. Įmonės buhalteriją taip pat tvarkė B., jis juo pasitikėjo. Įsigijęs įmonę išvažiavo į Daniją. Registrų centre įmonės veikla buvo registruota kaip prekyba automobiliais. Jis buvo labiau „popierinis“ direktorius, užsiėmė bendravimu su klientais ir pasirašinėdavo sutartis. Jo darbas buvo per nuotolį, nes Lietuvoje veikė įgaliotinis, kuris buvo atsakingas už automobilių nupirkimą. (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo 2023 m. sausio 12d. ar 15 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. Skelbimus į „autopliusą“ dėdavo įgaliotinis. Buvo įdėtas skelbimas, kuriame buvo nurodytas jo telefono numeris. D. V. susisiekė su juo per tą numerį, norėjo pirkti automobilį (duomenys neskelbtini), sakė, kad pagal skelbimą. Jis pats skelbimų neturėjo, viską tvarkė įgaliotinis, kuris jam pasakydavo, kad parvažiuoja vienokia ar kitokia mašina. D. V. tiesiogiai bendravo su juo, jis pervedė 1000 Eur, vėliau jie su juo susisiekė ir V. pats pasiūlė jam pervesti pusę sutartos sumos, t. y. 7000 Eur, pervedė papildomus 6000 Eur ir sakė, kad kitą pusę perves kai gaus automobilį. Papildomai niekas neprašė pervesti, V. pats pasiūlė pervesti papildomus 6000 Eur, jie sutiko su tuo. Jie sutarė datą, kada bus pristatytas automobilis, visas aplinkybes, pasirašė sutartis, jį viskas tenkino. VIN kodą D. V. pateikė jis, kurį jam pateikė įgaliotinis. VIN kodas buvo įgaliotinio atsakomybė. Buvo sutarta, kad parveš ir pristatys automobilį. Buvo dvi sąskaitos įmonės, pirmutinė buvo be kortelės, jis tiesiog nukopijavo ir nusiuntė V. pirmą sąskaitą, nepamatęs, kad ten yra be kortelės ir V. pinigus – 7000 Eur pervedė į sąskaitą be kortelės. D. V. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 7000 Eur. Tada jis pinigus pervedė iš vienos įmonės sąskaitos į kitą per elektroninę bankininkystę, tuo metu buvo Danijoje, galėjo būti pervesti pinigai per du kartus. Pinigus pervesti reikėjo tam, kad būtų galima išgryninti pinigus ir perduoti juos įgaliotiniui. Įgaliotinis jį spaudė, sakė, kad reikia jam paduoti pinigus tam, kad atsiskaitytų vežėjui už automobilį. 7000 Eur bankomate išgrynino jo brolis. Banko kortelė buvo Lietuvoje palikta ir jis jo paprašė, kad nuimtų iš bankomato pinigus ir perduotų įgaliotiniui T. A. B.. Pinigus brolis nuvežė ir pristatė įgaliotiniui T. A. B.. Tų pinigų jis gyvai nematė. Dėl pinigų išgryninimo ar pavedimų nebuvo detaliai aptarta su įgaliotiniu. Šitas automobilis keliavo į Lietuvą. Jo supratimu prekyba automobiliais vyko. Jis pats automobilių nematė. Kai kuriuos automobilius buvo matęs, bet tai buvo sausio mėnesio pradžioje, kuomet jie buvo parvežti, įgaliotinis kontaktavo su vežėjais ir buvo už tai atsakingas. Automobiliai buvo parvežami pas įgaliotinį į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kol buvo vykdoma sutartis su V. jis nusprendė, kad nebenori tęsti įmonės veiklos, darbo eigoje pamatė, kad verslas nėra pelningas, tuo labiau, kad jis gyveno Danijoje ir jam buvo sunku tą verslą valdyti būnant Danijoje ir dirbti Danijoje pilnu etatu. Tada jis sutarė su įgaliotiniu, kad įmonę jie parduos ir jis nebebus direktoriumi, nes nebenori vykdyti veiklos. Įgaliotinis sakė, kad viską sutvarkys. Tuomet pardavė įmonę R. S., šį žmogų surado įgaliotinis T. A. B.. To žmogaus gyvai nematė, viską tvarkė per nuotolį, nes tuo metu buvo Danijoje. Gegužės 25 d. įmonė (duomenys neskelbtini) buvo pilnai parduota. Po to sulaukė skambučio iš D. V., kad įsipareigojimai nėra vykdomi ir, kad jis automobilio negavo. Tada jis jau nežinojo kas vyksta įmonėje. Į. T. A. B. viską tvarkė ir buvo atsakingas už šiuos dalykus. B. jam jokio tikslaus paaiškinimo nepasakė, kodėl automobilis nebuvo pristatytas, pasakė tik, kad atvyko per daug apgadintas. Sutarčių šablonus buvo paruošęs B., o jis tik surašė kliento informaciją. Buhalteriją tvarkė B., jis turėjo visas sutartis. B. tik banko sąskaitų nematė, nes tik jis buvo vienintelis sąskaitų valdytojas. Mokėjimai aukcionams taip pat turi būti pas B., nes jis viską tvarkė ir turėjo visus kontaktus. Jo žiniomis buvo atliktas mokėjimas aukcione. Tvirtų įrodymų neturi, žino, kad B. veikė per kelias įmones, viena įmonė pirko, kita parduodavo. Jis pasitikėjo B., tikėjo ką jis sako, kad viskas tvarkingai, matė automobilio nuotraukas. Jis pats asmeniškai nėra daręs pavedimo už automobilį. Pripažįsta, kad iš įmonės sąskaitos turėjo būti padarytas pavedimas už automobilį. Prie banko sąskaitų niekas kitas neprisijungdavo.
Pripažįsta, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, kad į „autopliusą“ skelbimas buvo melagingai patalpintas, kad paskelbė „autopliuse“ skelbimą, nes buvo paskelbtas įmonės vardu, o jis buvo įmonės direktorius, pripažįsta, kad sudarė avansinį susitarimą ir nurodė, kur pervesti pinigus, pripažįsta, kad pinigus pervedė iš vienos sąskaitos į kitą, kad išgrynino pinigus, nes brolis juos išgrynino jo valia, nes jis jo paprašė, kad išgrynintų pinigus. Pinigai buvo perduoti T. A. B. į rankas. Kur jis panaudojo pinigus reikia paties B. klausti. Gailisi padaręs šį nusikaltimą, tai buvo padaryta lengvabūdiškai, neapgalvotai, pasitikint kitu žmogumi. Supranta, kad jis buvo įmonės direktoriumi ir supranta, kad žmogus buvo apgautas ir jis jį apgavo.
Ikiteisminiame tyrime apklausoje jis minėjo apie įgaliotinį ir brolį, bet tyrėja nelabai norėjo girdėti apie įgaliotinį ir apie brolį, sakė, kad jis yra direktorius ir jai nebuvo tai svarbu. Taip sakyti jam pasakė tyrėja. Ant apklausos protokolo pasirašė, nes jam buvo daromas spaudimas, su darbu turėjo išvykti į Prancūziją ir tyrėja jam grasino, kad negalės išvykti. Tyrėja jam žadėjo, kad nukentėjusiajam tinka mokėti žalą dalimis. Dėl to jis prisipažino pilnai ir pasirašė ant šių parodymų ikiteisminiame tyrime. Kai susisiekė su nukentėjusiuoju ir pasirodo, kad jam visiškai netinka žalos mokėjimas dalimis, jis nori iškart visos sumos. Su nukentėjusiuoju bendravo jau pasirašęs po apklausos protokolu. Žalos nukentėjusiajam neatlygino. Buvo susisiekęs su įgaliotiniu ir jis pažadėjo jam paduoti pinigus, bet nepadavė, dėl to ir neatlygino žalos. T. A. B. adreso nežino. Pripažįsta, kad padarė žalą nukentėjusiajam. Neatlygino žalos dėl finansinės padėties. D. D., uždirba apie 2500 Eur, apie 1000 Eur išleidžia nuomai ir mokesčiams ir lieka šiek tiek pragyvenimui. Jis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam žalą per kažkokį laiką, blogiausiu atveju pasiskolins pinigų iš tėvų ar kitų giminaičių. Su nukentėjusiuoju buvo susisiekęs apie sausio 10 d., tyrėja atsiuntė jo telefono numerį ir sakė pasiskambinti, susitark dėl skolos grąžinimo, nes kai kalbėjo su tyrėja, ji sakė, kad V. tinka skolos grąžinimas dalimis. Kai paskambino V. susitarti dėl grąžinimo ir apsitarti sąlygas, jis nesileido į kalbas. K. V. pasakė, kad jam toks variantas netinka, todėl dalies žalos neatlygino. Tikisi, kad teismas sutiks su laidavimo prašymu ir tikisi, kad paskirs kažkokį terminą, per kurį galės grąžinti pinigus nukentėjusiajam. Dabar turi įmonę, bet ji nedirba pelningai. Yra baigęs auto vadybą Danijoje.
Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų įtariamojo M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2t., b.l.19-22) nustatyta, jog M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas suprato, kaltu visiškai prisipažįsta. Nuo 2023-01-09 iki 2023-05-23 buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Tą įmonę įsigijo, pirko šių metų sausio pradžioje, įmonės veikla buvo automobilių prekyba. Prekyba automobiliais įmonei sekėsi sunkiai, verslas gerai nesiplėtojo, nepavyko uždirbti. Įmonės vardu buvo ieškomi automobiliai JAV, kuriuos būtų galima nupirkti ir, pargabenus į Lietuvą, parduoti. Įmonėje taip pat dirbo asmuo, įgaliotinis, kuris ieškojo tų automobilių JAV, juos pargabendavo į Lietuvą. Įmonės (duomenys neskelbtini) vardu į internetinį portalą "Autoplius.lt" buvo dedami skelbimai apie parduodamus automobilius. Skelbimuose kontaktinis telefono numeris buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), jo, darbinis. Tiksliai pasakyti negali, nepamena, gal ir buvo iš JAV pargabentas automobilis "(duomenys neskelbtini)", kuris buvo įdėtas į skelbimą pardavimui. Pranešime apie įtarimą tokio D. V. nepažįsta, gali būti, kad jis norėjo nusipirkti "(duomenys neskelbtini)" automobilį. Su asmenimis, kiek pamena, kurie norėdavo įsigyti automobilius iš įmonės (duomenys neskelbtini), buvo sudaromi susitarimai, kad iki nurodyto laiko pargabenti automobilį į Lietuvą ir paimti už jį iš asmens avansą. Susitarimai buvo rašomi raštu, siunčiami elektroniniais paštais. Ar tas "(duomenys neskelbtini)" automobilis buvo iš JAV pargabentas į Lietuvą, to nepamena, tiksliai nepamena visų aplinkybių apie jo susitarimą parduoti D. V., tačiau toks susitarimas būti galėjo. Įmonės (duomenys neskelbtini) vardu buvo atidaryta banko sąskaita "Luminor" banke, tačiau jos numerio nurodyti negali, nepamena. Į šią banko sąskaitą buvo pervedami automobilių pirkėjų avansai už automobilius, tačiau tų pavedimų nebuvo daug, sumų nepamena. Tiksliai visko gerai nepamena, galėjo būti taip, kad iš vienos įmonės banko sąskaitos pinigus pervedė į kitą įmonės banko sąskaitą, esančią "Luminor" banke, sąskaitų numerių negali nurodyti, nes nepamena. Kodėl iš vienos įmonės sąskaitos pervedė pinigus į kitą įmonės banko sąskaitą paaiškinti negali, tiksliai nepamena. Įmonės banko kortelė buvo pas jį, vėliau, kai 7000 eurų pervedė į kitą įmonės sąskaitą, juos bankomate išgrynino. Gali būti pranešime apie įtarimą nurodytomis dienomis, t.y. 2023 m. kovo 2, 3, 6 dienomis iš įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išgrynino po 1000 eurų ir taip išgrynino visus 7000 eurų. Dėl to, kad D. V. įmonei už automobilį "(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 7000 avansą į įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir automobilio negavo, pinigų jam negrąžino, juos pats išgrynino, gailisi. Negali paaiškinti, kodėl D. V. pinigų negrąžino. Pats juos išgrynino bankomate. Kur tuos pinigus panaudojo, negali paaiškinti, nes nepamena. Supranta, kad tokiu būdu apgavo D. V., dėl to, kad jam nebuvo parduotas automobilis ir negrąžinti pinigai. Supranta, kad jis dėl to patyrė 7000 eurų turtinę žalą. Norėtų atsiprašyti D. V. dėl to, kad jį apgavo, kad jam nebuvo parduotas automobilis ir jis patyrė turtinę žalą. Padarytą 7000 eurų turtinę žalą norėtų nukentėjusiajam atlyginti artimiausiu metu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. L. parodymų jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais dokumentais.
Nukentėjusysis D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad autoplius.lt rado skelbimą, jog parduodamas „ muštas“ BMW automobilis iš Amerikos. Tai buvo praėjusių metų pirmas mėnuo. Paskambinus nurodytu numeriu prisistatė kaip įmonė (duomenys neskelbtini). Sutarė su M. L., kad automobilį jis perka ir automobilis grįžta per tris mėnesius. Jam atsiuntė sms žinute mašinos VIN kodą, derybos įvyko sms žinutėmis. Kaina automobilio buvo 15 800 Eur. Sutarė, kad pusę pinigų perves pasirašęs sutartį, o kitą dalį sutarė, kad atsiskaitys, kai automobilis parplauks iš Amerikos. Sutarė, kad jis sumoka 7000 Eur avansą ir liks 7000 Eur, kai automobilis parplauks. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė elektroninius susirašinėjimus. Pradžioje jo prašė 1500 Eur, bet kada jis paprašė nuleisti automobilio kainą, tada M. L. pasakė, kad reikia sumokėti 6000 Eur avansą ir likusius pinigus kai parplauks automobilis. Tada jis pasakė jam, kad pusę pinigų sumoka dabar, o pusę kai bus automobilis. Automobilis kainavo 15 800 Eur, jam pasiūlė kainą - 14 500 Eur, jeigu 1000 Eur perveda rankpinigių. Tada jis pasiūlė14 000 Eur už automobilį ir, jog paduoda didžiąją dalį pinigų avansą. Tada M. L. jam parašė, kad „pervesk 6000 Eur ir sutinku“. Tada sutarė, kad pusę pinigų perveda dabar ir pusę kada grįš automobilis. Jis pridėjo dar 1000 Eur. Sumokėjo avansą 7000 Eur. VIN kodą gavo sms žinute, prieš avanso mokėjimą, pateikė M. L.. Jis apsižiūrėjo automobilį, buvo kaip ir viskas aišku. Apie automobilio būklę M. L. neklausinėjo. Su M. bendravo tik telefono skambučiais, žinutėmis ir elektroniniu paštu. Sutarė dėl automobilio kainos, dėl avanso ir jis paprašė, kad jam atsiųstų sutartį, sąskaitos numerį į elektroninį paštą. Atsiuntė sutartį, sąskaitą. Sumokėjo 7000 Eur ir pasirašė sutartį, kuria sutarė, kad jis perka automobilį (duomenys neskelbtini) už 14 000 Eur iš (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė M. L.. Buvo nurodyta, kad automobilis grįš po 3 mėnesių, tada turėjo sumokėti likusius pinigus ir pasiimti automobilį. Sutartį rašė 2023-02-28. Visą laiką bendravo su M. L.. Automobilis turėjo būti iš Amerikos, skelbime buvo nurodyta, kad automobilis nupirktas aukcione, viskas sutapo su M. pasakojimu. Tikrino prieš pasirašant sutartį, kai atsiuntė VIN kodą. Aukcionas rodo, kad jis nupirktas. Įtarimų nekėlė, nes daug tokių skelbimų, tuo labiau, kad įmonė parduoda. Įtarimas kilo po 3 mėnesių, kada automobilis turėjo parplaukti. Likus 2 savaitėms iki parplaukimo pradėjo skambinti, bet niekas neatsakė. Bandė susisiekti su M. visais turimais kontaktais. Internete pagal vardą ir pavardę rado jo naują įmonę, tada pavyko susisiekti su M. L.. Paprašė jo automobilio arba pinigų. Jis sakė, kad jis yra pardavęs įmonę ir nebedirba su automobiliais, atsisakė grąžinti pinigus, apie automobilį nieko neaiškino, nes neva pardavęs įmonę. Nurodė kitą asmenį, sakė, kad rekvizituose yra nurodyti kontaktai ir tas žmogus valdo įmonę. Prieš randant M. L. jis skambino tais kontaktais, bet niekas neatsiliepė. Patyrė turtinę žalą - 7000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamasis buvo susisiekęs su juo prieš teismo posėdžius, norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo, siūlė 1000 Eur, kad jis pasirašytų dokumentus, kad jis pradeda mokėti. Jis nesutiko, pasakė sumokėti visus pinigus.
Liudytojas A. L. teisme parodė, kad jam yra 16metų. M. L. yra jo brolis, gyvena Danijoje, o jis gyvena Lietuvoje. Brolis jo paprašė, kad jis nuimtų pinigus, nes buvo palikęs kortelę ir išvažiavęs į Daniją. Tai jis nuėjo iki bankomato, nuėmė pinigus ir nuvežė į namus T. B.. Kortelė buvo brolio M. L., prisijungimus pasakė brolis. Bankomatas buvo mikrorajone, prie „IKI“ parduotuvės, priešais „A.“ Gedimino gatvėje. Sumą nuėmė dalimis, per 3 kartus, pirmą kartą 1000 Eur, antrą kartą 1000 Eur ir trečią kartą 5000 Eur. Viskas vyko skirtingomis dienomis. Visi trys kartai buvo kovo mėnesį, viskas buvo padieniui. Kiek pamena, iš to pačio bankomato ėmė. Paskutinį kartą kai nuėmė, pinigus turėjo dar pas save. Kai brolis pasakė adresą, tada nuvežė pinigus B.. Brolis pasakė, kad už „J“ bus pirmas posūkis į kairę, Ą. gatvėje bus namas pilnas mašinų. Pinigus padavė T. B.. Tuo pačiu pamatė, kad pas jį kieme stovėjo lietuvių kalbos mokytojos B. automobilis. Viskas taip sutapo, kad čia mokytojos sūnus, tai pasijuto gerai. Kokią dieną atidavė pinigus, neprisimena. Kortelę broliui atidavė. Jis nesidomėjo, kam reikėjo nuimti pinigus, kažkoks verslas buvo su mašinom. Jis buvo su broliu kalbėjęs, pasakė kas toks yra T. B., jis dar Facebook pasižiūrėjo kaip atrodo jis, taip ir atpažino, kad jis ten yra. Tiksliai žinojo, kad jam atiduoda pinigus. Kai pinigus vežė tuo metu jam buvo 15 metų. Pinigus nuvežė vienas. Tai buvo pirmas kartas, kai matė B. gyvai. Nuvažiavo pats, su M. C. automobiliu. Brolis kortelę buvo palikęs namuose Lietuvoje, o pats buvo Danijoje, pasakė kur yra kortelė, jis pasiėmė, nuvažiavo ir nuėmė pinigus. Kortelė buvo pas brolį kambaryje. Apie įvykį tėvai nežinojo. Jis gerai su broliu sutaria, todėl ir paprašė jo. Brolis buvo pasakęs, kad reikės nuimti 7000 Eur, kad šiandien 1000 Eur, kitą dieną dar 1000 Eur ir po to pasakė, kad pašnekės su banku, gal leis nuimti visą sumą, kad nereikėtų kiekvieną dieną. Kai pakalbėjo su banku pasakė, kad jis gali nueiti visą sumą. Pinigai buvo po 50 Eur kupiūromis, pinigus sudėjo į baltą vokelį. P. T. B. kieme jie buvo dviese, galėjo per kokį langą matyti gal jo mama ar dar kažkas. Daugiau nėra tekę iš tos kortelės nuimti pinigų. Po pinigų nuėmimo padėjo kortelę atgal brolio kambaryje. Kortelė pas brolį atsirado, kai jis buvo grįžęs į Lietuvą. Po kurio laiko brolis grįžo, nepamena, iki tol kortelė buvo vienoje vietoje. Po pinigų perdavimo neteko bendrauti su T. B..
L. V. M. parodė, jog kaltinamąjį M. L. pažįsta, jis yra jo draugas nuo vaikystės. Jam yra žinoma, kad kaltinamojo versle dalyvavo T. B.. Jis irgi yra turėjęs reikalų su T. B., irgi panašiomis aplinkybėmis. Tik jo atveju nebuvo nusikalstamos veikos. Turėjo įmonę, tiesiog buvo nusipirkęs, pats su ja nieko nedarė. Kažkuriuo metu jam B. pasiūlė verstis su mašinomis toje įmonėje. Buvo surašytas įgaliojimas. Bandė pardavinėti mašinas, po to labai greitai pardavė įmonę, o B. pasiliko su įmone kaip įgaliotinis. Kas po jo buvo, nežino. Jis buvo kaip direktorius, visas sutartis sudarinėdavo. B. gyvena pas savo tėvus Tauragėje, važiuojant link Šilalės, prie „J.“ kolonėlės.
Liudytoja A. L. parodė, kad šiek tiek pamena kaltinamąjį, jo apklausos nepamena. Ji atliko ikiteisminį tyrimą, grasinimų nebuvo, spaudimo kaltinamajam nedarė, ką jis pasakė, tą parašė. Buvo perskaityti parodymai ir jis pasirašė. Aiškino kaltinamajam baudžiamojo proceso užbaigimo galimybes. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam paskyrė po jo apklausos. Žinojo, kad jis gyvena Danijoje. Kaltinamasis rašė prašymą, kurį sprendžia prokuroras. Kitų pavardžių apklausos metu nebuvo pasakyta. T. B. jai nėra žinomas. Parodymus užrašė tokius, kokie buvo duoti. Ar kaltinamasis sakė apie brolį, negali pasakyti, jeigu neparašyta, tai nesakė. Ji visada balsu skaito parodymus, jeigu reikia ką pataisyti, tada ir taiso. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi reikalingi veiksmai.
Iš 2023-06-20 pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie 2023-02-28 įvykį elektroninėje erdvėje, parodymų protokolo matyti, kad D. V., "Autoplius.lt" radęs skelbimą apie parduodamą daužtą automobilį "(duomenys neskelbtini)" iš USA, paskambinęs susitarė dėl kainos ir laiko, kada automobilis turėtų būti Lietuvoje, pervedė užstatą (avansą) 7000 Eur, pusę automobilio prašomos sumos. Automobilis turėjo būti pargabentas į Lietuvą iki 2023-06-25 ir jis turėjo sumokėti likusius 7000 Eurų. Bet po sandorio nesulaukė nei skambučio, nei žinutės. Tada vakar (2023-06-19) pradėjo skambinti į tuos telefono numerius, kuriais viskas vyko (sandoris), telefonas buvo išjungtas. Tada atsivertė įmonės rekvizitus, ten numeris buvo pakeistas į kitą ir taip pat išjungtas. Tada pradėjo ieškoti to žmogaus, su kuriuo ir vyko visas sandoris. Rado jį kaip kitos naujos įmonės savininką ir vadovą. Kalbėjo su juo telefonu, bet jis purtosi atsakomybės ir nenori spręsti šitos situacijos gražiuoju, jo vardas yra M. L., telefono numeris (duomenys neskelbtini) vadovas. Kada sandoris vyko jis jam atsiuntė elektroniniu paštu dokumentus: sąskaitą faktūrą už automobilį ir pirkimo sutartį. Jis tada pasirašė ir padarė mokėjimą į jo nurodytą sąskaitą 7000 Eur ir viską atgal jam persiuntė : pavedimo kopiją ir pasirašytą sutartį. Iš M. L. kalbos suprato, kad nebus nei pinigų, nei automobilio, nes jo teigimu jis tą įmonę pardavė ir neprisiima jokios atsakomybės. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį 7000 eurų sumai (išvilioti pinigai už automobilį). D. V. prie pareiškimo pateikė: sąskaitą faktūrą.pdf, pasirašytas sutartis.pdf, mokėjimą.pdf, civilinį ieškinį (1t., b.l.1-7).
Iš mokėjimo nurodymo Nr. 48244654 (1t.b.l.8) matyti, kad D. V. 2023-02-28 sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),.
Iš 2023-02-28 Avansinio susitarimo Nr. 000204 (1t.b.l. 9) matyti, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas M. L., ir pirkėjas D. V. avansiniu susitarimu susitarė dėl automobilio pirkimo, transportuojamo iš Jungtinių A. V., modelis 530e, markė BMW, VIN kodas pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimui ir užtikrinant būsimus mokėjimus. Pirkėjas perveda pardavėjui 7000 eurų į banko sąskaitą, kurie įeina į bendrą parduodamo automobilio kainą. Pardavėjas įsipareigoja pirkėjui parduoti automobilį už 14000 eurų ir sudaryti su pirkėju pirkimo-pardavimo sutartį iki 2023-06-25m. Pardavėjas atsisakęs parduoti automobilį grąžina avansą. Pirkėjui atsisakius pirkti automobilį avansas lieka pardavėjui (su sąlyga, kad automobilis kuriasi ir atitinka nuotraukas). Nurodyta pardavėjo banko sąskaita, į kurią turi būti sumokėtas avansas: Nr.(duomenys neskelbtini). Avansinis susitarimas pasirašytas M. L. ir D. V..
Iš 2023-02-28 preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 000204 (1t.b.l.10-11) matyti, kad pardavėjas nurodytas (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus M. L., pirkėjas - D. V.. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį, transportuojamą iš Jungtinių A. V., modelis 530e, markė BMW, VIN kodas, o pirkėjas įsipareigoja šį automobilį nupirkti, šalys įsipareigoja sudaryti kitą pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki dviejų mėnesių nuo preliminariosios sutarties pasirašymo. Šalys sutaria, kad turto, kurį pardavėjas parduos, o pirkėjas įsigys, kaina yra 14000 eurų. Pirkėjas prieš pasirašydamas šią sutartį per 5 darbo dienas įsipareigoja sumokėti 50 procentų rankpinigių nuo turto vertės – 7000 eurų į nurodytą sąskaitą ir ši suma įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą. Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta M. L. ir D. V..
Iš 2023-02-28 sąskaitos faktūros, nustatyta, kad ją išrašė M. L. už (duomenys neskelbtini), pirkėjui D. V., nurodyta iki 2023-02-28 sumokėti 7000 eurų. Sumą į pardavėjo (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (1t. b.l.13).
Iš 2023-09-04 pranešimo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai matyti, kad pagal 2023-06-20 pareiškėjo D. V. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. (1t. b.l.72-78).
Iš 2023-10-06 tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo persiuntimo pagal padarymo vietą“ matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas D. V. avansinį 7000 eurų mokėjimą už automobilio "(duomenys neskelbtini)" įsigijimą 2023-02-28 pervedė į (duomenys neskelbtini) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sutartu laiku automobilio negavo, o avansinis mokėjimas nebuvo grąžintas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis (duomenys neskelbtini) registruota 2018-11-30, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat iš tų pačių VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad sutarties sudarymo metu bendrovės direktorius buvo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs adresu P. J., kuris direktoriumi buvo paskirtas nuo 2023-01-09 iki 2023-05-23. VĮ „Registrų centras“ duomenimis dabartinis įmonės direktorius yra R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybėje, paskyrimo direktoriumi data 2023-05-23. Tyrimo metu nustatyta, kad R. S. yra be pastovios gyvenamosios vietos, asocialų gyvenimo būdą vedantis asmuo. Nurodoma, kad buvo išnaudotos visos galimybės R. S. buvimo vietai nustatyti, negavus jokių duomenų, asmuo neapklaustas. Tyrimo metu gauta ir išanalizuota (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išklotinė ir prisijungimų duomenys prie jos, nustatyta, kad iš nukentėjusiojo gauti pinigai buvo pervesti į kitą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo gauta ir šios sąskaitos išklotinė. Išanalizavus ją nustatyta, kad į sąskaitą 2023-02-28 dviem pavedimais "tarp savo sąskaitų" pervesti 7000 eurų. Vėliau, nuo 2023-03-02 pradedama pinigus gryninti bankomate "(duomenys neskelbtini) išgryninta 1000 Eur, 2023-03-03 tame pačiame bankomate išgryninama dar 1000 Eur, 2023-03-06, per keturis kartus, po 1000 Eur, tame pačiame bankomate išgryninta 4000 Eur. Iš banko pateiktų duomenų matyti, kad prie sąskaitos jungėsi M. L. (1t. b.l. 79-81).
Iš 2023-06-27 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023-06-26 telefonu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta P. J., kuris pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku buvo nuo 2023-01-05 iki 2023-05-22, susitarimas dėl automobilio įsigijimo, pinigų pervedimas įvyko 2023-02-28. M. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , jam vadovaujant užsiėmė automobilių prekyba, susitarimą ir užsakymą iš D. V. dėl automobilio įsigijimo atsimena, pinigus bendrovė iš jo gavo, 2023m. gegužės mėnesio pabaigoje įmonę pardavė R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir apie susitarimo su D. V. vykdymą nieko nežino (1t.b.l.90-91).
Iš 2023-09-21 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo T. N. tarnybinio pranešimo „Dėl nustatytų aplinkybių apie R. S.“ matyti, kad ikiteisminiame tyrime nustatyta, jog R. S., , neturi pastovios gyvenamosios vietos, Darbo biržos sistemos įraše paskutinė asmens nurodyta gyvenamoji vieta yra A. K. esantys nakvynės namai. Susisiekus su Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja V. A. ši nurodė, kad minėti nakvynės namai yra jų aptarnaujamoje teritorijoje, tačiau tokio asmens – R. S. nežino, darbo eigoje su juo neteko susidurti. Nakvynės namų administracija nurodė, kad R. S. nėra pastovus jų gyventojas, į jų įstaigą kartais ateina pernakvoti, tačiau tai būna retai, jo buvimo vietų nežino, nes jis elgetauja Vilniaus mieste (1t.b.l.195-196).
Iš 2023-06-27 Valstybės įmonės „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (1t.b.l.92-94) matyti, kad (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota 2018-11-30, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) . Bendrovės teisinis statusas: inicijuojamas likvidavimas, įgijimo data 2023-06-22, įregistravimo data 2023-06-22. Pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį išsiųstas 2023-03-07, numatomas inicijuoti likvidavimas registruotas nuo 2023-03-08 iki 2023-06-22. (duomenys neskelbtini) veiklos tikslai ir rūšys: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; statybos baigimas ir apdaila. Nuo 2023-01-05 iki 2023-05-22 (duomenys neskelbtini) akcininkas M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), o nuo 2023-01-09 iki 2023-05-23 M. L. ir (duomenys neskelbtini) direktorius. Nuo 2023-05-22 (duomenys neskelbtini) akcininkas R. S., a.k(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. sav. teritorija, o nuo 2023-05-23 R. S. ir (duomenys neskelbtini) direktorius.
Nukentėjusysis D. V. 2023-09-07 apklausos metu parodė, kad neturi automobilio pardavimo skelbimo, turi kontaktus vyro, su kuriuo bendravo. 2023-02-27 rado skelbimą, įdėtą (duomenys neskelbtini) " vardu, internetiniame puslapyje "autoplius.lt" apie parduodamą automobilį "BMW". Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepė vyras, su juo pakalbėjo apie automobilį, apie jo būklę ir visas kitas automobilio detales, paprašė jo automobilio identifikacinio numerio ( VIN), kad galėtų automobilį patikrinti. Vyras nurodė atsiųsti jam žinute informaciją, kuris automobilis jį domina, ir jis jam atsiuntė automobilio I. P. automobilį susirašė su minėtu vyru dėl automobilio BMW įsigijimo, automobilis jam tiko. Abu sutarė, kad automobilį įsigys už 14000 Eur. Turėjo pervesti jam avansą 7000 eurų tą pačią dieną, kad galėtų jį įsigyti. Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką, kuriame buvo rekvizitai: M. L., automobilių prekyba(duomenys neskelbtini) ), gavo dokumentus ir sutartis, kuriuose buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) įmonė ir kad dokumentus pasirašo direktorius M. L.. Persiskaitęs sutartį ją pasirašė. Sutartyje buvo nurodyta, kad jis įsigyja automobilį BMW, VIN: iš įmonės (duomenys neskelbtini) , kurią atstovauja M. L., už 14000 eurų, kad iki automobilio parvežimo jis pervedė avansą 7000 eurų į įmonės sąskaitą. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis bus parvežtas iki 2023-06-25. Visas sutartis pasirašė M. L.. Jis atliko 7000 eurų pavedimą. Su M. L. sutarė, kad automobilį pagal sutartį parveš 2023-06-25. Jis 2023-06-19 teiravosi dėl automobilio parvežimo, bandė susisiekti skambindamas, tačiau telefonas buvo išjungtas, tada parašė žinutę, ar negrįžo jo pirktas automobilis. Negavęs atsakymo pasitikrino rekvizitus ir rado pasikeitusį direktorių ir naują kontaktinį telefono numerį, tačiau telefonas taip pat buvo išjungtas. Todėl parašė laišką į įmonės elektroninį paštą, tačiau iš ten taip pat jokio atsakymo negavo. Pradėjo ieškoti asmens pagal vardą pavardę - M. L.. "Google" paieškoje jam išmetė naują įmonę (duomenys neskelbtini) , kurios direktorius buvo tas pats asmuo. Jam parašė žinutę telefono. 2023-06-20 jis perskambino ir pasakė, kad yra įmonę pardavęs ir su ja niekaip nėra susijęs, nurodė kreiptis numeriais, kurie yra nurodyti rekvizituose, bei nurodė, kad pabandys surast žmones, tačiau perskambinęs pasakė, kad jam taip pat niekas neatsako. Jis paskambino ir pasakė M. L., kad visa tai yra jo reikalas, nes visur yra jo parašai, visas sandoris vyko su juo, todėl jis privalo gražinti pinigus. Paskutinio pokalbio metu jam pasakė, kad jis gražiuoju tegul grąžina pinigus, kitaip kreipsis į atitinkamas institucijas. Daugiau pokalbių su juo neturėjo. Visi pokalbiai, kurie vyko telefonu, buvo su vienu ir tuo pačiu asmeniu. Visi susirašinėjimai buvo su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo vyko pokalbiai, kadangi jo rašytos žinutės yra iš to paties telefono numerio, su kuriuo ir vyko pokalbis, visi susirašinėjimai elektroniniu paštu yra su tuo pačiu asmeniu, kadangi jis siuntė sutartis, kuriose pasirašė M. L. vardu. Visų susirašinėjimų žinutes ir visų elektroniniu paštu siųstų laiškų nuotraukas pateikia prie apklausos. G. M. L. nematė, tačiau jo balsą prisimena, galėtų jį atpažinti (1t.b.l. 100-103).
Nukentėjusysis D. V. prie 2023-09-07 apklausos protokolo pateikė telefono ekrano susirašinėjimo nuotraukas su telefono numeriais: +užvadintu (duomenys neskelbtini); užvadintu S. M. (1t.b.l. 104-114). Iš susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusysis D. V. 2023-02-27,16:57 val. teiraujasi S. dėl automobilio: „ bmw530 hibridas atsiuskit vin“. 2023-02-27, 19:08 val. S. rašo:“. 2023-02-27, 21:15 val. D. V. rašo S.: „Ačiū peržiūrėjau pagal vin tai nėra jisai toks pilnas. Sutartume realiai už 14000? Rezervuočiau šiandien?“ 2023-02-28, 09:45 val. S. rašo: „14500 ir sutariam“. 2023-02-28, 11:06 val. D. V. rašo S.: „Sveikas darom 14000 ir paduodu didžiaja dali eu iskarto“. 2023-02-28, 11:06 val. S. rašo: „Tinka jei 6000 pervedat šandien“. D. V. rašo S.: „Ok sutarem Saskaita tada duokit ir sutarti kažkokia ar kaip padarom?“ S. rašo: „Atsiųskit savo email, atsiųsius ko reikia sutarčiai sudaryt ir paruošim sutartį“. D. V. rašo S.: „Tai zek tada padarom taip as tau 7000 imetu snd liks puse lygiai tada ok (duomenys neskelbtini) S. rašo:“Ok tinka“ D. V. rašo S.:“Emeila gavau tuoj sumesiu viską Imeciau paziurekit ar gavot“. S. rašo:“Gavau, neužilgo atsiųsiu sutartį“. D. V. 2023-02-28, 14:19 val. rašo S.: „Kada maždaug ta sutarti atsiusit?“ 2023-02-28, 17:03 val. D. V. atlieka 7000 eurų mokėjimą gavėjui UAB „S.“ ir rašo S.: „apmokėjau saskaita Susiusnčiau viska i emeila paziurek ar viskas ok“. S. rašo: „Patikrintų, viskas gerai“. 2023-06-19, 18:43 val. D. V. S. rašo: „Laba gal jau masina gryzusi?“ 2023-06-19, 20:39 val. D. V. S. M. rašo:“Labas dėl bmw is amerikos gal jau parplaukes?“;
2023-02-28, 14:38 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą " gautas laiškas, kuriame nurodyta kokių duomenų reikia sutarčiai, laišką pasirašo "Pagarbiai, M. L. A. prekyba (duomenys neskelbtini) . Vėliau atsiunčiamos sutartys pasirašymui, nurodoma apmokėjimo informacija: „Pardavėjas: L. A. sąskaita: (duomenys neskelbtini) SWIFT: Paskirtis: Avansas (duomenys neskelbtini) Suma: 7000 eurų“, laiško apačioje pasirašyta "Pagarbiai, M. L.". Pridėtuose dokumentuose matyti, kad automobilio pardavėjas, atstovaujamas M. L., pirkėjas D. V., nurodyta, kad sąskaitą išrašė M. L., šalia pasirašė parašu. Iš D. V. išsiųsto laiško , su mokėjimo pavedimo kopija, matyti, kad D. V. 2023-02-28 į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 7000 eurų mokėjimo pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė "Sąskaita faktura NUMERIS: (duomenys neskelbtini), " (1t.b.l. 104-114).
2023-06-19 D. V. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) jog siuntė elektroninį laišką: “Laba gal gryzo jau auto?Negaliu susisiekti su jumis?Koks jusu telefono numeris?“ (1t.b.l.115).
Iš UAB "D" informacijos matyti, kad į Autoplius.lt pateikti skelbimai, kuriuose telefono nurodytas kaip kontaktinis ar papildomas, nurodytas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) , nurodytas įmonės (duomenys neskelbtini) , direktorius M. L., , taip pat nurodyti IP adresai. Skelbimai aktyvuoti, redaguoti 2023 m. vasario - balandžio mėnesiais. Nurodoma, kad „parduoda įmonė“, kad automobiliai „plaukia“, „bus vasario pradžioje“, „bus balandžio pradžioje“, „bus balandžio viduryje“, „bus gegužės pradžioje“, „bus birželio pradžioje“, „iš amerikos grįžta kovo viduryje“. 2023-02-26 16:39 val. aktyvuotas skelbimas apie daužtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta „parduoda įmonė, plaukia, bus balandžio pradžioje“ (1t.b.l.134-166).
Iš 2023-09-25 Informacijos apie deklaracijas bei sąskaitas matyti, kad (duomenys neskelbtini) L. B. AS banke turi dvi banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 95-96).
Iš 2023-09-25 tarnybinio pranešimo „Dėl išklotinės analizės“ matyti, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra tuščia, sąskaitoje operacijos fiksuotos nuo 2023-01-23 iki 2023-07-02. Į sąskaitą iš nukentėjusiojo D. V. 2023-02-28, 17 val. 04 min., įkrito 7000 eurų, po to 2023-02-28, 18 val. 24 min., įvykdomas "Pervedimas tarp savo sąskaitų" ir į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedamas 1000 eurų, 2023-02-28, 19 val. 31 min., įvykdomas "Pervedimas tarp savo sąskaitų ir į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedama 6000 eurų. Iš pateiktų prisijungimų prie sąskaitos matyti, kad tuo metu prie sąskaitos buvo prisijungęs M. L., prisijungimo kodas: , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmas prisijungimas atliktas 2023-02-28, nuo 18 val. 21 min. iki 18 val. 30 min., prisijungta iš IP adreso, antras prisijungimas 2023-02-28 nuo 19 val. 30 min. iki 19 val. 40 min., prisijungta iš to paties IP adreso (1t.b.l. 178-179).
Iš 2023-10-02 tarnybinio pranešimo „Dėl išklotinės analizės“ matyti, kad D. V. avansinį mokėjimą už automobilio "(duomenys neskelbtini)" įsigijimą 2023-02-28 pervedė į "Luminor" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso (duomenys neskelbtini) . Tyrimo metu išanalizuota banko sąskaitos išklotinė ir prisijungimų duomenys prie jos, nustatyta, kad iš nukentėjusiojo D. V. gauti pinigai buvo pervesti į kitą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Gavus ir išanalizavus šios banko sąskaitos išklotinę matyti, kad į banko sąskaitą 2023-02-28 dviem pavedimais pervesti 7000 eurų. Vėliau, bankomate "(duomenys neskelbtini) m., 2023-03-02 išgryninti 1000 eurų, 2023-03-03 tame pačiame bankomate išgryninti 1000 eurų, 2023-03-06 išgryninti 5000 eurų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad prie banko sąskaitos jungėsi M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vietą deklaravęs P. J. (1t.b.l. 193-194).
Iš 2023-12-20 duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo (2t.,b.l.5-6) nustatyta, kad M. L., , P. J. , darbovietės yra: (duomenys neskelbtini) nuo 2023-06-05 ir (duomenys neskelbtini) nuo 2022-03-18. „Google“ paieškoje „rekvizitai.vz.lt“, suvedus įmonės pavadinimą - (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad įmonės vadovas yra direktorius M. L., įmonė įkurta 2023-06-05, įmonės veikla: elektros dalys ir įranga, įmonės adresas (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. L. pateikė du įgaliojimus (2t., b.l.155, 168). Iš įgaliojimų matyti, kad jie surašyti 2023-01-05, surašęs asmuo (duomenys neskelbtini) direktorius M. L.. Įgaliojimuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) , atstovaujama M. L., įgalioja T. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovauti (duomenys neskelbtini) interesus paslaugų, prekių pirkimo/ pardavimo srityje su (duomenys neskelbtini) klientais ir partneriais, tai yra: 1. Suteikti visą reikiamą informaciją apie paslaugų, prekių įsigijimą/ pardavimą. 2. Tarpininkauti sudarant įvairius sandėrius su klientais ir partneriais. 3. Organizuoti remonto darbus pagal poreikį. Įgaliojimai įsigalioja nuo 2023-01-05 ir galioja iki raštiško nutraukimo. Viename įgaliojime nurodoma, kad Tomui A. B. suteikiamas (duomenys neskelbtini) įgaliotinio statusas, kitame įgaliojime nurodoma, kad suteikiamas (duomenys neskelbtini) įgaliotinio statusas. Kaltinamasis teigė, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant (duomenys neskelbtini).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino (2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr.XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023m. birželio 1d.).
Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015).
Iš sutarčių kilusios prievolės nevykdymas savaime nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau civilinio delikto atveju asmuo elgiasi sąžiningai, neklaidina kitos šalies, nenuslepia nuo jos esminių aplinkybių ir prievolės neįvykdo dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių verslo aplinkybių ar pan. (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-523/2013. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021). Nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tas faktas, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-495/2022, 2K-7-25-495/2020, 2K-170-895/2018, 2K-385-942/2017). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021 ir kt.). Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).
Nors kaltinamasis M. L. teigė, jog kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi, tačiau tuo pačiu teikė prieštaringus parodymus, nurodydamas, kad jis buvo tik „popierinis“ (duomenys neskelbtini) direktorius, kad jo darbas buvo tik bendrauti su klientais ir pasirašinėti dokumentus, kad jis buvo įgaliojęs T. A. B. veikti (duomenys neskelbtini) vardu, kuris viską įmonėje tvarkė, tame tarpe ir įmonės buhalterinius reikalus, dėjo skelbimus į „autopliusą“, kad būtent įgaliotiniui T. A. B. jo brolis A. L. padavė iš nukentėjusiojo D. V. gautą 7000 eurų avansą už automobilį. T. A. B. pinigų jam neatidavė, todėl jis žalos nukentėjusiajam neatlygino. Be to, kaltinamasis aiškino, kad po preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pamatė, kad įmonė nepelninga ir buvo sunku ją valdyti būnant Danijoje, todėl įmonę (duomenys neskelbtini) pardavė 2023m. gegužės mėnesį R. S., kurį surado įgaliotinis T. A. B., o jis jo net nematė ir apie preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties vykdymą jam niekas nežinoma, pagal įgaliojimą viską tvarkė T. A. B. ir įgaliojimas nėra panaikintas. Be to, kaltinamasis akcentavo, kad jis iš D. V. teprašė 1000 Eur avanso, kad pats D. V. jam pasiūlė 7000 Eur.
Teismas, vertindamas, ar kaltinamojo M. L. veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, visų pirma pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad M. L. būtų iš tikrųjų pirkęs preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties reikalavimus atitinkantį automobilį, kad jis būtų užsakęs šį automobilį, sumokėjęs užstatą, sumokėjęs Jungtinėse A. V. pardavėjui pinigus už automobilį, bei kad jis būtų buvęs kraunamas transportavimui į Lietuvą. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. L. būtų sąžiningai vykdęs pasirašytą sutartį su nukentėjusiuoju D. V.. M. L., suprasdamas savo veiksmus, neužsakęs automobilio, neatlikęs nei užstato, nei viso apmokėjimo JAV pardavėjui, melagingai paskelbė internetiniame portale „Autoplius.lt“ apie parduodamą daužtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei skelbime nurodė telefono numerį, kuriuo suklaidino pagal melagingą skelbimą paskambinusį D. V., kuriam melagingai prižadėjo iki 2023-06-25 iš Jungtinių A. V. nupirktą ir parvežtą automobilį, nurodytą melagingame skelbime, parduoti už 14000 eurų. M. L. neketino vykdyti preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos su D. V., kadangi jokių realių veiksmų, kad sutartį įvykdytų, neatliko. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašas patvirtina, kad jokių mokėjimų preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties vykdymui iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitų nebuvo atlikta, priešingai, iš D. V. įmonėje buvo gautas 7000 Eur avansas, kurį M. L. tuoj pat pervedė į kitą įmonės sąskaitą ir davė nurodymą pinigus išgryninti. Nors teismo posėdžio metu M. L. teigė, kad jo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) užsiėmė automobilių prekyba, tačiau iš Valstybės įmonės registrų centro išrašo (1t., b.l. 92-94) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo automobilių prekyba. Nors automobilis dar nepriklausė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) M. L. jau nurodė D. V. tikslią datą, kada automobilis bus pargabentas į Lietuvą. Preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parduoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, transportuotą iš Jungtinių A. V.. Teismo vertinimu, M. L., neatlikęs jokių mokėjimų, realiai jokio automobilio neužsakęs, nenupirkęs, suprato, kad automobilis D. V. nebus pristatytas ir negali būti pristatytas. Nustačius minėtas aplinkybes, taip pat tai, jog (duomenys neskelbtini) direktoriui M. L. sumokėtas 7000 eurų avansas už automobilį pagal sudarytą civiliniais teisiniais santykiais grindžiamą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį grąžintas nebuvo, dėl tokio M. L. elgesio, teikiant melagingą informaciją dėl neva jau nupirkto Amerikoje automobilio, yra pagrindas pripažinti, kad M. L. sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties vykdyti net ir neketino ir akivaizdžiai elgėsi ne pagal jos turinį. Tai patvirtina tolesnis kaltinamojo elgesys po sutarties pasirašymo. Nustatyta, jog kaltinamasis M. L. sutarties vykdymo metu perleido įmonę (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui, vedančiam asocialų gyvenimo būdą, be nuolatinės gyvenamosios vietos, elgetaujančiam. Be to, iš Valstybės įmonės registrų išrašo matyti, kad 2023-06-22, prieš sutarties įvykdymo terminą, įmonei (duomenys neskelbtini) buvo inicijuotas likvidavimas. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajam D. V. bandant gintis civilinėmis teisinėmis priemonėmis jam padarytos 7000 Eur turtinės žalos atlyginimas būtų praktiškai neįmanomas. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamasis M. L., 2023-05-23 pardavęs įmonę (duomenys neskelbtini) , 2023-06-05 įsteigė naują įmonę Lietuvoje - G. A., ir yra šios įmonės direktorius. Todėl kaltinamojo teiginys, kad jam esant Danijoje buvo sunku valdyti įmonę (duomenys neskelbtini) ir dėl to pardavė šią įmonę, vertintinas kritiškai. Kaltinamojo teiginiai, kad jis nieko nesuprato, kad turėjo įgaliotinį ir buvo apgautas įgaliotinio, taip pat vertintini kritiškai. Akivaizdu, jog kaltinamasis turi patirties įmonių steigime ir jų valdyme, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, studijavo Danijoje auto vadybą ir buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų valdytojas, todėl jo aiškinimas, kad jis nieko nesuprato ir buvo apgautas įgaliotinio, vertintinas kritiškai. Kaltinamojo pateiktas jo, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, įgaliojimas T. A. B. tvarkyti abstrakčius, nekonkrečius įmonės reikalus yra niekur neregistruotas, todėl yra niekinis, ir nėra joks įrodymas apie T. A. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Kaltinamasis aplinkybę, kad iš D. V. gautas avansas – 7000 eurų buvo perduotas įgaliotiniui T. A. B., nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, šią aplinkybę patvirtino teisme tik kaltinamojo nepilnametis brolis A. L., kuris suinteresuotas padėti savo broliui išvengti atsakomybės, tokie šio liudytojo parodymai nepatvirtinti kitais bylos įrodymais. Teisme apklausti liudytoju T. A. B. nepavyko, kadangi šis asmuo su policijos pagalba nerastas ir neatvesdintas, o gyventojų registre nurodyta, jog šis asmuo yra deklaravęs išvykimą į užsienį. Kaltinamasis teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė apie įgaliotinį T. A. B. ir brolį A. L., tačiau tyrėja jam dariusi spaudimą ir šių jo parodymų neužrašiusi. Tačiau protokolo specialiame priede kaltinamasis savo ranka užrašė: „Man garsiai perskaityta, iš mano žodžių surašyta teisingai. M. L.“ ir pasirašė (2t., b.l.21). Tyrėja A. L. paneigė teismo posėdyje šiuos kaltinamojo teiginius. Pažymėtina, kad M. L., 2023-06-26 apklausiamas telefonu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. ir šiam tyrėjui nenurodė jokių aplinkybių apie įgaliotinį T. A. B. ir savo brolį A. L..
Teismas pagal nustatytas aplinkybes neturi pagrindo abejoti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius M. L., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai pažadėjo D. V. parduoti iš Jungtinių A. V. iki 2023-06-25 parvežtą automobilį, priklausantį pardavėjui (duomenys neskelbtini), už 14 000 eurų, ir, neketindamas savo įsipareigojimų vykdyti, 2023-02-28 pasirašė su D. V. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Bei pasirašė ir pateikė D. V. avansinį susitarimą ir sąskaitą-faktūrą dėl 7000 Eur avanso už minėtą automobilį sumokėjimo. D. V. 2023-02-28 pervedus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 7000 Eur avansą, M. L. per minėtą sutartyje nurodytą terminą nuo avanso sumokėjimo minėto automobilio nenupirko ir D. V. nepristatė, ir 7000 eurų avanso negrąžino, ir taip apgaulės būdu pasisavino D. V. priklausantį turtą - 7000 eurų pinigų sumą, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas.
Tai, kad M. L., priėmęs iš nukentėjusiojo 7000 Eur avansą, neatliko visiškai jokių veiksmų pagal sutartį, t. y. nepirko sutarto automobilio ir jo nepristatė, negrąžino už automobilį sumokėtų pinigų, taip nesilaikydamas jokių sutarties nuostatų, rodo, kad sandoris – preliminari pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudarytas dėl apgaulės ir yra niekinis, nes kaltinamasis M. L. neketino šia sutartimi sukurti iš sutarties kylančių teisių ir pareigų bei tokiu būdu apgavo nukentėjusįjį D. V. ir neteisėtai pasisavino jo pervestą 7000 Eur sumą. M. L. apgaulė sudarant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį pasireiškė būtent tuo, kad jis neketino vykdyti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, ko nukentėjusysis D. V. negalėjo žinoti, t. y. kaltinamasis apgavo nukentėjusįjį dėl savo ketinimų. Nagrinėjamu atveju civilinė sutartis (preliminari pirkimo – pardavimo sutartis) yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti, ir tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju klausimas, ar kaltinamojo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, nėra aktualus, nes nelaikytina, kad niekinio sandorio pagrindu tarp šalių, t.y. tarp pardavėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus M. L., ir pirkėjo D. V. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Kita vertus, net ir nustačius aplinkybę, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tai nepaneigia kaltinamojo M. L. veiksmų kaip nusikalstamų. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam D. V. bandant gintis civilinėmis teisinėmis priemonėmis jam padarytos 7000 Eur turtinės žalos atlyginimas būtų praktiškai neįmanomas, kas šiuo atveju sustiprina teismo išvadą dėl esminės apgaulės BK 182 straipsnio 1 dalies prasme panaudojimo prieš nukentėjusįjį sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.
Teismo vertinimu, visuma nurodytų aplinkybių, tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius M. L. iš tikrųjų automobilių ieškojimu, pirkimu ir pristatymu iš Jungtinių A. V. neužsiėmė, tačiau internetinėje erdvėje paskelbė melagingą skelbimą, jis nuo pat preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesilaikė jokių savo sutarties nuostatų, nuo pat pradžių nuosekliai melavo dėl automobilio pirkimo ir pristatymo nukentėjusiajam, negrąžino šių pinigų nukentėjusiajam. Kaltinamojo apgaulės pobūdis rodo, kad jau preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu kaltinamasis M. L. turėjo išankstinę tyčią veikti nusikalstamu būdu, įtraukiant nukentėjusįjį D. V. į tariamus civilinius teisinius santykius, taip pasisavinant iš jo automobilio pirkimui perduotus pinigus – 7000 eurų avansą. Šiuo atveju aplinkybė, kad M. L. apgaule sudarydamas preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su nukentėjusiuoju D. V., neketino jos vykdyti ir siekė pasisavinti iš nukentėjusiojo automobilio pirkimui skirtus pinigus, rodo esminę kaltinamojo apgaulę, nes žinodamas apie tai nukentėjusysis D. V. nebūtų sudaręs preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties ir pinigų nebūtų mokėjęs. Šio nusikalstamo kaltinamojo ketinimo nukentėjusysis negalėjo žinoti, todėl laikytina, kad jis turtinę žalą patyrė ne dėl neatidumo sudarant avansinį susitarimą ir preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, o dėl M. L. nusikalstamos veikos. (duomenys neskelbtini)
direktorius M. L. viešojoje erdvėje pateikė melagingą skelbimą, automobilio pardavimo aplinkybes nukentėjusysis D. V. su kaltinamuoju M. L. aptarė telefonu, sms žinutėmis, pasirašė avansinį susitarimą, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš pasirašant sutartį nukentėjusysis įsitikino M. L. asmens tapatybe, jam sukėlė pasitikėjimą, kad automobilį parduoda įmonė, todėl jis sumokėjo avansą už automobilį pavedimu. Šiuo atveju nukentėjusysis atliko įprastus ir pakankamus veiksmus sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurie jam jokio įtarimo nesukėlė ir akivaizdu, kad jokio itin nerūpestingo nukentėjusiojo elgesio, sudarant sutartį ir pervedant avansą už automobilį, šiuo atveju nėra.
Teismas, įvertinęs tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis M. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. K. M. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. V. priklausantį turtą – 7000 eurų pinigų sumą, tuo jam padarydamas turtinę žalą. Veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, su nukentėjusiuoju apgaule sudarant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, neketinant jos vykdyti.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Byloje yra L. L. prašymas perduoti jai pagal laidavimą sūnų M. L. jos atsakomybėn (2t. b.l.73-76). Teisme L. L. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Toks įvykis sūnaus gyvenime įvyko pirmą kartą. Praeitais metais gavo skambutį iš policijos, buvo paprašyta, kad sūnus atvyktų į policijos skyrių. Kai grįžo, jis papasakojo kas atsitiko. Jis sakė, kad atsitiko taip, jog į įmonę (duomenys neskelbtini) buvo pervesti pinigai už automobilį. Dabar jai yra žinoma, kad sūnus turėjo įmonę (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena Danijoje, ten mokėsi, septyni metai negyvena Lietuvoje. Jis pasakė, kad buvo paskirtas kaip įmonės direktorius ir turėjo įgaliotinį. M. tik pasirašinėjo dokumentus, o įgaliotinis atliko visus kitus veiksmus. Įmonė užsiėmė automobilių prekyba. Šį sūnaus poelgį smerkia, morališkai tai labai blogas poelgis. Prašo teismo sūnų M. L. perduoti jos atsakomybėn ir bylą nutraukti. Ji su sūnumi nuolatos kalbasi, bendrauja, sūnus labai gailisi, pergyvena dėl šito įvykio, supranta, kad tai buvo neapgalvotas poelgis. Ji užtikrina, kad žala bus atlyginta, M. yra dirbantis, padės sūnui. Apie 7000 Eur žalą sužinojo kai prasidėjo teismas. Abu jos sūnūs turi artimą ryšį, bendrauja, vyresnysis sūnus paprašė nuimti pinigus ir perduoti įgaliotiniui, mažasis sūnus taip ir padarė. Banko kortelė buvo palikta namuose, sakė, kad kita sąskaita neturėjo banko kortelės, dėl to ir reikėjo pervesti pinigus, kad galėtų išgryninti ir perduoti įgaliotiniui tolimesniems veiksmams. Išgryninti reikėjo, nes matomai buvo jų toks susitarimas. Šiuo metu sūnus gyvena Danijoje ir su juo bendrauja nuotoliniu būdu. Pagal išsilavinimą yra buhalterė-finansininkė, dirba UAB „M. T. LT“ kokybės vadybininke, yra ištekėjusi, turi du sūnus.
Nustatyta, kad būti laiduotoja pateikusi prašymą L. L. yra kaltinamojo M. L. mama, jos santykiai su sūnumi yra geri, ji su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu, kadangi sūnus septyni metai gyvena Danijoje, o L. L. gyvena Lietuvoje, P. J. dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (2t.b.l.110). L. L. nurodo, kad ji yra nebausta, neteista, yra įsitikinusi, jog yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir savo sūnui gali daryti teigiamą įtaką ir kontroliuoti, kad daugiau jos sūnus nenusikalstų. Teismas pažymi, jog vertinant ar laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali teigiamai veikti kaltinamąjį, svarbu yra tai, jog kaltinamasis gyvena Danijoje, todėl abejotina ar dėl atstumo, retų susitikimų L. L. galės tinkamai kontroliuoti sūnaus elgesį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi abejonių ar L. L. yra tinkamas asmuo būti laiduotoju, galintis teigiamai veikti kaltinamojo M. L. elgesį. Manytina, kad nagrinėjamu atveju, atleidus M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai neturės tinkamo auklėjamojo poveikio. Sprendžiant kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-329/2013).
K. M. L. pirmą kartą padarė nusikaltimą, jis iš esmės pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1d. 2p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, duomenų apie kaltinamojo naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus tyrimus byloje nėra. Iš visumos nustatytų aplinkybių yra pagrindas tikėti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau kaltinamasis M. L. neįvykdė reikalavimo bent iš dalies atlyginti ar pašalinti nukentėjusiajam D. V. padarytą 7000 eurų turtinę žalą, arba neįvykdė reikalavimo įsipareigoti žalą atlyginti, t.y. kaltinamasis nesusitarė su nukentėjusiuoju, kad padaryta žala bus atlyginta vėliau, t.y. jau atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nukentėjusysis D. V. teisme nurodė, kad jis nori visus savo pinigus atgauti iš karto, kad susitarimas jį tenkintų, jei kaltinamasis grąžintų pinigus per tam tikrą laiką, bet visą sumą per vieną kartą. Tik esant raštiškam kaltinamojo įsipareigojimui dėl žalos atlyginimo teismas gali jį patvirtinti ir įtraukti į nuosprendžio turinį. Kaltinamajam nevykdant teismo patvirtinto įsipareigojimo, tokiu atveju nukentėjusiojo prašymu galėtų būti išduotas vykdomasis raštas. Nesant raštiško kaltinamojo įsipareigojimo atlyginti žalą nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis visiškai atlygins padarytą žalą, nes iki šiol nepradėjo atlyginti žalos.
Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nėra visų privalomų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis M. L. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą. Baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam M. L. bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. L., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, bei į kitas nustatytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
K. M. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3d.), jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (2t.b.l.3-4,7-8). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr.XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023m. birželio 1d.) numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas, spręsdamas kaltinamojo bausmės individualizavimo klausimą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis turi darbą Danijoje, todėl sankcijoje nustatyta švelniausia bausmė - viešieji darbai jam neskirtina, be to ir nėra kaltinamojo sutikimo dirbti viešuosius darbus. Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę - baudą, nustatytą už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kurios dydis nustatytinas artimas nustatytam šios bausmės minimumui už nesunkų nusikaltimą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t.b.l.23-26) iki nuosprendžio įsiteisėjo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Byloje nukentėjusysis D. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7000 eurų turtinės žalos atlyginimo (1t.b.l.4-5;2t.b.l.59). Civilinis ieškinys įrodytas. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, turtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo M. L. nusikalstamais veiksmais ir yra visiškai neatlyginta, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.256 straipsnis). Iš kaltinamojo M. L. nukentėjusiojo D. V. naudai priteistinas 7000 Eur turtinės žalos atlyginimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 52 MGL, t.y. 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad 52 MGL (2600 Eur) bauda turi būti sumokėta per 2 mėn. (du mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje; (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo“ banke (iki 2024-01-31 UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.