Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. B., T. S. dėl administracinių teisės aktų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir žemės sklypų grąžinimo valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų, t. y. į bylos nagrinėjimą neįtraukęs jos kaip atsakovo T. S. sutuoktinės ir pažeidė CPK 266 straipsnio įtvirtintą draudimą spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas panaikino pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu santuokos metu buvo įgyti žemės sklypai, tai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl sutuoktinių prievolė vykdant priimtą teismo sprendimą yra solidari. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 7 d., pradėtas vykdyti, todėl nuo šios dienos atsirado solidarios pareigos įvykdyti prievolę. Pažymėjo, kad teismas neteisingai padarė išvadas dėl atsakovės L. B. padaryto nusikaltimo, dėl kurio Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminui, be to, nepagrįstai pripažino egzistuojant CK 4.96 str. 2 d. numatytų sąlygų buvimą ir neteisėtai ginčo sklypus valstybei grąžino pagal daiktinės teise normas (vindikaciją). Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi Nr. 3K-3-149/2011 suformuluota teisės taikymo praktika, nes bylų aplinkybės dėl nusikaltimo fakto egzistavimo nebuvo analogiškos. Be to, teismas nesivadovavo išnagrinėtomis analogiškomis bylomis, kuriose panaikinus administracinius teisės aktus, buvo taikyta restitucija, priteisiant ekvivalentą pinigais (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1221-368/2011).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias bažnytinės santuokos sukeliančias pasekmes, todėl nepagrįstai sprendė dėl ginčo turto teisinio statuso bei iš jo kylančių prievolių;Nebuvo įvertintos aplinkybės, kad bylą prokuroras, gindamas viešą interesą, procesiniuose dokumentuose, o teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, neįtraukė pareiškėjos. Apie atsakovo T. S. sudarytą santuoką buvo žinoma (apklausoje ikiteisminio tyrimo metu T. S. kaip liudytojas nurodė, kad yra vedęs), todėl pareiškėja turėjo būti informuota apie prasidėjusį teismo procesą. Tuo tarpu teismo išvados apie tai, kad pareiškėja galėjo ir turėjo žinoti apie prasidėjusį procesą pagrįstos prielaidomis;Teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad pareiškėjos įtraukimas į bylos nagrinėjimą neturės reikšmės materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui. Teismo išvados dėl CK 4.96 str. 2d. numatytų sąlygų taikymo ginčo atveju, be pagrindo grindžiamos aplinkybe dėl atsakovės L. B. padarytos nusikalstamos veikos, kadangi baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta suėjus senačiai, kaltumo ir nusikalstamos veikos padarymo faktas nebuvo sprendžiamas. Teismas turėjo remtis aplinkybe, kad nuosavybės teisė buvo atkurta nesąžiningai ir taikant restituciją atlyginti didžiausią turto vertę pagal CK 6.147 str. 2 d.;Teismas be pagrindo neatsižvelgė į ginčo klausimu suformuotą teismo precedentą – Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriame analogišku atveju, taikant restitucija savininkui buvo priteistas ekvivalentas pinigais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą trijų mėnesių terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, nusprendė dėl jos teisių ir pareigų, neįtraukus jos į bylos nagrinėjimą. Kaip jau minėta, viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad jai solidariai su sutuoktiniu – atsakovu T. S., pasekmės, t. y. prievolė, atsiranda nuo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo įsiteisėjimo – 2013 m. lapkričio 7 d., nuo kurio pradedamas CPK 368 str. 1d. nustatyti 3 mėnesių termino skaičiavimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjęs, kad nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija, ir įvertinęs bylos duomenimis nustatytas aplinkybes (pareiškėja yra atsakovo sutuoktinė, gyvena kartu ir vedą bendrą ūkį, ginčo turtas – pagrindinis šeimos pajamų šaltinis) padarė tikėtiną išvadą, kad pareiškėja apie teisminį procesą žinojo, turėjo galimybę įstoti į teisminį procesą ir pareikšti savo nuomonę. Nors teismas padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjos galimybės sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą anksčiau nei įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimas, tačiau detaliau nenagrinėjo ir nepasisakė dėl šių aplinkybių sužinojimo ar turėjimo sužinoti momento. Kaip jau buvo minėta, šio termino nustatytas yra svarbus sprendžiant CPK 368 straipsnio 1 dalies termino eigos nustatymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi ginčo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas. Pareiškėjos sutuoktiniui – atsakovui T. S. nutartis išsiųsta 2011 m. gruodžio 6 d., arešto aktų registrui – 2011 m. gruodžio 8 d. Kaip žinia Nekilnojamojo turto ir turto arešto aktų registro duomenys yra vieši (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d., Turto areštų aktų registro įstatymo 5 str. 1, 2 d.), gali būti žinomi ir prieinami suinteresuotiems asmenims, todėl pareiškėja būdama rūpestinga ir atidi turto bendraturtė neabejotinai nuo turto arešto išviešinimo fakto jau turėjo ir galėjo sužinoti apie galimą teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taigi ir apie vykstantį teisminį procesą, o apie byloje priimtą teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, neįtraukus jos į bylos nagrinėjimą, pareiškėjai turėjo būti žinoma nuo šio sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. kovo 26 d. Vadinasi, CPK 368 straipsnio 1dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti eiga prasidėjo nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. kovo 26 d. Įvertinus tai, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas 2014 m. vasario 6 d., nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas buvo praleistas. Kaip žinia pagrindas atnaujinti praleistą terminą yra svarbios priežastys, kurias ginčo šalis turi nurodyti teismui (CPK 78 str.), praleidusiai terminą ginčo šaliai tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.), tačiau teismas gali terminą atnaujinti savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad praleistas dėl svarbių priežasčių. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d., 7 str. 2 d.). Asmuo, nesidomėdamas ar nepakankamai domėdamasis savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats atsakingas. Šiuo atveju, pripažinus, kad pareiškėja, turėdama ir galėdama žinoti apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, elgėsi pasyviai, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, teisę ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus teismine tvarka įgyvendino aplaidžiai, toks delsimas nėra pateisinamas, todėl negali būti ginamas. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal bylos medžiagą teismui nebuvo pagrindo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis (CPK 78 str.). Kaip žinia CPK 368 straipsnyje nustatyto termino pažeidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1894/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus apžvalga 2007 m. vasario 22 d. ,,Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, 4 p.), todėl pirmosios instancijos teismui, nenagrinėjant prašymo iš esmės, nustatyto termino praleidimas buvo pakankamas pagrindas atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismo sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl bažnytinės santuokos teisinių pasekmių ir nuosavybės teisinio statuso. Kaip žinia, tik į apskaitą įtraukta bažnytinė santuoka sukelia teisines pasekmes (CK 3.304 str., 3.88 str., 3.85 str., 3.84 str.), t. y. pasikeičia turto teisinis rėžimas į bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, atitinkamai viešajame registre įregistruojant įrašą – bendroji jungtinė nuosavybė arba šeimos turtas.

Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde pareiškėja savo materialiųjų teisių ir pareigų pažeidimą įrodinėja keldama klausimą dėl priimto teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo netinkamai taikant CK 4.96 str. 2 d. numatytas sąlygas, nukrypimą nuo formuojamos teismų praktikos analogiškuose ginčuose (pvz.: Šiaulių apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1221-368/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytais argumentais iš esmės apeliuojama į galimai neteisingą teisės aiškinimą ir taikymą byloje, t. y. galimą teisės taikymo klaidą. Toks proceso atnaujinimo pagrindas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tačiau tam būtina sąlyga, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju, byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti dėl galimo proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako plačiau dėl CK 4.96 str. 2 d. numatytų sąlygų aiškinimo ir taikymo.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjos sutuoktinis T. S. civilinėje byloje buvo atsakovas, taigi jam neabejotinai turėjo būti žinoma apie galimą pareiškėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau teismo neprašė sutuoktinės įtraukti į bylą bendraatsakove, be to, apeliacinio skundo negrindė sutuoktinės teisių galimu pažeidimu, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto įtvirtintu absoliučiu negaliojimo pagrindu, atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašė tenkinti pareiškėjos – sutuoktinės, prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo paduotas po to, kai Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti atsakovo T. S. kasacinį skundą (Nr. CIK-47/2014), t. y. po to kai buvo išnaudotos visos procesinės galimybės skųsti teismo sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos siekis atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje vertintinas kaip priemonė vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą.

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą.