- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-967-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00429-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo finance“
- Atsakovas
- L. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo finance“ ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. A. prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 5 940,22 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 407,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. gruodžio 15 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 21,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 940,22 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.); 4) 752,77 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 5,30 Eur kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 15 d.); 6) 21,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo sumą (5 940,22 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 8) 160,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, buvo įteikti 2021 m. sausio 28 d., procesinius dokumentus atsakovo vardu priėmė mama D. A. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „Neo finance“ iš atsakovo L. A.: 1) 5 940,22 Eur negrąžintą kreditą; 2) 407,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 15 d.); 3) 218,73 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.); 4) 21,00 procento negautas pajamas (nuostolius), nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. vasario 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) nuo tą mėnesį pagal sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 5) 749,91 Eur tarpininkavimo mokesčio; 6) 5,30 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 15 d.); 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 321,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 21 d..) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K297817364 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą – vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitoje dalyje ieškinio netenkino.
4. Dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (ieškinio 1 ir 2 reikalavimai). Teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą ir palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 5 940,22 Eur negrąžinto kredito ir 407,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 15 d.).
5. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (ieškinio 3 reikalavimas). Teismas darė išvadą, jog ieškovė prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį, iš kurių tik skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovas savo kaltės neginčijo, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismas nurodė, jog ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro negautos pajamos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Teismas darė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (2021 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, todėl priteisiant nuostolius tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Be to, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKI) 17 straipsnis).
7. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą šioje dalyje teismas tenkino iš dalies sekančiai – iš atsakovo ieškovei priteisė 218,73 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus taikant sutartinę 21,00 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 940,22 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.) (5 940,22 Eur negrąžinta kredito dalis × 21,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 64 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos) ir 21,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 21,00 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. vasario 18 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: nuo 2021 m. vasario 18 d. – 5 036,01 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 4 865,36 Eur; 2021 m. balandžio 10 d. – 4 691,73 Eur; 2021 m. gegužės 10 d. – 4 515,06 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 4 335,30 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 4 152,39 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 3 966,28 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 3 776,91 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 3 584,23 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 3 388,18 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 3 188,69 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 2 985,71 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 2 779,18 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 2 569,04 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 2 355,22 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 2 137,66 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 1 916,29 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 1 691,05 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 1 461,86 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 1 228,66 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 991,38 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 749,95 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 504,30 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 254,37 Eur (CPK 73 straipsnio 3 dalis, Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: 2020 m. lapkričio 10 d. Nr. e2A-1595-924/2020, 2021 m. sausio 11 d. Nr. e2A-22-230/2021).
8. Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo (ieškinio 4 reikalavimas). Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 752,77 Eur tarpininkavimo mokestį. Iš šalių sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio – 9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos (Sutarties 5.3.1. punktas), apskaičiuojamas Sutarties 5.3.2. punkte nustatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 768,57 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 00,00 Eur. Taigi, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 768,57 Eur. Ši suma kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Ieškovė pateikė skaičiavimus, jog atsakovas sumokėjo 18,66 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 749,91 Eur (768,57 Eur – 18,66 Eur), o kitoje dalyje reikalavimo netenkino, nes byloje nepateikti įrodymai dėl jo dydžio pagrįstumo (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).
9. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (ieškinio 5 reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ieškovės reikalavimą priteisti 5,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 15 d.), tenkino visiškai.
10. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio 6 reikalavimai). Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 21,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 940,22 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio ir reikalavimą šioje dalyje atmetė (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis, 2018 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
11. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (ieškinio 7–9 reikalavimai.) Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – iš atsakovo ieškovei – 300,00 Eur (160,00 Eur žyminis mokestis + 200,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) / 6 × 5).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo L. A. 21,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 940,22 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.); 2) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui AB „NEO Finance“ iš atsakovo L. A. 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo L. A. 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo L. A. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
12.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
12.3. Teismas sprendime nepagrįstai pakeitė apeliantės ieškinyje taikyta negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 21,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 940,22 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 10 d.
12.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ su atsakovu L. A. 2020 m. liepos 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K297817364 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 6 000,00 Eur vartojimo kreditą 30 mėnesių terminui. Atsakovas taip pat prisiėmė pareigą mokėti 21,00 procentų dydžio metines palūkanas (mokama visa palūkanų suma – 1 763,40 Eur), 768,57 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. sausio 10 d. Atsakovui nevykdant Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. gruodžio 9 d. raštu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. vienašališkai nutraukė sutartį bei kreipėsi į teismą dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų, tarpininkavimo mokesčio ir kompensacinių palūkanų priteisimo.
Dėl negautų pajamų
17. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 21,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 940,22 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 218,73 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 21,00 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 940,22 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 17 d.) ir 21,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 21,00 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. vasario 18 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Taigi, apylinkės teismas šį reikalavimą skaičiavo pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai.
18. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Apeliantės teigimu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 21,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 940,22 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 10 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma, kuri buvo nurodyta Sutarties grafike. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytą apeliantės argumentą, daro išvadą, kad jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovo sutartinei atsakomybei, nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių skundžiamose dalyse, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perskaičiavimo
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad netenkinamas apeliacinis skundas, netenkina ir ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
25. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad ieškinio materialinio reikalavimo patenkinimas keistinas, apeliaciniame skunde teigia, jog turi būti perskaičiuojamos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.