- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- e2-4834-994/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl nepagrįstai pervestų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (e. b. l. 1-4), prašydamas įpareigoti atsakovą AB „Swedbank“ grąžinti 219,12 Eur sumą, pervestą kaip socialinio draudimo senatvės pensiją į mirusiojo F. T. sąskaitą be pagrindo, nes nurodyta suma pervesta jau po pensijos gavėjo mirties, laiku negavus informacijos apie jo mirtį. Ieškinyje nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2013-01-28 sprendimu Nr. PE SP1-973 nuo 2012-10-13 iki gyvos galvos paskyrė valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kurią kiekvieną mėnesį pervesdavo į F. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Pažymi, kad F. T. mirė 2015-06-10, tačiau duomenys apie jo mirtį Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašyti tik 2015-07-31. Neturėdamas duomenų apie F. T. mirties faktą, ieškovas 2016-07-02 nepagrįstai pervedė į F. T. sąskaitą 219,12 Eur valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31. Gavęs informaciją apie F. T. mirtį, ieškovas 2015-08-03 sprendimu Nr. PE SP3-9854 nusprendė pastarajam nutraukti senatvės pensijos mokėjimą nuo 2015-08-01. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į atsakovą, prašydamas 219,12 Eur sumą grąžinti ieškovui, tačiau atsakovas nurodė, kad lėšos iš sąskaitos išmokamos tik teisėtiems įpėdiniams, o tretiesiems asmenims tik pagal teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Per teismo nustatytą terminą atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (e. b. l. 25-27), kuriame nurodo, kad neprieštarauja ieškovo reikalavimui įpareigoti AB „Swedbank“ nuo mirusiojo F. T. sąskaitos nurašyti ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sąskaitą pervesti 219,12 Eur. Pažymi, kad vadovaujantis banko sąskaitą reglamentuojančiomis CK nuostatomis akivaizdu, kad atsakovas nėra kliento sąskaitoje esančių lėšų savininkas, t. y. mokėtojams pervedant pinigines lėšas į banko kliento sąskaitą, atsakovas atlieka šių lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, bet netampa šių lėšų savininku. Lėšos iš sąskaitos nurašomos kliento nurodymu, teismo sprendimo pagrindu, taip pat kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais. Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas įgytų pareigą nurašyti lėšas iš mirusiojo F. T. sąskaitos ir pervesti jas į ieškovo sąskaitą tik tokiu atveju, jeigu būtų atitinkamas teismo sprendimas. Bylinėjimosi išlaidų klausimą prašo išspręsti atsižvelgiant į atsakovo elgesį bylinėjimosi metu, t. y. į tai, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje gali atsirasti ne dėl AB „Swedbank“ veiklos, o tik todėl, kad ieškovas per vėlai gavo informaciją apie F. T. mirtį ir į jo sąskaitą pervedė lėšas. Kadangi atsakovas privalo vykdyti CK 6.922 straipsnio reikalavimus, be teismo sprendimo pervesti ieškovui ieškovo prašomų lėšų nėra teisinės galimybės.
Trečiasis asmuo V. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, bylos dalyviams neišreiškus prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (e. b. l. 31-32).
Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-01-28 sprendimu Nr. PE-SP1-973 „Dėl Valstybinės socialinės draudimo senatvės pensijos skyrimo F. T.“ pensijos gavėjui F. T. buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2012-10-13 iki gyvos galvos (e. b. l. 10). Mokėtina Senatvės pensijos suma apskaičiuota vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (e. b. l. 9). Iš 2015-07-30 išduoto mirties įrašo kopijos Nr. 3736 matyti, kad F. T. mirė 2015-06-10 (b. l. 15). Iš Išrašo iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro apie mirtį matyti, kad duomenys apie F. T. mirtį gauti 2015-07-31 (e. b. l. 12 ).Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro 2016-10-14 duomenimis, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduodamas mirusiojo įpėdinei pagal įstatymą – pusseserei V. P. (e. b. l. 19). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-08-03 sprendimu Nr. PE-SP3-9854 „Dėl F. T. senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“, F. T. senatvės pensijos mokėjimas nuo 2015-08-01 nutrauktas, kadangi pensijos gavėjas mirė. Sprendime nurodyta, kad 219,12 Eur senatvės pensija išmokėta iki 2015-07-31 (e. b. l. 13). Iš 2016-11-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 3-ojo poskyrio išmokos gavėjo (F. T.) asmeninės kortelės 3 dalies išrašo taip pat matyti, kad 219,12 Eur senatvės pensija išmokos gavėjui išmokėta iki 2015-07-31 (e. b. l. 11).
Byloje neginčytinai nustatyta, jog vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, F. T. 2015-06-10 mirus, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija į jo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 negalėjo būti pervedama. Esant šioms aplinkybėms, seka loginė išvada, jog išmokos pervestos F. T. po jo mirties, nei jam, nei jo įpėdiniams nepriklauso, kadangi ginčo piniginės lėšos į F. T. sąskaitą buvo pervestos po jo mirties, t. y. pasibaigus socialinio draudimo teisinių santykių subjektiškumui, dėl ko kyla pareiga išspręsti jų grąžinimo klausimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-376-415/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014-09-10 nutartis c. b. Nr. 2A-294-553/2014, 2015-10-12 nutartis c. b. Nr. 2A-2470-603/2015, 2015-10-23 sprendimas c. b. Nr. e2-32262-910/2015).
Pagal CK 6.913 straipsnio nuostatas, bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento atidarytą sąskaitą vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos, bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimą ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra apribojimus. CK 6.922 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lėšos iš kliento sąskaitos nurašomos kliento nurodymu. Be kliento nurodymo lėšos gali būti nurašomos teismo sprendimu, taip pat kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 str. 2 d.). Atsižvelgiant į CK 6.922 straipsnio nustatytus lėšų nurašymo iš sąskaitos pagrindus, darytina išvada, jog pirmenybė taikoma kliento nurodymui ir tik išimtiniais atvejais lėšos gali būti nurašomos teismo sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, jog AB „Swedbank“ nėra įgijęs nuosavybės teisės į mirusiojo F. T. banko sąskaitoje esančias lėšas, tačiau vadovaudamasis CK 6.922 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, atsakovas pagrįstai atsisakė nurašyti pinigines lėšas iš F. T. sąskaitos be kliento, jo įpėdinių nurodymo ar teismo sprendimo ir jas grąžinti ieškovui. Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytų ir tarp šalių neginčytinų faktinių aplinkybių visumą, kad atsakovas (bankas) nėra kliento sąskaitoje esančių lėšų savininkas, o tik atlieka lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, šios piniginės lėšos nepriklauso mirusiojo F. T. įpėdiniams, vadovaujantis CK 6.922 str. 2 d. nuostatomis, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą nurašyti mirusiojo F. T. sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurias ieškovas pervedė pensijos gavėjui po jo mirties bei jas grąžinti ieškovui.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo sumos. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Ieškinys pareikštas 219,12 Eur sumai, todėl už jį mokėtinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Pažymėtina tai, kad CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir įvertinęs tai, kad bylinėjimosi išlaidas lėmė ne atsakovo AB „Swedbank“ veiksmai, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo į valstybės biudžetą teismas nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą akcinę bendrovę „Swedbank“, kodas 112029651, nurašyti nuo mirusiojo F. T., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, 219,12 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų 12 ct) sumą ir grąžinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, kodas 191683350.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.