- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-2470-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43007-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė (pran.)
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą „Swedbank“, AB grąžinti VSDFV Kauno skyriui be teisinio pagrindo įgytas A. A. banko sąskaitoje esančias lėšas – 14025,14 Lt (4061,96 EUR) bei nuo šios sąskaitos nurašytus mokesčius – 57 Lt (16,51 EUR).
Nurodė, kad A. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus Jonavos skyriuje buvo mokama nuo 1980 m. paskirta ir Jonavos rajono skyriaus 1996-01-28 perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Pensija, remiantis A. A. 2007-03-26 prašymu, kas mėnesį buvo pervedama į jos sąskaitą banke AB „Swedbank“. 2011-04-22 A. A. mirė. Duomenys apie jos mirties faktą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą buvo įvesti tik 2014-07-24 pagal Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade pateiktą ir 2014-07-23 gautą Kaliningrado srities civilinės metrikacijos skyriaus sudarytą mirusių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą. Kadangi ieškovas pavėluotai sužinojo apie A. A. mirtį, pensijos mokėjimas nebuvo laiku nutrauktas ir per laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2014-07-31 į jos sąskaitą be teisinio pagrindo buvo pervesta 24649,56 Lt senatvės ir 2702,00 Lt našlių pensija, viso 27351,56 Lt dydžio suma. Atsakovas 2014-08-28 raštu ieškovą informavo, kad A. A. banko sąskaitos, į kurią buvo pervedamos minėtos socialinio draudimo išmokos, 2014-08-28 pabaigos likutis – 14025,14 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad tarp „Swedbank“, AB ir A. A. 2007-03-06 buvo sudaryta fizinio asmens banko sąskaitos sutartis. Kliento sąskaitoje esančios lėšos nėra „Swedbank“, AB, nuosavybė, bankas tik atlieka lėšų įskaitymą, nuosavybės teisės į lėšas neįgyja, todėl nėra tinkamu atsakovu šioje byloje. Banko sąskaitos savininkui mirus sąskaitos blokuojamos, o esančios ar po mirties įskaitytos lėšos išmokamos tik paveldėjimo liudijime nurodytiems įpėdiniams. Taip pat ieškovas nėra tarp „Swedbank“, AB ir A. A. sudarytos fizinio asmens banko sąskaitos sutarties šalis ir nėra A. A. turto paveldėtojas, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo grąžinti mokestį už klientui suteiktas banko paslaugas (metiniai kortelės aptarnavimo mokesčiai).
Trečiasis asmuo atliepime nurodė, kad neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir neturėtų būti traukiama į bylą kaip ginčo santykio dalyvis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas pagal šalių procesinius dokumentus ir rašytinius įrodymus nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius A. A., a.k. 4252070223, mokėjo valstybinė socialinio draudimo senatvės pensiją, kuri A. A. 2007-03-26 prašymu, kas mėnesį buvo pervedama į jos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ (b.l. 9-11) A. A. 2011-04-22 mirė (b.l.12). Duomenys apie jos mirtį į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įvesti 2014-07-24 pagal Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade pateiktus duomenis (b.l.25). 2014-08-04 VSDFV Kauno skyriaus sprendimais Nr.PE-SP4-223 ir Nr.PE-SP4-224 atitinkamai buvo nustatyta 2702,00 Lt dydžio A. A. našlių pensijos permoka ir 24649,56 Lt senatvės pensijos permoka, iš viso 27351,56 Lt. Atsakovas 2014-08-28 raštu ieškovą informavo, kad A. A. banko sąskaitos, į kurią buvo pervedamos minėtos socialinio draudimo išmokos, 2014-08-28 pabaigos likutis – 14025,14 Lt (b.l. 27-30). Iš banko pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog po A. A. mirties iš sąskaitos buvo išgryninta 13270,00 Lt suma, taip pat nuskaičiuota 57,00 Lt banko administravimo mokesčių. Testamentų registro duomenimis 2014 m. spalio 14 d. registre nėra įregistruotų A. A. palikimo priėmimo faktų (b.l. 26) Ieškovas 2014-11-07 raštu Nr. (2.47)S-73376 kreipėsi į atsakovą AB „Swedbank“, prašydamas grąžinti banko sąskaitoje esančias lėšas – 14025,14 Lt lėšas (b.l.31-32). Atsakovas 2014-11-13 raštu Nr. SR/14-32003 atsisakė grąžinti pervestas lėšas, nurodydamas, jog neturi teisinio pagrindo patenkinti VSDFV prašymo, nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo ieškovas gali reikalauti iš mirusio sąskaitos savininko įpėdinių (b.l.33). Teismas taip pat nustatė, jog vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 str. 3 d., A. A. mirus (2011-04-22) nuo 2011 m. gegužės mėnesio pensijai jai nebegalėjo būti mokama, A. A. civilinis teisnumas yra išnykęs (CK. 2.2 str.). Teismas konstatavo, jog VSDFV į A. A. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ įmokėtų lėšų bankas nėra įgijęs, todėl jo atžvilgiu ieškinys negali būti tenkinamas, nes jis neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CPK 185). Ieškovas reikalavimą dėl šių lėšų grąžinimo turi teisę reikšti ne atsakovui, o A. A. įpėdiniams. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad iš A. A. sąskaitos išrašo matyti, kad dalis ieškovo pervestų lėšų po A. A. mirties iki tol kol banko sąskaita buvo užblokuota, buvo panaudota (laikotarpiu nuo 2011-05-23 iki 2012-12-03) buvo išgryninta 13270,00 Lt suma (b.l.28-30), sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad A. A. įpėdinių nėra. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad paskutinė A. A. gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Į bylą pateikti duomenys tik apie tai, kad įpėdiniai nepriėmė palikimo pagal Lietuvos teisę, tačiau nėra įrodymų, kad A. A. palikimas nebuvo priimtas pagal Rusijos Federacijos teisę (CK 1.62 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismas, priimdamas 2015-03-13 sprendimą, netinkamai aiškino ir banko AB „Swedbank“ nurašytų administravimo išlaidų įgijimo teisėtumą. A. A. buvo sudariusi banko sąskaitos sutartį su banku AB „Swedbank, kuri remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimu, yra finansinių paslaugų sutartis. Kadangi A. A. (klientas) mirė 2011 m. balandžio 22 d., jos civilinis teisnumas yra išnykęs (LR Civilinio kodekso 2.2 str.), .t.y., ji nebegali būti teisinių santykių subjektu. Kadangi po jos mirties niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.723 str. 1 d., t.y., paslaugų teikimui po kliento mirties tapus neįmanomam ar beprasmiškam, sutartis nutrūksta. Pagal Fizinio asmens banko sutarties sąlygų 9.4 p. nutraukus sutartį, sąskaitoje esantis lėšų likutis pervedamas į Banko vidines sąskaitas. Akivaizdu, kad po A. A. mirties ir nesant jos teisių ir pareigų perėmėjų, AB „Swedbank“ lieka vienintelis subjektas galintis disponuoti A. A. sąskaitoje esančiomis lėšomis. Po A. A. mirties pervestos lėšos nepriklausė mirusiajai, šios lėšos yra VSDFV Kauno skyriaus nuosavybė. Atsakovas bankas AB „Swedbank“ gavo pinigus – 16,51 Eur (57,00 Lt) nuskaičiuotų banko administravimo mokesčių. Nors pagal Fizinio asmens banko sąskaitos sutarties sąlygas bankas AB „Swedbank“ turėjo teisę gauti atlygį už teikiamas paslaugas, tačiau po klientės mirties, pasibaigus sutarties galiojimui, bankas nuskaitydamas mokesčius iš VSDFV Kauno skyriui nuosavybės teise priklausančių lėšų, nepagrįstai praturtėjo VSDFV Kauno skyriaus sąskaita. Teismas, atmesdamas VSDFV Kauno skyriaus ieškinį, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nustatydamas, kad ieškovas reikalavimą dėl šių lėšų grąžinimo turi reikšti ne atsakovui, o A. A. įpėdiniams. A. A. turtinių teisių ir pareigų perėmėjų nėra, be to, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos, pensijų sumos išmokėtos po pensijos gavėjo mirties nepriklauso pensijos gavėjui, jos nelaikytinos palikimu ir negali būti pripažintos paveldėjimo objektu. Taigi šiuo atveju jokio paveldėtino A. A. turto nėra ir valstybės pareiga priimti mirusiųjų palikimą neatsiranda.
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas iš esmės nurodė analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovas nėra įgijęs jokio apelianto turto. Taip pat, nors apelianto nurodomame Vilniaus apygardos teismo sprendime c.b. Nr. 2A-294-553/2014 pasisakyta, jog turtas (išmokos) pervestos po asmens mirties nelaikytinos palikimu ir negali būti pripažintos paveldėjimo objektu, tačiau nepasisakyta, jog mirusiojo turto paveldėtojai negali paveldėti prievolės dėl nepagrįsto praturtėjimo. Bet kuriuo atveju, atsakovas nėra paveldėjimo teisinių santykių dalyvis ir nėra įgijęs nuosavybės į mirusiosios lėšas. Pažymėjo, kad pateikus mirties liudijimą mirusiosios sąskaita ir kitos banko paslaugų teikimo sutartys buvo užblokuotos, o sąskaita uždaroma teisėtų paveldėtojų prašymu. Jei sąskaitoje yra piniginių lėšų, jos sąskaitoje laikomos tol, kol nesikreipia įpėdiniai. Nors sąskaita ir kitos banko paslaugų teikimo sutartys buvo užblokuotos tik gavus ieškovo raštą apie A. A. mirtį, A. A. sąskaita nėra uždaryta. Ieškovas nėra banko ir jo klientės sutarties šals, nėra jos turto paveldėtojas, todėl nepagrįstai prašo grąžinti mokestį už klientui suteiktas banko paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja, tačiau pasisako dėl juridinio ieškinio pagrindo ir procesinių bei materialinių normų taikymo.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 str. 3 d., A. A. mirus (2011-04-22) nuo 2011 m. gegužės mėnesio pensijai jai nebegalėjo būti mokama. Esant šioms aplinkybėms, seka loginė išvada, jog išmokos, pervestos A. A. po jos mirties, nei jai, nei jos įpėdiniams nepriklauso, dėl ko kyla pareiga jas grąžinti ieškovui. Visgi sutiktina su atsakovo pozicija, jog atsakovas nėra paveldėjimo teisinių santykių dalyvis ir nėra įgijęs nuosavybės į mirusiosios lėšas, todėl pagrįstai be kliento nurodymo atsisako nurašyti lėšas iš sąskaitos (CK 6.922 str. 1 d.). Nesant žinių apie mirusiosios įpėdinius ir palikimo priėmimą, ieškovas neturi galimybių kreiptis į juos dėl nepagrįstai išmokėtų išmokų grąžinimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio netenkinus, susiklostytų tokia teisinė situacija, jog esant aiškioms faktinėms aplinkybėms, iš esmės pripažinus ieškovo teisę į mirusiosios sąskaitoje esančias pinigines lėšas, ieškovo teisės nebūtų apgintos, vien todėl kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neteisingai kvalifikuoja šalių santykius bei remiasi netinkamu juridiniu pagrindu.
Bet kurio asmens kreipimosi į teismą tikslas yra siekis, kad būtų apginta šio asmens (įstatymo nustatytais atvejais ir kitų asmenų) pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad teismas galėtų suinteresuoto asmens atitinkamą prašymą išnagrinėti ir išspręsti, šis prašymas turi būti pateiktas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatyme detaliai reglamentuotas suinteresuoto asmens – ieškovo kreipimasis į teismą, t. y. ieškinio turinys. Ieškinys, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų šių dokumentų formai ir turiniui, turi atitikti ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (causa petendi; causa materialis; causa actionis). Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.).
Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis.
Kaip teisingai nurodo pirmos instancijos teismas, pagal CK 6.913 str. nuostatas, bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento atidarytą sąskaitą vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos, bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimą ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra apribojimus. CK 6.922 str. 1 d. nustatyta kad lėšos iš kliento sąskaitos nurašomos kliento nurodymu. Be kliento nurodymo lėšos gali būti nurašomos teismo sprendimu, taip pat kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į CK 6.922 str. nustatytus lėšų nurašymo iš sąskaitos pagrindus, darytina išvada, jog pirmenybė taikoma kliento nurodymui ir tik išimtiniai atvejais lėšos gali būti nurašomos teismo sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kurių šalys iš esmės neginčija, į tai, kad teismas nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo, sprendžia jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies vadovaujantis CK 6.922 str. 2 d. ir nurašyti mirusiosios sąskaitoje likusias pinigines lėšas, susidariusias ieškovui nepagrįstai mokant mirusiajai išmokas, ir grąžinti jas ieškovui.
Visgi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja grąžinti mokestį už klientui suteiktas banko paslaugas (57 Lt). Kaip nustatyta byloje, sąskaita ir kitos banko paslaugų teikimo sutartys buvo užblokuotos tik gavus ieškovo raštą apie A. A. mirtį, tačiau A. A. sąskaita nėra uždaryta. Byloje nėra duomenų, jog mokestis už klientui suteiktas banko paslaugas buvo nuskaičiuotas nepagrįstai, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jis neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CPK 185).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą dalyje dėl 14025,14 Lt (4061,96 EUR) dydžio piniginių lėšų nurašymo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti „Swedbank“, AB, j.a.k. 112029651, nurašyti nuo mirusiosios A. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, 4061,96 EUR (14025,14 Lt) sumą ir pervesti ją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, j.a.k. 188677437.“
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.