Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl be pagrindo pervestų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą AB „Swedbank“ grąžinti 522,34 Eur sumą, pervestą kaip valstybinio socialinio draudimo pensija į N. P. sąskaitą be pagrindo, nes nurodyta suma pervesta jau po pensijos gavėjos mirties, laiku negavus informacijos apie jos mirtį.

Ieškinyje nurodyta, kad socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius iki 2010-06-30 mokėjo valstybinę socialinio draudimo pensiją (toliau – pensija) N. P., pervedant ją į AB „Swedbank“ atsiskaitomąją sąskaitą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyriuje nuo 2010-06-15 buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios be žinios N. P. dingimo aplinkybių ir gyvenamosios vietos nustatymo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2012 m. kovo 23 d. išduotame mirties liudijime nurodyta, kad N. P. mirė 2010-03-11, t. y. N. P. mirties faktas nustatytas atgaline data. Pasak ieškovo, laiku negavus informacijos apie N. P. mirtį, VSDFV Klaipėdos skyrius nepagrįstai į N. P. sąskaitą AB „Swedbank“ pervedė 1803,54 Lt pensijos už 2010-04-01 – 2010-06-30 laikotarpį, šios lėšos buvo įskaitytos po asmens sąskaitos savininko mirties. Ieškovo pabrėžta, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog pensijos, kurių mokėjimas neterminuotas, mokamos iki gyvos galvos, o pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti“. Kadangi pensijos gavėjui mirus pasibaigia jo teisinis subjektiškumas, t. y. jis nebegali būti laikomas jam paskirtos išmokos gavėju ir po asmens mirties jo vardu išmokėtos sumos (už laikotarpį po jo mirties) netampa šio asmens nuosavybe, jo palikimo dalimi, VSDFV Klaipėdos skyrius 2012-04-05 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti, ar 1803,54 Lt nepagrįstai išmokėta pensijos suma yra N. P. sąskaitoje banke, ar po 2010-03-11 buvo atliekamos piniginės operacijos, nurodytai sumai esant N. P. sąskaitoje, spręsti klausimą dėl šios sumos grąžinimo VSDFV Klaipėdos skyriui. Atsakovas pateikė informaciją apie N. P. sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį (2176,77 Lt) bei paaiškino, kad AB „Swedbank“ neturi teisės išmokėti lėšų iš mirusio banko kliento sąskaitos, nes pagal CK 6.922 straipsnio 1 dalį lėšos iš banko sąskaitos gali būti nurašomos kliento nurodymu, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, be kliento nurodymo lėšos gali būti nurašomos teismo sprendimu, įstatymo ar banko sąskaitos sutartyje numatytais atvejais. Atsakovas taip pat akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus banko sąskaitos savininko mirtis ar kitokios lėšų mokėtojo pretenzijos nėra numatyti kaip atvejai, kai lėšos gali būti nurašomos trečiųjų asmenų (lėšų mokėtojų) prašymu be sąskaitos savininko ar jo įpėdinio sutikimo; banko sąskaitos savininko mirties momentu atsiranda palikimas, t. y. prasideda paveldėjimo santykiai, ir lėšos banko sąskaitoje yra paveldimos bendrais įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-376-415/2015 pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo priėmimo ir permokų grąžinimo, 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje pasisakė, kad paveldėjimo teisės normos reglamentuoja palikimo atsiradimo metu palikėjo turėto turto (daiktų ir reikalavimo teisių) perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams, todėl šioje byloje esminę teisinę reikšmę įgyja aplinkybės, ar asmenys jų mirties dieną turėjo teisę į pensijų sumas, dėl kurių ir yra kilęs ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje. Kadangi po asmenų mirties ieškovas į šių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas banke „Swedbank“ pervedė pensijas už laikotarpį, kai jie jau buvo mirę, t. y. pasibaigus pensijų teisinių santykių subjektiškumui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad mirusieji asmenys palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos. Ieškinyje pažymėta, kad po asmens mirties jo vardu išmokėtos sumos už laikotarpį po jo mirties netampa asmens nuosavybe, o bankas nėra asmens sąskaitoje esančių pinigų savininkas, taigi konstatuotina, kad šių piniginių lėšų savininkas yra asmuo, kuriam priklauso pinigai, t. y. VSDFV Klaipėdos skyrius. Ieškovo papildomai nurodyta, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, todėl atsakovas turėtų VSDFV Klaipėdos skyriui grąžinti mirusiems asmenims neteisėtai įskaitytas lėšas.

Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad tarp atsakovo ir N. P. buvo sudaryta fizinio asmens banko sąskaitos sutartis, pagal kurią N. P. buvo atidaryta sąskaita, į ją buvo pervesta ieškovo nurodyta valstybinio socialinio draudimo pensija. Pasak atsakovo, ieškovas ieškinio reikalavimus nepagrįstai grindžia CK 6.237 straipsniu. Atsakovo teigimu, šiuo konkrečiu ginčo atveju AB „Swedbank“ negali būti laikomas iš viso įgijęs kokį nors turtą. Vadovaujantis banko sąskaitą reglamentuojančiomis CK nuostatomis akivaizdu, kad atsakovas nėra kliento sąskaitoje esančių lėšų savininkas, t. y. mokėtojams pervedant pinigines lėšas į banko kliento sąskaitą, atsakovas atlieka šių lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, bet netampa šių lėšų savininku. Dėl to AB „Swedbank“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir ieškinys jo atžvilgiu negali būti tenkinamas. Atsakovo pabrėžta, kad bankas, neturėdamas kliento nurodymo, negali grąžinti lėšų juos pervedusiam subjektui, o klausimas dėl to, ar pinigai gauti pagrįstai, ar ne, turi būti sprendžiamas tarp pinigus pervedusio subjekto ir juos gavusio subjekto – šiuo atveju – sąskaitos savininko įpėdinių.

Atsakovas teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal CK 6.922 straipsnį lėšos iš sąskaitos nurašomos kliento nurodymu, teismo sprendimo pagrindu, taip pat kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais. Šioje konkrečioje situacijoje atsakovas įgytų pareigą nurašyti lėšas iš mirusios N. P. sąskaitos ir pervesti jas į ieškovo sąskaitą tik tokiu atveju, jeigu būtų atitinkamas teismo sprendimas. Atsakovo pabrėžta, kad neprieštarauja, jog teismas įpareigotų AB „Swedbank“ iš N. P. nurašyti ir ieškovui pervesti sąskaitoje esantį lėšų likutį, tačiau tokiu atveju, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, neturėtų priteisti iš atsakovo jokių bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius mokėjo N. P. valstybinę socialinio draudimo maitintojo netekimo pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyriuje nuo 2010-06-15 buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios be žinios N. P. dingimo aplinkybių ir gyvenamosios vietos nustatymo, 2010-06-30 priimtas sprendimas maitintojo netekimo pensijos mokėjimą nutraukti. Iš 2012-03-23 išduoto mirties liudijimo matyti, kad N. P. mirė 2010-03-11. Kadangi informacija apie N. P. mirtį nebuvo gauta laiku, ieškovas be pagrindo pervedė į N. P. vardu atidarytą sąskaitą banke AB „Swedbank“ pensiją už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-06-30, šios lėšos įskaitytos po sąskaitos savininkės mirties. 2012-05-10 sprendimu dėl permokos nustatymo, nustatyta 1803,54 Lt (522,34 Eur) valstybinės socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijos permoka, kurią ieškovas prašo įpareigoti atsakovą grąžinti.

Dėl ieškinio reikalavimo

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Taigi 2010-03-11 mirus N. P., pensija jai negalėjo būti mokama. Darytina išvada, kad ieškovas pagrindą reikalauti grąžinti be teisinio pagrindo į N. P. banko sąskaitą po jos mirties pervestas sumas.

Kartu pažymėtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta teisinga pozicija, jog Bankas nėra įgijęs nuosavybės teisės į mirusiosios lėšas, todėl pagrįstai atsisakė nurašyti lėšas iš N. P. sąskaitos be kliento ar jo įpėdinių nurodymo (CK 6.922 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos N. P. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl ieškovas neturi galimybių kreiptis į galimus palikėjos įpėdinius dėl nepagrįstai išmokėtų išmokų grąžinimo.

Šiuo konkrečiu atveju, netenkinus ieškinio, susiklostytų tokia teisinė situacija, kad, esant aiškioms faktinėms aplinkybėms, iš esmės pripažinus ieškovo teisę susigrąžinti į mirusiosios sąskaitą be pagrindo pervestas lėšas, ieškovo teisės nebūtų apgintos vien dėl to, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neteisingai teisiškai kvalifikuoja šalių santykius.

Pažymėtina, kad bet kurio asmens kreipimosi į teismą tikslas yra siekis, kad būtų apginta šio asmens (įstatymo nustatytais atvejais ir kitų asmenų) pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2010-06-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teisingai pažymi, kad pagal CK 6.922 straipsnio 1 dalį lėšos iš kliento sąskaitos nurašomos kliento nurodymu. Tačiau, be kliento nurodymo, lėšos dar gali būti nurašomos teismo sprendimu, taip pat kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių šalys iš esmės neginčija, į tai, kad teismas nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio ieškinio pagrindo, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis CK 6.922 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir įpareigoti Banką nurašyti mirusiosios sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurias ieškovas pervedė pensijos gavėjai po šios mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bendroji taisyklė yra ta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). kartu pažymėtina tai, kad CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir įvertinęs tai, kad bylinėjimosi išlaidas lėmė ne atsakovo AB „Swedbank“ veiksmai, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) nurašyti nuo mirusiosios N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, 522,34 Eur sumą ir pervesti ją ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (juridinio asmens kodas 193180814).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.