- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1677-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02087-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo bei ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo už neįvykdytą prievolę: sodininkų bendrijos „Dituva“ nario mokesčio už 2008–2010 metus – 360 Lt ir suvartotos elektros energijos mokesčių – 3888 Lt, su jais susijusių 194,40 Lt delspinigių, 181 Lt tiesioginių išieškojimo išlaidų, susijusių su elektros energijos mokesčių sumokėjimu, iš viso 4623,40 Lt, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Kaip reikalavimo pagrindą ieškovė nurodė, kad 2005-03-01 panaudos sutartimi ji perdavė atsakovui laikinai ir neatlygintinai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu sodo namu ir sklypu Nr. 4/38-64, esančiu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.4 p. atsakovas įsipareigojo perduotą sodo namą naudoti pagal paskirtį, atstovauti panaudos davėjui SB (duomenys neskelbtini), mokėti mokesčius už suvartotą elektros energiją ar kitus sodo bendrijos nustatytus mokesčius. Panaudos sutartis buvo sudaryta 5 metų laikotarpiui iki 2010-03-01. Pasibaigus panaudos sutarties galiojimo terminui, iš panaudai gauto sodo namo atsakovas išsikėlė, tačiau neįvykdė 2005-03-01 panaudos sutarties 2.4 p. reikalavimų, t. y. nesumokėjo 360 Lt sodininkų bendrijos nario mokesčio už 2008–2009 m. ir už dalį 2010 m. Ji, ieškovė, šią sumą 2009-04-09 pinigų priėmimo kvitu Nr. 7828085 ir 2010-07-22 pinigų priėmimo kvitu Nr. 0663154 SB (duomenys neskelbtini) sumokėjo pati, nors pagal 2005-03-01 panaudos sutartį šią prievolę vykdyti buvo įsipareigojęs atsakovas. Be to, atsakovas per panaudos gavimo laikotarpį nemokėjo ir suvartotos elektros energijos mokesčių. Dėl atsakovų nesumokėtų privalomų mokesčių Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-30 įsakymu SB „Dituva“ prisiteisė iš jos, ieškovės, kaip sodo savininkės, 4263,40 Lt (3888,00 Lt už elektros energiją už 2008–2009 m., 194,40 Lt delspinigių, 150 Lt už teisines paslaugas ir 31 Lt žyminį mokestį). Šią sumą ji sumokėjo SB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitu Nr. 115. Atsakovas tinkamai ir sąžiningai neįvykdė savo iš 2005-03-01 panaudos sutarties atsiradusios prievolės, nemokėjo jam perduoto daikto išlaikymo išlaidų, todėl ji dėl atsakovo kaltės patyrė 4623,40 Lt tiesioginių išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. J. 270,00 Lt skolą ir 50,30 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. V., kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėjo, kad skola už elektros energiją buvo apskaičiuota vadovaujantis 2010-01-27 SB (duomenys neskelbtini) energetiko surašytu aktu dėl savavališko elektros energijos pasijungimo ir neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 007/2010 (b. l. 37–38), tačiau rašytiniai įrodymai teismui buvo pateikti neoriginalūs, tik kopijos. Pareikalavus SB (duomenys neskelbtini) pateikti šių dokumentų originalus, bendrija teismui pateikė tik kai kurių neoriginalių dokumentų kopijas, taip pat paaiškino, kad teismo prašomų originalių dokumentų pateikti negali, nes jų bendrijai buvęs energetikas neatidavė. Todėl darytina išvada, kad ieškovės ir SB (duomenys neskelbtini) pateikti rašytiniai įrodymai nelaikytini tinkamais įrodymais byloje, siekiant įrodyti faktą, jog atsakovui buvo atjungta elektros energija ir atsakovas savavališkai ją pasijungė, dėl to buvo apskaičiuota 3888,00 Lt skola už suvartotą elektros energiją ir tuo pagrindu priimtas teismo įsakymas. Šiuo atveju priimant 2010-06-30 teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš ieškovės, teismui buvo pateikta tik SB „Dituva“ pažyma, kurioje nurodyta, kad L. J. (buvusi pavardė) yra skolinga SB (duomenys neskelbtini) už elektros energiją 3888,00 Lt, 194,40 Lt delspinigių, iš viso 4082,40 Lt (civ. bylos Nr. L2-1470-714/2010, b. l. 7). Ieškovė, žinodama, kad pagal panaudos sutartį visas skolas turi mokėti A. J., nesutikdama su teismo įsakymu, galėjo pareikšti prieštaravimus teismui, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo. Atsakovas ieškinio nepripažino, nurodė, kad jis mokėjo už elektros energiją ir savavališkai elektros skaitiklių niekada nepasijungė, jokių savavališko elektros pasijungimo aktų nepasirašinėjo, tačiau pripažino tą aplinkybę, kad gyveno panaudos teise ieškovei priklausančiame nuosavybės teise sodo name nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2010 m. kovo mėn. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas turi pareigą įrodyti ir pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad ieškinio dalis dėl 270,00 Lt priteisimo už sodininkų bendrijos nario mokestį tenkintina, o kita dalis atmestina, kaip nepagrįsta ir neįrodyta.
Šalies argumentai
Ieškovė L. V. apeliaciniu skundu (b. l. 99–101) prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą, visiškai patenkinti ieškinį, t. y. iš atsakovo priteisti 4623,40 Lt, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Teismas privalėjo vertinti įrodymų visumą, tačiau šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vertino tik vieną įrodymą – 2010-01-27 SB „Dituva“ energetiko L. K. surašytą savavališko elektros energijos pasijungimo ir neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 007/2010 – ir nepripažino jo tinkamu įrodymu. Teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojo L. K. parodymų. Šio liudytojo parodymai susiję su įrodinėjimo dalyku, ir jie yra leistini. Be to, šis liudytojas nėra susijęs jokiais asmeniniais ryšiais su šalimis, todėl jo parodymai vertintini kaip patikimi. Nors teismui buvo pateiktas neoriginalus savavališko energijos pasijungimo aktas (originalaus akto nepavyko gauti ir teismui), tokio akto egzistavimą patvirtino liudytojas L. K.. Teismui pateiktame akto nuoraše matomas atsakovo parašas, kurio šis neginčijo. L. K. nurodė, kad atsakovui 2009 m. elektra buvo atjungta, kadangi jis naudojo nesisukančius elektros skaitiklius. Savavališko pasijungimo prie elektros tinklų aktas buvo surašytas jau po elektros atjungimo, o tai paneigia atsakovo parodymus, kad atjungus elektrą, jis daugiau sode nebegyveno. Taigi liudytojas L. K. patvirtino teismui pateiktą rašytinį įrodymą – savavališką pasijungimo prie elektros tinklų aktą – ir jame nurodytas faktines aplinkybes. Todėl teismas privalėjo šį rašytinį įrodymą ir liudytojo parodymus vertinti kaip visumą ir pripažinti juos tinkamais ir patikimais. Ieškovės nuomone, byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovas savavališkai pasijungė prie elektros tinklų, dėl to buvo apskaičiuota 3888 Lt skola.
Atsiliepimas
Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės proceso metu buvo skirtingi ir prieštaringi, prieštaravo kitoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir to atitinkamai neįvertino. Atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad panaudos sutarties visai nesudarinėjo ir jokių įsipareigojimų neturėjo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu parašo ekspertizės atsisakė ir pripažino, kad parašas yra jo. Atsakovas taip pat pripažino, kad už suvartotą elektros energiją mokėjo grynaisiais pinigais banke „Snoras“ ir duodavo jai, ieškovei, kad ji sumokėtų, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Atsakovo parodymus, kad jis akto surašymo metu nedalyvavo ir jo nepasirašinėjo, paneigė liudytojo L. K. parodymai. Atsakovas teigė, kad kai atjungė elektrą, jis iš sodo išsikraustė, tačiau, pasak liudytojo L. K., elektra sodo name buvo atjungta 2009-03-18, kai buvo nustatyta, kad elektros apskaitos prietaisas nefiksuoja suvartotos energijos kiekio. Pats atsakovas pripažino, kad jis sodo name gyveno nuo 2005 m. iki 2010 m. kovo mėnesio. Aktas buvo surašytas 2010-01-27, t. y. dar tuo metu, kai atsakovas tame sodo name gyveno. Apeliantės nuomone, visi šie prieštaravimai ir nesutapimai rodo atsakovo išsisukinėjimą ir nesąžiningumą.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, kadangi 2010-06-30 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1470-714/2010 įsiteisėjęs, vadovaujantis CPK 182 str. 1 d. 3 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimai sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Atsakovas nepasinaudojo teise ginčyti 2010-06-30 priimto teismo įsakymo. Todėl darytina išvada, kad su teismo įsakymu jis sutiko ir tai jam nesukėlė teisinių pasekmių. Šis teismo įsakymas įgijo prejudicinę galią, ir teismas turėjo remtis šiuo teismo įsakymu, priimdamas sprendimą, nes pripažino tą faktą, kad atsakovas sodo name gyveno ir buvo pasirašęs panaudos sutartį (buvo priteistas sodininkų bendrijos nario mokestis – 270 Lt). Taip pat ginčyti minimą teismo įsakymą buvo jos, ieškovės, teisė, bet ne pareiga.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu (b. l. 107–108) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas, o apeliantė nenurodė pagrindų teismo sprendimui naikinti. Apeliantė turėjo pareigą įrodyti jos reikalavimo teisę pagrindžiančius faktus, tačiau to nepadarė, nepateikė tinkamų įrodymų. Jis išsikėlė iš sodo namo, kai buvo atjungta elektros energija, t. y. nuo 2009 m. kovo mėn., todėl elektros energijos nevartojo, apie savavališką elektros pasijungimą nieko nežino, jokio akto nematė ir nepasirašė. Teismas tinkamai įvertino liudytojo L. K. parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2010-06-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymu buvo iš šios bylos ieškovės Sodininkų bendrijai ,,Dituva‘‘ priteisti 4082, 40 Lt skolos ir delspinigių ir 181 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovė nurodo, jog ji sumokėjo už atsakovą 194,40 Lt delspinigių bei 360 Lt sodininkų bendrijos nario mokesčio už 2008-2010 metus. Byloje įrodyta, kad šalys 2005-03-01 buvo sudariusios panaudos sutartį, kurios 2.4 p. šalys buvo sutarusios, jog atsakovas mokės mokesčius už sunaudotą elektros energiją, kitus sodininkų bendrijos nustatytus mokesčius. Todėl šioje byloje darytina išvada, kad ieškovė reiškia regresinį reikalavimą, kuris perėjo ieškovei sutarties pagrindu. Iš esmės byloje ginčas apeliacinės instancijos teisme yra dėl 2010-06-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymu priteistos ir ieškovės sumokėtos sodininkų bendrijai sumos - 4263,40 Lt - priteisimo iš atsakovo (b.l. 4, 9, 13). Įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai šios ginčo sumos iš atsakovo nepriteisė. Regresinė prievolė paprastai atsiranda tada, kai įstatymas nustato, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais įstatymas nustato asmens pareigą atlyginti žalą, toks asmuo tampa skolininku įstatymo pagrindu. Šioje byloje ieškovė nurodo, jog ji, būdama sodo sklypo savininkė, įvykdė 2010-06-30 teismo įsakymą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.113 straipsnį trečiasis asmuo negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Iš šios normos akivaizdu, kad naujo kreditoriaus teisė prieš skolininką įgyvendinama pagal tas pačias taisykles, kaip ir tarp pradinio kreditoriaus ir skolininko. Taigi nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu būdu atlygino žalą už skolininką, jo reikalavimas grindžiamas deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį.
Šios bylos atsakovas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos L2-1470-714/2010 nagrinėjimą, todėl šioje byloje analizuotinas jo civilinės atsakomybės pagrindas sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovė įvykdė teismo įsakymą, nepareikšdama prieštaravimų, nesudaro pagrindo be šios analizės priteisti prašomą sumą. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, nes pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, teismų praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2007, 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008, 2010 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu civilinėje byloje Nr. L2-1470-714/2010, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog šios bylos atsakovas galėjo ginčyti šį įsiteisėjusį ir įvykdytą teismo įsakymą. Be to, akivaizdu, kad abiejose bylose skiriasi įrodinėjimo dalykas, nes bylos Nr. L 2-1470-714-714/2010 medžiaga įrodo, jog išduodant teismo įsakymą nebuvo analizuojamos žalos sodininkų bendrijai padarymo aplinkybės, o pareiškime bei pažymoje (b.l.7) buvo nurodoma 3888 Lt skola už elektros energiją pagal elektros energijos tiekimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nesivadovavo šiuo įsakymu kaip prejudicinę reikšmę turinčiu, nes šioje byloje ieškovė įrodinėjo 3888 Lt prigimtį, kaip baudą, apskaičiuotą už tai, kad atsakovas buvo savavališkai pasijungęs elektros energiją sodininkų bendrijoje. Pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad liudytojo L. K. parodymai yra nepakankamas įrodymas dėl atsakovo padarytos žalos faktui ir dydžiui įrodyti, todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, jog nėra originalių dokumentų elektros energijos tiekimo sutarties, 2010-01-27 neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto (b.l.37, 83), taip pat byloje nėra jų tinkamai patvirtintų kopijų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai aplinkybes dėl žalos fakto ir dydžio laikė neįrodytomis. Paminėti dokumentai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 2 dalis), nes tai yra ne originalūs dokumentai, bet nepatvirtinta kopija, be to, aktas ( b.l.38, 68) yra neaiškus, sunkiai įskaitomas. Ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo grindžiamas neteisėtu elektros energijos vartojimo faktu sodininkų bendrijoje. Neteisėtas elektros energijos vartojimas nagrinėjamoje byloje pasireiškė tuo, kad atsakovas pajungė savavališkai be apskaitos prietaiso. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymo Nr. 4-350 6 punktu, kuris galiojo iki 2010-02-26. Neteisėtu elektros energijos vartojimu pripažįstamas atvejis, kai juridinis ar fizinis asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir vartoja elektros energiją. Tačiau pagal paminėtų taisyklių 92 punktą, galiojantį įrodinėjamos žalos padarymo metu, tokiu atveju fiziniam asmeniui neteisėtai vartojus elektros energiją operatoriaus darbuotojas, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, neteisėtai vartojančiam elektros energiją, surašo neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodomas pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės, todėl toks aktas yra tinkamas įrodymas paminėtoms aplinkybėms įrodyti, todėl tik liudytojo L. K. parodymai yra nepakankamas įrodymas paminėtam faktui įrodyti.
Byloje nėra kitų įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovas yra skolingas sodininkų bendrijai ar ieškovei pagal panaudos sutartį, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.