Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – ir UAB) „Mano Būstas Vakarai“ , trečiajam asmeniui UAB „ Šilutės šilumos tinklai“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ERGO draudimo sutarties pagrindu atlygino Draudėjai 659,00 EUR dydžio nuostolius, kuriuos Draudėja patyrė dėl 2021-08-26 įvykusio vandens pratekėjimo iš (duomenys neskelbtini), Šilutė, esančio buto. Šio buto savininkas nurodė, kad ir jo butas buvo užlietas dėl vandens išsiliejimo iš bendro naudojimo tinklų, todėl dėl šio įvykio atsakingas „UAB „Mano būstas Vakarai“. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vakarai“ administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę daryti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio reglamento 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jei asmuo nuostolių dydžio nurodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Atsakomybė už žalą tenką bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindamas savo subrogacijos teisę (CK 6.1015 straipsnį), ERGO išmokėtos nuostolių sumos 659 Eur Ieškovas reikalauja iš Atsakovės.

Atsakovė UAB „Mano būstas Vakarai“ pateikė teismui atsiliepimą, nurodydama, kad ieškovas tinkamai neįrodo civilinės atsakomybės sąlygų ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, todėl pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas, prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė ieškinyje bei atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas tik išvardina Statybos techniniame reglamente išdėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau ieškovas net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovas.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už minėtu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t.y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t.y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246 - 6.248 straipsniai).

Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai.

Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs. Ieškovas apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu Atsakovas buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovas visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Ieškovas nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.

CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiantis aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtina bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Būtent ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas netinkamai vykdė įstatymo reikalavimus. Ieškovas privalo įrodyti, kokias konkrečiai įstatymo normas pažeidė, ir kaip atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigas.

Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kurią privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas šiuo atveju, visiškai neįrodo kokie būtent neteisėti veiksmai/neveikimas galimai nulėmė žalos atsiradimą ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Galima daryti išvadą, kad ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Iš ieškinyje esančių duomenų visiškai neaišku, kokie konkretūs atsakovo veiksmai, ar neveikimas, sąlygojo ieškovo draudėjui, kaip patalpų savininkui, kilusią žalą. Galima daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Dėl šios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Svarbu pabrėžti, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovui UAB Mano Būstas Vakarai.

Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavę butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Įvertinus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, manytina, kad ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio.

Pagal draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi draudikas įpareigojamas veikti taip, kad visos žalos nustatymo procedūros ir įvykio tyrimo eiga būtų atliekama dedant maksimalias pastangas, laikantis didžiausio rūpestingumo bei atidumo standartų. Tačiau ieškovas nepateikia visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų.

Įvertinus Ieškovo pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad Ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų Atsakovo veiksmuose. Dar daugiau, nagrinėjamoje byloje negalima nepastebėti, jog Ieškovo reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovas, reikalaudamas iš Atsakovo žalos atlyginimo absoliučiai neatsižvelgia į buto būklę. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog Ieškovas neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu.

Pažymėtina ir tai, kad kol kas byloje esanti medžiaga nepagrindžia, aplietam butui padarytos žalos dydžio. Ieškovas privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Priešingu atveju būtų pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos Ieškovui nepagrįstai praturtėti. Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, Prievolė prašomos priteisti žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais byloje kyla Ieškovui, todėl būtent Ieškovas, prašydamas atlyginti padarytą žalą, privalo pateikti visus būtinus įrodymus, taip pat nurodyti kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis ir kokio dydžio nuostolius realiai patyrė Ieškovas atkurdamas draudėjo turtą po įvykio. Taigi pagrįstai galima teigti, kad Ieškovui tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini. Įvertinus šias faktines aplinkybes bei Ieškovo ir Atsakovų pateiktų įrodymų visumą, akivaizdu, kad Ieškovo pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas.

Trečiasis asmuo UAB Šilutės šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nuo 2020 metų UAB "Šilutės šilumos tinklai" vykdė namo (duomenys neskelbtini), Šilutė atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kuriuose taip pat yra įtraukti vamzdynų renovacijos darbai.

2017 m. spalio 26 d. Šilutės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-817 patvirtino Šilutės rajono savivaldybės kvartalų energetinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo, į kurią įtrauktas daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutė ir UAB „Šilutės šilumos tinklai" paskyrė programos įgyvendinimo administratoriumi.

2019 m. sausio 18 d. sudaryta pavedimo sutartis, kuria Trečiajam asmeniui pavesta atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, t. y. projekto parengimu, statybos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu, projekto finansavimo organizavimu.

2021 m. kovo 26 d. Trečiasis asmuo ir UAB „Tima“ (toliau - Rangovas) pasirašė „Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimo sutartį Nr. CPO165099. 2021 m. gegužės 10 d. pasirašius Statybvietės perdavimo - priėmimo aktą, buvo pradėti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai.

Pagal įrašus Statybos darbų žurnale fiksuojama atliekamų rangos darbų eiliškumas, matosi, kad 2022 m. sausio 17 d. buvo pradėti vandentiekio vamzdynų atnaujinimo (duomenys neskelbtini), Šilutėje darbai. Vamzdyno atnaujinimo darbai, pasirašant slėginio (savitakio) vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo aktą buvo pabaigti 2022 m. sausio 31d. Todėl darytina išvada, kad darbai buvo pradėti jau po to, kada įvyko minimas draudiminis įvykis.

Nei trečiasis asmuo, nei Rangovas negavo jokios informacijos, nusiskundimų ar pranešimų dėl apliejimo iš (duomenys neskelbtini), esančio namo gyventojų nei iš 8 ar 11 butų.

Liudytoja V. P. parodė, kad bute Šilutės m. (duomenys neskelbtini), buvo aplietos lubos. Bute gyveno nuomininkė. 2021-01-17 jai gyventoja pranešė, kad yra aplietas butas, buvo sušlapusios lubos, sugadinti šviestuvai. Dėl kokių priežasčių įvyko apliejimas ji nežino. Virš jos buto yra (duomenys neskelbtini), tačiau ji ten nebuvo nuėjusi. Kadangi buvo butą apdraudusi, kreipėsi į draudiką, kuris paskaičiavo padarytą žalą ir išmokėjo draudimo išmoką.

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 - 6.247 straipsniai, 6.249 straipsnis).

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad ieškovė (draudikė) nukentėjusiam nuo užliejimo asmeniui (draudėjui) išmokėjo draudimo išmoką, spręstinas klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės. Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, motyvuodama tuo, kad neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės m., iš bendrojo naudojimo tinklų ir iki įvykio neorganizavusi jos remonto elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo tinklus ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos ir žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Atsakovė atsisako žalą atlyginti, kadangi byloje nenustatyta buto užliejimo priežastis. Be to, namas pagal 2019-01-18 pavedimo sutartį buvo perduotas trečiajam asmeniui atlikti pastato modernizavimo darbus.

Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tą lemia rungimosi principas ir jo privalomumas civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), reiškiantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 656 Eur sumą, kurią ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui kaip draudimo išmoką. Šį reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybe, kad ginčo butas buvo užlietas dėl namo bendrojo naudojimo tinklų gedimo, todėl, jos manymu, už žalą privalo atsakyti atsakovė kaip bendrojo naudojimo tinklų valdytojas (gyvenamojo namo administratorius), tačiau įvertinus pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog ieškovė byloje nepateikė pakankamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas užlietas dėl bendrojo naudojimo tinklų nepriežiūros (CPK 178 straipsnis). Ieškovės atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo nustatyta užliejimo priežastis, nebuvo apžiūrėtos bendrojo naudojimo komunikacijos ir nenustatytas gedimas. Teigia, kad viršutinio buto savininkas patvirtino, kad ir jo butas buvo aplietas, tačiau paties viršutinio buto neapžiūrėjo. Bendro naudojimo tinklų gedimas nebuvo užfiksuotas.

Liudytoja, aplieto buto savininkė V. P. patvirtino, jog nežino dėl kokių priežasčių buvo aplietos jos buto lubos ir sugadinti šviestuvai. Virš jos buto yra dar vienas butas, tačiau ji nebuvo nuėjusi pasiaiškinti.

Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad vykdant programą „Energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose įgyvendinimo“ UAB „Šilutės šilumos tinklai‘ perdavė UAB „Tima“ gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Šilutės m., namo modernizavimo darbams atlikti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Atsižvelgiant į nustatytą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad buto užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo tinklų gedimo ar atsakovės netinkamos namo priežiūros.

Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, jog atsakovės neteisėti veiksmai neįrodyti (CK 6.246 straipsnis), o neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Atmetus ieškinį, žalos dydžio nustatymo aspektai tampa neaktualūs, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, viršija minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl aukščiau konstatavus, kad ieškinys atmestinas, šios išlaidos prisiteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos 363 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą, kurios pagrįstos sąskaitomis-faktūromis, apmokėjimo dokumentais (CPK 79 str., 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288 atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“, įmonės kodas 177000697, tris šimtus šešiasdešimt tris eurus (363 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288, valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banko“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.