Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui V. V. D., trečiajam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl daiktų pašalinimo iš bendro ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas K. V. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės su ieškinio reikalavimais sutiko, taip pat sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant jo atstovei advokatei, kuri, kaip nurodė atsakovas, jam patarė su ieškiniu sutikti. Pripažino, kad laiko daiktus bendro naudojimo su ieškove sklypo dalyje, nurodė, kad daiktus išsiveš. Paaiškino, kad neteisingai yra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, kad jis yra suklaidintas ir neapgalvotai pasirašė tokį naudojimosi sklypu susitarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini): kiekvienam iš jų priklauso po ½ gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių (2 šulinių, tvoros, tualeto) bei 1/3 pastato - sandėlio. Taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklauso po 329/966 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi kuriuo ieškovė ir atsakovas bei trečias šio nekilnojamojo turto bendraturtis sudarė susitarimą, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad ieškovei ir atsakovui suformuotas bendro naudojimo privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kelias. Ieškovė negali naudotis bendro naudojimo su atsakovu privažiavimo keliu prie jai priklausančių pastatų – namo, sandėliuko, kadangi ant kelio yra sukrauti atsakovo daiktai įvairi mediena, nevažiuojantis automobilis, sutrūkinėję šiferio lapai, padangos, statybinių medžiagų atliekos ir kiti daiktai, taip pat atsakovas įvairiomis statybinėmis atliekomis (gelžbetoninių gaminių fragmentais) yra užėmęs ieškovei priklausančio sklypo dirbamos žemės ploto dalį. Atsakovas ilgą laiką (6 metus) nesutinka pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo, todėl ieškovė ieškiniu prašo pašalinti atsakovo daiktus iš ieškovės ir atsakovo bendro naudojimo teritorijos.

Dėl savininko teisių gynimo.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu pažeidimo pašalinimo būdas yra daiktų pašalinimas (iškeldinimas) iš jam priklausančios nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą pašalinti daiktus, kurie jam priklausantį žemės plotą užima be jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti, kad ji yra nekilnojamojo turto – žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė ir atsakovas pažeidžia jos teises.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini): kiekvienam iš jų priklauso po ½ gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių (2 šulinių, tvoros, tualeto) bei 1/3 pastato - sandėlio. Taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklauso po 329/966 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi kuriuo ieškovė ir atsakovas bei trečias šio nekilnojamojo turto bendraturtis sudarė susitarimą, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas duomenų, paneigiančių ieškovės nuosavybės teisę į minimą nekilnojamąjį turtą, nepateikė, neneigė užėmęs sklypo bendro naudojimo teritoriją savo daiktais, sutiko daiktus pašalinti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Iš pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad ieškovei ir atsakovui suformuotas bendro naudojimo privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kelias. Bylos rašytiniais duomenimis ir ieškovės atstovo, atsakovo bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė negali naudotis bendro naudojimo su atsakovu privažiavimo keliu prie jai priklausančių pastatų – namo, sandėliuko, kadangi ant kelio yra sukrauti atsakovo daiktai: įvairi mediena, nevažiuojantis automobilis, sutrūkinėję šiferio lapai, padangos, statybinių medžiagų atliekos ir kiti daiktai, taip pat atsakovas įvairiomis statybinėmis atliekomis (gelžbetoninių gaminių fragmentais) yra užėmęs ieškovei priklausančio sklypo dirbamos žemės ploto dalį. Atsakovas yra 5 kartus baustas administracine tvarka už tai, kad sklypo bendrojo naudojimo teritorijoje sandėliuoja savo daiktus be B. B. sutikimo ir jai apribojo bendrojo kiemo praėjimą / naudojimą, patekimą į jai priklausančias ūkines patalpas. Administracinio nusižengimo bylų tyrimo metu nustatyta, kad bendrojo naudojimo sklypo dalyje sandėliuojamos V. V. D. priklausančios statybos atliekos, nenaudojamas automobilis, padangos, namų apyvokos daiktai, baldai ir apranga (avalynė). Atsakovas paskirtas baudas sumoka, tačiau pažeidimų nešalina ir toliau sandėliuoja savo daiktus be B. B. sutikimo bendrojo naudojimo teritorijoje. Galima teigti, jog sudarytos antisanitarinės sąlygos sklypo bendrojo naudojimo teritorijoje veistis parazitams / graužikams, taip keliant grėsmę aplinkai ir sveikatai. Taip pat nustatyta, kad V. V. D. įvairiomis statybinėmis atliekomis (gelžbetoninių gaminių fragmentais) yra užėmęs ir B. B. priklausančio sklypo dirbamos žemės ploto dalį. Patikrinimų metu atlikta fotofiksacija. Atsakovas raštu atsisakė Radviliškio rajono savivaldybės siūlomos pagalbos padėti išgabenti daiktus iš jo ir B. B. bendrojo naudojimo teritorijos. Taigi, ieškovė, būdama teisėta nekilnojamojo turto savininkė, turi teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, t. y. prašyti pašalinti atsakovo daiktus iš jos žemės sklypo dalies (bendrojo naudojimo teritorijoje) (CK 4.98 straipsnis).

Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu sandėliuoja savo daiktus, jam ir ieškovei priklausančioje sklypo bendrojo naudojimo teritorijoje, kurie apribojo B. B. bendrojo kiemo praėjimą / naudojimą, patekimą į jai priklausančias ūkines patalpas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad jis laiko savo daiktus bendrojo naudojimo žemės sklypo plote, nurodė, kad daiktus išsiveš. Atsakovas posėdyje aiškino, kad susitarimą dėl naudojimosi bendru plotu tvarkos pasirašė suklaidintas, jaučiasi apgautas, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, minimos naudojimosi tvarkos nuginčijimui, nors šioje byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato ir galėjo spręsti visus klausimus, susijusius su galimu atsakovo teisių pažeidimu. Todėl darytina išvada, jog atsakovas jam ir ieškovei priklausančia sklypo bendrojo naudojimo teritorija, esančia adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu naudojasi be teisėto pagrindo ir ieškovės sutikimo. Vadinasi, atsakovo sandėliuojami daiktai bendrojo naudojimo teritorijoje – bendro naudojimo su ieškove privažiavimo keliu prie jai priklausančių pastatų – gyvenamojo namo ir sandėliuko, objektyviai trukdo ieškovei šį turtą valdyti, t. y. ieškovė negali pilnai naudotis jai priklausančiomis patalpomis - sandėliu, į kurį negali atsivežti malkų, kitų reikalingų daiktų, taip pat ir gyvenamuoju namu, į kurį taip negali atsivežti jai reikalingų daiktų ir išvežti nereikalingus daiktus, tokiais atsakovo veiksmais yra pažeidžiama ieškovės, kaip bendrojo naudojimo ploto savininkės, teisė laisvai ir savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir pašalinti atsakovo daiktus, esančius sklypo dalyje, kuria bendrai naudojasi ieškovė ir atsakovas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį tarp šalių susiklosčiusių santykių reglamentavimą, ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl visiškai tenkinus ieškinį, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti rašytiniais įrodymais pagristas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo 55,00 Eur žyminį mokestį, kuris jai priteistinas iš atsakovo.

Ieškovei byloje buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei, kurias sudaro – 216,67 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 54,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė, taip pat iš atsakovo priteistinos 14,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pašalinti visus atsakovo V. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) daiktus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), sklypo dalyje, kuria bendrai naudojasi ieškovė B. B. ir atsakovas V. V. D., nesuteikiant šiems daiktams kito ploto.

Priteisti iš atsakovo V. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 14,74 Eur (keturiolikos eurų 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor bank“ Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovo V. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,67 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 67 ct) valstybės patirtas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor bank“ Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.