Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-184-870/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-04-26
Bylos Nr.: 1A-184-870/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28317-2021-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Justas Namavičius
Nuteistasis: V. Š.
Advokatai: Sigitas Štaraitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-870/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28317-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,nuteistajam V. Š. ir jo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,teismo psichiatrijos ekspertui M. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. Š. paskirta galutinė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. (dvi paros).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. V. Š. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 1,599 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 2,3 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 9,430 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 4,8 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,969 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 2,6 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 41,85 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 4,0 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 20,15 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 1,4 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 23,69 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,4 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 52,99 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,6 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 875,59 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,7 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 862,55 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 1,5 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 421,40 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,9 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 73,45 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,9 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 13,773 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 3,0 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 544,30 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 2,9 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 14,21 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 2,2 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 4,497 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 3,3 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 22,45 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 2,2 proc., viso neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendra masė yra 2 982,898 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra nuo 0,4 proc. iki 4,0 proc., be to, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ir laikė pakuotę su užrašais „Xanax 1 mg“ tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo ir kurios bendroji masė yra 0,010 g, kol 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 9.17 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai, gavę pranešimą apie gaisrą bute bei palėpėje, šias medžiagas rado ir paėmė. Tokiu būdu V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Taip pat V. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai augino kanapes, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti kanapes, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą, (duomenys neskelbtini), savo buto palėpėje augino didelį kiekį – 41 vnt. narkotinių medžiagų – kanapių augalų, kol 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 9.17 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai, gavę pranešimą apie gaisrą palėpėje, šiuos augalus rado ir paėmė. Tokiu būdu V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat V. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai laikė aparatus stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 9.17 val., (duomenys neskelbtini), savo bute neteisėtai laikė pilnai sukomplektuotus du aparatus, tinkamus stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti, kol Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai, gavę pranešimą apie gaisrą, šiuos aparatus rado ir paėmė. Tokiu būdu V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl V. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas buvo šališkas ir pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo V. Š. parodymus, nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, ar V. Š. minimas asmuo vardu „J.“ gyveno kartu su nuteistuoju ir galimai augino narkotines medžiagas – kanapes. Teismas vadovavosi tik liudytojų duotais parodymais, kad tokio asmens gyvenančio pas nuteistąjį jie nematė. Liudytojai D. G. ir D. G. gyvena kitoje laiptinėje, todėl negali matyti, kas lankosi V. Š. namuose, o liudytoja D. R. nurodė konfliktuojanti su nuteistuoju, be to, didžiąją dienos dalį praleidžianti darbe. Liudytoja D. G. apeliacinės instancijos teisme galėtų patvirtinti, kad nuteistasis ją prieš kelis metus vaišino savo išaugintomis daržovėmis. Liudytojas D. G. teisme pakeitė savo parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas būdamas neblaivus.

7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistojo elektros energijos sąnaudas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 29 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kurios iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir po šios datos yra praktiškai vienodos. Tai, apelianto nuomone, reiškia, kad elektros energijos, būtinos narkotinių medžiagų auginimui, jis nenaudojo. V. Š. teigimu, jis apie narkotinių medžiagų auginimą sužinojo gaisro kilimo išvakarėse ir dėl to susipyko su „J.“. Nuteistasis daro prielaidą, kad gaisro kilimo priežastimi buvo ne elektros instaliacijos gedimas, o galimai „J.“ padarytas tyčinis padegimas, tikslu sunaikinti džiovintas bei auginamas kanapes. Nors teismas vienu iš įrodymų, patvirtinančių V. Š. kaltę, laikė rastus užrašus, tačiau, apelianto teigimu, atitinkamas išvadas dėl užrašų galima būtų daryti tik nustačius „J.“ tapatybę.

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tabletės „Xanax“ jam buvo paskirtos gydytojo, šių vaistų receptas buvo pateiktas teismui. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad V. Š. vartoja kokias nors narkotines ar psichotropines medžiagas.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių motyvų, atmetė nuteistojo gynėjo prašymą skirti psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar V. Š. galėjo suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. V. Š. nuomone, jis turi pakankamai rimtų sveikatos problemų, galimai liečiančių ir jo psichinę sveikatos būklę. Vien tai, kad jis dėl savo sveikatos sutrikimų nėra niekur registruotas, savaime nereiškia, kad tokių sutrikimų nėra.

10. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, byloje atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi ekspertą M. J.), sprendžia, kad V. Š. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 265 straipsnio 1 dalį bei BK 201 straipsnio 1 dalį. Taip pat nėra pagrindo abejoti nuteistojo psichine sveikata ar spręsti klausimą dėl V. Š. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tačiau V. Š. teismo paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, neįvertinus visų reikšmingų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių. Todėl nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 2 punktas). Taip pat nustačius, kad V. Š. alprazolamą vartojo šeimos gydytojo paskyrimu, šalintinos nuosprendyje įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl to, kad V. Š., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ir laikė pakuotę su užrašais „Xanax 1 mg“ tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo ir kurios bendroji masė yra 0,010 g.

12. Sprendžiant, ar asmens padarytoje veikoje yra baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymiai, teismas vadovaujasi byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK nuostatas, teismas asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

11. V. Š. ginčija, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių bei neteisėtai jas augino, nurodydamas, kad šias nusikalstamas veikas padarė nuteistojo namuose gyvenęs asmuo – „J.“. Apeliacinės instancijos teismas tokią nuteistojo versiją pripažįsta nepagrįsta.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo V. Š. parodymai, kad kanapes jo buto palėpėje augino kitas asmuo, yra neįtikinami. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, kad su „J.“ susipažino 2021 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini), o kadangi pastarasis neturėjo kur gyventi, pasiūlė jam apsistoti savo buto palėpėje. Kol „J.“ gyveno palėpėje, V. Š. niekada ten neidavo, tik gaisro išvakarėse užlipo taisyti vandentiekį ir pamatė, kad „J.“ augina kanapes (t. 2, b. l. 62–63). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pasakojo kitokias pažinties aplinkybes, t. y., kad V. Š. (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini) užpuolė nepažįstami asmenys, nuo kurių jį apgynė asmuo, prisistatęs „J.“, su kuriuo jie ėmė bendrauti ir kuris vis užsukdavo pas nuteistąjį į svečius, o ilgainiui ir apsigyveno jo buto palėpėje. Kol „J.“ ten gyveno, nuteistasis į palėpę neidavo, auginamas kanapes pamatė tik gaisro išvakarėse (t. 3, b. l. 36–37). Toks nuteistojo parodymų apie pažintį su „J.“ nenuoseklumas leidžia teismui pagrįstai abejoti tokios pažinties realumu. Taip pat teismo neįtikina, kad tokiu atveju, jei nuteistasis būtų leidęs savo namuose gyventi nepažįstamam asmeniui, jis pusę metų nebūtų ėjęs į to asmens gyvenamas patalpas, nebūtų pastebėjęs, kad jo palėpėje yra auginamas toks kiekis augalų (kanapių) ar nebūtų žinojęs jokių kartu gyvenančio asmens kontaktinių duomenų (nei vardo ir pavardės, nei telefono numerio). Pažymėtina ir tai, kad iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedu esančios fotolentelės galima daryti išvadą, kad palėpėje, kurioje buvo auginamos kanapės, nebuvo gyvenama (t. 1, b. l. 33–70). Be to, liudytojais apklausti V. Š. kaimynai D. G., D. G. ir D. R. nurodė niekada nematė, kad su nuteistuoju po jo motinos mirties kas nors gyventų.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. Š. sąmoningai pateikė sunkiai patikrinamą versiją apie tai, kad kanapes augino kitas žmogus „J.“. Pirmosios instancijos teismo galimybė ieškoti asmens vardu „J.“ ar imtis kitų veiksmų jo tapatybei nustatyti buvo apsunkinta, nes nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo gynybinę versiją ir leistų tokį asmenį surasti. Taip pat gynyba nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent „J.“, siekdamas sunaikinti augintas kanapes, prisidėjo prie gaisro nuteistojo gyvenamojoje vietoje kilimo. Baudžiamosios bylos duomenimis, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (t. 1, b. l. 73). Pastebėtina ir tai, kad remiantis byloje esančiais užrašais kanapės pradėtos auginti vėliausiai 2019 m. lapkričio mėnesį (t. 1, b. l. 154), gaisras įvyko 2021 m. rugpjūčio 18 d., o „J.“ remiantis V. Š. paaiškinimais atsikraustė gyventi į jo butą prieš pusę metų iki gaisro (t. 3, b. l. 46). Taigi ir ši aplinkybė patvirtina V. Š. parodymų nepatikimumą.

14. Apeliaciniame skunde keliamas liudytojais apklaustų kaimynų parodymų patikimumo klausimas. Nepaisant to, kad liudytojai D. G. ir D. G. gyvena kitoje laiptinėje, D. G. nurodė kartais matę pas V. Š. ateinančius draugus, tačiau niekada nematė jokių pas jį gyvenančių pašalinių asmenų (t. 2, b. l. 18–19, t. 3, b. l. 35). D. G. paaiškino, kad du jo šeimos buto langai yra į V. Š. įėjimo į namą pusę, todėl liudytojas matydavo, kada V. Š. grįžta namo, kada pas jį ateina draugai, tačiau niekas pas jį nėra gyvenęs (t. 3, b. l. 35). Tokie liudytojų parodymai sutampa su V. Š. laiptinėje gyvenančios kaimynės D. R. teiginiais, kad nuteistasis visą laiką gyveno vienas, tik nuo 2022 m. vasaros pas jį apsigyveno kažkoks draugas (t. 3, b. l. 19). Nors apeliaciniame skunde kalbama apie konfliktiškus V. Š. ir D. R. tarpusavio santykius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi jokios įtakos liudytojos duotų parodymų patikimumui. Apeliantas pažymi ir tai, kad liudytojas D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, buvo neblaivus, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisiamojo posėdžio metu duotais šio liudytojo parodymais, kurių turinys dėl to, kad V. Š. iki įvykio gyveno vienas, yra analogiškas ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo duotų parodymų turiniui (t. 2, b. l. 5–6, t. 3, b. l. 35). Taigi, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teismui manyti, kad su V. Š. iki įvykio kas nors gyveno, juo labiau, kad jo namuose augino kanapes ir neteisėtai disponavo labai dideliu jų kiekiu.

15. Nuteistojo gynybinę versiją paneigia ir tai, kad narkotinės medžiagos (antžeminės kanapių dalys) buvo rastos ne tik palėpėje, kurioje neva gyveno „J.“, bet ir kitose patalpose, kuriose gyveno pats V. Š., taip pat ir paruoštos vartojimui – susuktos į suktines (t. 1, b. l. 24–31, 43, 60, 62–63, 65–66, 79–93). Be kita ko, įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti ir V. Š. užrašai, kuriuose jis detaliai aprašė kanapių auginimo procesą (kada jas pasodino, kaip jos auga, kada „nuėmė derlių“ ir kokie ateities planai šioje srityje), taip pat rasti užrašai su teorine informacija apie kanapių rūšis, jų auginimą, sėklų kainas ir kt. (t. 1, b. l. 24–31, 64, 150–167, 169–170, 181–184). Tokie duomenys sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, nepalieka jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju savo namuose neteisėtai kanapes augino ir labai dideliu kiekiu jų antžeminių dalių disponavo nuteistasis V. Š., dėl ko jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį.

16. Tvirtindamas, kad iki kanapių suradimo (2021 m. rugpjūčio 18 d.) ir po to, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suvartojama tiek pat elektros energijos, o be papildomų elektros energijos sąnaudų neįmanoma užauginti kanapių plantacijos, V. Š. prieštarauja savo paties pateiktai versijai, kad kanapės jo namuose buvo auginamos, tik tai darė ne jis, o kitas asmuo (J.). Taigi, nuteistojo V. Š. pateikti elektros energijos suvartojimo rodmenys (t. 3, b. l. 32) nepaneigia baudžiamojoje byloje surinktų duomenų dėl jo kaltės.

17. V. Š., be kita ko, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra pripažintas kaltu ir dėl to, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ir laikė pakuotę su užrašais „Xanax 1 mg“ tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo ir kurios bendroji masė yra 0,010 g. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. V. Š. „Benu“ vaistinėje, adresu (duomenys neskelbtini), atsiėmė „Xanax 1 mg“ tabletes (30 vnt.), išduotas pagal receptą Nr. 3551791027 (t. 3, b. l. 29). Pakuotė tablečių su užrašais „Xanax 1 mg“ V. Š. namuose buvo rasta 2021 m. rugpjūčio 18 d. Nuteistojo pateikti duomenys (t. 3, b. l. 31) patvirtina, kad jam šie vaistai yra skiriami reguliariai – 2020 m. rugpjūčio 28 d. – 2020 m. rugsėjo 26 d. receptas Nr. 2492029773, 2021 m. sausio 20 d. – 2021 m. vasario 18 d. receptas Nr. 2901742423, 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d. receptas Nr. 3551791027, 2021 m. lapkričio 3 d. – 2021 m. gruodžio 2 d. receptas Nr. 3930374417, 2021 m. gruodžio 14 d. – 2022 m. sausio 12 d. receptas Nr. 4088368516. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų gydytojos psichiatrės E. V. įrašų matyti, kad šeimos gydytojo paskyrimu V. Š. vartoja alprazolamą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad įvykio vietos apžiūros metu rastas „Xanax 1 mg“ tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, nuteistasis V. Š. įsigijo ir laikė teisėtai, t. y. pagal gydytojo receptą, todėl šios teismo nustatytos aplinkybės šalintinos iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies.

18. Nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Net ir pašalinus dalį teismo nustatytų aplinkybių dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – alprazolamu, V. Š. lieka nuteistas už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendra masė yra 2 982,898 g, laikymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistojo V. Š. sveikatos būklės ir pakaltinamumo

19. Apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. Š. bei jo gynėjas prašė tirti nuteistojo psichinę būklę, jo gebėjimą suprasti veiksmus ir juos valdyti, skirti nuteistajam teismo psichiatrinę ekspertizę.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundu turiniu, kreipėsi į medicinos įstaigas, kuriose gydėsi V. Š., prašė pateikti medicininius dokumentus apie V. Š. sveikatą. Gautus medicininius dokumentus (V. Š. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją bei PSC gydytojo psichiatro įrašus) teisėjų kolegija išsiuntė susipažinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas pateikė teismui papildomus dokumentus (t. 3, b. l. 99–100), iš kurių matyti, kad V. Š. nuo 2023 m. sausio 31 d. registruotas ir lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ PSC pas gydytoją psichiatrą. Jam nustatytas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 15 d. atliko psichologinį V. Š. ištyrimą ir padarė išvadą, kad jo mąstymas klampus, konkretus, kiek stokojantis nuoseklumo, žemo produktyvumo, būdingas žemas apibendrinimo lygmuo, bei subjektyvizmas vertinant gyvenimiškus reiškinius. Emocinėje sferoje stebimi tiek depresiškumo, tiek nerimo požymiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs teismo psichiatrijos ekspertas M. J. paaiškino, jog susipažinus su psichiatro konsultacija, kurios metu nustatytas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, nepasireiškia tokiais simptomais, dėl kurių būtų galima abejoti asmens gebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nefiksuoti simptomai, požymiai, dėl kurių būtų galima abejoti asmens pakaltinamumu ir veiksnumu. Duomenų, kurie leistų abejoti asmens pilnavertiškumu nėra, todėl nėra pagrindo skirti psichiatrijos ekspertizę (teismo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 103–104). Įvertinus byloje esančius duomenis apie V. Š. sveikatą, išklausius eksperto M. J. paaiškinimus, teisėjų kolegija neabejoja V. Š. gebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Dėl V. Š. paskirtos bausmės

21. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už jo padarymą baudžiamasis įstatymas (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija) numato tik vienintelės rūšies ir labai griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų.

22. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-21-628/2021).

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. bausmes už padarytus nusikaltimus, įvertino, kad jis tyčia padarė tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad V. Š. garbingo amžiaus, jis net esant akivaizdiems įrodymams neigia kaltę, nesigaili dėl padarytų veiksmų, tai rodo polinkį nusikalsti, nihilistinį požiūrį į visuomenę, kas pasak Kauno apygardos teismo itin neigiamai jį charakterizuoja, be to V. Š. nusikalto ne dėl sunkios ar beviltiškos turtinės padėties, o dėl galimai savanaudiškų tikslų – siekio atlygintinai aprūpinti narkotinėmis medžiagomis kitus asmenis už materialinį atlygį. Pirmosios instancijos teismo nuomone, surastų narkotinių medžiagų kiekis leidžia teismui daryti išvadą, kad V. Š. turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti ir taip pagerinti savo turtinę padėtį, dėl to neįžvelgė sąlygų V. Š. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos V. Š. neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis aplinkybės (pastarasis nusikaltimas lėmė ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimą) nėra tipinės tokių nusikaltimų aplinkybėms. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, veiksmai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – (kanapių antžeminių dalių) objektyviai pasireiškė vienu iš šiame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų – narkotinės medžiagos neteisėtu laikymu. Jo laikytų narkotinių medžiagų (kanapių antžeminių dalių) kiekis (beveik 3 kg) viršija ribą, nuo kurios pripažįstama labai didelis kiekis – 2500 g, kita vertus, viršijimas nėra itin žymus, nesiekia kelių kartų, kaip neretai nustatoma tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija vertina, jog minėta aplinkybė rodo mažesnį rūšinį šios veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma, kelių skirtingų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, tame tarpe sintetinių, galiausiai, dalies medžiagų išplatinimo tretiesiems asmenims faktas. V. Š. rašyti užrašai (dienoraštis) „kol kas aš iš žolės jokių pajamų neturiu ir kurį laiką neturėsiu. Jeigu viskas eis daugmaž pagal planą, tai šią vasarą jau turėsiu (keiksmažodis) hašo. Tada bus galima pagalvoti ir apie realizaciją, bet čia jau kita tema“, t. 1, b. l. 156), rodo kad V. Š. kol kas nėra išplatinęs ar gavęs atlygį už užaugintas kanapes. V. Š. rašytas dienoraštis (t. 1, b. l. 153–167) ne tik patvirtina, kad jis neturėjo pagalbininkų ir niekam jų nedavė bei nepardavė, tačiau ir padėjo atskleisti nusikaltimus, kadangi jis išsamiai aprašė augalų auginimo, derliaus nuėmimo procesą.

25. Vertindama padaryto nusikaltimo pavojingumą teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame I sąraše „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas) nurodyta: „Kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant).“ Šios eilutės pastaboje nurodyta: „išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas“. Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pluoštinės kanapės yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Byloje nustatyta, kad V. Š. gyvenamojoje vietoje rastose ir paimtose kanapėse (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 2 982,898 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra nuo 0,4 proc. iki 4,0 proc., dalyje pas nuteistąjį rastų kanapių (jų antžeminių dalių) veikliosios medžiagos procentinė išraiška nežymiai viršijo pluoštinėms kanapėms teisės aktuose nustatytą ribą (kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 23,69 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,4 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 52,99 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,6 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 875,59 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,7 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 421,40 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,9 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 73,45 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 0,9 proc. Teismų praktikoje taip pat yra pavyzdžių, kuomet veikliosios medžiagos koncentracija kanapėse (jų antžeminėse dalyse) yra žymiai didesnė, pavyzdžiui 8,6 % (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2022), daugiau nei 10 % (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-693/2019, 2K-129-697/2022), 25– 38 % (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2019). Nors nurodytos aplinkybės ir nešalina nuteistojo veiksmų neteisėtumo, jos visgi turi reikšmės vertinant rūšinį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

26. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo V. Š. asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. Š. yra pagyvenęs, šiemet jam sukaks 60 metų (gim. (duomenys neskelbtini)), nevedęs; remiantis kaimynų paaiškinimais nuo tada, kai, prieš kelis metus mirė jo mama, gyveno vienas, 2022 m. vasarą priėmė gyventi vyriškį (t. 3, b. l. 19). Turintis sveikatos problemų, lankosi pas psichiatrą (jam nustatytas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas). Apeliacinės instancijos teismui pateikė individualios veiklos vykdymo pažymą (t. 3, b. l. 101) Jis yra neteistas (t. 2, b. l. 113–116), todėl galima daryti išvadą, kad padaryti nusikaltimai nebuvo dėsninga V. Š. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė ir kartu rodo daug mažesnį asmenybės pavojingumą. Administracine tvarka baustas už tai, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus ir važiuodamas sankryžoje pasuko į dešinę esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui bei važiavo troleibusu be galiojančio bilieto (t. 2, b. l. 126–128), tačiau visi V. Š. pažeidimai padaryti iki šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikos padarymo, duomenų, kad V. Š. būtų padaręs naujus administracinės teisės pažeidimus po jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo, byloje nėra.

27. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas pernelyg sureikšmino ir iškėlė aukščiau visų reikšmingų bausmei skirti aplinkybių V. Š. kaltės nepripažinimą. Tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek proceso įstatymas palieka kiekvienam kaltinamajam teisę pasirinkti, ar duoti parodymus prieš save, ar ne, pasirinkti gynybos taktiką. Kaltės pripažinimas gali palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, bet, iš kitos pusės, atsisakymas tai daryti jos papildomai apsunkinti negali. Tai, kad asmuo įgyvendina proceso garantuotas teises, kitaip negu skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens išskirtinio pavojingumo ar kažkokio „nihilistinio“ požiūrio į visuomenės nuostatas savaime dar neparodo.

28. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų V. Š. nenustatyta, todėl teismas svarsto galimybę jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal kasacinio teismo praktiką taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Teisėjų kolegijos nuomone, bylos aplinkybių visuma nepašalina V. Š. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau bausmės (10 metų), nurodytos straipsnio sankcijoje už padarytą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje paskyrimas jam šiuo atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant V. Š. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas vienintelis bausmės tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Visgi pirmenybė turėtų būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje bausmės tikslams pasiekti V. Š. tikslinga skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį dėl V. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės pakeisti, paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sumažinti iki 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo.

Nuteistajam V. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 265 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu bei V. Š. paskirti galutinę subendrintą – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad V. Š., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ir laikė pakuotę su užrašais „Xanax 1 mg“ tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo ir kurios bendroji masė yra 0,010 g.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius