Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-267-828/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
e2A-267-828/2021
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00991-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
UAB L. B.
Atsakovas
I. O.
Civilinė byla Nr. e2A-267-828/2021Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00991-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB L. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB L. B. ieškinį atsakovui I. O. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „L. B.“ prašė priteisti iš atsakovo I. O. 150 Eur negrąžinto kredito, 25,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 6,14 Eur administravimo mokesčio, 52,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 150 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-27), 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB BnP Finance ir atsakovas I. O. 2019-08-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-b6hcxsjn, kuria atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 40,68 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

3. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB L. B. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2020-03-09 atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas iki pat šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. sausio 28 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 150 Eur negrąžinto kredito, 25,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020-01-30), 6,14 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020-01-30), 52,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-30), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 233,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 81,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad sutarties sąlygos patvirtino, kad atsakovas pagal mokėjimo grafiką turėjo grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir sutarties administravimo mokestį. Bylų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 patvirtino, kad atsakovas nėra įvykdęs nė vieno mokėjimo. Pradinis kreditorius iš anksto raštu informavo atsakovą apie pradelstus mokėjimus, taip pat raštu informavo apie sutarties nutraukimą nuo 2020-01-30. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 150 Eur negrąžinto kredito, 25,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 6,14 Eur administravimo mokesčio, 52,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu ir tenkino.

6. Nurodė, kad sutarties priede standartinė informacija apie vartojimo kreditą skyriuje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ nurodyta, kad „sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos nuo laiku negrąžintos įmokos kredito dalies yra skaičiuojamos ... iki vartojimo kredito davėjo dėl skolos išieškojimo kreipimosi į teismą dienos“. Sutarties sąlygos draudžia skaičiuoti sutarties specialiojoje dalyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas nuo kreipimosi į teismą dėl skolos išieškojimo dienos, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovė patyrė nuostolių dydį, viršijantį įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas, todėl netenkino ieškovės reikalavimų priteisti iš atsakovo 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 150,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-27), 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

7. Teismas nurodė, kad patenkinta reikalavimų dalis sudaro 60 procentų dalį nuo ieškinio sumos, todėl proporcingai priteisė ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „L. B.“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-27), priteisimo, dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-27); 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.

9. Nurodo, kad apeliantė su teismo motyvais nesutinka, kadangi ji apskritai ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo, teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d. Apeliantės šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ji patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

10. Nurodo, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu ji nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta. Priešingai nei nurodo teismas, apeliantė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl reiškiami negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu ji nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, pagrindė šių reikalavimų realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šių reikalavimų skaičiavimo prielaidas bei taisykles.

11. Pažymi, kad pradinio kreditoriaus pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).

12. Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai, jog apeliantė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytini nepagrįstais. Pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

13. Pažymi, kad sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius bei nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 str. įvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų, todėl pradinis kreditorius, jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

14. Teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui naudingiau būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų nei juos vykdyti. Apeliantė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto sutartimi suplanuotas pajamas.

15. Apeliantė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, neturėtų vadovautis tik sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vienos įmokos pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis nė kiek nepamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekinta iki šiol, t.y. nemažėja, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nesiremiant sutarties grafiku.

16. Pažymi, kad apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Sprendžiant negautų pajamų (nuostolių) priteisimo klausimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 40,68 Eur sutarties administravimo mokestį.

17. Pažymi, kad apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai. Mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nesuprantama, kodėl ieškinio parengimo datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Mano, kad apeliantei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.

19. Paminėtina, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 39,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Mano, kad apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir ir tenkintini pilna apimtimi.

20. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų nepagrįstą sumažinimą.

21. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „L. B.“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-27), priteisimo, dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas I. O. 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-b6hcxsjn, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui su 39 procentų metinių palūkanų norma, pervesdama nurodytą sumą į atsakovo sąskaitą, o atsakovas įsipareigojo kreditą – 150 Eur, 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 40,68 Eur administravimo mokestį grąžinti iki 2022-08-27. 2020 m. sausio 14 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovui pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuo 2020 m. sausio 30 d., jeigu nebus padengtas susidaręs įsiskolinimas. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „L. B.“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ieškovė UAB „L. B.“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu per elektroninį paštą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

26. Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (LAT 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 ir 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 150 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-08-27). Toks reikalavimas ieškinyje grindžiamas ieškovės deklaruojama teise reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinio teismo vertinimu, toks reikalavimas yra reikalavimas vykdyti prievolę natūra ir po sutarties nutraukimo negali būti taikomas.

29. Tačiau kartu, tomis pačiomis (39 procento) sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis ieškovė įrodinėjo, jos, kaip paskolos davėjos, patirtus nuostolius. Šiuo aspektu aktualu tai, kad nutarties 26 punkte aptartoje kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

30. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 39 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų ne daugiau nei 106,68 Eur. Taigi ieškovė, už sutartą mokestį (106,68 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei viso suteikto vartojimo kredito, nei visų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos – 106,68 Eur (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė ieškovės negautų pajamų suma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nevykdė sutarties, nėra padengęs kredito. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 25,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020-01-30), 52,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-30), apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo priteisia 29,02 Eur likusią negautų pajamų dalį (106,68 Eur – 25,57 Eur -52,09 Eur).

32. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu mokėti mažiau palūkanų, nutraukus sutartį, atsakovas galimybių nebeturi, nes tokia teise vartojimo kredito gavėjas gali pasinaudoti tik vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Tuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir pasireiškia atsakovo atsakomybė už sutarties pažeidimą. Todėl nepagrįsta apeliantės išvada, kad atsakovui naudingiau nevykdyti sutarties, nei ją vykdyti tinkamai.

33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, todėl sprendimo už akių dalis dėl ieškovės negautų pajamų priteisimo nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-27), priteisimo, keičiama.

34. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 262,82 Eur.

35. Apeliantė nurodo, kad ji ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas savo sprendime neaptarė nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykio. Taip pat savo motyvuose nesirėmė ir VKĮ 11 str. 8 d., todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

36. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos reikalavimą dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 150 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė mano, kad ji ir po nustatyto sutarties termino turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

37. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos. Tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priteisė apeliantei negautas pajamas iki sutarties termino pabaigos, savaime nelemia išvados, jog turi būti patenkinta ir kita šio reikalavimo dalis (nuostolių priteisimas po sutarties termino pabaigos).

38. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2008; Nr. 3K-3-118/2010). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-199/2007; Nr. 3K-3-62/2008; Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2014; Nr. e3K-3-196-687/2018). Apeliantės nurodytas reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 150 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos neatitinka šių sąlygų, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostolių kaip negautų pajamų požymių. Akivaizdu, kad apeliantė (teisių jai perleidėjas), sudarydama sutartį su skolininku, negalėjo numatyti, kad skolininkas pažeis sutartį, negrąžins kredito ir po sutarties termino pabaigos, dėl ko ji patirs nuostolių.

39. Taip pat pažymėtina, kad ginčo kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios LR vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) įtvirtintos normos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

40. Tokiu būdu pripažįstama, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje (0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, t. y. 18,25 proc. per metus (0,05 procentai × 365 dienų per metus)). Apeliantės prašomos priteisti 39 procentų negrąžinto kredito dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti netesybų dydį (nurodytus 18,25 proc.). Be to, negautas pajamas apeliantė prašo priteisti už potencialiai ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo iki visiško nuostolių sumokėjimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

41. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma. Be to pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

42. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostatą, kuria nustatytas nepagrįstai didelių palūkanų, apskaičiuojamų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis, CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

43. Tokiu būdu pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo nutrauktos sutarties termino pasibaigimo iki visiško nuostolių atlyginimo, ir keisti ar naikinti šią teismo sprendimo už akių dalį pagrindo nėra. Dėl to apeliacinis skundas dalyje dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (150 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo atmetamas.

44. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur (15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas). Kadangi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nepaskaičiavo tikslaus nuostolių dydžio, o šis reikalavimas patenkintas tik dėl 29,02 Eur nuostolių dalies, laikytina, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia, ir ieškovei paliktinos priteistos pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pareikšti du reikalavimai, iš kurių tik vienas patenkintas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (15 Eur žyminis mokestis) patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei L. B., juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 25,57 Eur (dvidešimt penkis eurus 57 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 6,14 Eur (šešis eurus 14 ct) administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 52,09 (penkiasdešimt du eurus 9 ct) Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 29,02 Eur (dvidešimt devynis eurus 2 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-08-27), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 262,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 81,60 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019-08-27 vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-b6hcxsjn bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „L. B.“, juridinio asmens kodas 302528679, 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Vygintas Mažuika