Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z., antstolė R. V., S. L., J. S., I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. Š. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0014/21/00556, prašė teismo įpareigoti antstolį Z. Z. Panaikinti 2021 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo Nr. S-21-14-6392; įpareigoti antstolį Z. Z. panaikinti 2021 m. rugpjūčio 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-21-14-6478, įpareigoti tęsti varžytynes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 703 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Pagrindiniai skundo argumentai:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nustatęs faktines bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – duomenis iš elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo apie įvykusias varžytynes. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto įrodymo reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, atsisako priimti su atskiruoju skundu naujai pateiktą įrodymą. Teismas nemano, kad jis reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą atskirojo skundo argumentų pagrindu, be to, duomenys apie įvykusias varžytynes yra vykdomojoje byloje, o pareiškėja nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės.

9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolė R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/17/00113 vykdo 2016 m. spalio 5 d. notaro vykdomąjį įrašą Nr. 5139 dėl 25 585,13 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojai J. Š.. Antstolės kontoroje 2021 m. rugpjūčio 13 d. gautas antstolio Z. Z. pranešimas apie įkeisto skolininko turto pardavimą ir siūlymas prisijungti prie išieškojimo. Antstolė R. V. 2021 m. rugpjūčio 18 d. priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Antstolės R. V. kontoroje 2021 m. rugpjūčio 23 d. gautas antstolio Z. Z. 2021 m. rugpjūčio 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-21-14-6478 ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-21-14-6469.

10. Antstolis Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0014/21/00556 vykdo 2021 m. gegužės 17 d. Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4169 dėl 22 200 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojui (hipotekos kreditoriui) J. S., išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka įkeistą turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4 pagalbiniais pastatais (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas), (duomenys neskelbtini) (viralinė), (duomenys neskelbtini) (kiemo rūsys), (duomenys neskelbtini) (tvartas)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos lapai 1-6). Antstolis 2021 m. liepos 23 d. patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo Nr. S-21-14-5737, remdamasis ekspertizės aktu, nustatė areštuoto turto vertę: žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), – 25 100 Eur, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), – 6 800 Eur, išaiškino skolininkui teisę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 2 d. antstolis paskelbė areštuoto turto varžytynes: žemės sklypo su statiniais ir žemės sklypo, varžytynių numeriai atitinkamai – 212845 ir 212846.

11. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu apie paskelbtas įkeisto turto varžytynes Nr. S-21-14-6316 antstolis Z. Z. antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš skolininko S. L., R. V., G. J., A. S. ir A. R. Ž. pranešė apie skolininkui priklausančio įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, pasiūlė antstoliams, vykdantiems išieškojimus iš skolininko S. L., prisijungti prie antstolio Z. Z. vykdomo išieškojimo iš parduodamo skolininko turto (vykdomosios bylos lapai 126, 127–128). Antstolio kontoroje 2021 m. rugpjūčio 18 d. gautas antstolės R. V. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-74-23680, antstolė, remdamasi CPK 759 straipsniu, prisijungė prie antstolio Z. Z. vykdomo išieškojimo iš skolininko turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą (vykdomosios bylos lapai 131–132). Iš antstolės R. V. patvarkymo turinio matyti, jog antstolės žinioje yra 4 vykdomosios bylos, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko S. L., tarp jų ir vykdomoji byla Nr. 0074/17/00113 dėl skolos išieškojimo pareiškėjai J. Š..

12. Antstolio Z. Z. kontoroje 2021 m. rugpjūčio 18 d. gautas išieškotojo J. S. prašymas dėl turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo, išieškotojas nurodė, jog skolininkas dalį skolos (200 Eur) sumokėjo ir įsipareigojo iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. sumokėti likusią skolą, prašė sustabdyti išieškojimą iš skolininko turto – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ir atšaukti paskelbtas varžytynes Nr. 212845; skolininkui iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. nesumokėjus skolos dalies, prašė paskelbti turto pardavimą iš varžytynių 2021 m. rugpjūčio 31 d. (vykdomosios bylos lapas 136). Antstolis Z. Z. 2021 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. S-21-14-6391 atšaukė turto pardavimo varžytynes Nr. 212845, grąžino varžytynių dalyviams sumokėtą dalyvio mokestį (vykdomosios bylos lapas 137), apie priimtą patvarkymą informavo vykdomosios bylos šalis (vykdomosios bylos lapas 138). 2021 m. rugpjūčio 19 d. antstolio Z. Z. kontoroje gautas skolininko prašymas leisti parduoti žemės sklypą su statiniais skolininko pasiūlytai pirkėjai I. L. už 25 100 Eur (vykdomosios bylos lapas 141). 2021 m. rugpjūčio 19 d. antstolis gavo I. L. prašymą dėl turto įsigijimo, kuriame pirkėja nurodė, jog skolininkas pasiūlė jai įsigyti turtą už 25 100 Eur, ji sutinka šį turtą įsigyti ir prašė antstolio leisti šį turtą nusipirkti, sumokant 25 100 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos lapas 139). 2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolis surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-14-6469, jame nurodė, jog visa suma už parduotą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėta 2021 m. rugpjūčio 23 d. (vykdomosios bylos lapas 143). 2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-21-14-6478, jame paskirstė iš skolininko turto pardavimo gautas lėšas išieškotojui jo vykdomoje vykdomojoje byloje ir prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams ir išieškotojams (vykdomosios bylos lapai 146–148).

13. 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S-21-14-6469 antstolis anuliavo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nustatęs, kad aktas surašytas nesilaikant CPK 704 straipsnio 6 dalyje numatyto 20 dienų termino (vykdomosios bylos lapas 152). 2021 m. rugsėjo 13 d. antstolis surašė naują Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-14-7179, juo antstolis 2021 m. rugpjūčio 23 d. pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui turtą (vykdomosios bylos lapas 153).

14. 2021 m. rugsėjo 1 d. antstolio kontoroje gautas elektroninės varžytynių sistemos pranešimas apie užbaigtas varžytynes Nr. 212846, jų laimėtoju paskelbtas asmuo, už turtą pasiūlęs maksimalią kainą – 19 028 Eur (vykdomosios bylos lapas 151).

15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti 2021 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą, kuriuo atšauktos varžytynės Nr. 212845, ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą, kuriuo paskirstytos išieškotos lėšos, taip pat prašė įpareigoti antstolį tęsti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių.

16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 759 straipsnio 1 dalį, išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Prisijungimas neturi retroaktyviosios galios ir reiškia teisę dalyvauti anksčiau pradėtoje vykdomojoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija), 27 punkte numatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Turto realizavimą vykdantis antstolis išieškotojams, kurių naudai išieškojimą vykdo prie išieškojimo prisijungę antstoliai, siunčia CPK ir Instrukcijoje nurodytus, su turto realizavimu susijusius procesinius dokumentus, surašytus po prisijungimo.

17. Remiantis Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 (toliau – Aprašas), 9 punktu, elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nurodytus atvejus.

18. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, antstolio Z. Z. kontoroje antstolės R. V. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo gautas 2021 m. rugpjūčio 18 d. Tą pačią dieną surašytu patvarkymu antstolis Z. Z. atšaukė įkeisto turto pardavimo varžytynes Nr. 212845. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis (patvarkymuose nurodytas laiko žymas, dokumentus pasirašant elektroniniu parašu: antstolės R. V. patvarkymas dėl prisijungimo elektroniniu parašu pasirašytas 18.50 val., antstolio Z. Z. dėl varžytynių atšaukimo – 15.03 val. (vykdomosios bylos lapai 131, 137), padarė išvadą, jog patvarkymo dėl varžytynių atšaukimo priėmimo metu pareiškėja prie išieškojimo dar nebuvo prisijungusi, todėl antstolio patvarkymo dėl varžytynių atšaukimo neišsiuntimas antstolei R. V. nereiškia antstolio Z. Z. atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę ir remdamasis CPK 759 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, numatančiu, jog prie išieškojimo prisijungęs išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje atliekant vykdymo veiksmus po prisijungimo, nusprendė, jog pareiškėja šių vykdymo veiksmų – varžytynių atšaukimo – kvestionuoti negali. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja negali kvestionuoti antstolio veiksmų, susijusių su varžytynių atšaukimu. Atsižvelgiant į tą faktą, jog patvarkymas priimtas tą pačią dieną, kai išieškotoja prisijungė prie išieškojimo, pirmosios instancijos teismo pateiktas prisijungimo aplinkybių (konkretaus prisijungimo laiko) įvertinimas kaip esminių pareiškėjos teisės skųsti patvarkymą aspektu laikytinas per daug formaliu.

19. Pažymėtina, jog prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Išieškotojas, prisijungęs prie išieškojimo, gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis), tarp jų reikšti motyvuotus reikalavimus dėl turto ekspertizės išvados ir antstolio ar eksperto nustatytos turto vertės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), esant teisiniam pagrindui, reikšti nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui (CPK 598 straipsnis) ir įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

20. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog išieškotojai prisijungus prie išieškojimo antstolio patvarkymo, kuris priimtas tą pačią dieną, apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl manytina, jog pareiškėjai turėjo būti suteikta teisė skųsti tokį antstolio veiksmą įstatyme nustatytais terminais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas atkurti tarp šalių teisinę taiką, vis tiek įvertino skundžiamo patvarkymo dėl varžytynių atšaukimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neturi teisės kvestionuoti šių antstolio veiksmų, iš esmės nesukūrė jokių neigiamų teisinių pasekmių, kurios darytų esminę įtaką teismo nutarties teisėtumui ir turėtų būti eliminuotos panaikinant pirmosios instancijos teismo nutartį.

21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio teisė atšaukti varžytynes įtvirtinta CPK 703 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės (realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas CPK nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įtvirtintais, bet ir kitais konkrečiai neapibrėžtais atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos. Kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

22. Nagrinėjamu atveju antstolis Z. Z., gavęs išieškotojo J. S. prašymą, 2021 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu atšaukė įkeisto turto (žemės sklypo su statiniais) pardavimo varžytynes. Iš išieškotojo prašymo turinio matyti, jog skolininkas, antstoliui paskelbus varžytynes, iš dalies su išieškotoju atsiskaitė ir įsipareigojo padengti skolą iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., išieškotojas prašė sustabdyti išieškojimą iš skolininko turto – žemės sklypo su statiniais – ir atšaukti varžytynes Nr. 212845. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog antstolis, gavęs nurodytus duomenis, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog įsiskolinimas hipotekos kreditoriui ir vykdymo išlaidos bus padengtos iki varžytynių pabaigos, o tai sudaro pagrindą varžytynes atšaukti (CPK 185 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu priežasčių atšaukti varžytynes įvertinimu. Akivaizdu, jog, gavęs duomenų, kad šalys tariasi taikiai ir skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriumi, o prašymą atšaukti varžytynes pateikė pats išieškotojas, kuris yra suinteresuotas kuo operatyvesniu ir efektyvesniu išieškojimo procesu, antstolis pagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip sudarančias pagrindą atšaukti varžytynes. Kadangi CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įtvirtintais, bet ir kitais konkrečiai neapibrėžtais atvejais, antstoliui suteikta teisė įvertinti, ar konkrečios faktinės aplinkybės vertintinos kaip sudarančios pagrindą atšaukti varžytynes. Antstolio kontoroje po varžytynių atšaukimo buvo gautas skolininko prašymas leisti parduoti įkeistą turtą – žemės sklypą su statiniais – skolininko pasiūlytam pirkėjui, ir būsimos pirkėjos I. L. prašymas leisti jai įsigyti turtą už ekspertizės akte nurodytą ir antstolio nustatytą turto rinkos vertę (25 100 Eur). Be to, į antstolio depozitinę sąskaitą 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo sumokėta 25 100 Eur suma. Akivaizdu, jog skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas įvykdyti susitarimą ir atsiskaityti su išieškotoju sutartu terminu, taigi antstolio sprendimu atšaukti varžytynes buvo sudaryta galimybė operatyvesniam ir ekonomiškesniam išieškojimo procesui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo buvo priimtas nors ir tą pačią dieną, tačiau iki to momento, kai antstolio kontoroje buvo gautas antstolės R. V. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo, taigi išieškotojo prašymą antstolis išsprendė, atsižvelgdamas į tuo metu procese dalyvavusių išieškotojo ir skolininko interesus.

24. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, pareiškėja teigia, jog antstolis varžytynes atšaukė vadovaudamasis fakultatyviuoju vykdomosios bylos sustabdymo pagrindu – išieškotojo prašymu, o tai, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, nepriskiriama CPK 703 straipsnio l dalyje numatytiems atvejams, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

26. Byloje, kurioje priimta nutartimi pareiškėja remiasi kaip precedentu, išieškotojos prašymas antstoliui dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir varžytynių atšaukimo buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypai (šeši) yra vienoje vietoje, sudaro vieną masyvą ir yra pagrindas manyti, jog visus šešis sklypus parduodant vieneriose varžytynėse bus gauta didesnė kaina. Ginčijamą patvarkymą antstolis motyvavo tuo, kad išieškotoja – hipotekos kreditorė, kurios reikalavimams tenkinti būtų nukreiptos pardavus turtą išieškotos lėšos, – prašo sustabdyti išieškojimo veiksmus. Be to, ginčijamas patvarkymas buvo priimtas varžytynėms jau pasibaigus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigtina, jog šios bylos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, taigi pareiškėjos nurodyta nutartimi, kaip precedentine, šioje byloje nesiremtina.

27. Antstolio veiksmus atšaukiant varžytynes pripažinus teisėtais, nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo ir įpareigoti antstolį tęsti varžytynes. Kita vertus, pareiškėjos reikalavimo įpareigoti antstolį tęsti varžytynes įgyvendinti iš esmės neįmanoma, toks įpareigojimas nesukurtų teisinių pasekmių, nes vykdomojoje byloje yra surašytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas – taigi turto realizavimo procesas yra užbaigtas.

28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 23 punktas). Tokiu reglamentavimu yra užtikrinama ir išieškotojo interesų apsauga, kai turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, t. y. tokiu atveju turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę nei turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, nebent perleidžiant turtą už mažesnę kainą visiškai padengiamas įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos (CPK 704 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

29. Skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje. Priešingas skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo areštuoto turto pirkėją aiškinimas neatitiktų šio priverstinio turto realizavimo būdo ir vykdymo proceso tikslų. Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos. Toks skolininko teisės pasiūlyti vykdymo procese realizuojamo turto pirkėją aiškinimas priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą kasacinio teismo praktiką ir šios bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pardavus turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui po to, kai buvo atšauktos pirmosios turto pardavimo varžytynės, buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, o turtas buvo realizuotas prioritetiniu būdu už antstolio nustatytą turto vertę.

31. Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta praktika netaikytina, nes vykdomoje byloje prie išieškojimo buvo prisijungę ir kiti išieškotojai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį pareiškėjos argumentą kaip nepagrįstą. To, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui būdas yra prioritetinis prieš priverstinį turto realizavimą, nekeičia tas faktas, jog išieškoma ne vienam, o keliems išieškotojui. Esminė tokio pardavimo sąlyga, jog turtas būtų parduotas už kainą, ne mažesnę, nei turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, nebent perleidžiant turtą už mažesnę kainą visiškai padengiamas įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos. Taigi šiuo atveju išieškojimo dydis būtų aktualus, jei skolininkas norėtų, kad turtas būtų parduotas už kainą, mažesnę, nei turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju buvo išieškoma iš turto, kuris įkeistas hipoteka, taigi hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš šio turto tenkinami be eilės (CPK 754 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai dėl galimybės už varžytynėse parduodamą turtą (žemės sklypą su statiniais) gauti didesnę kainą nepagrįsti rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Skolininko pasiūlytas pirkėjas prašė leisti jam įsigyti turtą už ekspertizės akte rodytą ir antstolio 2021 m. liepos 23 d. patvarkyme dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo nustatytą rinkos vertę, kuri ir laikoma areštuoto turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja, teigdama, jog areštuoto turto kaina yra akivaizdžiai per maža, jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė (CPK 185 straipsnis, 681 straipsnis). Pareiškėja nurodo, jog varžytynių, kuriose kitas skolininko turtas (žemės sklypas) buvo pardavinėjamas už 5 440 Eur pradinę turto pardavimo kainą, laimėtoju paskelbtas asmuo, pasiūlęs 19 028 Eur kainą. Taigi kaina varžytynių metu pakilo tris su puse karto. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus kaip hipotetinius ir nepagrindžiančius jos teiginių, jog žemės sklypas su statiniais varžytynių metu galėjo būti parduotas už žymiai didesnę kainą. Konkretaus turto pardavimo varžytynės yra individualus procesas, kurio eiga neprognozuojama. Tai, kad už kitą skolininko turtą varžytynėse pasiūlyta žymiai didesnė kaina, nei nustatyta turto rinkos vertė, nereiškia, jog ir ginčo turto varžytynių rezultatas būtų panašus ar analogiškas. Pareiškėjai nepateikus objektyvių duomenų, jog skolininko pasiūlytam pirkėjui parduoto turto vertė nustatyta netinkamai, o turtą pagal įstatymo reikalavimus skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavus už ne mažesnę, nei arešto akte nurodyta turto rinkos vertė, nėra jokio pagrindo išvadai, jog pardavus turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo pažeistos pareiškėjos, kaip kreditorės, teisės.

33. Pareiškėja taip pat skundžia 2021 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Pagal CPK 756 straipsnį, iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog 2021 m. rugpjūčio 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-21-14-6478 yra Instrukcijoje nustatytos formos, patvarkymo turinys neprieštarauja CPK 753 straipsnyje įtvirtintam reglamentavimui. Taigi nėra jokio pagrindo panaikinti šį skundžiamą antstolio patvarkymą.

34. Pareiškėja skunde reiškia naują reikalavimą – nustatyti, kad išieškotos lėšos yra lėšos, sumokėtos trečiųjų asmenų, tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimus. Kadangi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, draudžiama kelti naujus reikalavimus, dėl šio pareiškėjos reikalavimo nepasisakytina ir jis nevertintinas (CPK 306, 312 straipsniai).

35. CPK 704 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolis Z. Z. surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nesilaikydamas nurodytoje teisės normoje nustatytų terminų, tačiau 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu šis aktas anuliuotas. Taip pašalinti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto neginčija. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, esant CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, ir tokie reikalavimai teisme nagrinėjami ginčo teisenos tvarka (CPK 5 straipsnis, 602 straipsnis). Kadangi Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su akto surašymu ir jo galiojimu, nevertintinos.

36. Nurodytų argumentų pagrindu, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, kasacinio teismo praktika, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiami antstolio atlikti veiksmai yra pagrįsti, teisėti ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

37. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

38. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.