- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-525-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03833-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė (pran.), Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- I. M., I. K.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas J. Stubrys Civilinė byla Nr. 2A-525-267/2011 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03833-2010-2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų I. K. ir I. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-772/2011 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams I. M. ir I. K. dėl išlaikymo priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. V. K. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė: atstatyti praleistą senaties terminą sandoriui ginčyti; pripažinti negaliojančia 2004-02-10 d. Sutartį, registro Nr. 407 nuo jos sudarymo momento; priteisti iš atsakovų – I. K. ir I. M. ieškovės išlaikymui 400,00 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, atitinkamai iš I. K. po 250,00 Lt ir I. M. po 150,00 Lt; priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad savo vaikus prižiūrėjo gerai, jais visomis išgalėmis rūpinosi, tiek kiek jai leido jos įsigytas turtas, sukauptos santaupos. Todėl savo dukrai I. 1993-05-24 testamentu palieka butą, (duomenys neskelbtini), o sūnui I. 2004-02-10 padovanojo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Deja, ilgainiui ieškovės vaikai pradėjo jos nebeapkęsti, vartojo psichologinį spaudimą, siekdami ieškovę padaryti neveiksnia. Sūnus vis reikalauja, kad ieškovė jam dovanotų butą, kuriame ji šiuo metu gyvena, (duomenys neskelbtini), teigdamas, jog jo butas yra per mažas ir ieškovė privalo jam perleisti savo didesnį butą. Abu vaikai nori ieškovę padaryti psichikos ligone, siekdami užvaldyti jos butą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė neneigia, kad jai yra sutrikę nervai, kad nuo 1997 m. lankosi ŠASPC psichikos sveikatos centre, tačiau ji yra visiškai veiksni ir puikiai suvokia savo veiksmų esmę. Taip pat suvokia ir tai, ko siekia abu jos vaikai, kurie grasina, kad ją prievarta paguldys į Rokiškio psichiatrinę ligoninę ir t.t. Ieškovė 2004-02-10 sutartimi padovanojo sūnui I. K. jai priklausantį 36,67 kv. m bendro ploto butą. Šį butą ieškovė padovanojo sūnui, kadangi jis motinos atžvilgiu taikė psichologinį smurtą, reikalaudamas šio buto, visaip ją žemindamas, užgauliodamas ir pan. Ieškovės sveikata yra pašlijusi, jai nustatytas 45 proc. darbingumo netekimo lygis nuo 2010-01-11 iki 2011-01-10, o nuo 2011-01-10 iki 2014-06-12 netekto darbingumo lygis yra 50 proc.
A. I. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jos santykiai su motina nėra geri. Ieškovė jos sutuoktinio D. M. ir anūko A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu šiuo metu yra agresyvi ir nesivaldanti, ne kartą yra grasinusi, kad iš atsakovės atims vaiką visam laikui. Santykiai itin pablogėjo, kai ieškovė sužinojo, kad atsakovė bendrauja su savo tėvu, su kuriuo ieškovė yra nutraukusi santuoką. Atsakovė kentėjo vaikystėje, nes negalėjo bendrauti su tėvu. Dabar atsakovė su savo tėvu bendrauja ir jų santykiai yra labai geri bei draugiški. Bendravimas tarp atsakovės ir ieškovės kaskart blogėja. Nuo 2008-11-15 ieškovė pastoviai grasina, kad atims iš atsakovės vaiką, A. M., kuriam dabar yra 4 metai. Į teismą dėl ieškovės veiksmų nesikreipė tik todėl, kad ieškovė pagal kraujo ryšį yra jos motina ir turi dvasinę negalią, todėl atsakovė stengdavosi jai atleisti. Ieškovė lygiai taip pat elgiasi su atsakovės broliu atsakovu I. K.. Ieškovė yra dažnai serganti, turi dvasinę negalią. Atsakovei jos diagnozė nežinoma. 2010 metais ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisės bendrauti su vaikaičiu. Atsakovė šiuo metu negauna jokių pajamų – nei išmokos už vaiką, nei nedarbo draudimo išmokos iš Darbo biržos, kur yra registruota kaip darbo ieškantis asmuo.
A. I. K. su ieškiniu taip pat nesutiko, nurodė, kad ieškovė jam butą padovanojo gera valia, nieko neverčiama. Akcentavo, kad ieškovė 1992 m. pabaigoje atsakovą buvo išvariusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoto jo vardu. Iki bylos iškėlimo teisme, t. y. šešis metus, ieškovė atsakovui niekada nereiškė pretenzijų dėl padovanoto buto, nekaltino smurtu ir kitais dalykais, išvardintais ieškinyje. Ieškovė naudojasi buto šildymo ir karšto vandens mokesčio lengvatomis ir nuolat nuomoja savo buto patalpas tretiesiems asmenims. Ji gauna pensiją, taip pat pajamų pardavusi veisiamų dekoratyvinių triušių jauniklius. Pragyvenimui prisiduria pardavusi miško uogas, grybus. Iki šiol atsakovas jai padėdavo – suremontavo balkoną, nuveždavo į turgų. Ji niekada nesiskųsdavo pinigų stygiumi, nuolat tvirtino, kad gali materialiai paremti I. M. sūnų A.. Tai ji patvirtino ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnui, kai kreipėsi dėl leidimo bendrauti su vaikaičiu. Ieškovė vengė atsakovą išlaikyti, kai jis buvo nepilnametis, kelis kartus buvo atsakovą išvijusi pas tėvą, senelius. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1953 Lt. Nuo 1997 metų gyvena nesusituokęs su R. M.. Augina ir materialiai išlaiko jos sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mokosi (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas išlaikymo neteikė, išlaikymo įsiskolinimas 2008-02-27 yra 9916,18 Lt. Todėl visas atsakovo gaunamas atlyginimas išleidžiamas mokesčiams už butą, šeimos poreikių tenkinimui. Kiekvieną mėnesį atsakovas moka bankui 300 Lt paskolos grąžinimo įmokas. Materialiai padeda darbo biržoje registruotam tėvui V. K. ir pensijinio amžiaus sulaukusiai močiutei B. K.. Kito nekilnojamojo turto bei santaupų neturi.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį, pareikštą atsakovei I. M., patenkino visiškai, o atsakovui I. K. iš dalies: priteisė ieškovei V. K. po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2010-05-14 iki 2014-06-13; priteisė ieškovei V. K. išlaikymą iš atsakovės I. M. po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2010-05-14 iki 2014-06-13; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės I. M. 6,30 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo I. K. 6,35 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 6,70 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovė 2004 m. vasario 10 d. Šiaulių m. notarės V. R. kontoroje sudarė dovanojimo sutartį, kuria dovanojo sūnui (atsakovui) vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji ruošėsi sudaryti su atsakovu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ar dovanojimo su sąlyga sutartį. Priešingai, teismas akcentavo, kad dovanotoja dar iki sutarties sudarymo išreiškė valią sudaryti būtent dovanojimo sutartį, tai yra notarui pateikė VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialo išduotą pažymą (ją užsakant įrašomas jos užsakymo tikslas, t.y. koks bus sudarytas sandoris). Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas darė psichologinį spaudimą, šantažavo. Be to, ir pati ieškovė nurodė, kad jos santykiai su vaikais pablogėjo tik 2009 metais. Teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė, sudarydama dovanojimo sutartį, suvokė jos esmę, todėl negali būti laikoma, kad atsakovas apgavo ieškovę, kuri pati apsisprendė jam dovanoti butą. Teismas nenustatė, kad atsakovas I. K. būtų prieš ieškovę naudojęs smurtą, grasinimus ar daręs jai ekonominį spaudimą. Teismas sprendė, kad sandorio sudarymo metu atsakovas buvo ekonomiškai silpnesnė šalis ir iš esmės ekonomiškai priklausomas nuo V. K., o ne atvirkščiai, kaip teigė ieškovė. Nenustatęs jokių susiklosčiusių nepriklausomų nuo ieškovės valios aplinkybių, dėl kurių ji buvo priversta sudaryti sandorį, teismas šį V. K. reikalavimą atmetė. Pažymėjo, kad ieškovė tik po šešerių metų nuo ginčo sutarties sudarymo kreipėsi į teismą dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tai yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu būtų atlikęs po dovanojimo sutarties sudarymo tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir dėl to būtų pagrindas atnaujinti vienerių metų terminą ieškiniui dėl dovanojimo sandorio panaikinimo pareikšti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo atsakovas jam perleistą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu ir valdo jį kaip savo asmeninę nuosavybę iki šiol. Konstatavo, kad ginčo sutartis buvo realiai įvykdyta. Nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Pažymėjo, kad byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. K., gimusi (duomenys neskelbtini) yra tik iš dalies darbinga. Dėl nustatyto neįgalumo buvo atleista iš darbo. Iš pradžių jai buvo nustatytas 45 procentų, o dabar 50 proc. netektas darbingumas iki 2014-06-12. Nuo 1997 m. ji lankosi Šiaulių centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centre. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymas ieškovė dabar gauna netekto darbingumo 288,59 Lt pensiją. Tokiu būdu ieškovės pajamos per mėnesį sudaro po 343,86 Lt. Be to ieškovė yra įrašyta Šiaulių darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo. VĮ registrų centro Šiaulių filialo pažymos duomenimis V. K. turi nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtinoms išlaidoms, reikalingiems jos poreikiams patenkinti, vidutiniškai reikia per mėnesį apie 800,00 Lt, įvertinus tai, kad jai buvo mokoma kompensacija už šaltą ir karštą vandenį. Teismas akcentavo, kad atsakovai šių išlaidų dydžio neginčijo, nepaneigė ieškovės nurodytų išlaidų būtinumo. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog gaunamos invalidumo pensijos ir socialinės pašalpos nepakanka būtiniausiems jos poreikiams patenkinti, net ir gaunant kompensaciją. Teismas nusprendė, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės dukros, todėl į tai atsižvelgė priteisiant ieškovei išlaikymą, kuris jai gyvybiškai reikalingas būtinų poreikių patenkinimui. Teismas įvertindamas ieškovės ieškinyje nurodytus prašymus ir byloje nustatytas aplinkybes, laikė jog abu ieškovės vaikai turi lygiai gerbti ir tinkamai atlikti savo pareigas prieš vienintelę gyvą savo motiną, tuo pačiu pripažįstant, kad iš abiejų vaikų šiandien didesnę paramą ieškovei turi teikti sūnus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Apeliaciniu skundu atsakovas I. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kurioje V. K. priteistas iš jo išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – V. K. ieškinio netenkinti – nepriteisti iš jo išlaikymo, taip pat palikti galioti nepakeistą sprendimo dalį, kurioje netenkintas ieškinys dėl 2004-02-10 buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
1. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė neišnaudojo galimybės įsidarbinti nors ir nepilnu etatu ir nepagrįstai priteisė išlaikymą. Teigia, kad ieškovė vengia oficialiai įsidarbinti, kad galėtų naudotis buto šildymo ir karšto vandens mokesčio lengvatomis. Be to ji nuomoja savo trijų kambarių buto patalpas tretiesiems asmenims. Visos ieškovės atsivestos liudytojos pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji pragyvenimui prisiduria pardavusi miško uogas, grybus, dirbdama daržuose. Mano, kad ji yra pakankamai geros sveikatos.
2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja LR CPK 3.206 straipsniui. Teigia, kad ieškovė vengė jį, išlaikyti, kai jis buvo nepilnametis. Kelis kartus buvo išvijusi iš namų pas tėvą, senelius, kurie priglaudė ir išlaikė. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai B. K., A. V..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovei iš apeliantės ir ieškinį toje dalyje atmesti visiškai, taip pat panaikinti sprendimą dalyje dėl pašto išlaidų priteisimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja LR CPK 3.206 straipsniui. Pažymi, kad ieškovė teismui pateikė dokumentus, kad jos nedarbingumas siekia tik 50 procentų. Mano, kad ieškovė yra pajėgi dirbti, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šias aplinkybes.
Šalies argumentai
2. Apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė savo sunkios materialinės padėties. Mano, kad ieškovė pati sąmoningai pablogino savo materialinę padėtį, nes per paskutinius 10 metų pardavė 3 nuosavybės teise jai priklausiusius butus.
3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ji privalėjo įrodyti aplinkybę, kad ieškovė vengė ją išlaikyti.
4. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir socialinio teisingumo principams.
5. Apeliantės nuomone, teismas nesiaiškino jos galimybių įvykdyti sprendimą. Pažymi, kad šiuo metu niekur nedirba.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. K. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad su apeliaciniais skundais visiškai nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė I. M. ir jos atstovė palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais, o ieškovė ir jos atstovas prašė skundo netenkinti.
A. I. K. apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės I. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo.
CK 3.205 str. 1 d. įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus siejama su dviem sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi; nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003). Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Išlaikymo prievolė atsiranda teismo sprendimo ar susitarimo pagrindu (CK 3.205 str. 2 d.). Iš šioje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė V. K. yra atsakovų I. K. ir I. M. motina. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu buvo priteista ieškovei V. K. iš atsakovo I. K. po 250 Lt, o iš atsakovės I. M. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Apeliantų nuomone, ieškovė yra pajėgi dirbti, nes jos nedarbingumas siekia tik 50 procentų, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad V. K. yra prieš pensijinio amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), ir tik iš dalies darbinga (1 t., b. l. 1-3). Dėl nustatyto neįgalumo buvo atleista iš darbo (1 t., b. l. 100). Iš pradžių jai buvo nustatytas 45 procentų, o dabar 50 proc. netektas darbingumas iki 2014-06-12 (1 t., b. l. 7-8). Nuo 1997 m. ji lankosi Šiaulių centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centre (1 t., b. l. 42). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymas ieškovė dabar gauna netekto darbingumo 288,59 Lt pensija (1 t., b. l. 65-67). Taip pat Šiaulių socialinės paramos skyrius jai moka 55,27 Lt socialinę pašalpą. Tokiu būdu ieškovei per mėnesį išmokama po 343,86 Lt išmokų (1 t., b. l. 72-73). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ieškovė buvo atleista iš savo buvusios darbovietės ,,Šiaulių vandenys” dėl nustatyto neįgalumo. Be to ieškovė yra įrašytą Šiaulių darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo, tačiau jokių duomenų byloje apie jai siūlomus darbus nėra Be to ieškovė yra įrašyta Šiaulių darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo (1 t., b. l. 74). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu dėl savo netekto darbingumo ieškovė negali susirasti darbo ir jos padėtis atitinka įstatymų leidėjo suformuotai sąvokai “nedarbingi tėvai”.
Dėl ieškovės vengimo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (CK 3.206 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ši norma įtvirtina teismo diskreciją, t. y. teisę, bet ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu išlaikyti, auklėti juos ir jais rūpintis, šeimos palikimu, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų, ir panašiai. Tačiau tėvų vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti siejamas su kalte. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178). Teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad aplinkybę, jog išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti savo pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovai. Dėl šios priežasties atsakovės argumentas, kad ji neprivalėjo įrodyti aplinkybės, kad ieškovė vengė ją išlaikyti atmestinas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,, Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“). Teisėjų kolegija vertindama atsakovo argumentus apie tai, kad jo motina vengė jam teikti išlaikymą akcentuoja, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2004 m. vasario 10 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria dovanojo sūnui (atsakovui) I. K. vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kolegija sprendžia, kad tai priešingai negu teigia atsakovas įrodo, jog motina net vaikams sulaukus pilnametystės jais rūpinosi. Todėl apelianto argumentai dėl ieškovės vengimo jį išlaikyti, esant nepilnamečiam, atmetami kaip neįrodyti. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atleisti apeliantus nuo jų pareigos išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalaingą motiną.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio.
CK 3.205 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp tėvų poreikių ir vaikų turtinės padėties reiškia, kad ieškovei priteistinas išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jos vaikų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti motinos išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jos vaikų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo tėvams priteisimo, teismas privalo nustatyti vaikų turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių ir paramos reikalingos motinos poreikius. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs su tuo susijusias faktines bylos aplinkybes, priteisė išlaikymą ieškovei V. K. iš atsakovo I. K. po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovės I. M. po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės sūnus I. K. gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, automobilį (1 t., b. l. 21-22, 30), o dukra I. M., turinti aukštąjį išsilavinimą, laikinai nedirba, rūpinasi mažamečiu sūnumi, įrašyta į sąrašą asmenų ieškančių darbo, išlaikoma sutuoktinio (1 t., b. l. 54-59, 70-71). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad I. K. materialinė padėtis yra geresnė už I. M., todėl iš jo priteisė didesnę dalį motinos išlaikymui. Tačiau, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija mano, kad atsakovė I. M. šiuo metu dėl objektyvių priežasčių, t. y. bedarbystės, negali teikti teismo priteisto išlaikymo paramos reikalingai ieškovei, nes 150 Lt periodinės išmokos kiekvieną mėnesį viršija atsakovės I. M. finansines galimybes, yra neproporcingos atsakovės ir ieškovės turtinei padėčiai. Todėl kolegija mažina priteistą išlaikymo dydį iki 50 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2010-05-14 iki 2014-06-13.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, tačiau gali būti ribota laiku iki jų materialinės padėties pasikeitimo, tokiu atveju pačios prievolės turinys kinta, keičiantis tėvų pajamoms ar turimam turtui, taip pat ir vaikų pajamoms ar turimam turtui.
Bylinėjimosi išlaidos byloje neperskirstytinos, nes tiek ieškovei V. K., tiek atsakovei I. M. suteikta antrinė teisinė pagalba (LR CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą išlaikymo dydžio dalyje ir sumažinti priteistą iš atsakovės I. M., (duomenys neskelbtini), išlaikymą motinai V. K., (duomenys neskelbtini), iki 50 Lt (penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2010-05-14 iki 2014-06-13.
Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.