Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. K. ir jos atstovui adv. A. Ščiglai, atsakovei I. M. ir jos atstovei adv. J. Bieliauskienei, atsakovui I. K. ir jo atstovei adv. I. Petkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams: I. M. ir I. K. dėl išlaikymo priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. M. ir I. K. dėl išlaikymo priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo. Ieškovė ieškiniu teismo prašė:

1. Atstatyti praleistą senaties terminą sandoriui ginčyti.

Dėl sandorio negaliojimo.

Ieškovė 2004-02-10 sutartimi padovanojo sūnui I. K. jai priklausantį 36,67 kv. metro bendro ploto butą, kurio u/n (duomenys neskelbtini), su 2.91 kv. m. rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini).

Šį butą ieškovė padovanojo sūnui, kadangi jis motinos atžvilgiu taikė psichologinį smurtą, reikalaudamas šio buto, visaip ją žemindamas, užgauliodamas ir pan. Tikėdamasi, kad jis motiną pradės labiau gerbti, nebevartos prieš ją psichologinio smurto, kad ji jai, esant smarkiai ligotai ir tik iš dalies darbingai, padės ne tik moraliai, bet ir materialiai. Deja, ieškovės ir sūnaus santykiai paskutiniu metu dar labiau pašlijo. Šie santykiai ypač pablogėjo 2009 metų rudenį.

Be to, prieš sudarant sandorį, atsakovas sūnus jai vis sakydavo, kad padovanojus jam butą jai bus geriau, kaip ji suprato, jis norėjo, kad motina butą jam padovanotų ir su ta sąlyga, kad jis ieškovę išlaikys, jai padės tiek moraliai, tiek materialiai. Tačiau ieškovė tik dabar suprato, kad jos ginčijamas sandoris yra tariamas, sūnus jai tik melavo, jis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, todėl ir šiuo pagrindu sutartis turėtų būti pripažintina negaliojančia (LR CK 1.86 str.).

Tenkinant ieškinį, prašė sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento - ab initio (LR CK 1.95 str. 1 d.). Taip pat ieškovė prašė teismo atstatyti praleistą senaties terminą sandoriui ginčyti.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovės sveikata yra pašlijusi, jai nustatytas 45 proc. darbingumo netekimo lygis nuo 2010-01-11 iki 2011-01-10, o nuo 2011-01-10 iki 2014-06-12 netekto darbingumo lygis yra 50 proc. Toks ieškovės vaikų elgesys jos atžvilgiu, kaip išdėstyta aukščiau, dar labiau blogina jos sveikatą, ji negali susirasti darbo, jos pajamos yra mažos, todėl jai vienai yra sunku išsilaikyti.

LR CK 3.205 str. 1 d. yra numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Todėl vadovaujantis šia įstatymo norma, ieškovė prašo teismo priteisti jai iš vaikų - atsakovų 400,00 Lt išlaikymą, atitinkamai iš sūnaus 250,00 Lt ir dukters 150,00 Lt kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis.

Liudytoja G. B. parodė teismui, kad yra ieškovė kaimynė. Teigė, jog ieškovės dukters per šešerius metus nematė ateinant pas motina. Ieškovės sūnų yra mačiusi ateinant pas motiną. Kuomet ieškovė grįžo iš Kauno ligoninės, vaikai jos nelankė. Be to ieškovė dažnai guli ligoninėje. Pati ieškovė vasaros metu 6 val. ryto eina rinkti uogų, o rudenį grybų, kuriuos vėliau parduoda ir taip užsidirba pragyvenimui. Kuomet ieškovė pritrūksta pinigų ateina pas ją pasiskolinti. Nurodė, kad anksčiau ieškovės bute gyveno ir nuomininkai, tačiau paskutiniu metu apie du metus ji kambario jiems nenuomoja. Buto nekeičia į mažesnį, nes laiko vaikams, o be to dabar tam nelankios sąlygos. Teigė, jog ieškovė anksčiau laikė ir dekoratyvinių triušių, kuriuos irgi parduodavo turguje, tačiau dabar jau nebelaiko. Ieškovė geranoriška, draugiška ir darbšti, nes padeda ir kaimynams. Kai buvo ieškovės vaikaičio krikštynos, ji skolinosi iš jos indų, pirko jam žaislų. Nurodė, kad ieškovė seniau dirbo, tačiau dabar dėl sveikatos to negali daryti, nes dažnos nervų ir vidurių ligos. Kodėl ieškovė nebendrauja su vaikais jos apie tai nesikalba. Žino, jog ieškovė nebendrauja ir su savo broliu. Girdėjo, kad sūnus anksčiau ne kaip elgėsi, tačiau dabar reikalai pagerėjo.

Liudytoja L. N. parodė teismui, jog buvo ieškovės kaimynė, nes gyveno toje pačioje laiptinėje kur šiuo metu V. K. ir gyvena. Parodė, kad ieškovė išlaikė dukra, rūpinosi ja, išleido ją į kelionę į Prancūziją pas dukros draugę. Žino, kad vaikai jai nepadeda, nors ji ir prašo jų, o ji jai padeda kiek gali, aplanko ją ligoninėje, skolina pinigų. Apie ieškovės nuomininkus jai nėra žinoma. Teigė, kad ieškovės sūnaus nepažįsta, o su dukra anksčiau bendravo. Mano, kad ieškovė dukros iš namų niekas nevarė, o ji pati norėjo gyventi pas brolį. Kuomet dukra mokėsi, mokykla jai skyrė stipendiją ir bendrabutį. Nurodė, jog dažnokai lankosi pas ieškove namuose, o ar langai ieškovės bute plastikiniai, ar baldai nauji, ji negali pasakyti. Žino, jog ieškovė renka miško gėrybes, gauna invalidumo pensiją.

Liudytoja A. P., parodė teismui, jog yra ieškovės kaimynė. Jos dažnai bendrauja. Žino, jog ieškovė gauna pensijos virš 300 Lt. Ieškovės sūnų matė gal kokius 2 kartus. Nurodė, kad anksčiau ieškovė laikė triušius, tačiau šie po to ėmė gaišti, todėl dabar nebelaiko. Taip pat ieškovė nuomavo kambarį netikusiam nuomininkui, tačiau dabar nebeturi nuomininkų. Teigė, jog ieškovė dažnai gydosi gydymo įstaigose, o gydymas šiandien brangus, todėl mano, kad pragyvenimui jai beveik nieko nelieka. Dėl to ieškovė eina uogauti ir rinkti grybų. Žino, kad ieškovė vieną kambarį padovanojo sūnui, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Pripažino, kad ieškovė ne visada turi ir pakankamai maisto.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus savo argumentus bei motyvus, atsakovė teismo prašė ieškovės ieškinį atmesti visiškai.

Dėl 2004-02-10 buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Ieškovas nepateikė sandorio naikinimo faktinio pagrindo reikalavimą patvirtinančių įrodymų /LR CPK 135 str. 1 d. 2 p./. Tai apsunkina atsiliepimo surašymą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui. Atsakovas tvirtino, kad niekada prieš ieškovę netaikė psichologinio smurto, jos nežemino ir neužgauliojo. Ieškovė jam šį butą padovanojo gera valia, nieko neverčiama.

Nurodė, kad prie atsiliepimo pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 1993-09-13 sprendimo /civilinė byla Nr. 1218/ kopija patvirtina, kad ieškovė 1992 m. pabaigoje atsakovą buvo išvariusi iš buto, esančio Basanavičiaus g. 56-26, Šiauliuose, teisiškai registruoto jo vardu. ieškovė jo butą išnuomojo J. M., o pati tuo metu nuosavybės teise valdė Architektų g. 10-40, Šiauliuose, esantį dviejų kambarių butą.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994-03-14 sprendimo /civilinė byla Nr. 238/94/ kopija patvirtina, kad 1/2 dalis aukščiau minėto buto buvo pripažinta ieškovės asmenine nuosavybe.

Vėliau abu butus /Basanavičiaus ir Architektų g./ pardavusi, ieškovė nupirko sau trijų kambarių butą Spindulio g. 8-47, Šiauliuose, o atsakovui savo vardu – 1/2 dalį dviejų kambarių buto Dvaro g. 43 A-26, Šiauliuose. Pardavusi Dvaro g. buvusį butą nupirko Spindulio g. 12 - 60, Šiauliuose, esantį vieno kambario butą. Šį butą ieškovė atsakovui padovanojo už tai, kad jis sutiko parduoti 1/2 dalį Basanavičiaus g. 56-26, Šiauliuose, esančio buto. 1994 m. motina asmeninės nuosavybės teise valdė trijų kambarių butą, esantį Spindulio g. 8 - 47, Šiauliuose.

Iki bylos iškėlimo teisme, t. y. šešis metus, ieškovė atsakovui niekada nereiškė pretenzijų dėl padovanoto buto, nekaltino smurtu ir kitais dalykais, išvardintais ieškinyje.

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo.

Ieškinio dalis neatitinka įstatymo reikalavimų - nenurodytas išlaikymo priteisimo terminas, nepateikti išlaikymo reikalingumą patvirtinantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei nustatytas 45 procentų darbingumo netekimas iki 2011-01-10. Ieškovė naudojasi buto šildymo ir karšto vandens mokesčio lengvatomis. Ji nuolat nuomoja savo buto patalpas tretiesiems asmenims.

Ji gauna pensiją, taip pat pajamų pardavusi veisiamų dekoratyvinių triušių jauniklius. Pragyvenimui prisiduria pardavusi miško uogas, grybus.

Iki šiol atsakovas jai padėdavo - suremontavo balkoną, nuveždavo į turgų. Ji niekada nesiskųsdavo pinigų stygiumi, nuolat tvirtino, kad gali materialiai paremti I. M. sūnų A.. Tai ji patvirtino ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnui, kai kreipėsi dėl leidimo bendrauti su vaikaičiu.

Ieškovė vengė atsakovą išlaikyti. Ji kelis kartus buvo atsakovą išvijusi pas tėvą, senelius. Jie atsakovą nepilnametį ir išlaikė. Motina tuo metu rūpinosi savo sugyventiniais, gyvūnais. LR CK 3. 206 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1 953 Lt. Nuo 1997 metų gyvena nesusituokęs su R. M. Augina ir materialiai išlaiko jos sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mokosi (duomenys neskelbtini) III klasėje. Vaiko tėvas išlaikymo neteikė, išlaikymo įsiskolinimas 2008-02-27 yra 9 916,18 Lt. Iki pilnametystės Garantinis ir vaikų išlaikymo fondas mokėjo 130 Lt išmokas. Visas atsakovo gaunamas atlyginimas išleidžiamas mokesčiams už butą, šeimos poreikių tenkinimui. Kiekvieną mėnesį atsakovas moka AB Swedbank bankui 300 Lt paskolos grąžinimą. Materialiai padeda darbo biržoje registruotam tėvui V. Kv. ir pensijinio amžiaus sulaukusiai močiutei B. K.. Kito nekilnojamojo turto bei santaupų neturi.

Atsakovas pateikė teismui rašytinius ir šiuos įrodymus patvirtinančius jo atsikirtimus į ieškovės ieškinį.

Liudytoja R. M., parodė teismui, kad yra ieškovės sūnaus sugyventinė ir jie kartu gyvena jau 14 metų. Teigė, jog ieškovei gal ir reikėtų padėti, tačiau ne tokiom sąlygom kokios dabar yra. Be to atsakovas padeda savo tėvui. Prisiminė, kad ieškovė butą sūnui dovanojo spontaniškai, o sutarties sąlygos jai buvo aiškios. Jokios prievartos nebuvo, nes pati ieškovė dažnai užsiplieskia. Prisiminė, kad ieškovė labai supyko, kai sužinojo, kad sūnus bendrauja su tėvu ir pastarojo motina. Teigė, jog ieškovės bute langai plastikiniai, baldai normalūs, pati lankėsi pas ieškovę keletą kartų namuose. Mano, kad trys kambariai ieškovei yra per daug. Parodė, jog teko vežti ieškovę ir į kapines, o anksčiau ji turėjo draugą ir bute nuomininkų. Jeigu ieškovė netektų buto, mano, kad tokiu atveju tektų kažką daryti.

Liudytoja B. K., parodė teismui, jog yra buvusi ieškovės anyta ir atsakovų senelė. Mano, kad vaikų ir motinos santykiai nėra normalūs, kadangi trūksta motiniškos meilės. Teigė, jog vaikaitis kuri laiką gyveno pas ją namuose. Galvoja, kad motina neturi teisės reikalauti iš vaikų išlaikymo, nes turi trijų kambarių butą. Be to augina triušiukus, turi nuomininkų. Nurodė, jog ieškovė nori pagudrauti, prašydama išlaikymo iš vaikų. Dėl buto dovanojimo tai motina su sūnumi susitarė gražiuoju ir motina sakė, kad nori Irmantui dovanoti butą.

Liudytojas A. V., parodė teismui, jog ieškovė yra jo sesuo. Teigė, kad ieškovė jam skambino dėl kapų tvarkymo, gyrėsi, kad vaikams dovanojo butus, todėl jam keista kodėl jai reikalinga parama. Ar jai reikia paramos nežino, tačiau žino, jog ji laikė gyvūnėlius, turi nuomininkų, gauna invalidumą. Kokia sūnėno ir dukterėčios materialinė padėtis jis nežino, nes mažai bendrauja. Teigė, kad ieškovė pykstasi su daugeliu asmenų. Jam nebuvo žinoma, kad ieškovė neturi darbo, tačiau žino, jog ji renka uogas, grybus. Kada atsakovai maži buvo, motina nelabai jais rūpinosi, jie vienas kitą užaugino. Tai, kad ieškovė dovanojo sūnui butą gyrėsi visiems, todėl mano, kad prievartos nebuvo. Teigė, jog ieškovė gyvena trijų kambarių bute, tačiau jo manymu tai esanti prabanga. Pripažino, kad jo santykiai su ieškove nėra geri, nes ji yra egoistė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atsakovei I. M. tenkintinas visiškai, o atsakovui I. K. tenkintinas iš dalies.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui I. K. grindžia CK 1. 86 str., 1.91 str., 6.472 str. 1 d., dėl to teismas pasisako atskirai dėl šių reikalavimų.

Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo pagal CK 1. 91 str., 6.472 str 1d. nuostatas.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, yra tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovės elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, yra remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, yra aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6. 193 straipsnis) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ,,InSpe“ v. UAB ,,Folis“, bylos Nr. 3K-3-640.2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB ,,Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).

Byloje nustatyta, jog ieškovė 2004 m. vasario 10 d. Šiaulių m. notarės V. R. kontoroje sudarė dovanojimo sutartį, kuria dovanojo sūnui (atsakovui) I. K. vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji ruošėsi sudaryti su atsakovu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (CK 6. 460 str.) ar dovanojimo su sąlyga sutartį (CK 6. 467 str.). Priešingai, Šiaulių m. notarų biuro notarė V. R. 2004-02-10 sudarytoje dovanojimo sutartyje tarp ieškovės ir atsakovo I. K. nurodė, jog sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią priimta ir pasirašyta. Be to dovanotoja dar iki sutarties sudarymo išreiškė valią sudaryti būtent dovanojimo sutartį, tai yra notarui pateikė VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialo išduotą pažymą (ją užsakant įrašomas jos užsakymo tikslas, t.y. koks bus sudarytas sandoris) (b.l. 4-5). Ieškovės argumentas, jog atsakovas jai darė psichologinį spaudimą, šantažavo, yra niekuo neparemtas. Be to ir pati ieškovė nurodė, kad jos santykiai su atsakovais pablogėjo 2009 metais. Taip pat ir liudytojai R. M., B. K., A. V., A. P., nepatvirtino ieškovės teiginio, jog ji su atsakovu siekė sudaryti, pavyzdžiui, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ar kitos rūšies sandorį, atvirkščiai, liudytojai nurodė, jog ieškovė kalbėjo apie sūnui dovanotą butą (b.l. 132-133). Pažymėtina, kad visi nurodyti liudytojai apie sutarties sudarymo aplinkybes sužinojo ne tiesiogiai, bet iš ieškovės pasakojimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta ją apgavus.

Teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė, sudarydama dovanojimo sutartį suvokė jos esmę ir skyrė pavyzdžiui, nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, todėl negali būti laikoma, kad atsakovas apgavo ieškovę, kuri pati ketino jam dovanoti butą neturėdama kitų tikslų.

Teismas nenustatė, kad atsakovas I. K. būtų prieš ieškovę naudojęs smurtą, grasinimus ar daręs jai ekonominį spaudimą. Sandorio sudarymo metu atsakovas buvo ekonomiškai silpnesnė šalis ir iš esmės ekonomiškai priklausomą nuo kitos šalies, o ne atvirkščiai, kaip teigia ieškovė. Taip pat teismas nenustatė ir tokių aplinkybių dėl kurių ieškovė būtų buvusi priversta sudaryti dovanojimo sandorį jai nenaudingomis sąlygomis. Ieškovė nepateikė teismui ir įrodymų, kad ji neturėjo kitos protingos išeities, kaip tik sudaryti ginčo sandorį. Kadangi nenustatyta jokių susiklosčiusių nepriklausomų nuo ieškovės aplinkybių dėl kurių ji buvo priversta sudaryti sandorį todėl šis jos reikalavimas atsakovui atmestinas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės priešingai rodo, kad tarp sutarties šalių nevyko jokios derybos dėl ieškovės dovanos perdavimo atsakovui sąlygų, be to šalys nesitarė ir dėl kitos rūšies sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad ieškovė po šešerių metų nuo ginčo sutarties sudarymo su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu irgi yra pakankama pripažinti, jog, sudarant ginčijamą sutartį, neegzistavo išskirtinių aplinkybių dėl kurių ieškovė sudarė ginčo sandorį su atsakovu.

Teismas, vertindamas išdėstytus argumentus CPK 185 straipsnio pagrindu, sprendžia, kad šalių elgesys ir dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės bei ginčo sutarties sąlygos nesuteikia pagrindo besąlygiškai išvadai, kad atsakovas tyčia suklaidino ieškovę dėl esminių dovanojimo sandorio aplinkybių ir ieškovė dėl šio suklaidinimo sudarė ne tokį sandorį, kokio norėjo ir siekė. Ieškovė norėjo gyvenamąjį butą padovanoti atsakovui ir jį padovanojo, todėl vertindamas sandorio sudarymo sąlygas ir bylos įrodymus pagal CPK 185 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas atsakovo apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, bei susiklosčiusių aplinkybių įtakoje, dėl to šis ieškovės reikalavimas atsakovui I. K. atmestinas.

Atskirai pastebėtina, kad pagal CK 1.91 str. 5 d. apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo, kitų esminių aplinkybių. Taigi pagal nurodytą materialiosios teisės normą sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas tada, jeigu atsakovo konkretūs veiksmai (neveikimas) sudarė apgaulės turinį. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė, tačiau bylos nagrinėjimo metu jų nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CPK 6. 472 str. 4 d. nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.

Pažymėtina, kad ieškovė į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo kreipėsi tik 2010-05-11, o iki tol kaip nurodo atsakovas atsiliepime motina jam jokių pretenzijų dėl 2004-02-10 padovanoto buto nereiškė (b.l. 23-24). Nors kaip jau minėta ieškovė nurodė, kad jos santykiai su sūnumi pablogėjo 2009 metų rudenį, tačiau bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu būtų atlikęs nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir dėl to būtų pagrindas atnaujinti vienerių metų terminą ieškiniui dėl dovanojimo sandorio panaikinimo. Kadangi tokio pagrindo byloje teismas nenustatė, todėl nespręstinas klausimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (CPK 6. 472 str. 4 d.).

Pastebėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokios priežastys sutrukdė laiku pareikšti ieškinį, ar šios priežastys svarbios, kokia jų trukmė, taip pat būtų taikomi individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LR CPK 78 str. 1 d.). Taigi, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti ir vienerių metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sutarčiai ginčyti LR CK 6.472 str. pagrindu, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys atmetamas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (LR CK 1.131 str. 1 d.)

Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nors ir nurodė konkrečius atsakovo veiksmus, kurie, jos manymu, griežtai smerktini geros moralės požiūriu, tačiau nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Liudytojų G. B., L. N., A. P. parodymai nėra tiesioginiai, nes jie apie ieškovės ir atsakovų santykius sužinojo tik iš ieškovės pasakojimų (b.l. 130-131). Kitokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, byloje nėra, todėl ieškinys, pareikštas LR CK 6.472 str. pagrindu, atmetamas ir kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Dėl sąlygų, kuriomis sandoris pripažįstamas tariamuoju (CK 1. 86 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu jos ir atsakovo sudarytą buto dovanojimo sutartį kaip tariamąjį sandorį (CK 1. 86 straipsnis).

Pagal CK 1. 86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju - turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo atsakovas jam perleistą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu ir valdo jį kaip savo asmeninę nuosavybę iki šiol. Taigi ginčo sutartis buvo realiai įvykdyta. Byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai, atsakovas teismui aiškino, kad sutartyje nurodytas turto dovanojimas visiškai atitiko jo valią bei interesus, o ieškovo minėtame bute negyvena. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu neginčijo to, kad atsakovas jau šešerius metus gyvena jam dovanotame bute. Šalių pripažinta aplinkybė dėl atsakovo gyvenimo jam dovanotame bute, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad sudarytas sandoris nėra tariamas. Reikšminga ir anksčiau teismo pabrėžta aplinkybė, kad ieškovė į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi tik po to daugiau nei šešerių metų, kai kilo jos ir vaikų konfliktas.

Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms teismas daro išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra tariamasis, sudarytas tik dėl akių (CPK 185 straipsnis). Tuo pačiu teismas atmeta ir ieškovės argumentus, kad nurodytas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs ginčijamo turto perdavimo aplinkybes, įvertinęs esminį šio turto perdavimą atsakovui, kuris yra pagerintas jo paties lėšomis ir darbu gyvenant bute.

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo.

Lietuvoje pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus tėvus atsiranda įstatymo pagrindu. CK 3. 205 straipsnio 1 dalis sako, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Todėl šios pareigos negalima atsisakyti. Ši prievolė, nors ir turtinė, yra asmeninio pobūdžio, todėl pareigos išlaikyti tėvus negalima perleisti kitiems asmenims, o tuo pačiu ir valstybei. CK nustato tik pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygom. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba nedarbingi dėl invalidumo. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Nedarbingi, tačiau pakankamai lėšų gyventi turintys tėvai (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.) teisės į išlaikymą neįgyja.

Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (CK 3.206 str. 1 d.). Taigi ši norma įtvirtina teismo diskreciją, t. y. jo teisę, bet ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu išlaikyti, auklėti juos ir jais rūpintis, šeimos palikimu, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų, ir panašiai. Tačiau tėvų vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti siejamas su kalte. Jeigu tėvai nevykdė savo pareigų vaikams dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos, neveiksnumo, sunkios turtinės padėties, susiklosčiusios dėl objektyvių priežasčių, kt.), ši norma netaikoma. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti savo pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos pateikiant ankstesnius teismų sprendimus dėl tėvų santuokos nutraukimo (pvz., teismo sprendimą, kuriame konstatuota, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes jis paliko šeimą ir daugiau nei metus ja nesirūpino), dėl išlaikymo vaikams priteisimo, dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

CK 3.205 straipsnio 1 dalis taip pat nustato pilnamečių vaikų pareigą rūpintis savo tėvais. Tačiau ši pareiga negali būti priverstinai įvykdyta. Išlaikymas nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams gali būti mokamas savanoriškai arba priverstine tvarka. Siektina, kad visuomenėje vyrautų tam tikros moralinės nuostatos teikti tėvams (ne tik nedarbingiems, bet ir darbingiems) abipusiškai, priimtiną paramą be jokio išankstinio susitarimo. Kai kuriose šeimose taip ir yra, ir tokie santykiai vertinami kaip natūralus dalykas. Be to, tėvai ir vaikai gali susitarti dėl išlaikymo, jo dydžio, tvarkos. Tėvų ir vaikų susitarimu išlaikymas gali būti mokamas pinigais, arba natūra, pavyzdžiui, tėvai gali gyventi su vaikais ir būti jų visiškai išlaikomi. Tačiau šeima šeimai nelygu, todėl įstatymas nustato tam tikras paramos tėvams garantija. Jeigu išlaikymas nėra teikiamas savanoriškai, tėvai turi teisę pareikšti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.205 str. 2 d.).

CK 3.205 straipsnio 3 dalis numato vienintelį išlaikymo būdą - periodiniais mokėjimais mokamais kas mėnesį. Todėl priteisti išlaikymo kitokiais būdais - konkrečia suma, natūra ir panašiai, įstatymas nenumato. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta, tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.). Ši norma apsaugo kreditorių nuo infliacijos.

Konkretų išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Šioje normoje išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis (CK 3.205 str. 4 d.).

Išlaikymo tėvams klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis principu „pagal poreikius ir galimybes“. Todėl teismas turi atsižvelgti į abiejų prievolės šalių turtinę ir šeiminę padėtį, tėvų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų (pvz., buvusio sutuoktinio), išlaikytinių, kuriuos privalo išlaikyti vaikai, skaičių ir t. t. Kadangi visų vaikų pareiga išlaikyti tėvus yra lygi.

CK 3.207 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams reikalauti priteisti iš pilnamečių vaikų papildomas išlaidas, jeigu vaikai paramos neteikia savanoriškai. Tokias papildomas išlaidas gali sudaryti tėvų gydymo, slaugos, vaistų įsigijimo, invalido vežimėlio ar kitokių reabilitacinių priemonių įsigijimo išlaidos, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo ar ligonių kasų. Papildomos išlaidos, tėvų turėtos dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys, priteisiamos pagal tėvų ieškinį iš pilnamečių vaikų, kurie nesirūpina savo nedarbingais tėvais.

Byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. K. yra prieš pensijinio amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini) ir tik iš dalies darbinga (b.l.1-3). Dėl nustatyto neįgalumo buvo atleista iš darbo (b.l.100). Iš pradžių jai buvo nustatytas 45 procentų, o dabar 50 proc. netektas darbingumas iki 2014-06-12 (b.l.7-8). Nuo 1997 m. ji lankosi Šiaulių centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centre (b.l. 42). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymas ieškovė dabar gauna netekto darbingumo 288,59 Lt pensija (b.l.65-67). Taip pat Šiaulių socialinės paramos skyrius jai moka 55,27 Lt socialinę pašalpą. Tokiu būdu ieškovei per mėnesį išmokama po 343,86 Lt išmokų (b.l. 72-73). Be to ieškovė yra įrašytą Šiaulių darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo (b.l.74). VĮ registrų centro Šiaulių filialo pažymos duomenimis V. K. turi nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, butą Spindulio g. 8-47, Šiauliai (b.l. 85-86). Atsižvelgiant į gaunamas pajamas ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtinoms išlaidoms, reikalingiems jos poreikiams patenkinti, vidutiniškai reikia per mėnesį apie 800,00 Lt, įvertinus tai, kad jai buvo mokoma kompensacija už šaltą ir karštą vandenį (b.l.99). Atsakovai šių išlaidų dydžio neginčijo, nepaneigė ieškovės nurodytų išlaidų būtinumo. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog gaunamos invalidumo pensijos ir socialinės pašalpos nepakanka būtiniausiems jos poreikiams patenkinti, net ir gaunant kompensaciją.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t.y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Nustatyta, kad ieškovė užaugino du vaikus – dukrą I. K. (M.) ir sūnų I. K. Ieškovė be netekto darbingo pensijos ir socialinės pašalpos, jokių kitų pajamų negauna. Jos turimas turtas tėra trijų kambarių butas (gyvenamasis plotas 50,47 kv. m.), kuriame ieškovė ir gyvena (b.l.85-86). Ieškovė gaunamas pajamas skiria pragyvenimui, vaistams, nuolatiniam ambulatoriniam ir stacionariniam gydymui, mokesčiams už komunalines paslaugas, telefoną (b.l.107-110). Dėl to darytina išvada, jog ieškovės pajamos šiandien yra nepakankamos norint užsitikrinti bent minimalias pragyvenimui lėšas. Jos du vaikai – dukra ir sūnus pagal savo galimybes materialiai motinai nepadeda (nenuperka trūkstamų daiktų, maisto, vaistų). Pažymėtina, kad ieškovė po santuokos nutraukimo su vyru, viena augino abu vaikus, kurie su atsakove kartu išgyveno skirtingus laikotarpius, o tik po to išėjo gyventi atskirai (b.l.6). Atsakovė yra darbinga, turinti aukštąjį išsilavinimą, laikina nedirbanti ir įrašyta į sąrašą asmenų ieškančių darbo, tuo pačiu laikytina materialiai apsirūpinusia (b.l.54-59, 70-71). Atsakovas taip pat gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, automobilį (b.l.21-22,30). Be to nurodė, kad teikia ir išlaikymą sugyventinės sūnui (b.l.31-32). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės dukros, todėl į tai atsižvelgtina priteisiant ieškovei išlaikymą, kuris jai gyvybiškai reikalingas būtinų poreikių patenkinimui. Teismas įvertindamas ieškovės ieškinyje nurodytus prašymus ir byloje nustatytas aplinkybes, laiko jog abu ieškovės vaikai turi lygiai gerbti ir tinkamai atlikti savo pareigas prieš vienintelę gyvą savo motiną, tuo pačiu pripažįstant, kad iš abiejų vaikų šiandien didesnę paramą ieškovei turi teikti sūnus. Tokia teismo išvada darytina ir pripažįstant, jog ieškovė sūnui prieš šešerius metus padovanojo butą (b.l.4-5). Be to byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių atsakovai galėtų būti atleisti nuo išlaikymo teikimo ieškovei. Tai, kad atsakovė šiuo metu nedirba, nėra ta aplinkybė dėl ko ji galėtų būti atleista nuo paramos teikimo savo motinai. Pastebėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad kol kas bendru sutarimu su sutuoktiniu nutarė pirmenybę teikti jų šeimos interesams (b.l. 39). Ten pat atsakovė pripažino, kad jos šeimai nuolatinę paramą teikia sutuoktinio D. M. tėvai.

Tėvų išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, tačiau gali būti ribota laiku iki jų materialinės padėties pasikeitimo, tokiu atveju pačios prievolės turinys kinta, keičiantis tėvų pajamoms ar turimam turtui. Teismas, spręsdamas tėvų išlaikymo klausimą, turi atsižvelgti į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog asmens būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus taikytinas ir ieškovės reikalavimui dėl jai priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 461 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio iš kiekvieno atsakovo atskirai, pirmiausia, atsižvelgia į abiejų vaikų turtinę padėtį ir galimybes teikti motinai išlaikymą. Tuo pačiu darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovų priteistinas išlaikymas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2010 m. gegužės 11 d., nes nenustatyta, kad nuo to laiko atsakovai būtų teikę ieškovei kokią nors finansinę paramą (b.l.1). Tačiau, nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina ne tik į tai, kad šios paramos teikimas ieškovei dėl dabartinės materialinės padėties yra būtinas, bet ir į laikotarpį iki kada ši parama turi būti teikiama. Pripažintina, kad ieškovės materialinė padėtis gali nesikeisti iki ji įgis teisę gauti senatvės pensiją, todėl laikytina, kad atsakovai privalo ir gali finansiškai padėti motinai iki nurodytos datos. Tačiau ieškovės materialinei padėčiai nepasikeitus ir po minėtos datos, jai išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo teikimo pratęsimo iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais darytina išvada, kad iš atsakovo I. K. priteistinas išlaikymas po 250,00 Lt, o iš atsakovės I. M. po 150,00 periodinių išmokų kas mėnesį, kadangi aplinkybių, kurioms esant vaikai atleidžiami nuo pareigos išlaikyti savo tėvus, teismas nenustatė (CK 3. 206 str.).

Atsakovų argumentai, kad ieškovė pastoviai spekuliuodavo nekilnojamuoju turtu, yra perpardavusi 4 butus, irgi atmestini. Iš teismui pateiktų duomenų seka, jog atsakovė yra pardavusi du butus skirtingu metu, trečią butą dovanojo atsakovui, o ketvirtame gyvena pati. Šie faktai neįrodo, jog ieškovė gautus pinigus netinkamai panaudojo ar juos iššvaistė. Taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė pardavusi minėtus butus būtų įgijusi papildomų lėšų (santaupų), kurios neabejotinai turi ir gali būti naudojamos jos kasdieniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė nuo 1994 m. pabaigos gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir kaip jau minėta jokio kito nekilnojamojo daikto neturi.

Atskirai pažymėtina, kad ieškovei išlieka teisė kreiptis dėl papildomų išlaidų priteisimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (LR CK 3.207 str.).

Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovei iš vaikų priteistas išlaikymo dydis yra indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė kreipiantis į teismą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista įstatymo, todėl žyminis mokestis iš atsakovės dėl išlaikymo ieškovei priteisimo nepriteistinas į valstybės biudžetą, nes atsakovei irgi suteikta antrinė teisinė pagalba (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovės reikalavimą atsakovui patenkinus iš dalies, pastarajam bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovės nepriteistina, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas jų atsisakė, o be to į bylą nėra pateikta pažyma apie ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Valstybė byloje patyrė 19,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos iš visų bylos šalių priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Sprendimui įsiteisėjus naikintina ir byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 150 str. 4d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

1. Ieškovės V. K. ieškinį atsakovei I. M. tenkinti visiškai, o atsakovui I. K. tenkinti iš dalies.

2. Priteisti ieškovei V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš atsakovo I. K., (a/k (duomenys neskelbtini) po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2010-05-14 iki 2014-06-13.

3. Priteisti ieškovei V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš atsakovės I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2010-05-14 iki 2014-06-13.

4. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui I. K. atmesti.

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 6,30 Lt (šešis litus 30 ct) pašto išlaidų valstybei.

6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo I. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 6,35 Lt (šešis litus 35 ct) pašto išlaidų valstybei.

7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 6,70 Lt (šešis litus 70 ct) pašto išlaidų valstybei.

8. Sprendimą vykdyti skubiai.

9. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-05-14 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, padarytą įrašą viešame registre uždraudžiant atsakovui I. K. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.