Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-06-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-2131-887/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
2YT-2131-887/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00538-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
J. Č.
Kreditorius
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2131-887/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00538-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant pareiškėjui J. Č., jo atstovei advokato padėjėjai M. Š., antstoliui S. V.

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl antstolio S. V. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Č. pateikė skundą dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/07/01749. Skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis neteisėtai areštavo jo turtą, lėšas sąskaitoje. Teismo posėdyje pareiškėjas, patikslindamas skundą dėl antstolio veiksmų, prašė teismo panaikinti 2007 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto arešto aktą, 2017 m. rugsėjo 19 d. sąskaitų banke areštą ir panaikinti 2019 m. sausio 31 d. patvarkymą atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl uždėto turto arešto nekilnojamajam turtui jis patiria nepatogumus. Pareiškėjas negali susitvarkyti dokumentų dėl gyvenamojo namo statybos įteisinimo bei norėtų pradėti kokią nors veiklą pagal patentą, tačiau dėl areštuoto turto jam neleidžia įregistruoti veiklos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjas nesutinka, kad būtų areštuota jo banko sąskaita, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatyta, kad negalima išieškoti skolos iš socialinių išmokų. Jis pripažįsta, kad nustatyta piniginė suma, kuria jis gali laisvai disponuoti, tačiau į sąskaitą įplaukus daugiau lėšų – socialinių išmokų, antstolis jas nuskaito. Antstolio 2019 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl kadastrinių matavimų atlikimo jis vertina kaip gąsdinimą. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl antstolis patvarko atlikti kažkam šiuos veiksmus, o pats pareiškėjas negali tokių veiksmų atlikti. Pareiškėjas patvirtina, kad jis skolos išieškotojai nėra sumokėjęs, tačiau vertina, kad antstolis atlieka veiksmus nesilaikydamas įstatymo reikalavimų.

Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja M. Š. palaiko pareiškėjo poziciją, prašo tenkinti skundą, panaikinti pareiškėjo nurodytus dokumentus. Vertina, kad dokumentai priimti pažeidžiant CPK 739 straipsnio nuostatas. Pritaikyti nekilnojamojo turto bei sąskaitos banke areštai trukdo pareiškėjui atlikti bet kokius veiksmus.

Antstolis S. V. 2019 m. vasario 26 d. Patvarkymu Nr. S-19-1359 ir 2019 m. kovo 20 d. Patvarkymu Nr. S-19-1717 atsisakė skundą tenkinti. Antstolis S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad naikinti turto areštus nėra teisinio pagrindo, kadangi skola nėra sumokėta, o išieškotoja sutikimo naikinti turto areštus nedavė. 2019 m. sausio 31 d. patvarkymas yra procesinis dokumentas, o ne gąsdinimas. Procesiniai veiksmai gali būti nutraukti, jeigu padengiama skola arba išieškotojas pateikia prašymą stabdyti procesą. Pritaikytas areštas pareiškėjo banko sąskaitoms, tačiau yra nustatyta piniginė suma, kuria pareiškėjas gali laisvai disponuoti. Laisvai disponuojamos piniginės sumos dydis nustatomas pagal pareiškėjo teikiamus dokumentus antstoliui. Jeigu kinta socialinės paramos dydis, pareiškėjas privalo informuoti apie tai antstolį ir sumos dydis koreguojamas. Jeigu būtų panaikinti turto areštai, turtas gali būti iššvaistytas, o skola gali likti nepadengta. Antstolis veikia įstatymų nustatytose ribose.

Suinteresuotas asmuo V. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/07/01749 duomenų nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo 7 956,83 Eur (27 473,36 Lt) neturtinės žalos išieškojimą iš J. Č. išieškotojai V. J.. Antstolis 2007 m. lapkričio 20 d. užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo vykdymo veiksmus.

Dėl 2007 m. gruodžio 5 d. turto arešto akto.

Be kitų vykdymo veiksmų antstolis 2007 m. gruodžio 5 d. surašė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo J. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai, išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013). CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis, o antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti terminą gali būti skundžiamas teismui. Tais atvejais, kai skundas nenagrinėjamas dėl to, kad antstolis termino praleidimo priežasčių nepripažįsta svarbiomis ir termino neatnaujina, skundą padavęs asmuo neprivalo dar kartą kreiptis į antstolį dėl termino atnaujinimo klausimo persvarstymo, o turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme yra nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau neribota termino atnaujinimo galimybė galėtų pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, todėl įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks 90 dienų terminas yra nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas ir atnaujinamasis 20 dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujintas.

Procesinių terminų praleidimo padariniai nustatyti CPK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad suėjus naikinamajam terminui, asmuo praranda teisę apskųsti jam nepriimtinus antstolio veiksmus, o terminas atlikti minėtą procesinį veiksmą nebegali būti atnaujinamas.

Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

Kaip jau minėta nekilnojamojo turto areštas atliktas 2007 m. gruodžio 5 d., skolininkas jo neskundė. Akivaizdu, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje numatytą 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminą, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas naikinamasis 90 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, civilinės bylos dalis pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl nekilnojamojo turto arešto panaikinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143.

Be kitų vykdymo veiksmų antstolis 2017 m. rugsėjo 12 d. patikrino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą ir nustatė, kad skolininkas gauna 28,50 Eur ir 45,60 Eur išmokas vaikui, 114,00 Eur paramą mokinio reikmenims įsigyti, 305,50 Eur socialinę pašalpą. Antstolis 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė nurodymą Nr. S-17-127-6143, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodydamas, kad priverstinai nurašomų lėšų suma yra 7 108,38 Eur ir, kad sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini) ir lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį - 493,60 Eur.

CPK 293 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-5438-887/2019 pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl antstolio S. V. veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad į banko sąskaitą pervedamos lėšos iš socialinės paramos skyriaus, t. y. išmoka vaikui ir socialinė pašalpa, iš kurių pareiškėjo manymu išieškoti negalima. Teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vėl skundžia 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143 nurodydamas tuos pačius motyvus ir aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-5438-887/2019, t. y. ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo išnagrinėtas iš esmės, priimtas teismo sprendimas, šiuo atveju nutartis įsiteisėjusi. Įvertinus nustatytas aplinkybes, civilinės bylos dalis pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl antstolio S. V. 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Pareiškėjui išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl 2019 m. sausio 31 d. Patvarkymo atlikti pastatų kadastrinius matavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 5 d. areštuotas skolininko nekilnojamas turtas, kuris gali būti parduodamas iš varžytynių, tačiau jis turi būti tinkamai įvertintas. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolis skundžiamame 2019 m. sausio 31 d. Patvarkyme Nr. S-2019-749 nurodė, kad norint realizuoti areštuotą turtą būtina atlikti turto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau to padaryti negalima, nes turto matmenys neatitinka VĮ Registrų centras duomenų bazėje užregistruotus matmenis. Akivaizdu, jog antstolis, patvarkydamas atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir pavesdamas juos atlikti (duomenys neskelbtini) siekia tinkamai įvertinti skolininko turtą, sukelti kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad antstolis, nurodydamas atlikti pastatų kadastrinius matavimus, laikėsi CPK numatytų vykdymo proceso normų, todėl antstolio S. V. veiksmai teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundas dalyje dėl 2019 m. sausio 31 d. patvarkymo atlikti pastatų kadastrinius matavimus panaikinimo nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 ir 3 punktais, 510 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl 2007 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto arešto panaikinimo.

Nutraukti civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl antstolio S. V. 2017 m. rugsėjo 19 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-127-6143.

Atmesti pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai V. J., antstoliui S. V. dėl 2019 m. sausio 31 d. patvarkymo atlikti pastatų kadastrinius matavimus.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0127/07/01749.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė