Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. N. 2025 m. sausio 14 d. apie 11.00 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas: 11.24 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais M. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis M. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gailisi ir nenorėjo, kad taip atsitiktų. Kaltinime nuodytu laiku ir dieną, važiavo (duomenys neskelbtini). ir kitur. Iš pradžių įsėdo į automobilį blaivus, bet nusipirko alkoholio ir bevažiuodamas vartojo jį. Nusipirko degtinės ir važiavo nuo namų į (duomenys neskelbtini) kaimelį. Alkoholį turėjo iš namų pasiėmęs, turėjo jį namie iš anksčiau nusipirkęs, jau 13 dieną jį turėjo. Kartu draugė važiavo - R. K., ji matė, kad jis gėrė. Tai buvo degtinė - 38 laipsnių stiprumo, ji matė, kad jis vartojo alkoholį, sakė, kad geriau važiuoti namo ir išsimiegoti, ji kartu vartojo alkoholį. Jis išgėrė 500 ml talpos degtinės butelį kartu su keleive. Kiek suvartojo konkrečiai, tiksliai negali pasakyti. Buvo keli sustojimai, gal buvo 5-7 kartai. Paskui pajuto, kad apsvaigęs yra, tai galvojo, kad reikia namo. Slapstėsi nuo mamos, kai išėjo iš darbo, su drauge buvo kartu, su ja bendradarbiai. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Automobilis mamai priklauso. Paėmė raktelius ir išėjo, jo automobilis buvo sugedęs. O šiuo automobiliu mama naudojosi. Ji nežinojo, kad paėmė. Automobilio vertė – 5770 Eur, VšĮ „Emprekis“ pažymoje nustatyta vertė atitinka automobilio vertę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad pas mamą gyvena, bando eiti doros keliu, mamos klauso, ji bando daryti jam įtaką, jis yra alkoholikas ir gydosi nuo alkoholizmo jau 10 metų, turi problemą dėl alkoholio, jam sekasi gerai gydytis, bet ateina silpnumo momentas, nes tris mėnesiai buvo negėręs. Stengiasi dirbti, sportuoti, būti pozityvus, dabar grįš pas psichologą, prašys, kad vaistus dėl miego išrašytų, stengiasi eiti į susitikimus - anoniminių alkoholikų, pas psichologę prieš tai lankėsi. Su mama gerai sutaria. Kai pradės dirbti, tai pas ją bus jo banko kortelė ir prašys, kad tik duotų tiek, kiek reikia pinigų, kad ji kontroliuotų, su drauge kartu pas mamą gyvena. Teigė, kad jam yra depresija, jis sau kenkia, yra kūną žalojęs, bet nekenkia kitiems. Jam diagnozuota psichinė liga, depresija, nes jis vienas negali jos nugalėti. Didžiojoje Britanijoje yra teistas, bet pasimokė ir grįžęs į Lietuvą galvojo, kad daugiau taip nebus. Nuo (duomenys neskelbtini) iki namų važiavo, nuvažiavo apie 10 kilometrų. Jautėsi normaliai, bet reikėjo išlipti iš automobilio ir važiuoti su taksi. Žmona vaikus išlaiko, tai yra jų bendras susitarimas, kad ji dabar išlaiko, nes jis prieš tai išlaikė visą šeimą. Didžiojoje Britanijoje buvo teismas ir jį nubaudė, turėjo mokėti baudas. Nurodė, kad yra praėjęs pykčio programą, paskui kaip geriau gyventi blaiviam su savimi, programą dėl alkoholio vartojimo ir depresijos. Mama žino, kad Anglijoje buvo nubaustas. Mamos automobilį paėmė tik tą dieną, jo automobilis tuo metu sugedęs buvo, į darbą autobusu važiuoja, turto neturi, tik automobilis priklauso. Yra dirbęs prie kelių, taip pat buvęs 7 metus vadybininku, buvo labai daug pasiekęs, o viskas sugriuvo po skyrybų. Mama jam neleidžia namie gerti. Šiuo metu pajamų negauna. Iš užimtumo tarnybos nieko negauna.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. Ž. prašė ją skirti sūnaus laiduoja, nurodė, kad ji yra M. mama. Su sūnumi kartu gyvena, jis grįžo iš Anglijos, jie tik dviese gyvena, prieš metus ar du jis grįžo į Lietuvą ir gyvena pas ją. Jie gerai sutaria ir jis ją išlaiko, jeigu jis gaus teistumą, tai jam bus sunku išgyventi. Jis dirbo ir visą laiką ji jo tas pajamas paskirstydavo, ir jis tam neprieštaravo. Kad jis nenusikalstų, tai ji jam sugriežtintų kontrolę, bus atimta banko kortelė, kada grįžta kontroliuos, dabar pinigai bus jos rankose, ir turės paklusti, ir jis sutiko su tuo. Taip, jis jos klauso, ji jam yra autoritetas, jos senatvės pensija yra 600 Eur, dabar turi paėmus paskolą, nes jo automobilį reikia remontuoti, paėmė - 6000 Eur, moka po - 230 Eur, čia jos paskola, paėmė, kad suremontuoti ir galėtų savo mašina naudotis sūnus. Ji sirgo gripu ir gulėjo lovoje, ji nėjo iš to kambario, kad neužkrėsti, tai miegodavo, o jis išeidavo į darbą, o tą dieną jis per anksti grįžo ir pasižiūrėjo, kad nėra jos automobilio raktelių. Po to paklausė, kur yra mašina. Tai pasakė, kad pastatė į aikštelę, o paskui pamatė vakare, kad jis su kvapu ir tada jis prisipažino jai. Jos mašina stovėdavo po langu, prie laiptinės, o tada buvo įtarimas, kodėl jos nėra, o vakare jis prisipažino. Prašo perduoti jį jos priežiūrai - 1 metų laikotarpiui pagal laidavimą. Mano, kad per metus jį suvaldys, jei jis per metus laiko padarys išvadą, tai mano, kad jis pasitaisys. Prašo be užstato, bet jei teismas taikytų užstatą, tai sutiktų. Nurodė, kad apie savo baustumus Anglijoje, tai jis taip smulkiai neišsipasakodavo, ji labiau žino viską iš savo sesers, žinojo, kad jis buvo teisių netekęs, žino apie vieną tokį atvejį.

Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. N., yra jos sugyventinis. 2025 m. sausio 13 d., po darbo, po pietų jie kartu su sugyventiniu bare, netoli namų (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Namo grįžo vėlai vakare, nes iš ryto, 6.00 valandą reikėjo važiuoti į darbą. 2025 m. sausio 14 d. 5.00 val. ryto atsikėlė, kad važiuoti į darbą (duomenys neskelbtini). Į darbą autobusas veža apie 6.00 valandą ryto nuo namų (duomenys neskelbtini). Matė, kad sugyventinis paėmė koridoriuje kabėjusius jo mamos automobilio raktus. Sugyventinio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sugedęs, todėl jis paėmė mamos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kodėl jis paėmė mamos automobilį ji paaiškinti negali. Atsisėdę į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , suprato, kad važiuoti į darbą negali, nes nepraeis pro patikros vartus darbe- jautėsi abu neblaivūs. Sugyventinis M. N. sėdo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, ji šalia, priekinėje keleivio sėdynėje. Ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobilių nevairuoja. Supratę, kad į darbą nenuvažiuos, kiemais (duomenys neskelbtini), pavažiavo kiek toliau nuo (duomenys neskelbtini) namo kiemo aikštelės, kur buvo pastatytas automobilis. Kieme pavažiavę, vartojo automobilyje dviese alkoholį. Kiek atsimena gėrė degtinę. Kiek atsimena, nes daug ko neatsimena dėl buvusio girtumo, sugyventinis sugalvojo išvažiuoti iš miesto, kad mašinoje prasimiegoti. Laike tai tikrai jau nesiorientavo. Kiek atsimena automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini) į mišką. Tikslios vietos dėl buvusio girtumo nurodyti negali. Ten miške dar atsimena vartojo dviese alkoholį. Ar miegojo miške ar ne pasakyti negali. Po kažkiek laiko važiavo namo. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo sugyventinis M. N., ji sėdėjo šalia. Jie tikrai buvo neblaivūs abu, nes ji net dėl buvusio girtumo neatsimena, negali pasakyti, kaip grįžo prie namų. Kai prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, jie stovėjome prie (duomenys neskelbtini). Kaip minėjo dėl buvusio girtumo negali pasakyti kaip grįžo namo nuo (duomenys neskelbtini) rajono miškų. Gali tik patvirtinti, kad visą laiką 2025 m. sausio 14 d. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo sugyventinis M.. Ji pati neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilių nevairuoja. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra M. mamos. Jis tą rytą paėmė tą automobilį, nes jo sugedęs (1 t., b. l. 62-64).

Liudytojas M. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 14 d. apie 11 val. 00 min., ties adresu (duomenys neskelbtini), vairuojant sau priklausančią transporto priemonę, jis pastebėjo įtartinai manevruojančią raudonos spalvos transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėta transporto priemonė jam sukėlė pagrįstų įtarimų, kad galimai (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra neblaivus, nuolat pastarąją sekė ir neišleido iš akių. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), pakilo ir važiavo autostrada, tuomet nusuko link (duomenys neskelbtini) tuomet nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). ir nusuko į (duomenys neskelbtini). Minėtoje atkarpoje nuolat transporto priemonę sekė ir informavo apie transporto priemonės judėjimą bendruoju pagalbos telefonu operatoriui. Prisiartinus prie minėtos transporto priemonės, aiškiai matė, kas vairavo. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo vidutinio amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo vyras, šalimais, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo moteris. Bendruoju pagalbos telefonu nuolat informavo budėtoją apie tai, kad galimai neblaivus asmuo, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarinėja avarines situacijas, išvažiuoja į priešpriešines eismo juostas, pravažiuoja draudžiamus šviesoforo ženklus, ne mažiau kaip 3 kartus vos neatsitrenkė į autostrada važiuojančias sunkiasvores transporto priemones. Minėtą transporto priemonę pametė ties (duomenys neskelbtini). sankryža, kuomet transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo draudžiamą šviesoforo signalą ir nuvažiavo link Partizanų g. 170, Kaunas gyvenamojo namo. Pastebėjus, kad link minėto adreso važiuoja policijos ekipažas, privažiavo prie tarnybinio automobilio. Iš transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išlipęs akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, priėjęs prie jo elgėsi agresyviai ir nuolat jo klausinėjo „Čia tu mane pridavei?“. Aiškiai atpažino, kad transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo tas pats asmuo, kuris adresu (duomenys neskelbtini) ir išlipo iš transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės (1 t., b. l. 69-71).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2025 m. sausio 14 d. apie 11.06 val., buvo gautas telefoninis M. V., pranešimas, apie tai, kad 2025 m. sausio 14 d. apie 11.03 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairuoja galimai neblaivus asmuo, sudarinėja avaringas situacijas, pravažiavo per draudžiamus šviesoforo signalus. Liudininkas nurodė, kad transporto priemonę nuolat sekė ir neišleido iš akių nuo (duomenys neskelbtini). Stovinti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta adresu (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo sėdynėje buvo rastas akivaizdžiai neblaivus M. N.. Asmeniui alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0012, sertifikato patikros Nr. 2214714, pirmu tikrinimu 2025 m. sausio 14 d., 11.24 val. buvo nustatytas 2,49 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 2025 m. sausio 14 d., 11.42 val., buvo nustatytas 2,65 prom. neblaivumas. Apklaustas liudytoju M. V. patvirtino M. N. vairavimo faktą. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti R. Ž., perduota UAB „Augenas“, nutransportuota į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 13-14).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamųjų namų ir raudonos spalvos keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie priekinių keleivio durelių ir jas atidarius matyti įvairūs maisto likučiai, ant priekinio keleivio kilimėlio matyti tuščias alkoholinio gėrimo butelis (1t., b. l. 29-42).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti 2025 m. sausio 14 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis. Vaizdo įrašas „PSS-20250114 111301“, matyti, jog pareigūnės tarnybiniame automobilyje kalbasi, kad mato raudonos spalvos automobilį su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Privažiuoja prie automobilio iš galo. Prie kelio, stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, matosi valstybinio numerio lentelė „(duomenys neskelbtini)“. Prieina prie vairuotojo pusės, priekinių durelių. Atidaro dureles. Vairuotojo sėdynėje, prisisegęs saugos diržą sėdi vyras, šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdi moteris, kuri prisisegusi diržą. Pareigūnė klausia vairuotojo ar jis vartojo alkoholį, vytas sako, kad ne. Liepia išlipti iš mašinos vyrui, prašo dokumento. Ieško. Vyras aiškina, kad mašinos nevairavo, o miegojo joje. Ieško automobilio salone vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnės budėtojui praneša, kad rado automobilį, aiškinasi aplinkybes. Vyriškis vis kartoja, kad jis miegojo, nevairavo. Vyras prisistato M. N., pasako savo gimimo metus. Pareigūnės jo klausia prieš kiek laiko vartojo alkoholį, sako, kad nežino ir iš viso jis miegojo automobilyje. Pareigūnė vyriškiui (M. N.) aiškina, kad jos ne šiaip čia atvažiavo, yra užfiksuotas neblaivus vairavimas ir ji tikrina ir aiškinasi faktus. Toliau pareigūnė klausia vyro kokius alkoholinius gėrimus vartojo, vyras sako, kad alų. Pareigūnė jo klausia, kada vartojo, jis atsako, kad neatsimena. Tikrina alkotesteriu M. N. girtumą. Pagarsina rodmenis - 2,49 promilės. Prašo automobilio raktelių. Prašo vyro sėsti į automobilį, liepia luktelėti. Praneša budėtojui rodmenis. Pareigūnės sėda į tarnybinį automobilį. Kalbasi su liudytoju. Liudytojo nesimato, tik balsas, jis sako, kad visą laiką važiavo paskui. Pareigūnės užsirašo duomenis liudytojo ir paprašo užrašyti sava ranka paaiškinimą, o paskui, jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas privažiuos prie jo ir apklaus liudytoju. Vaizdo įrašas „PSS-20250114 114028“, matyti, kad pareigūnės eina prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio tikrinti antrą kartą M. N. girtumą. Pagarsina 2,65. Jis sako, kad mašinoje nejudėjo. pareigūnai tikrina M. N. neblaivumo požymius - liepia eiti tiesia linija, besti pirštu į nosį, praneša, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis sako, kad ne jis savininkas automobilio (1 t., b. l. 23-25).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2025 m. sausio 14 d. 11.01 val. skambučio įrašas į bendrąjį pagalbos centrą. Pokalbyje dalyvauja bendrojo pagalbos centro operatorė (toliau O), vyriškis (V) ir vėliau prisijungia pareigūnas (toliau P). O- 112. V- Sveiki, važiuojam dabar paskui automobilį (duomenys neskelbtini), kuris visiškai į kelią netelpa. Jau kelis kartus vos nuo kelio nenuvažiavo. Tai būtų valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dabar važiuojam nuo (duomenys neskelbtini) link autostrados. O- o spalva automobilio. V- raudona, nu vyšninė ne raudona. Bet tuo nuo kelio nuvažiuos tas žmogus. O- vardas pavardė, kas praneša. V- aš paskui dar pavažiuosiu paskui tą mašiną. O - mano klausimų nelabai girdit. V- žinokit aš nelabai girdžiu, per garsiakalbį kalbu. O- jūsų vardas pavardė. V - V. M.. O- Luktelkit aš sujungsiu su pareigūnais. Toliau vyksta pokalbis tarp vyriškio ir pareigūno. P - kalbėkite. V- sveiki, dabar važiuoju paskui (duomenys neskelbtini) vyšninės spalvos. Važiuoju iš (duomenys neskelbtini) į autostradą. P- į kur, į kurią pusę važiuojate. V- važiuoju nuo (duomenys neskelbtini), link autostrados, dabar į kalną kylam. P- link (duomenys neskelbtini) važiuoja. V- jo, link (duomenys neskelbtini). Jo, čia ne kartą teko matyti, gal žmogui su sveikata negerai, gal girtas gal šiaip kas nutiko. Vo vėl nuo kelio OOO, į fūrą vos neatsitrenkė. Fūra turėjo pasitraukti. P - kur dabar ta mašina. V- tuoj bus posūkis į (duomenys neskelbtini). P- suka jis. V - ne, pravažiavo posūkį į (duomenys neskelbtini) važiuoja tiesiai. Jis čia juostose nesigaudo, fūras lenkia. Dabar geltoną viaduką pravažiavom. P - tiesiai važiuoja. V - jo tiesiai, yra posūkis į dešinę, važiuoja ten. P - suka į (duomenys neskelbtini). V - taip. Girdisi pareigūnai praneša pajėgoms (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registruotas partizanų 170, dabar suka į (duomenys neskelbtini). P- bandysim per visus (duomenys neskelbtini). V- jo kol neatsitrenkė kur. P- o jis vienas važiuoja. V- nelabai aišku, dabar suks link (duomenys neskelbtini). P - jeigu važiuojat paskui, pastebėkit, kad nesikeistų. V - jo, jo, važiuoju paskui, pravažiuojam Emsi, važiuoja link (duomenys neskelbtini). P - link (duomenys neskelbtini) suks ar ne. V - jo suka. P- žalia dega. V - raudona, oo pravažiavo pro raudoną, negaliu toliau važiuoti man raudona. Matau važiuoja tolyn P -gerai, tada baigiam pokalbį (1 t., b. l. 26-28).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad M. N. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati kalba, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija - pėda po pėdos asmuo negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Asmeniui nenurodžius, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ NrARRF-0012, patikros Nr. 2214714. Pirmasis tikrinimas 11.24 val., nustatytas 2,49 promilės girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 11.42 val., nustatytas 2.65 promilės girtumas (1 t., b. l. 73-75).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė - valdytoja yra R. Ž. (1 t., b. l. 46).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų gamybos vidutinė rinkos vertė yra 5 770 Eur su PVM (1 t., b. l. 47).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Reagavimo valdybos (toliau RV) tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo ir atliktų veiksmų nurodyta, kad 2025 m. sausio 14 d. patruliuojant kartu su Kauno apskrities VPK RV 1-iojo skyriaus vyresniąja tyrėja E. D., tarnybiniu automobiliu, r. š. „K1745“, apie 11.06 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budinčio pareigūno buvo gautas pranešimas ROIK:0125000025989, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Sujungta su AVPK. Vadovaujantis pranešėjo, kaip vėliau paaiškėjo M. V., duodama informacija telefonu, šis nurodė, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sekė iki (duomenys neskelbtini), kuomet sankryžoje jam dingo iš akių, važiuojant link transporto priemonės savininko gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje prie kelkraščio pastebėjo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėjus prie minėtos transporto priemonės, vairuotojo durelių ir šias atidarius vairuotojo sėdynėje rastas akivaizdžiai neblaivus M. N., o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo taip pat akivaizdžiai neblaivi R. K.. Minėtos transporto priemonės variklio dangtis buvo įkaitęs. Patikrinus M. N. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0012, sertifikato patikros Nr. 2214714, pirmu tikrinimu 2025 m. sausio 14 d. 11.24 val. buvo nustatytas 2.49 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 2025 m. sausio 14 d. 11.42 val., buvo nustatytas 2.65 prom. neblaivumas. M. N. teigė, jog transporto priemonės nevairavo, o joje tik miegojo. R. K. aiškinantis įvykio aplinkybes nurodė, kad nori prisiimti kaltę už M. N., teigė, kad ji pati važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes su R. K. ši nurodė, kad duoda melagingą informaciją dėl vairavimo, kadangi nenori, jog draugas M. N. prarastų teisę vairuoti transporto priemones. R. K. painiojosi aiškinant įvykio aplinkybes. Patikrinus M. N. PN II naršyklėje nustatyta, kad šis yra ankščiau baustas užsienyje dėl vairavimo neblaiviam. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti R. Ž., buvo perduota UAB „Augenas“ nutransportavimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g.18A, Kaunas (1 t., b. l. 10-12).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis M. N. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju M. N. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, antru – 2,65 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. N. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną bevažiuodamas vartojo alkoholį, nusipirko degtinės ir važiavo nuo namų į (duomenys neskelbtini) kaimelį. Kartu važiavo - R. K. matė, kad jis gėrė. Jis gėrė 500 ml talpos degtinės butelį kartu su keleive. Nuo (duomenys neskelbtini) iki namų apie 10 kilometrų nuvažiavo. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojos R. K. parodymai, kad 2025 m. sausio 13 d., po darbo, jie kartu su sugyventiniu bare, netoli namų vartojo alkoholį. 2025 m. sausio 14 d. 5.00 val. ryto atsikėlė, kad važiuoti į darbą. Matė, kad sugyventinis paėmė koridoriuje kabėjusius jo mamos automobilio raktus. Atsisėdę į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , suprato, kad važiuoti į darbą negali, nes nepraeis pro patikros vartus darbe - abu jautėsi neblaivūs. Supratę, kad į darbą nenuvažiuos, vartojo automobilyje dviese alkoholį. Kiek atsimena automobiliu važiavo link (duomenys neskelbtini) į mišką, ten dar vartojo alkoholį dviese. Po kažkiek laiko važiavo namo. Gali patvirtinti, kad visą laiką 2025 m. sausio 14 d. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo sugyventinis M. (1 t., b. l. 62-64). Taip pat neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0012, patikros Nr. 2214714. Pirmasis tikrinimas 11.24 val., nustatytas 2,49 promilės girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 11.42 val., nustatytas 2.65 promilės girtumas (1 t., b. l. 73-75). Analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 86-88) ir teisiamojo posėdžio metu. Aplinkybę, jog automobilį vairavo M. N. patvirtina taip pat liudytojo M. V. parymai, kuris parodė, kad 2025 m. sausio 14 d. apie 11 val. 00 min., ties adresu (duomenys neskelbtini) vairuojant sau priklausančią transporto priemonę, jis pastebėjo įtartinai manevruojančią raudonos spalvos transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėta transporto priemonė jam sukėlė pagrįstų įtarimų, kad galimai vairuotojas yra neblaivus, nuolat pastarąją sekė ir neišleido iš akių. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pakilo ir važiavo autostrada, tuomet nusuko link (duomenys neskelbtini) pr., tuomet nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir nusuko į (duomenys neskelbtini). Minėtoje atkarpoje nuolat transporto priemonę sekė ir informavo apie transporto priemonės judėjimą bendruoju pagalbos telefonu operatoriui. Prisiartinus prie minėtos transporto priemonės, aiškiai matė, kas vairavo. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo vidutinio amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo vyras, šalimais, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo moteris. Bendruoju pagalbos telefonu nuolat informavo budėtoją apie tai, kad galimai neblaivus asmuo, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarinėja avarines situacijas, išvažiuoja į priešpriešines eismo juostas, pravažiuoja draudžiamus šviesoforo ženklus, ne mažiau kaip 3 kartus vos neatsitrenkė į autostrada važiuojančias sunkiasvores transporto priemones. Minėtą transporto priemonę pametė ties (duomenys neskelbtini) sankryža, kuomet transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo draudžiamą šviesoforo signalą ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo. Pastebėjus, kad link minėto adreso važiuoja policijos ekipažas, privažiavo prie tarnybinio automobilio (1 t., b. l. 69-71). Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas (išklausytas) 2025 m. sausio 14 d. 11.01 val. skambučio įrašas liudytojo M. V. bendrajam pagalbos centrui patvirtina, jog M. N. vairavo automobilį. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog kaltinamojo parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamųjų namų. (1 t., b. l. 29-42). Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti 2025 m. sausio 14 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (1 t., b. l. 23-25) ir apžiūrėtas (išklausytas) 2025 m. sausio 14 d. 11.01 val. skambučio įrašas į bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 26-28). Taip pat policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuriuo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje prie kelkraščio pastebėta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėjus prie minėtos transporto priemonės, vairuotojo durelių, jas atidarius vairuotojo sėdynėje rastas akivaizdžiai neblaivus M. N., o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo taip pat akivaizdžiai neblaivi R. K.. Minėtos transporto priemonės variklio dangtis buvo įkaitęs. Patikrinus M. N. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0012, sertifikato patikros Nr. 2214714, pirmu tikrinimu 2025 m. sausio 14 d. 11.24 val. buvo nustatytas 2,49 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 2025 m. sausio 14 d. 11.42 val., buvo nustatytas 2,65 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 10-12). Pripažintina, kad M. N. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos.

Šiuo atveju, M. N. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, todėl spręstina, kad turtinė ar neturtinė žala fiziniams asmenims ar kitiems proceso dalyviams nepadaryta, yra pateiktas galimos laiduotojos prašymas. Galimos laiduotojos paaiškinimai ir asmenybė teismui sudaro pagrindą manyti, jog laiduotoja yra tinkama ir verta teismo pasitikėjimo.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motina, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamojo elgesiui alkoholis turi didelę, įtaką, pats M. N. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog turi priklausomybę alkoholiui. Nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad R. Ž. yra jo mama, su ja santykiai yra geri. Teigė, kad pas mamą gyvena, bando eiti doros keliu, mamos klauso, ji bando daryti jam įtaką. Kaltinamasis nurodė, jog stengiasi dirbti, sportuoti, būti pozityvus, grįš pas psichologą, prašys, kad vaistus dėl miego išrašytų, stengiasi eiti į anoniminių alkoholikų susitikimus, prieš tai lankėsi pas psichologę. Teigė, kai pradės dirbti, tai pas mamą bus jo banko kortelė, prašys, kad pinigų duotų tiek, kiek reikia, kad ji kontroliuotų. Didžiojoje Britanijoje yra teistas, bet pasimokė ir grįžęs į Lietuvą galvojo, kad daugiau taip nebus.

Pabrėžtina, kad vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisi įstatymus. Taip pat vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kita. Teismo, sprendžiančio dėl šios sąlygos egzistavimo, išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias kaltininkas ankščiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie ankščiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).

Teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų. Nagrinėjamu atveju M. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau Lietuvos Respublikoje nėra teistas, tačiau teistas Didžiojoje Britanijoje: 1) 2008 m. vasario 14 d. Waltham Forest Magistrates Court nuosprendžiu dėl vairavimo esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų pinigine bauda ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 12 mėnesių; 2) 2008 m. liepos 23 d. Waltham Forest Magistrates Court nuosprendžiu dėl vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti pinigine bauda ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 12 mėnesių; 3) 2009 m. kovo 9 d. North-West Essex Magistrates Court nuosprendžiu dėl vairavimo, neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti laisvės atėmimu 84 dienoms, bausmės vykdymą atidedant 18 mėn. ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 18 mėnesių; 4) 2018 m. kovo 29 d. East London Magistrates nuosprendžiu dėl nesunkaus kūno sužalojimo; 5) 2020 m. spalio 22 d. East London Magistrates nuosprendžiu dėl vairavimo esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų baustas pinigine bauda; 6) 2020 m. gruodžio 16 d. East London Magistrates nuosprendžiu dėl nesunkaus kūno sužalojimo; 7) 2021 m. vasario 20 d. North Essex Magistrates nuosprendžiu dėl vairavimo esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų baustas pinigine bauda ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 26 mėnesių (b. l. 114-125). Pabrėžtina, kad šioje baudžiamojoje byloje M. N. yra teisiamas už tai, kad vairavo neblaivumas transporto priemonę. Pažymėtina, kad už analogiškas veikas jis yra teistas Didžioje Britanijoje. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas Lietuvos Respublikoje, administracine tvarka per paskutiniu trejus metus nėra baustas. M. N. baustas Didžiojoje Britanijoje dėl vairavimo neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, taip pat dėl nesunkaus kūno sužalojimo. Kaltinamasis buvo praradęs specialiąją teisę vairuoti. Nors, kaltinamasis, vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi laikomas neteistu, tačiau teismas nevertinti šių duomenų apie baustumus užsienio valstybėje, sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės negali ir sprendžia, jos itin reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog daugiau nenusikals ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis M. N. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, tačiau teismas įvertinęs, jo baustumus ir teistumas užsienio valstybėje, jų pobūdį ir kiekį, tai, kad grįžęs gyventi į Lietuvą toliau daro veikas, neturi pagrindo manyti, kad jis daugiau nenusikals.

Pabrėžtina ir tai, kad nors motina R. Ž. nurodė, kad ji su sūnumi sutaria gerai, jis ją išlaiko. Kad jis daugiau nenusikalstų, ji jam sugriežtins kontrolę, atims banko kortelę, kada grįš namo, jį kontroliuos, pinigai bus jos rankose, ir jis turės paklusti. Mano, kad per metus jį suvaldys, mano, kad jis gali pasitaisyti. Tačiau teismas pabrėžia, jog laiduotoja teismui atsakydama į klausimus nurodė, kad ji gyvena tik viena su sūnumi. Kai pats kaltinamasis M. N. teigė, kad kartu gyvena sugyventinė R. K., kuri taip pat ir liudytoja R. K., su kuria kaltinamasis iki nusikaltimo ir nusikaltimo darymo metu vartojo alkoholinius gėrimus. Esant aplinkybei, kaltinamajam esant suaugusiam asmeniui, 41 metų amžiaus, gyvenančiam savarankišką gyvenimą, abejotina, ar jo elgesį gali paveikti motina, nors ir yra ji verta teismo pasitikėjimo, tačiau kaltinamasis renkasi leisti laiką su asmenimis, kurie nesustabdo jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kas leidžia manyti, kad pats kaltinamasis linkęs elgtis neatsakingai ir nepaisyti galiojančių įstatymų, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių.

Teismo vertinimu šiuo atveju, nusikaltimo padarymas buvo kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o ne labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Nors kaltinamasis šiuo atveju laikomas neteistu, tačiau baustumą skaičius Didžiojoje Britanijoje ir jų rūšys, leidžia daryti išvadą, jog jis linkęs nusikalsti, jį charakterizuoja neigiamai bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad M. N. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas.

Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad, jog kaltinamasis, jį atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi byloje nenustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į išdėstytą prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės atmetamas.

IV. Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis M. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam M. N. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Nors M. N. nusikalto neturėdamas teistumo, tačiau aplinkybė, jog yra baustas net 7 kartus Didžioje Britanijoje (b. l. 114-125), įskaitant vairavimą neblaiviam, vertintina kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, didinanti kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis administracine tvarka per 5 metus nebaustas Lietuvos Respublikoje.

Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad M. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarę vieną baigtą nusikaltimą, kuris yra nesunkus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus jį charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas 7 kartus Didžiojoje Britanijoje, šiuo metu nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpiu dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 92), Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale nesilankė, nesigydė (b. l. 89).

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendintini už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Baudos dydis, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenimis, nustatytinas artimas minimaliam baudos, pagal BK 47 straipsnį galimos skirti už nesunkų nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis M. N., naudodamasis specialia teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi M. N. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje nėra teistas, per paskutinį trejų metų laikotarpį nėra baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl nustatytinas artimas vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis M. N. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminas, per kurį M. N. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. sausio 17 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra R. Ž. (1 t., b. l. 46). Pažymėtina, jog M. N. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad automobilio savininkas yra jo mama – R. Ž..

Šioje baudžiamojoje byloje turtas (automobilis) yra identifikuotas, žinoma jo buvimo vieta, jis nėra paslėptas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad R. Ž., kuriai automobilis priklauso nuosavybės teise būtų galėjusi žinoti, kad M. N. automobilį vairuos būdamas neblaivus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, priklauso R. Ž., sprendžia, jog nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022). Tokiu atveju turtas (automobilis) yra grąžinamas teisėtam jo savininkui, o iš kaltininko gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m., vidutinė kaina Lietuvoje 5 770 Eur (su PVM). M. N. su nustatyta transporto priemonės verte sutiko, jos neginčijo. M. N. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Teismas, įvertinęs tai, kad M. N. padarė nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo iškvėptame ore rasta etilo alkoholio koncentracija ženkliai viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat ženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (nustatytas 2,49 promilių girtumas), tai, kad nors nėra teistas Lietuvos Respublikoje, tačiau anksčiau yra baustas Didžiojoje Britanijoje už vairavimą būnant neblaiviu, tai kaltinamąjį charakterizuoja neigimai, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje sprendžia, jog siekiamus prevencinius tikslus užtikrins 5 770 Eur automobilio vertės konfiskavimas atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numato tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu kaltinamasis, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 90-92), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 94-96), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. N. valdomam turtui –5770 Eur piniginėms lėšoms, esančioms / gaunamoms į AB „Swedbank sąskaitas Nr(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (1 t., b. l. 98-100).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, grąžintas savininkei R. Ž., paliktinas R. Ž.. Kompaktinė plokštelė, su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų „body“ kamerų ir garso įrašo iš bendrojo pagalbos centro, saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio voke, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. N. sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti M. N. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 17 d., apie tai pranešti AB „Regitra“;

- išieškoti konfiskuotino turto – „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumą 5 770 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą M. N. turtui 5770 Eur piniginės lėšos, esančioms / gaunamoms į AB „Swedbank sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kuris grąžintas savininkei R. Ž., paliktinas grąžintas R. Ž..

- kompaktinę plokštelę, su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų „body“ kamerų ir garso įrašo iš bendrojo pagalbos centro, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio voke, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.