- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- T-425-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00471-2007-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Nuteistasis
- Č. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą ir prokuroro Armando Vainausko skundą dėl minėto nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 153 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – Č. K. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, Č. K. pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimas. Bylos duomenimis, bausmės pradžia – 2014 m. vasario 17 d.; bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 20 d.; 2/3 bausmės atlikta 2020 m. vasario 21 d.; neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. – 3 metai 11 mėnesių 1 diena.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-8 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam Č. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku. Komisija nustatė, kad Č. K. anksčiau neteistas. Į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas 2019 m. spalio 4 d. Per bausmės atlikimo laikotarpį baustas 2 kartus, skatintas 15 kartų. Nuteistasis vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvios nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui pataisos įstaigos planuose numatytas priemones. Turi įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, vairuotojo, šaltkalvio specialybes. 2016 m. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo baldžiaus specialybę, 2016 m. baigė VšĮ Energetikų mokymo centro mokymus, įgijo teisę dirbti garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru kūriku bei 2019 m. „Krautuvų vairuotojo“ neformaliojo 32 val. trukmės, mokymo programą. Iki nuteisimo dirbo kaskadininku pagal kūrybinę sutartį. Atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje dirbo kūriku. Perkeltas į Pusiaukelės namus nuo 2019 m. spalio 22 d. iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini) elektrinio krautuvo vairuotoju. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju tęs darbą toje įmonėje, kurioje šiuo metu dirba. Remiantis 2020 m. vasario 17 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus išduota pažyma dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 42-6 iš nuteistojo darbo užmokesčio buvo išieškota 1320,66 Eur. Taip pat remiantis 2020 m. sausio 28 d. gauta Asociacijos „Lietuvos antstolių rūmai“ informacija Lietuvos antstolių duomenų bazėje yra vykdoma tik viena vykdomoji byla antstolio I. G. (ieškovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius), kurios suma 12251,94 Eur, kuri yra priteista solidariai. 2020 m. vasario 13 d. antstolis I. G. pateikė informaciją, kad solidarios skolos likutis – 856,30 Eur. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bausmės atlikimo metu, nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Savo galimybes integruotis visuomenėje vertina pozityviai. Č. K. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Č. K. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 13 taškų (statinių veiksnių taškai – 2, dinaminių – 11), palaiko stiprius ryšius su motina ir vienu iš sūnų, dalyvauja visuose Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose organizuojamuose renginiuose ir vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą 59-34 taikyti nuteistajam Č. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryšius, tačiau būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti išvadą, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų. Turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos paskirtos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 11 mėnesių 1 diena. Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus yra skolingas 856,30 Eur. Kitaip tariant, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundo teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį Č. K. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama Č. K. charakteristika patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, jis yra 2 kartus baustas drausmine tvarka, 15 kartų skatintas. Prokuroro vertinimu, taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsiliepimas
Nuteistasis Č. K. atsiliepime į prokuroro skundą nurodė, kad su prokuroro skundu nesutinka. Nors prokuroras nurodė, kad reikia vertinti ne tik formalias lygtinio paleidimo galimybės sąlygas, tačiau su tuo jis nesutinka, nes formalių lygtinio paleidimo sąlygų buvimas yra materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Būtent materialusis lygtinio paleidimo egzistavimas leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio ateityje – nuteistajam esant paleistam lygtinai. Nors prokuroras nurodė, kad likusi „pakankamai didelė“ neatliktos bausmės dalis, tačiau BVK nėra reglamentuota – kokia neatliktos bausmės dalis turi būti likusi, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, BVK numato tik kokią bausmės dalį privaloma atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, po 2020 m. sausio 16 d. jo darbovietė antstoliui jau tris kartus pervedė išskaičiuotas sumas iš jo atlyginimo, kas mėnesį pervedama vidutiniškai apie 220 Eur, tad skolos suma sumažėjo. Kadangi mokamas antstoliui ieškinys yra solidarus, todėl ir solidarios skolininkės jo byloje įnašas taip pat turėjo per jos antstolę pasiekti VSDFV. Prokuroro nurodyta skolos suma neturi jokios teisinės galios sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu skolas mokėti, siekti tai daryti teisėtais būdais. Nors prokuroras teigė, kad turi būti įgyvendintas teisingumo principas, toks teiginys iš esmės reiškia, kad lygtinis paleidimas prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui. Lygtinis paleidimas yra alternatyva bausmių vykdymo procesą, kada lygtinis paleidimas taikomas ir bausmė atliekama iki jo pabaigos, tik kiek lengvesnėmis sąlygomis, bet visą laikotarpį prižiūrint Probacijos tarnybos specialistams. Nei vienas nuteistasis, kuris buvo paleistas iš Vilniaus Pusiaukelės namų, negrįžo atgal, o tai įrodo Pusiaukelės namų vėliau probacijos veiksmingumą. Nors prokuroras nurodė, kad kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, tačiau lygtinis paleidimas – ne atleidimas nuo bausmės, bausmė atliekama toliau ir iki galo. Įvertinus visą tai, prokuroro argumentai teisiškai nepagrįsti ir turėtų būti atmestini. Be kita ko, prokuroras nenurodo jokių BVK nuostatų dėl kurių lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam Č. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalūs pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimą Č. K.. Kaip matyti iš bylos duomenų, Č. K. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios du trečdalius jis atliko 2020 m. vasario 20 d. Č. K. yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Jis vykdo jam nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 13 taškų (iš jų – 2 taškai statiniai ir 11 taškų dinaminių veiksnių), jis dengia finansinius įsipareigojimus ir jo skolos yra gana nedidelės, buvo 15 kartų skatintas, dirba, palaiko ryšį su artimaisiais, turi įgijęs baldžiaus specialybę, jam suteikta teisė dirbti garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriku, jis baigė neformaliojo mokymo programą, atliko gerbūvio darbus ir dalyvaudavo pataisos įstaigos socialiniuose renginiuose, socialinio tyrimo išvadoje įvardijamos kitos teigiamos aplinkybės apibūdinančios nuteistąjį.
Teismas pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio nuostatomis, būtent teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas; įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.
Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Č. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Taigi Č. K. nuteistas už du apysunkius nusikaltimus ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Viena iš Č. K. padarytų veikų – nužudymas – priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, ir tai taip pat turi įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius. Atsižvelgiant į tai, jog Č. K. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau, teismo vertinimu, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami. Nagrinėjamu atveju Č. K. neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 3 metai 11 mėnesių 1 diena. Teismo nuomone, nors Č. K. atliko daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė), tačiau jo neatliktos bausmės dalis už padarytus nusikaltimus yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 20 d.), todėl šiuo atveju lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam neužtikrintų teisingumo principo ir visų bausmės tikslų. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nors padarytos nusikalstamos veikos, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau tai vertinama kitų aplinkybių visumoje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pagal 2020 kovo 16 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-28 Č. K. vertinimo metu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta. Be kita ko, jis visiškai kaltės nepripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Dėl to teismui kyla abejonių, ar nuteistasis realiai pakankamai kritiškai vertina padarytus nusikaltimus ir visas kilusias neigiamas pasekmes. Įvertinus padarytų nusikaltimų aplinkybes, ganėtinai didelę neatliktos bausmės dalį, teismui kyla abejonių, ar bausmės vykdymo laikotarpiu Č. K. pakankamai pasikeitė ir jam susiformavo nuostatos, kurios leistų nenusikalsti lygtinio paleidimo metu. Tokios faktinės aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Reikšminga ir tai, kad Č. K. amžius nusikaltimų padarymo metu buvo 45 metai, tai amžius, kai asmenybė, mąstymas, požiūris bei elgesio modelis jau yra tvirtai susiformavęs. Be kita ko, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Č. K. padarė nusikaltimus įtakojamas kitų bendrininkų, kas taip pat parodo didesnį nuteistojo socialinį pavojingumą, jog jis gali pasiduoti kitų asmenų įtakai ir padaryti labai sunkius nusikaltimus su negrįžtamomis pasekmėmis. Teismas pažymi, kad remiantis socialinio tyrimo išvados Nr. 57-28 duomenimis, kaip nuteistojo kriminogeninių veiksniai didinantys riziką yra ankstesnis gyvenimo stilius bei ankstesnis mąstymas ir elgesys. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis būdamas laisvėje gali įtakojamas kitų asmenų vėl priimti netinkamus sprendimus ir pakartotinai nusikalsti.
Nors nuteistasis Č. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo 15 kartų skatintas, tačiau jo elgesys nebuvo visais atvejais tinkamas. Jam 2014 m. kovo 5 d. buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis atsisakė gyventi paskirtoje gyvenamojoje vietoje (asmens b. 1 t., 2 d., b. l. 20-22), 2016 m. spalio 26 d. buvo paskirta nuobauda, kadangi turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną (asmens b. 2 t., 2 d., b. l. 12-15). Be to, jis buvo dar du kartus pažeidęs nustatytas pataisos įstaigos tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat reikšmingos prognozuojant nuteistojo elgesį taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu nesilaikė nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims, bei turi atitikti bausmės tikslus.
Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistajam sėkmingai sekėsi mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pagal 2020 m. vasario 17 d. atliktą OASys vertinimo metodiką buvo nustatyta 13 taškų, iš kurių 2 taškai statiniai (nėra galimybės mažinti) ir 11 taškų dinaminių (yra galimybė mažinti), tuo tarpu pagal 2019 m. liepos 24 d. vertinimą buvo nustatyta 19 taškų (asmens b., 2 d., b. l. 87), tačiau nagrinėjamu atveju to nepakanka siekiant taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Pastebėtina, kad nors Č. K. pagal pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra priskiriamas žemai rizikos grupei, tačiau vis dar daug didesnę dalį jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sudaro dinaminiai balai, kuriuos yra galimybė mažinti, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į minėtų taškų dydį, nuteistasis dar nėra sumažinęs savo socialinio pavojingumo iki minimalaus lygio. Atsižvelgiant, jog Č. K. atlieka bausmę už tris nusikaltimus, iš kurių vienas yra kito žmogaus nužudymas, padarytas tiesiogine tyčia, jis privalo stengtis kuo labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Dėl to teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad teigiama Č. K. charakteristika patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei jis daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nuteistojo kaltės neigimą, padarytų nusikaltimų skaičių, pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų sukeltas pasekmes, pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, nepakankamai sumažintą pakartotinio nusikalstamumo riziką, teismas sprendžia, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos Č. K. netaikytinas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus įgyvendintas teisingumo principas, teismo vertinimu, Č. K. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti, dėl to sutiktina su prokuroro skundo argumentu dėl teisingumo principo ir bausmės paskirties įgyvendinimo.
Dėl nurodytų argumentų teismas sutinka su prokuroro Armando Vainausko skundu ir sprendžia, kad prokuroro skundas tenkintinas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K. netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
Tenkinti prokuroro Armando Vainausko skundą ir atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K..
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.