- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-06-12
- Bylos Nr.
- A6.-76-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00060-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvusio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), vadovo, atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2020-01-14 iki 2024-02-27 ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuo 2020-02-06, kai buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, o šios pareigos neįvykdęs pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre yra registruota nuo 2018-08-17, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovu nuo 2020-01-14 iki 2024-02-27 buvo A. Š.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-02-29 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 6 681,46 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio už 2018 m. metus bei pridėtinės vertės mokesčio už 2018 m. lapkričio mėn., 2019 m. birželio mėn. ir šių mokesčių delspinigių. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI 2020-02-06 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) 6 403,44 Eur sumai, kuris buvo perduotas vykdyti antstolei I. K.. Lėšų neišieškojus, 2023-12-01 antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodžius, jog skolininkas sąskaitų kredito įstaigose neturi, nekilnojamojo turto neturi) ir 2023-12-01 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Bendrovės aukščiau nurodytame sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavykus. Vadovaujantis JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą. Bendrovė pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tikslu užkirsti kelią tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia šios išdėstytos aplinkybės: 1) VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra; 2) VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotoms dviem transporto priemonėms draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme; 3) Bendrovė nuo 2020 m. vasario mėn. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla pagal VMI pareiškimą įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė, o bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti Bendrijos vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 str.). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Buvęs Bendrovės vadovas A. Š., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, nemokumą bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, taip pažeisdamas Bendrovės kreditoriaus VMI interesus. Būtent A. Š. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti. A. Š. žinojo apie Bendrovės turimus įsipareigojimus. Vadovaujant A. Š. buvo priimtas 2020-02-06 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, A. Š. jau 2020-02-06 VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki. Atitinkamai A. Š. 2020-02-06 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl, buvęs Bendrovės vadovas A. Š. nuo 2020 m. vasario mėn., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. A. Š. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Bendrovės buvęs vadovas A. Š., vadovu dirbęs 2020-01-14 - 2024-02-27 laikotarpiu, savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI interesus. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-02-13 iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Akivaizdu, jog Bendrovės buvęs vadovas A. Š. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. VMI dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2023-12-19, todėl nuo šios datos Bendrovės vadovui išnyko JANĮ nustatyta pareiga pačiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo termino eiga iki teismo nutarimo priėmimo dienos. Apie Bendrovės buvusio vadovo A. Š. padarytą administracinį nusižengimą paaiškėjo rengiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2023-12-19), todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, dėl ko senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. Pareiškimu prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui A. Š. ir už ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskirti sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. yra registruotos dvi transporto priemonės, kurių rinkos vertė didesnė nei įmonės skolos. Nebuvo tikslo skelbti bankroto, nes transporto priemonės 5 metams išnuomotos ir paskui jos bus parduotos ir padengta įmonės skola. Yra UAB „(duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2020 m. Nuo 2022 metų yra (duomenys neskelbtini) kalėjime. Vasario 13 dienos nutartį apskundė apeliacine tvarka. Neprivalėjo skelbti įmonei bankroto, nes yra turto, kurį parduos ir grąžins skolą. Nežinojo apie tai nieko, nes jam yra apribojimas bendrauti su šeima. Neprivalėjo inicijuoti bankroto, nes įmonė yra moki. Nesutinka su pareiškimu, kad jam turi būti paskirta bauda. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas pripažins, kad nepagrįstai buvo iškelta bankroto byla, tai administracinio nusižengimo byla taip pat yra nepagrįstai iškelta. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas pripažins, kad bankroto byla yra iškelta pagrįstai, vis tiek nesutiks su šios administracinio nusižengimo bylos iškėlimu. Jeigu jam būtų pasakę, kad bus iškelta bankroto byla, tai būtų VMI paaiškinęs situaciją, kad įmonės transportas yra išnuomotas kitai įmonei ir įmonės turtas viršija įmonės skolą. Kaltės nepripažįsta, nes jam nebuvo pranešta, kokia yra skola. Jei būtų žinojęs, kad yra reikalaujama 6 716 eurų mokestinė prievolė, būtų ėjęs į mokesčių inspekciją, kad būtų galima grąžinti dalimis. Įkalinimo įstaigoje buvo nuo 2022-11-23. Skola susidarė 2020 m. Įmonės vardu buvo nupirktas turtas. Buvo prašoma atidėjimo, kadangi buvo COVID-19 ir prievolės mokėti tuo laikotarpiu nebuvo, kadangi buvo įmokų atidėjimai. Nežinojo, kad atidėjimas pasibaigęs. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atidėjimas baigėsi, pateikti negali. Kada buvo suimtas, įmonės veikla buvo sustabdyta. Automobiliai buvo išnuomoti, būtų gavę pajamų iš nuomos, tada būtų galėjęs padengti skolą. Tuo metu nežinojo, kad jo įmonei yra iškelta bankroto byla. Iki teismo jam tai nebuvo žinoma. Su teismo nutartimis yra susipažinęs. Jokių dokumentų pateikti negali, nes yra tik kelias dienas grįžęs. Gali pateikti tik nuomos sutartis. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, žinojo, tik prašo netaikyti jam baudos. Skola buvo jau nuo 2020 metų. Mašinos turėjo didesnę vertę nei esamos skolos. Visos sutartys yra buhalterijoje. Yra tik kelias dienas grįžęs, buvo su apykoja, todėl negalėjo atvažiuoti. Tik už dvejus metus neatsiskaityta su VMI, tai nėra ilgas laikas. Dalimis būtų tą skolą dengęs. Buvo 2-3 įmonių vadovas, visos įmonės bankrutavo. Yra teistas už finansinius nusikaltimus. Nežinojo, kad buvo sprendimas išieškoti iš turto. Būtų sudaręs sutartį su VMI, kad galėtų mokėti dalimis. 9 mėnesius negalėjo su niekuo bendrauti. Tik iš VMI sužinojo, kad byla yra. Kai buvo sulaikytas, iš viso negalėjo su niekuo bendrauti. 2020 m. nebuvo reikalavimo sumokėti, nes buvo COVID-19. Nežino, ar buvo įtraukti į sąrašus, bet nebuvo prašymo padengti skolą. Nebuvo pranešta. Nežinojo apie VMI sprendimą. Jei būtų žinojęs, būtų siuntęs buhalterę ar advokatą. Sprendimas perduotas antstoliui, taip pat nežinojo. Su antstole I. K. nebuvo jokio kontakto. Iš viso nieko nežinojo, tai buvo „kaip iš giedro dangaus“. Prisijungimų neturėjo. Kai jį sulaikė, nieko neturėjo. 2020 m. prisijungimai buvo buhalterijoje. Pats jų neturėjo. Buhalterė turėjo žinoti. Kadangi įmonės veikla buvo sustabdyta, su buhaltere buvo nutraukta sutartis. Jis, kaip vadovas, negalėjo domėtis, nes nežinojo. Buvo suimtas. Skambino į VMI, kalbėjo, tai jam pasakė, kad nereikia mokėti, nes yra COVID-19. 2020 m., kai įsigijo įmonę, bandė ją gerinti. Turtas įmonėje atsirado, t. y. vilkikas ir puspriekabė. Grynais gaudavo už vilkikų nuomą. Sutartys buvo sudarytos 2022 m. vasarą. Metų gale turėjo gauti pajamas ir už tas gautas pajamas dengti skolą. Pinigų negavo, nes buvo suimtas. Nesijaučia kaltas, kad turėjo kelti įmonei bankrotą. Jei būtų žinojęs ir nebūtų turto, tada privalėtų kelti bankrotą. Įmonė turi daugiau turto nei skolų. Nieko jau pakeisti nebegalima, bet esmė tokia, kad nenori gauti baudos už tai, kad turėjo kelti bankrotą. Nesijaučia kaltas. 2020–2022 m. lapkričio mėn. išnuomojo automobilius ir būtų metų gale gavęs pinigus. Iki 2022 m. nebuvo atlikta jokių veiksmų, nes įmonėje nebuvo turto. Savo lėšomis negalėjo dengti. Nesumokėjo, nes turėjo pinigus pasiimti 2022 m. metų gale už nuomą. Išnuomojo 2022 m. vasarą, tiksliai nežino, gal liepos mėnesį. Kadangi buvo COVID-19, su automobiliais niekur negalėjo važiuoti, buvo draudimai, veikla buvo sustabdyta. Sutinka su tuo, kad žinojo dėl įmonės skolos. Žinojo, kad skola siekia šešis tūkstančius. Žinojo, kada perėmė įmonę, todėl norėjo pagerinti įmonės situaciją. Jei būtų ėmęsis veiksmų, tokių bylų nebūtų, ir jo nebaustų už tai, kad privalėjo kelti bankroto bylą. Su VMI neatsiskaitė, nes nebuvo pajamų. Įmonė nevykdė veiklos, todėl neturėjo iš ko atsiskaityti.
Liudytoja G. B. teisme parodė, kad nesutinka su atsakomybėn traukiamo asmens pozicija. Prašo atsižvelgti, kad nebuvo pateikti dokumentai ir sutartys. Vadovas savo kaltės nepripažįsta. Visi duomenys buvo siunčiami per „Mano VMI“ ir paštu. „Mano VMI“ yra tinkamas būdas įteikti oficialius dokumentus ar pranešimus apie mokesčius ir kitas administracines procedūras. Prisijungti prie sistemos gali asmenys, kurie turi prisijungimo teises. Ar vadovas turi prisijungimus, šio dalyko nežino. Sistemoje matėsi, kad tų dokumentų niekas neperskaitė. Su dokumentais įmonė nesusipažino. Nelaikytina, kad asmuo ėmėsi kokio nors veiksmo. Skola nemažėjo. Laikas nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki šių metų gegužės, kad vadovas buvo įkalinimo įstaigoje, įtakos neturi. Sprendimas paimti iš turto buvo priimtas labai seniai, 2020 m. vasario mėn., dar net iki COVID-19. Neturi duomenų, kad būtų imamasi kokio nors veiksmo. Aplinkybė tokia, kad VMI priimtas sprendimas išieškoti iš turto buvo perduotas antstolei. Antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą 2020 m. gruodžio mėn., kuriame nurodė, kad kredito įstaigose įrašų nėra, nekilnojamo turto neturi, automobilio transporto vietos irgi nežinomos. Bendrovė nebuvo įtraukta į COVID-19 sąrašus ir nebuvo taikomos pagalbos priemonės. Skola susidariusi už pelno mokestį 2018 m., o pridėtinės vertės mokestis už 2018 m. lapkričio ir 2019 m. birželio mėnesius. Jokių veiksmų bendrovė nesiėmė. Bendrovės vadovas A. Š. jau 2020 m. vasario mėn. galėjo suvokti, kokia yra finansinė padėtis, nemokėjo ir atitinkamai kilo pareiga imtis kokio nors veiksmo, siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau jis veiksmų neatliko ir nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikęs aktyvius veiksmus. Galimai A. Š. ir siekė pagerinti, bet visa esama informacija nepatvirtina, kad buvo įmonės veikla pagerinta. Įsiskolinimas nebuvo nei mažinamas, nei padengtas. Nesutinka, kad įsigytas turtas gerino įmonės veiklą. Tai nebuvo teigiamas rezultatas mokumui. Skola jau buvo susidariusi prieš vadovu tampant A. Š.. Vadovu jis tapo 2020-01-14. Įmonės vadovas turėjo gerinti bendrovės finansinę padėtį ir gražinti skolą VMI arba iškelti bankroto bylą. Deklaracijos pelno mokestis buvo pateiktas sausio 27 d., jau vadovaujant A. Š.. Jam jau buvo žinoma, kad tokia skola yra. Buvo patikslinta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija 2022-01-15.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
A. Š. kaltė be jo paties duotų paaiškinimų, liudytojos G. B. duotų parodymų įrodyta ir administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei jo priedais (mokesčių mokėtojų registro išrašais, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais, 2023-12-01 išieškojimo negalimumo aktu, 2023-12-01 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašu, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu), Lietuvos apeliacinio teismo 2024-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
ANK 120 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur (ANK 120 straipsnio 1 dalis).
Taigi, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą), t. y. į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalą, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Teismo posėdžio metu A. Š. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo įvykdymo nepripažino, paaiškindamas, jog jam nebuvo pranešta, kokia yra skola, nebuvo prašymo skolą padengti. Jei būtų žinojęs, būtų ėjęs į mokesčių inspekciją dėl galimybės grąžinti skolą dalimis. Paaiškinimų davimo eigoje nurodė ir tai, jog buvo prašoma mokėjimą atidėti, skambino į VMI, kalbėjo, tai jam pasakė, kad mokėti nereikia, nes yra COVID-19 pandemija, o apie įmokų atidėjimo termino pasibaigimą nežinojo. Apie įmonei iškeltą bankroto bylą iki teismo nežinojo, tačiau su teismo nutartimis yra susipažinęs. Apie VMI sprendimą išieškoti iš turto nežinojo. Apie sprendimą perdavimą antstoliui taip pat nežinojo. Iš viso nieko nežinojo, viskas buvo „kaip iš giedro dangaus“. Jis, kaip vadovas, domėtis negalėjo, nes nežinojo. Prisijungimų neturėjo. Tolimesnių paaiškinimų davimo metu parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankroto bylą žinojo, skola buvo jau nuo 2020 metų ir ją būtų dengęs dalimis. Įmonės veikla nuo jo suėmimo buvo sustabdyta. Kadangi įmonei priklausantys automobiliai buvo išnuomoti, todėl buvo numatęs, kad gavęs iš nuomos pajamų būtų galėjęs skolą padengti. Pinigų negavo, nes buvo suimtas. Nesijaučia kaltas, kad turėjo kelti įmonei bankrotą. Jei būtų žinojęs ir nebūtų turto, tada privalėtų kelti bankrotą. Įmonė turi daugiau turto nei skolų. Baudos gauti nenori, prašo jos neskirti, nes su VMI neatsiskaityta tik už 2 metus, kas nėra ilgas laikas. Iki 2022 m. nebuvo atlikta jokių veiksmų, nes įmonėje nebuvo turto, o savo lėšomis negalėjo dengti. Galiausiai teikdamas paaiškinimus A. Š. nurodė, jog sutinka su tuo, kad žinojo dėl įmonės skolos. Žinojo, kad skola siekia šešis tūkstančius, žinojo nuo įmonės perėmimo, tačiau norėjo įmonės situaciją pagerinti. Jei būtų ėmęsis veiksmų, tokių bylų nebūtų, ir jo nebaustų už tai, kad privalėjo kelti bankroto bylą. Su VMI neatsiskaitė, nes nebuvo pajamų. Įmonė nevykdė veiklos, todėl neturėjo iš ko atsiskaityti.
Kaip matyti iš teisme A. Š. duotų paaiškinimų, nors ir parodymų davimo eigoje savo poziciją dėstė nenuosekliai, iš pradžių nurodydamas, kad apie įmonės skolą nieko nežinojo, viskas jam buvo tarsi „iš giedro dangaus“, jokie procesiniai sprendimai, susiję su įmonės skola, jam nebuvo žinomi, bet eigoje visgi pripažino, kad apie esamą įmonės skolą žinojo, sutiko, kad įstatyme numatytų veiksmų, kaip privalu įmonės vadovui, nesiėmė, žinodamas apie įmonės prastą finansinę būklę, bankroto bylos nekėlė, o su VMI neatsiskaitė, nes įmonė neturėjo pajamų. Baudos prašo neskirti, nes VMI skola siekia tik už 2 metus, kas nėra ilgas laiko tarpas, be to nurodė, jog įmonės finansinei būklei pagerinti pastangas dėjo - planavo gauti pajamų iš išnuomotų automobilių ir skolą padengti, tačiau jų gauti nepavyko, nes buvo suimtas, o nuo jo suėmimo įmonės veikla sustojo.
ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.
A. Š. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo JANĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2023-12-19. Taigi, trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas 2023-12-19, kai VMI kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovui išnyko pareiga pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Esant šioms aplinkybėms, senaties terminas administracinei nuobaudai skirti nėra suėjęs.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiuo įstatymu nemokumo procesas apibrėžiamas kaip juridinio asmens restruktūrizavimas arba bankroto bylos iškėlimas.
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-511/2020, Nr. 2AT-2-303/2021).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Bendrovės nemokumas įrodytas ir patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2024-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikta nepakeista, todėl Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutartimi nustatyti faktai, kurie buvo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo, yra nekvestionuojami. Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutartyje konstatuota, jog duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, įmonei nėra keliama restruktūrizavimo byla, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta. Šiaulių apygardos teismas, vertindamas įmonės finansinę būklę ir gyvybingumą, analizavo tiek pareiškėjos VMI pateiktus dokumentus, tiek iš viešųjų registrų gautus duomenis ir nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių kreditoriams nevykdymas yra tęstinis, bendrovė proceso metu realaus turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškomos skolos, neturi. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutarties, 2024-05-16 priimtoje nutartyje taip pat konstatavo, jog įmonė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės gerą turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, ir kitų reikšmingų duomenų apie turtinę padėtį (turto sąrašą, kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.), iš kurių būtų galima nuspręsti apie įmonės turto vertę ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su valstybės biudžetu neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Įmonės vadovas neįrodė, kad įmonė yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes bendrovė yra nemoki ir negyvybinga.
Pastebėtina, jog bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Atitinkamai JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. Nurodytos juridinio asmens vadovo pareigos yra imperatyvios ir įstatymas nenustato jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti nurodytų pareigų. Jų nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, be kita ko, tikėjimu, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui, remiantis VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-02-29 duomenimis, buvo 6 681,46 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio už 2018 m. metus bei pridėtinės vertės mokesčio už 2018 m. lapkričio mėn., 2019 m. birželio mėn. ir šių mokesčių delspinigių. Matyti, jog VMI 2020-02-06 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 6 403,44 Eur sumai, kuris buvo perduotas vykdyti antstolei. Tačiau išieškojimo procesas buvo nerezultatyvus, dėl ko antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą, nurodant, kad skolininkas nei sąskaitų kredito įstaigose, nei nekilnojamojo turto neturi bei patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Nepavykus iš Bendrovės mokestinės nepriemokos išieškoti, kreditorius VMI, vadovaujantis JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, inicijavo nemokumo procesą ir Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, o Lietuvos apeliacinio teismo 2024-05-16 nutartimi minėta Šiaulių apygardos nutartis palikta nepakeista.
Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. paaiškinimų matyti, jog asmeniui apie įmonės skolą buvo žinoma, tapdamas įmonės vadovu apie įmonės finansinę būklę žinojo, tačiau, kaip rodo bylos aplinkybės, Bendrovės vadovas, nors ir suprasdamas esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, jokių realių veiksmų ilgą laiką dėl to nesiėmė. Teikdamas paaiškinimus A. Š. nurodė, jog dėjo pastangas įmonės finansinę padėtį taisyti išnuomodamas įmonei priklausančias transporto priemones, tačiau planuojamų pajamų taip ir negavo, nes buvo suimtas ir įmonės veikla išvis sustojo. Tačiau teismui su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Jau Šiaulių apygardos teismo 2024-02-13 nutartyje konstatuota, jog VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė turi transporto priemonių – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2024-05-16 nutartyje taip pat nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Š. savo atskirajame skunde nurodydamas, jog įmonei priklauso vilkikas ir puspriekabė, kurių vertė yra apie 7 000 Eur, nepateikė šių transporto priemonių vertę pagrindžiančių įrodymų, be to, šių transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, jos yra areštuotos. Taip pat nurodęs, kad transporto priemonės iki 2027 m. yra išnuomotos užsienio įmonei, tačiau nepateikė šio turto nuomos sutarčių. Todėl byloje jokių duomenų apie įmonės transporto priemonių vertę, jų buvimo vietą, nuomos kainą ir pan. nėra. Tokių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. nepateikė iš šio proceso metu. Išieškojimą vykdžiusios antstolės 2023-12-01 surašytame išieškojimo negalimumo akte taip pat nurodyta, kad nuo 2020-02-06 vykdant išieškojimą, nepavyko nustatyti areštuoto vilkiko ir puspriekabės buvimo vietos. O asmens sulaikymas ir buvimas įkalinimo įstaigoje šiuo atveju administracinės atsakomybės taip pat nešalina, nes asmuo į minėtą įstaigą pateko praėjus beveik 2 metams 10 mėnesių nuo sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką.
Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei įvykdymo delsimą, manymą, kad gali pavykti atstatyti įmonės mokumą. Kaip minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto vykdytas jau nuo 2020 metų vasario mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota, bendrovė realizuotino turto neturi. Lietuvos apeliacinio teismo 2024-05-16 nutartyje konstatuota, jog iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2019-08-31 nustatyta, jog jau nurodytais metais įmonė turėjo finansinių sunkumų. Nors įmonė turėjo 103 272 Eur vertės turto, 3 156 Eur skolų, tačiau bendrovė veiklos nevykdė (negavo pajamų), patyrė 17 096 Eur nuostolius. Apeliacinio proceso metu nebuvo pateikta išsamių duomenų apie turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį), įsipareigojimus kreditoriams, dėl ko Lietuvos apeliaciniam teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė disponuoja 2019 m. balanse nurodytu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai ir jos skolos yra mažesnės už turto vertę. Dar daugiau, įmonė nuo 2020 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. A. Š. vadovu dirbo nuo 2020-01-14 iki 2024-02-27 (įmonė registruota Juridinių asmenų registre 2018-08-17), todėl apie įmonės įsiskolinimą valstybės biudžetui A. Š. buvo žinoma, tą galiausiai pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu. A. Š. nurodytos aplinkybės dėl COVID-19, įmonei priklausančių transporto priemonių išnuomojimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio. VMI atstovė teisme patvirtino, jog Bendrovė nebuvo įtraukta į COVID-19 sąrašus ir jai jokios pagalbos priemonės nebuvo taikomos. Įmonei priklausančių minėtų transporto priemonių išnuomojimas vėlgi jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas, o subjektyvus vertinimas dėl tikėtinų pajamų gavimo negali būti vertinamas kaip realus ir pateisinantis atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį išvengimą.
Taigi, akivaizdu, jog A. Š. žinodamas Bendrovės turimus įsipareigojimus, matydamas įmonės veiklos sunkumus, galėjo ir turėjo suvokti kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, t. y. kad Bendrovė yra nemoki, bei tuo remiantis turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam įmonės mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog A. Š. nuo 2020-01-14 iki 2024-02-27 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir žinodamas Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o šios pareigos laiku neįvykdęs pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nors teisminio nagrinėjimo metu A. Š. galiausiai pripažino, jog įmonės finansinė situacija jam buvo žinoma, tačiau visumoje kaltu nesijaučia, savo elgesio kritiškai nevertina, anaiptol, neteisėtą elgesį bando teisinti jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais argumentais bei menkindamas kreditoriaus VMI interesus teigiant, kad „tik už dvejus metus neatsiskaityta su VMI, kas nėra ilgas laikas“. Taip pat iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nors tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), tačiau įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ir (ar) nedidelio pavojingumo. Realių veiksmų dėl įmonės finansinės padėties gerinimo teismas neįžvelgia, o deklaratyvūs, objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai dėl tikėjimosi iš neva išnuomotų įmonei priklausančių transporto priemonių gauti pajamų ir tokiu būdu padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, vertintini kaip gynybiniai ir nusižengimo pavojingumo nemažina bei kaltės nešalina. Todėl įvertinus nusižengimo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo darbingą amžių, ekonominę ir verslo logiką bei etiką, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, A. Š. skirtina nuobauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.