Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovo A. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2020-01-14 iki 2024-02-27 ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuo 2020-02-06, kai buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, o šios pareigos neįvykdęs pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkto nuostatas

2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarimu A. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirta 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarimą ir VMI pareiškimo netenkinti.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neįvertino, kad jis įmonės vadovu tapo 2020-01-04. Minėta įmonė turėjo skolą – pelno mokestį – 6716,96 Eur VMI, kadangi tuo metu įmonėms buvo taikomas atidėjimas ryšium su Covid 19 ir įmonės veikla buvo pristabdyta, tai tuo metu įmonė neturėjo pajamų ir galimybės jį sumokėti.

3.2. Teismas taip pat neįvertino, kad jam tapus įmonės vadovu buvo užregistruotos transporto priemonės įmonės vardu ir jis, kaip įmonės vadovas, gerino įmonės būklę, nes jos buvo išnuomotos 2022-07-24 ir jis už minėtas nuomos lėšas būtų daręs įmokas už minėtą įsiskolinimą.

3.3. Teismas neįvertino, kad jis nuo 2022-11-22 buvo laikinai sulaikytas iki 2024-05-22 ir jam, kaip vadovui, nebuvo pranešta apie inicijuojamą įmonės bankrotą. Teismas neįvertino, kad VMI atstovė pati pripažino, kad į įmonės nurodytą emailą siuntė laišką ir matyti, kad minėtas laiškas neperskaitytas. Tai įrodo, kad jam nebuvo pranešta apie inicijuojamą bankrotą.

3.4. Taip pat teismas neįvertino, kad įmonės priklausantis turtas - transporto priemonės – turi didesnę vertę, nei esama skola ir jis, kaip vadovas, tai matydamas, neprivalėjo pats inicijuoti įmonės bankroto, kadangi esamas turtas išnuomotas ir įmonei teikia pajamų, todėl akivaizdžiai matosi įmonės būklės gerinimas ir nesamas tikslas skelbti bankrotą. Teismas neįvertino, kad susiklosčius tokiai situacijai, jis gerindamas įmonės padėtį, neprivalėjo skelbti bankroto ir, būdamas laikinai sulaikytas nuo 2022-11-22 iki 2024-05-22, negalėjo įtakoti ir sustabdyti inicijuojamo įmonės bankroto, nes jam tinkamai nebuvo pranešta.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja prašo apelianto A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

4.1. Atsiliepime Institucijos atstovė nurodo, kad atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką (LAT nutartis Nr. 2AT-7-36-594/2024) dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal LR ANK 120 str. 1 d. už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, vadovaujantis LR ANK 653 str. 1 d. 2 p. VMI prie FM neprieštarauja, kad būtų panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-76-899/2024 ir administracinio nusižengimo teisena Apelianto A. Š. atžvilgiu nutraukta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021). Taigi nagrinėjamu atveju aktualu nuspręsti, ar pasikeitęs teisinis reguliavimas keičia ANK 120 straipsnio nuostatų aiškinimą ir taikymą.

7. Kaip minėta, vertinant aptariamą veiką – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, – ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Todėl, norint tinkamai nustatyti šios nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, būtina taikyti ir aiškinti tų teisės aktų, į kuriuos nukreipia nusižengimo sudėtis, nuostatas – nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų nemokumo įstatymas.

8. Susidariusioje teisinėje situacijoje esminę reikšmę turi tai, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui skiriasi nuo iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme nustatytų procedūrų. Pavyzdžiui, ĮBĮ, galiojusiame iki JANĮ, 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi ĮBĮ buvo aiškiai įtvirtinta juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų pareiga per įstatyme nustatytą konkretų terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Jokių papildomų procedūrų, kurias turėtų atlikti juridinio asmens atsakingi asmenys prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatymas nenurodė.

9. Tuo tarpu, pagal galiojančio JANĮ nuostatas, juridinio asmens nemokumo atveju pirmiausia yra pradedamas nemokumo procesas, šio proceso metu, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atliekama aiškiai apibrėžta ikiteisminė teisinė procedūra ir nustatytos konkrečios pareigos juridinio asmens vadovui. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

10. JANĮ 8 straipsnis nustato nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, tvarką. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. To paties straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.

11. Taigi JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024.)

12. Apelianto A. Š. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad minėtu laikotarpiu įmonėms buvo taikomas atidėjimas ryšium su Covid 19, kad jam tapus įmonės vadovu buvo užregistruotos transporto priemonės įmonės vardu ir jis kaip įmonės vadovas gerino įmonės būklę, kad jis nuo 2022-11-22 buvo laikinai sulaikytas iki 2024-05-22 ir jam kaip vadovui, nebuvo pranešta apie inicijuojamą įmonės bankrotą, yra paneigti apylinkės teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais bei išdėstytais motyvais, todėl apygardos teismas dar kartą jų nebekartoja.

13. Taigi šiuo atveju byloje nustatyta, jog A. Š. vadovaujamai bendrovei tapus nemokia, šis nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jis elgėsi pasyviai, tačiau visgi jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Nesant A. Š. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Apylinkės teismo nurodytas A. Š. JANĮ 5 straipsnio 1 punkto pažeidimas neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl A. Š. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.