Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. J.-E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. J.-E. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo dešimčiai metų bausme.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2021 m. sausio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J.-E. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

2020 m. kovo 11 d., apie 11-12 valandą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 800 eurų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 19,554 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią iš (duomenys neskelbtini) miesto neteisėtai gabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur tos pačios dienos vakare dalį narkotinės medžiagos suvartojo, o kitą dalį narkotinės medžiagos neteisėtai laikė iki 2020 m. kovo 11 d. 21-22 valandos, kol vykdama į Vokietiją automobiliu BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su savimi pasiėmusi laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – heroiną iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos degalinės, esančios pasienyje su Lenkijos Respublika. Tęsdama nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje paslėpė neteisėtai gabentą narkotinę medžiagą – heroiną ir ten neteisėtai laikė iki 2020 m. kovo 13 d. ryto, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos. Po ko, 2020 m. kovo 13 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, grįždama iš Vokietijos, pasiėmė paslėptą narkotinę medžiagą – heroiną, ir dalį šios narkotinės medžiagos ten vietoje suvartojo, o likusį šios narkotinės medžiagos – heroino kiekį, ne mažiau kaip 19,554 g, neteisėtai laikė ir su savimi gabeno automobiliu BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2020 m. kovo 13 d., apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) automobilis BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir, atliekant jos asmens bei automobilio apžiūras, buvo rastas ir paimtas neteisėtai gabentas labai didelis narkotinės medžiagos – heroino kiekis, ne mažiau kaip 19,554 g.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistosios M. J.-E. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė, būdama recidyvistė, jai nepagrįstai nebuvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, o tuo pačiu paskirta per griežta, neproporcinga jos įvykdytai nusikalstamai veikai ir jos asmenybei bausmė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo nėra skundžiamos. Todėl, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus ir nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek tai susiję su apeliaciniame skunde ginčijamomis teismo išvadomis, t. y. skundžiamas nuosprendis patikrinamas atsižvelgus į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo nuteistajai M. J.-E. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai ją pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, apeliantės kaltės padarius šią nusikalstamą veiką bei jai paskirtos bausmės pagrįstos išsamiai bei nešališkai teismo posėdyje ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl nuteistosios M. J.-E. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

7. Nuteistoji, skunde ginčydama jai paskirtą bausmę, be kita ko nurodo, jog ji turėtos narkotinės medžiagos neplatino, tikslaus jos kiekio nežinojo, savo veiksmais niekam nepakenkė ir iš nusikalstamos veikos naudos neturėjo.

8. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio įstatymo dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-452-788/2016).??? ???Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018, Nr. 2K-246-689/2019).

9. Pirmosios instancijos teismas pripažino M. J.-E. kalta dėl neteisėto labai didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimo, laikymo ir gabenimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt., jų gabenimas – perkėlimas iš vienos vietos į kitą, vežimas automobiliu ar pan., jų laikymas be leidimo namuose, darbovietėje, lauke ir kitose vietose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-15/ 2012, 2K-362/2014).

10. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad nuteistoji M. J.-E. daug metų vartoja narkotines medžiagas – heroiną. Narkotines medžiagas įsigydavo iš tyrimo metu nenustatytų asmenų. 2020 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 800 eurų įsigijo į plastikinį maišelį įdėtą narkotinę medžiagą – heroiną, kurią planavo vartoti ne trumpiau kaip vieną mėnesį. Nustatyta, kad nuteistoji įgytą narkotinę medžiagą – heroiną gabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur dalį jos suvartojo, o kitą dalį laikė savo gyvenamojoje vietoje. Vėliau, kartu su kitais asmenimis vykdama į Vokietiją, gabeno narkotines medžiagas su savimi, jas paslėpė prie Lenkijos sienos esančios degalinės, grįžtant iš Vokietijos, narkotines medžiagas paėmė, dalį suvartojo, likusias gabeno į savo gyvenamąją vietą, kol buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu rando ir paėmė narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas M. J.-E. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, gabenimą ir laikymą. Nuteistoji, kaip nustatyta ilgus metus vartojanti narkotines medžiagas, tiek pagal įgyjamos narkotinės medžiagos vertę, tiek pagal laikotarpį, kurį planavo ją vartoti, suprato, kad jos disponuojamas narkotinės medžiagos kiekis yra labai didelis. Aplinkybė, kad ji šios medžiagos neplatino, jos baudžiamosios atsakomybės už šios medžiagos neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą nešalina.

Dėl M. J.-E. paskirtos bausmės

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-142/2012, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-232-42/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai M. J.-E. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jai bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir nepilnai įvertino jos padarytą nusikalstamą veiką, jos asmenybę, nepagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą, būnant recidyviste, nors joks teismas jos tokia nepripažino. Jos manymu, nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad ji pati vartoja narkotines medžiagas, viso proceso metu pripažino, kad policijos pareigūnų pas ją rastas narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, išsamiai nurodė, kaip, kur ir už kokią sumą šias medžiagas įgijo, kokį kiekį kas kartą suvartoja, jų kitiems asmenims platinti neplanavo. Ji dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Turėjo būti įvertinta ir tai, kad narkotinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų, jos į apyvartą nepateko ir realių žalingų pasekmių visuomenės narių sveikatai nesukėlė. Atkreipia dėmesį į tai, kad ji serga sunkia, pavojinga liga – (duomenys neskelbtini).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės teiginiai dėl paskirtos per didelės bausmės, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai M. J.-E. bausmę, BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nepažeidė.

15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. J.-E. už jos padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į jos padarytos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį: M. J.-E. įvykdė labai sunkią nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad nuteistoji nusikalstamą veiką įvykdė būdama anksčiau teista, teistumui neišnykus ir jo nepanaikinus, t. y. būdama recidyvistė. Su apeliantės pozicija, kad ši aplinkybė nepagrįstai pripažinta jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes joks teismas jos nebuvo pripažinęs recidyviste, sutikti nėra pagrindo.

16. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra laikomas recidyvistu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas turėjo duomenis apie nuteistosios ankstesnį teistumą – Lietuvos Respublikoje nuteistoji buvo teista iš viso 24 kartus. 2017-09-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, 2017-09-27 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, 2017-12-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirtą 30 parų arešto bausmę, 2018-02-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrinus, buvo nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, kurią nuteistoji atliko Panevėžio pataisos namuose, iš kurių ji 2019-05-29 paleista, atlikusi bausmę. Todėl pagal BK 97 straipsnio taisykles laikoma, kad nuteistoji skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą. Atskiro teismo sprendimo pripažinti nusikaltimų recidyvą nereikia.

17. Sprendžiant iš to, kad nuteistoji mini, jog turėjo būti priimtas kitas teismo sprendimas dėl recidyvo, akivaizdu, kad ji šią aplinkybę tapatina su BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, esant numatytoms sąlygoms, pripažinti nusikaltimų recidyvą pavojingu. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog nuteistosios atžvilgiu toks sprendimas nebuvo priimtas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad nuteistoji, turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdama recidyvistė, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, ir ją pagrįstai pripažino nuteistosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, jog, skiriant bausmę, nebuvo tinkamai įvertinti ją charakterizuojantys duomenys, jos sveikatos būklė. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas nustatė, jog nuteistoji M. J.-E. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo daug kartų teista už svetimo turto pagrobimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bausta administracine tvarka (4 t., b. l. 28-89), kaip nustatyta, svetimą turtą grobdavo, norėdama, jį realizavus, gauti pinigų įsigyti narkotinių medžiagų, kurias ji vartoja daug metų, nedirba, neregistruota užimtumo tarnyboje. Buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistosios sveikatos būklę, į tai, kad narkotines medžiagas ji įsigydavo savo poreikiams tenkinti, o ne jas platinti, tačiau nuteistoji, neteisėtai įsigydama narkotines medžiagas, skatino kitus asmenis daryti nusikalstamas veikas (neteisėtas narkotinių medžiagų platinimas), o tai rodo neigiamų kaltinamosios dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Visumos minėtų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad jai skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, ar kitos rūšies bausmę, nebuvo nustatyta. Tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistoji apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

19.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajai M. J.-E. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistosios bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajai paskirtos bausmės nėra.

20. Nuteistoji apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad, atsižvelgiant į jos poziciją proceso metu, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo ir jai paskirtosios bausmės mažinimo vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta sąlygų taikyti minėtą įstatymo nuostatą. BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šią nuostatą galima taikyti tuo atveju, kai asmuo pripažįsta kaltę. Nagrinėjama byla nebuvo išnagrinėta pagreitinti proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, nes dėl nuteistajai inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo nei viena šių bylos nagrinėjimo formų teismas negalėjo pasinaudoti. Todėl vien aplinkybė, kad nuteistoji kaltę pripažino pilnai, nesudaro pagrindo mažinti jai paskirtą bausmę vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

21. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia, vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis. Pažymėtina, kad, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas.

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi nuteistajai M. J.-E. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. kovo 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai M. J.-E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 165 Eur išlaidų.

23. Atsižvelgus į išdėstytą, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinka nuteistosios turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

24. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendis nuteistosios M. J.-E. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios M. J.-E. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš M. J.-E.165 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.