Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai, 7 (septyniems) ir 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. M. skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas) ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose. Nuspręsta į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendį. Taip pat į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 11 d., 23.40 val., iki 2023 m. sausio 12 d., 10.58 val., t. y. viena laisvės atėmimo diena.

Civilinio ieškovo „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai iš E. M. priteista 98,18 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskiros bausmės.

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

2. Nagrinėjamu gi atveju iš pateikto prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad juo nėra ginčijamos E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės ir / ar jų kvalifikavimo aspektai, taip pat neginčijamos už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtų bausmių rūšys ir / ar jų dydžiai, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės turi būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. bausmių apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Pažymėtina, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina išimtinai nuteistajam E. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo klausimo kontekste.

Dėl bausmių bendrinimo

4. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vienas iš atvejų teismui taikyti bausmių apėmimą yra tada, kai nusikalstamos veikos, už kurias skirtos bausmės yra bendrinamos, padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad E. M. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įgijo kasos atsiskaitymo aparate pamirštą banko mokėjimo kortelę, kurią neteisėtai laikė su savimi (BK 214 straipsnio 1 dalis), bei su neteisėtai įgyta banko mokėjimo kortele inicijavo finansines operacijas (BK 215 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismo vertinimu, E. M. nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi.

6. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealiosios ar realiosios) sąvoka nėra įtvirtinta, tačiau šis klausimas svarbus parenkant bausmių bendrinimo būdą. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius arba to paties straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais bausmes bendrinant apėmimo būdu išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011 ir kt.). Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Kita vertus, pažymėtina, kad kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015).

7. Vis dėlto, be aptartos teismų praktikos, suformuotos dėl nusikalstamų veikų sutapčių klausimų, nagrinėjamu atveju reikšminga laikytina praktika, pagal kurią situacijose, kai kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji sutaptis kvalifikuojamos tik veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu veika, nurodyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip sudaranti realiąją sutaptį su kitomis nusikalstamomis veikomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2K-508/2014, 2A-7-489/2019). Nors nagrinėjamu atveju E. M. nėra inkriminuota BK 182 straipsnio 1 dalis, tačiau minėtasis kasacinės instancijos teismo išaiškinimas reikšmingas ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant paskirtų bausmių bendrinimo klausimą.

8. Pagal kasacinio teismo praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015).‏‏‎ ‏‏‎

9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų idealiosios sutapties, kurią, kaip nurodoma skundžiamajame nuosprendyje, pagrindžia aplinkybės, jog E. M. įgijo ir turėdamas vieningą sumanymą tą pačią mokėjimo kortelę panaudojo per trumpą laiką. Pažymėtina, kad pagal BK 214 straipsnio 1 dalies dispoziciją E. M. inkriminuota, jog nuteistasis 2023 m. vasario 18 d. neteisėtai įgijo ir iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. „Luminor Bank AS“ banko VISA BLACK banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. Č. vardu. Tuo tarpu pagal E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes matyti, kad finansines operacijas jis inicijavo ne tik 2023 m. vasario 18 d., bet ir vasario 19 d. Nagrinėjamu gi atveju, elektroninės mokėjimo priemonės laikymo laikotarpis nevisiškai sutampa su finansinių operacijų inicijavimo laikotarpiu. Šios išvados, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, patvirtina, kad E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažintinos padarytos realiąja sutaptimi.

10. Esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už jas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo (dalinio ar visiško) būdu, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu gi atveju, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (past. – pagal BK 11 straipsnio 4 dalį abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), dėl to, už šias veikas E. M. paskirtos bausmės negali būti bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, E. M. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, vertintinos kaip padarytos realiąja sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos nuteistajam palankesniu būdu – iš dalies jas sudedant.

11. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė septyniems mėnesiams, o pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – devyniems mėnesiams. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis, juo labiau, kad nuteistajam paskirtos ženkliai mažesnės nei pagal nusikalstamų veikų sankcijas galimas laisvės atėmimo bausmių vidurkis dydžio bausmės, o nesutikimo su E. M. paskirtomis bausmėmis argumentų neišsakoma ir apeliaciniame skunde. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios E. M. paskirtos bausmės pridėtina dalis švelnesnės. Pritartina apeliaciniame skunde išdėstytai prokurorės pozicijai, kad prie laisvės atėmimo bausmės pridėtina didžioji dalis švelnesnės bausmės ir E. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, ir E. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė dešimčiai mėnesių.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 109–115), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir E. M. pasiųstas atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde neišsakoma nesutikimo dėl bausmių bendrinimo šiame kontekste argumentų, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako, spręsdama, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintina su vienerių metų laisvės atėmimo bausme pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir E. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, paliekant skundžiamame nuosprendyje nurodytus į bausmę įskaitytinus laikotarpius.

Dėl bausmės atlikimo vietos (ne)parinkimo

13. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d., buvo pripažinta netekusia galios, o teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietą. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios ir teismai paprastai nesprendžia klausimo dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Šią normą panaikinęs 2019 m. birželio 27 d. įstatymas grįžtamosios galios neturi, jei vadovaujantis aktualia Baudžiamojo kodekso redakcija, nuteistojo padėtis būtų pabloginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-788/2021). Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 50 straipsnio 3 dalies taikymas galimas, jei būtų nustatyta, kad anksčiau galiojusi įstatymo redakcija nuteistajam yra palankesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021).

15. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju E. M. nusikalstamos veikos padarytos jau nebegaliojant BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatoms, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta bausmės atlikimo vieta, juo labiau, kad nebegaliojanti BK 50 straipsnio 3 dalis nelaikytina švelninančia nuteistojo E. M. padėtį. Pažymėtina, kad ir prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma paskirtą bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti nuosprendžio vykdymo stadijoje galinčius kilti neaiškumus, sprendžia, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinama bausmės atlikimo vietos aplinkybė.

16. Pažymėtina, kad toks nuosprendžio pakeitimas neblogina nuteistojo teisinės padėties, nes pagal šiuo metu galiojančias ir nuteistajam taikytinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 34 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, E. M. jam paskirtą bausmę turėtų atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės aiškinamajame rašte Nr. XIVP-1540 „Dėl Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų“ numatyta, kad iki siūlyto teisinio reglamentavimo įsigaliojimo (past. – kuris įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.) nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo pataisos namuose – laikomi atliekančiais bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs E. M. laisvės atėmimo bausmę, neturėjo parinkti bausmės atlikimo vietos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

17. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo E. M. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo E. M. valstybės naudai prašoma išieškoti 108,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 30–34).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios. Be to, apeliacinis procesas inicijuotas ne paties nuteistojo, jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistajam E. M., kuris šiuo metu atlieka bausmę, paskirta laisvės atėmimo bausmė paliekama nepakeista, apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatant ilgesnę jos trukmę, juo labiau, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir pati baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį dalyje dėl E. M. paskirtų bausmių bendrinimo:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas) ir E. M. skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Neišieškoti iš nuteistojo E. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.