Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.7.4.; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.4; 1.1.10.3; 1.1.11.13; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.4.

2019 m. gegužės 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

V. T. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

B. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų; pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

K. O. pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 3 (mėnesiams) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 3 punktu skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta galutinė laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nebendrauti su V. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. T. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 14 d. apie 19.00 val., viešoje vietoje maršrutiniame autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė N. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) sveikatą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: be jokios aiškios dingsties sudavė maršrutiniame autobuse važiavusiam nepilnamečiui nukentėjusiajam N. D. (gim. (duomenys neskelbtini) smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas ir taip, dėl ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, viršutinės lūpos išoriniame paviršiuje, muštinių žaizdų viršutinės ir apatinės lūpų vidiniuose paviršiuose, gleivinėje, nosies kaulų lūžio, nesunkiai sutrikdė N. D. sveikatą;

1.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 19.35 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su B. T. ir K. O., tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: parvertė nukentėjusįjį V. Z. ant žemės bei sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis. Vėliau, po K. O. ir B. T. spyrių ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jis sudavė keliu vieną smūgį nukentėjusiajam ir taip, bendrais veiksmais su K. O. ir V. T., dėl nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais nukentėjusiajam V. Z. padarytų odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, juosmens kairėje pusėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

2. B. T. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 10 d. apie 20.50 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia nulaužė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio specialiojo tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) galinio vaizdo veidrodėlį, taip sugadindamas 367,69 eurų vertės turtą.

2.1. Be to jis, nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. sausio 17 d. apie 16.40 val., prie alaus baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminiame tyrime nenustatyto asmens įgijo nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 0,158 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 10,3 %, bei psichotropinių medžiagų – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP),1-(3-trifluorometilfenil) piperazino (TFMPP), 4-bromo-2,5-dimetoksifeniletilamino (2-CB), kurias laikė su savimi ir gabeno (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis, kol 2018 m. sausio 17 d., apie 17.40 val., ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, patikrinimo metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

2.2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 19.35 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. T. ir K. O., tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: V. T. parvertus nukentėjusįjį V. Z. ant žemės bei sudavus nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis, jis kartu su K. O. spardė ant žemės gulintį nukentėjusįjį smūgiuodami jam į įvairias kūno vietas, bei V. T. sudavus keliu vieną smūgį nukentėjusiajam, jis bendrais veiksmais su K. O. ir V. T., dėl nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais nukentėjusiajam V. Z. padarytų odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, juosmens kairėje pusėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

3. K. O. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 19.35 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su B. T. ir V. T., tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: V. T. parvertus nukentėjusįjį V. Z. ant žemės sudavus nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis, jis kartu su B. T. spardė ant žemės gulintį nukentėjusįjį smūgiuodami jam į įvairias kūno vietas, bei V. T. sudavus keliu vieną smūgį nukentėjusiajam, jis bendrais veiksmais su B. T. ir V. T., dėl nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais nukentėjusiajam V. Z. padarytų odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, juosmens kairėje pusėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

3.1. Be to jis, 2018 m. kovo 12 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. matant pardavėjai R. L., pasikėsino pagrobti plastikinę talpą sidro „Fizz“, 2,25 euro vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė pardavėja R. L..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

4.1. pripažinti V. T. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir nubausti jį: pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą dėl 2018 m. vasario 14 d. nesunkaus N. D. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 straipsnį dėl 2018 m. 14 d. viešosios tvarkos pažeidimo susijusio su N. D. nesunkiu sveikatos sutrikdymu 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 straipsnį dėl 2018 m. vasario 16 d. viešosios tvarkos pažeidimo, susijusio su V. Z. nežymius sveikatos sutrikdymu 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalimi, bausmes paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimo susijusio su N. D. nesunkiu sveikatos sutrikdymu) subendrinus apėmimo būdu, prie šios, griežčiausios 2 metu laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį bausmės - 8 mėnesius laisvės atėmimo (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, susijusio su V. Z. nežymius sveikatos sutrikdymu) ir galutinę bausmę skirti 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpi pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM;

4.1.1. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 307 straipsnyje nustatytas nuosprendžio priėmimo taisykles, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė tiksliai, dėl kurių veikų padarymo yra nuteisiamas V. T. ir neišsprendė V. T. kaltės klausimo dėl visų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo atiduotas teismui teisti ir kurių veikos aplinkybes, įrodymus, kvalifikaciją išdėstė nuosprendžio dėstomojoje dalyje. Akcentuojama, jog skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo sprendžiant bausmės nuteistajam klausimą, kadangi nesilaikyta bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 63, 64 straipsniuose, be to, nenurodyti parinktų bausmių bei jų dydžių motyvai;

4.2. pripažinti B. T. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje ir nubausti jį: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnį 2 dalį - 30 parų arešto bausme; pagal BK 284 straipsnį dalį dėl 2018 m. vasario 16 d. viešosios tvarkos pažeidimo, susijusio su V. Z. nežymius sveikatos sutrikdymu 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtas bausmes sudedant dalinio sudėjimo būtu, arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, t. y. prie vienos iš B. T. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės (dėl turto sugadinimo) pridėti 15 dienų (dalį iš arešto į laisvės atėmimo bausmę pakeistos bausmės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis priemonėmis) ir 8 mėnesius laisvės atėmimo (viešosios tvarkos pažeidimas), ir galutinę bausmę skirti 1 metus 8 mėnesius ir 15 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu prie šios bausmės pridėti dalį 2017 m. liepos 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatlikto bausmės dalį, 1 metus, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 metus 8 mėnesius ir 15 dienų laisvės atėmimo. Taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Amnestijos akto (2018 m. lapkričio 15 d. Nr. XII-1640) 1 straipsnį, numatantį atleidimą nuo neatliktosios arešto ar laisvės atėmimo bausmės dalies, ir atleisti B. T. nuo neatliktosios 2 metų 8 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

4.2.1. apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyręs laisvės atėmimo bausmę B. T., nepritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Amnestijos akto (2018 m. lapkričio 15 d. Nr. XII-1640), nors jo padaryti nusikaltimai šioje byloje bei nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas 2017 m. liepos14 d. nuosprendžiu yra padaryti iki 2018 m. spalio 1 d. Be to, minėti nusikaltimai nėra numatyti Amnestijos akto 7 straipsnyje, reglamentuojančiame nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma, todėl, paskyręs subendrintą bausmę, kuri nesiekia 3 metų laisvės atėmimo, turėjo pritaikyti Amnestijos aktą ir atleisti B. T. nuo neatliktos bausmės (Amnestijos akto 1 ir 9 straipsniai), be to, skirdamas jam bausmę, teismas nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 63, 64 straipsniuose bei visiškai nemotyvavo bausmių parinkimo motyvų ir dydžio, nenurodė kokia yra 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, koks yra pridedamas bausmės dydis, atliekamos bausmės pradžia;

4.3. pripažinti K. O. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti pagal 284 straipsnį dėl 2018 m. vasario 16 viešosios tvarkos pažeidimo, susijusio su V. Z. nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nubausti laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis, ir uždraudžiant bendrauti su V. T.; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo įvykdyti atvirąją vagystę laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Vadovaujant BK 63 straipsnio l dalies 4 punktu bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir prie griežtesnės 9 mėnesių bausmės pridėti visą 3 mėnesių bausmę dėl pasikėsinimo įvykdyti atvirąją vagystę ir galutinai nubausti K. O. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant K. O. mokytis bei uždraudžiat bendrauti su V. T.;

4.3.1. apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmes K. O., taip pat nebuvo laikomasi nuosprendžio priėmimo taisyklių, kadangi skirdamas laisvės apribojimo bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, teismas nepaskyrė BK 48 straipsnyje numatytų įpareigojimų. Teismas, skirdamas įpareigojimus jau subendrintai bausmei neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, kartu atkreipiamas dėmesys, jog taip pat nenurodyti parinktų bausmių bei jų dydžių motyvai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su V. T.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį minėtais klausimais konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai nustatė padarytų veikų kvalifikaciją, tačiau nepripažino kaltu ir nepaskyrė bausmės dėl vienos iš nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, be to, aiškiai nenurodė, dėl kurių veikų jis nuteistas, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

6.1. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog V. T. buvo kaltinamas iš viso dėl 3 nusikalstamų veikų padarymo: pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2018 m. vasario 14 d. epizodas) ir BK 284 straipsnį (2018 m. vasario 16 d. epizodas). Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, dėstomoje dalyje ištirtų įrodymų, nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei motyvų akivaizdu, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu išsprendė nuteistojo kaltės klausimą dėl visų nusikaltimų padarymo, dėl kurių buvo perduotas į teismą, tačiau, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, labiau nedetalizuodamas už kurias konkrečiai nusikalstamas veikas nuteistas nuteistasis, teismas nurodė tik tai, kad nuteistąjį pripažįsta kaltu pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalie 8 punktą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentais, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ne tik neaiškiai nurodyta, dėl kurių nusikaltimų nuteistas nuteistasis, tačiau liko nenurodyta ir viena iš nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje. Todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažintina, kad V. T. taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2018 m. vasario 16 d. veika).

6.2. Teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui (BK 54 straipsnis). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

6.2.1. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, atsižvelgdamas į BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmės ribas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino nuteistojo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad jis padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena – apysunkė, kitos – nesunkios, charakterizuojamas patenkinamai - praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, yra bedarbis, bet požiūris į darbą teigiamas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį (2018 m. vasario 14 d.) dalį, paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 284 straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistajam paskirtų bausmių rūšimi bei dydžiu, todėl tvirtinti, jog bausmė pagal BK 284 straipsnį individualizuota netinkamai, t. y. neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsniui ir nuteistojo asmenybei, nėra pagrindo. Skirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams (2018 m. vasario 14 d. veika) atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6.2.2. Sutiktina ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamame nuosprendyje teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnį (2018 m. vasario 14 d. veikos), nesilaikė baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo tvarkos, taip pažeisdamas BK 63 straipsnio 1-4 dalių nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas idealiosios sutapties sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas subendrino dalinio sudėjimo būdu, nors turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą, tačiau to nepadarė, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėtinos bylos kontekste nuteistasis pripažintas kaltu dar ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (2018 m. vasario 16 d.), skirta subendrinta bausmė bendrintina bausmių dalinio sudėjimo būdu su naujai paskirta bausme, pridedant didesniąją laisvės atėmimo bausmės dalį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su B. T.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį B. T. atveju konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes bei jas bendrindamas tiek tarpusavyje, tiek su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, nemotyvavo jų dydžio bei dalių parinkimo motyvų, tačiau dėl to negalima tvirtinti, jog bausmė, skirta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį yra per švelni. Tačiau nuosprendis keistinas dalyje dėl B. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 9 straipsnio 1 punktą, 10 straipsnį (toliau – ir Amnestijos aktas) (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

7.1. Kaip jau minėta, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, be kita ko, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu B. T. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatė aiškiai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus bei bausmės pakankamus parinkimo motyvus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus aptariamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su prokurore, kad pirmosios instancijos teismas jam šiuo atveju skyrė neteisingą – aiškiai per švelnią bausmę. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir nurodė pakankamus laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus. Pažymėtina, kad teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už šį nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmę. Manyti priešingai šiuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamame nuosprendyje teismas, skirdamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arešto bausmę, nenurodė bausmės skyrimo motyvų, tačiau toks pažeidimas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu.

7.2. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, jog, nagrinėtinos bylos kontekste, B. T. turėtų būti atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pritaikius Amnestijos aktą. Pažymėtina, kad pagal BK 78 straipsnio nuostatas, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. priimtą amnestijos aktą (įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., XIII-1640). Šio Amnestijos akto 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų. To paties Amnestijos akto 9 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. d. imtinai ir remiantis Amnestijos akto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu, tokiu atveju šį Amnestijos įstatymą taiko teismai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Amnestijos įstatymo įsigaliojimo dieną nuteistajam dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą bei nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį padarė iki 2018 m. spalio 1 d., ir padarytos nusikalstamos veikos nėra numatytos Amnestijos akto 7 straipsnyje, reglamentuojančiame nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija negali būti taikoma, o skirta laisvės atėmimo 2 metams 4 mėnesiams bausmė nesiekia minėto įstatymo 9 straipsnyje nurodytos laisvės atėmimo bausmės dydžio, nuo kurio šis įstatymas negali būti taikomas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas skundžiamą nuosprendį B. T. atžvilgiu, teismas turėjo taikyti šį Amnestijos aktą, tačiau visiškai nepagrįstai to nepadarė. Įvertinusi tai, kad B. T. jam skirtos subendrintos bausmės nėra atlikęs ir atitinka visus asmens, kuris pagal šį Amnestijos aktą gali būti atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kriterijus, amnestijos netaikymo pagrindų nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad B. T. turi būti atleistas nuo skundžiamu nuosprendžiu jam skirtos subendrintos galutinės 2 metų 4 mėnesių neatliktos laisvės atėmimo bausmės, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas dėl netinkamai taikyto Amnestijos akto (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su K. O.

8. Teisėjų kolegija, kartu išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir dėl nuteistajam K. O. skirtos bausmės pagal BK 284 straipsnį bei subendrintos galutinės bausmės, konstatuoja, jog šiuo atveju prokurorės skundo argumentai, susiję su įpareigojimų paskyrimu tik subendrintai bausmei, yra visiškai pagrįsti, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl galutinės bausmės keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

8.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą skyrė laisvės apribojimą 8 mėnesiams. Prokurorė sutinka su teismo paskirta bausmės rūšimi, tačiau jos nuomone, nuteistajam turėjo būti skirta griežtesnė bausmė - laisvės apribojimas 10 mėnesių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sprendžia, jog paskirtas laisvės apribojimo bausmės terminas yra teisingas, todėl laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams nelaikytina per švelnia. Kaip jau minėta, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, tačiau ir į bausmės paskirtį, todėl teismas nustato, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Analizuojamu atveju, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarė du nusikaltimus priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, vienas nusikaltimas iš jų yra baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas taip pat nustatė tiek jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tiek sunkinančią – vieną nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Kartu įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis - skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, mokosi. Teismas, atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą nusikaltimą skyrus laisvės apribojimą 8 mėnesiams. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog skyrus tokį bausmės terminą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmės paskirtis neliks neįgyvendinta.

8.2. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su kitu prokurorės skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai paskyrė įpareigojimus ir draudimus tik skyrus galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors BK 48 straipsnyje tiesiogiai ir nenurodyta, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę nuteistam asmeniui įpareigojimai ir draudimai negali būti skiriami atskirai nuo bausmės, tačiau tokią išvadą patvirtina tiek pats laisvės apribojimo bausmės turinys, tiek ir BK 48 straipsnyje įtvirtintų teismo, kartu su laisvės apribojimo bausme, skirtų įpareigojimų ir draudimų nustatymas. Reiškia, teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmes, kartu su kiekviena iš jų skiria draudimus ir įpareigojimus, ir tik po to subendrina skirtas bausmes, kuriomis buvo skirti draudimai bei įpareigojimai. Tokiu atveju, nuosprendžio dalis, kuria teismo įpareigojimai bei draudimai skirti tik kartu su subendrinta galutine laisvės apribojimo bausme keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

8.3. Tuo pačiu nuosprendis šioje dalyje keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės, kadangi vėl gi buvo netinkamai taikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos – teismas, bendrindamas laisvės apribojimo bausmes dalinio sudėjimo būdu, pridėjo mažesnę laisvės apribojimo bausmės dalį, nei yra numatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog, remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Tai reiškia, jog bendrinant laisvės apribojimo bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, pridedamos švelnesnės bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, kuris šiuo atveju yra 3 mėnesiai laisvės apribojimo. Taigi, akivaizdu, jog teismas, bendrindamas laisvės apribojimo bausmes ir pridėdamas per mažą švelnesnės bausmės dydį – 2 mėnesius, netinkamai paskyrė bausmę. Kita vertus, šiuo atveju teismas turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 4 dalimi, tačiau 3 dalimi ir prie griežčiausios bausmės pridėti visą švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 329 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį dėl V. T. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

pripažinti V. T. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2018 m. vasario 14 d. veika) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 284 straipsnį (2018 m. vasario 14 d. veika) laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį (2018 m. vasario 16 d. veika), laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį (2018 m. vasario 14 d. veikos) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį (2018 m. vasario 16 d. veika) ir paskirti V. T. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 d. 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį dėl B. T. ir K. O. pakeisti:

taikyti 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Amnestijos akto 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir atleisti B. T. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.

K. O. nubaustam pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, skirti įpareigojimą - per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

K. O. nubaustam BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 3 (trejiems) mėnesiams, skirti įpareigojimą - uždrausti per visą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su V. T..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalims, paskirtas bausmes subendrinti bausmių sudėjimo būdu ir K. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nebendrauti su V. T..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.