Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui E. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad sūnus turi specialių poreikių, jam nustatytas raidos sutrikimas, nors vaikas yra beveik septynerių metu, bet jo išsivystymo lygis atitinka vienerių metų vaiko. Berniukui ir dabar būtinos sauskelnės, ortopedinė avalynė, masažuojantis dantų šepetėlis, periodiniai vidinių organų tyrimai, kinezeterapinės ir kitos procedūros. Per mediaciją atsakovas sutiko ir pats pasiūlė 270 Eur per mėnesį išlaikymo sūnui sumą, tačiau parengtos taikos sutarties nebepasirašė. Nuo sūnaus gimimo pirmus dvejus metus gyveno pas atsakovo mamą kaime, vėliau ieškovei reikėjo grįžti į darbą, todėl persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovas su ja ir sūnumi pagyveno apie metus, tada išėjo ir vaiku nesidomi, nesirūpina kasdieniniais vaiko poreikiais. Žodžiu atsakovas labai daug ką yra pažadėjęs, tačiau kai reikėdavo pažadus materializuoti, surasdavo bet kokių priežasčių, dėl kurių nieko vaikui duoti negali.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., lanko (duomenys neskelbtini). Vaikui nustatytas mišrus raidos sutrikimas, vaikas griežia dantimis, nekalba, nevaikšto (šliaužioja), dėvi sauskelnes, savarankiškai nevalgo, negeria. Atsakovas su ieškove gyvena skyriumi ir bendro ūkio neveda apie tris metus. Sūnui V. B. išlaikymo atsakovas neteikia, su vaiku nebendrauja, su ieškove jokio bendravimo nepalaiko. Atsakovas sutinka teikti 270 Eur/mėn. išlaikymą sūnui. Atsižvelgiant į vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo principu, prieštarauti dėl V. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra teisinio pagrindo. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus V. B. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas savo pozicijos dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus ir ieškovės bei jos atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra pakankamos sąlygos nepilnamečiui sūnui vystytis ir augti. Nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios šalių sūnus gyvena su motina, kuri nuolat vaikais rūpinasi, užtikrina jam tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti, tuo tarpu atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja, noro, kad vaikas gyventų su juo, neišreiškė. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nepilnamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina, ieškove V. K., jos gyvenamojoje vietoje, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kas metus indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Reikalavimas grindžiamas patiriamomis išlaidomis, t.y. komunaliniai mokesčiai – 20 Eur, transporto išlaidos – 30 Eur, darželis – 35 Eur, ugdymo, užduočių knygelės – 10 Eur, kanceliarinės prekės – 4 Eur, maistas (namuose) – 190 Eur, vitaminai, vaistai – 22 Eur, higienos reikmenys – 30 Eur, viršutiniai drabužiai – 20 Eur, apatiniai drabužiai – 5 Eur, striukės – 17 Eur, avalynė žiemai – 9 Eur, avalynė vasarai – 8 Eur, gimtadienis – 20 Eur, kirpykla – 10 Eur, dantukų priežiūra – 12 Eur, akių priežiūra – 5 Eur, pramogos, žaislai – 20 Eur, tyrimai – 15 Eur, buities prekės (patalynė, baldai, kambario interjeras) – 18 Eur. Šiuo metu nepilnamečiu sūnumi rūpinasi tik ieškovė, kadangi vaikas turi raidos sutrikimą – jam priežiūra reikalinga nuolat, dėl ko ieškovė negali dirbti pilnu etatu, be to, ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, tuo tarpu atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja, jokių vaiko priežiūros išlaidų nepatiria.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui), tai, jog ieškovė turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, o atsakovas - vieną nepilnametį vaiką, dėl nuolatinio sūnaus V. priežiūros poreikio ieškovės galimybės dirbti ir užsidirbti yra ribotos, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma vaikui, turinčiam didelių specialių poreikių, nėra per didelė, atsakovas visiškai neprisideda prie savo vaiko išlaikymo ir nebendrauja su sūnumi, dėl ko nepatiria vaiko priežiūros išlaidų, duodamas paaiškinimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei atsakovas sutiko teikti 270 Eur/mėn. išlaikymą sūnui, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko V. B. išlaikymui po 270 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečio vaiko – (duomenys neskelbtini) d. gimusio sūnaus V. B. išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus iki ieškinio padavimo dienos iš atsakovo E. B. viso 9720 Eur (skaičiuojama po 270 Eur per mėnesį x 36 mėn.), nes nuo gyvenimo skyriumi pradžios atsakovas materialiai niekaip neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo.

Remiantis CK 3.200 str., išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepaneigtas jokiais priešingais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo aukščiau nurodytu laikotarpiu prisidėjo. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 9720 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 270 Eur kas mėnesį už 36 mėnesių laikotarpį) vertinamas kaip pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Ieškovės ieškinys patenkintas pilnai. Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 292 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Be to, ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius 425 Eur bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje (75 Eur žyminis mokestis, 350 Eur už advokatės teiktą teisinę pagalbą). Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 425 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 8,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos susidarė dėl atsakovui siųstų procesinių ir teismo dokumentų, todėl teismas šią išlaidų sumą priteisia iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina, ieškove V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą viso 9720 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų), t.y. po 270 Eur kas mėnesį už trisdešimt šešis mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 292 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,94 Eur (aštuonis eurus ir 94 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Panaikinti 2021 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.